7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Autorių kolektyvas

Autorių kolektyvas

Meno kritikų asociacijos reikalauja pokyčių

Scenos meno kritikų asociacija kartu su Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija, Lietuvos muzikų sąjunga ir Kinematografininkų sąjungos Kino kritikų gildija kreipiasi į kultūrinės žiniasklaidos redakcijas ir joms finansavimą skiriančias bei už jį atsakingas institucijas norėdamos atkreipti dėmesį į meno kritiko profesiją ir jos vertinimą.
Profesionalūs meno vertintojai, nepriklausomi meno žinovai, sugebantys kompetentingai apibrėžti meninę kūrinio vertę, yra svarbi atsvara viešųjų ryšių informacijai. Informacinės visuomenės amžiuje, kai nuolat pabrėžiama kritinio mąstymo svarba, savo darbu profesionalus meno kritikas ne tik įvertina meninę kūrinio vertę ir lavina visuomenės skonį, bet ir suteikia vertinimo kriterijus kitiems meno lauko dalyviams: patiems menininkams, kultūros vadybininkams, humanitarinio sektoriaus akademikams, valstybės finansavimą skirstantiems ekspertams, taryboms ir kt. Be to, iš dabartinių kritikų tekstų ateityje bus suprantama ir vertinama šio laikotarpio menininko ir meno situacija.
Tačiau šiuo metu kritiko darbas yra ženkliai nuvertinamas. Daugelį metų už kritinius, analitinius tekstus iš valstybės finansuojamų leidinių gaunantys vos 20-30 eurų kritikai yra priversti ieškotis kitų pragyvenimo šaltinių ir savo profesiją paversti hobiu. Situacija nesikeičia nei didėjant minimaliam darbo užmokesčiui, nei kylant pragyvenimo lygiui. Todėl kultūrinėje erdvėje vis labiau pastebimas kritinių straipsnių ir kritinės minties stygius. Esama situacija demotyvuoja ne tik šiame lauke jau dirbančius profesionalus, bet ir neįkvepia jaunosios kartos rinktis kultūros ir meno raidai svarbias menotyros specialybes. Todėl netikrų žinių sklaidos laikais suvokdami kritinio mąstymo svarbą ir mūsų profesijos indėlį į visuomenės švietimą, kultūros ir meno raidą bei siekdami išsaugoti meno kritikos profesionalumą ir profesiją apskritai, prašome atkreipti kultūros leidinių, kultūros redakcijų ir valstybės institucijų dėmesį į susidariusią situaciją, ir užtikrinti adekvatų ir orų finansavimą kritinėms refleksijoms.
Tuo pačiu kreipiamės į kolegas, profesionalius meno vertintojus, ir kviečiame gerbti save, savo profesiją bei darbą ir atsakingai įvertinus savo indėlį bei kaštus, nuo 2020 metų pradžios nebesutikti rengti recenzijų ir straipsnių už neadekvatų atlygį.

 

Scenos meno kritikų asociacija
Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija
Lietuvos muzikų sąjunga
Kinematografininkų sąjungos Kino kritikų gildija

Daugiau informacijos: mildabrukst@gmail.com

 

Autorių kolektyvas

(Ne)matomo Vilniaus istorijos

Parodos tekstas

Šių metų liepos 12–rugsėjo 16 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „(Ne)matomas Vilnius: tarpukario Vilniaus dailės ir architektūros pavidalai“. Ekspozicijos kuratorės dr. Algė Andriulytė, dr. Rasa Butvilaitė (Vilniaus dailės akademijos dailėtyros institutas) bei I. Mažeikienė (Lietuvos dailės muziejus) siekė pristatyti spalvingo daugiataučio tarpukario Vilniaus dailės bei architektūros palikimo dalį, pasiekusią mus iš 1919–1939 metų.

Jan Bułhak (1876–1950). L. Źeligowskio berniukų ir W. Syrokomlės mergaičių mokykla Vilniuje (dabar – Antakalnio gimnazija): vestibiulio ir laiptinės fragmentai. 1934 m. Fotopopierius, sidabro atspaudas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka Retų spaudinių fondas
Jan Bułhak (1876–1950). L. Źeligowskio berniukų ir W. Syrokomlės mergaičių mokykla Vilniuje (dabar – Antakalnio gimnazija): vestibiulio ir laiptinės fragmentai. 1934 m. Fotopopierius, sidabro atspaudas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka Retų spaudinių fondas
Walenty Romanowicz (1911–1945). Peizažas. Namukai Vilniuje. XX a. 4 deš. Fanera, aliejus, 65x65. Vilniaus dailės akademijos muziejus
Walenty Romanowicz (1911–1945). Peizažas. Namukai Vilniuje. XX a. 4 deš. Fanera, aliejus, 65x65. Vilniaus dailės akademijos muziejus
Józef Horyd (1898–1939). Lukiškių aikštė žiemą. 1932 m. Drobė, aliejus, 48x39.  Lietuvos dailės muziejus
Józef Horyd (1898–1939). Lukiškių aikštė žiemą. 1932 m. Drobė, aliejus, 48x39. Lietuvos dailės muziejus
Ludomir Sleńdziński (1889–1980). Interjeras su laikrodžiu. 1923 m. Kartonas, aliejus, 38x25. Lietuvos dailės muziejus
Ludomir Sleńdziński (1889–1980). Interjeras su laikrodžiu. 1923 m. Kartonas, aliejus, 38x25. Lietuvos dailės muziejus
Autorių kolektyvas

Vasario 17-osios deklaracija

Lyčių lygiateisiškumo idėja Lietuvoje deklaruota dar 1905 metų Didžiajame Vilniaus Seime, kuris ragino „reikalauti Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos, tikėjimo“. Tačiau 1918 metų vasario 16-ąją Nepriklausomybės aktą pasirašė tik vyrai. Vyriškoji Lietuvos Taryba išrinkta Vilniaus konferencijoje, į kurią moterys nepakviestos.

I. Baniuševič nuotr.
I. Baniuševič nuotr.
I. Baniuševič nuotr.
I. Baniuševič nuotr.
Vasario 17-osios deklaracija. D. Mikonytės nuotr.
Vasario 17-osios deklaracija. D. Mikonytės nuotr.
D. Mikonytės nuotr.
D. Mikonytės nuotr.
Shaltmira, Vytė.
Shaltmira, Vytė.
Autorių kolektyvas

Peticija „Už laisvą Lukiškių aikštę!“

Lietuvos Respublikos Prezidentei

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui

Lietuvos Respublikos Kultūros ministrei

Vilniaus miesto Merui

Už laisvą Lukiškių aikštę!

Lietuvai nereikia stabų,  esame prieš skubotą isterišką paminklizmą. Mums reikia  gyvybingų, iš  tikro gyvenimo kylančių programų, mūsų valstybės kūrimo ir stiprinimo idėjų, kurios sutelktų Lietuvos visuomenę ir stiprintų viltį.

Atmename, kai tūkstantinės minios akivaizdoje tuometinėje Lenino aikštėje buvo demontuotas paminklas sovietinės imperijos stabui Leninui. Tuomet aikštės centre atsivėrė  švari erdvė – tikras laisvės ženklas, kurį kiekvienas pripildėme savo  gyvenimo turiniu  ir  tikėjimu Lietuva,  bendro  gėrio  kūrimu. Švari erdvė iki dabar  buvo išsaugota, joks naujas stabas joje nebuvo pastatytas.

Nūnai ne paminklų  statymo metas, o naujų idėjų, kurios mus atnaujintų, laikas. Lietuvai, įžengusiai į valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejaus metus, labiausiai reikia vilties turinio, o ne sustabarėjusių konstruktų.

Autorių kolektyvas

Viešas pareiškimas dėl paminklo Jonui Basanavičiui konkurso rezultatų

Lietuvos spaudai, Vilniaus merui, Vilniaus vicemerui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai LR, Kultūros ministrui, LR Kultūros viceministrui Kultūros paveldo departamentui

Vilniaus rotušės Kamerinėje salėje vyksta konkurso, skirto paminklo Jonui Basanavičiui Vilniuje, projektų paroda. Meno ekspertų organizacijos – Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcija, Lietuvos dailės istorikų draugija, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Modernaus meno centras – kviečia Jono Basanavičiaus įamžinimo konkurso organizatorius ir žiuri pripažinti, kad meniniu požiūriu konkursas nepavyko.


Siūlome neskirti jokios premijos, nes 2017 m. iki vasario 16 d. viešai vertinimui pristatyti darbai yra nepakankamo arba žemo meninio lygio ir tinkamai neįprasmina patriarcho asmenybės bei veiklos. Kai kurių pateiktų projektų realizavimas taptų veikiau Jono Basanavičiaus atminimo paniekinimu, o ne įamžinimu.


Manome, kad projektai nepateisina visuomenės lūkesčių, o meno specialistams kelia didelį susirūpinimą, todėl rekomenduojame ieškoti būdų pritraukti daugiau kūrėjų, kad būtų pasiektas Vilniaus savivaldybės išsikeltas tikslas.


Nijolė Adomonytė,
prof. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė,

 

dr. Algė Andriulytė,
dr. Rasa Antanavičiūtė,
dr. Lina Balaišytė,
Jurga Barilaitė,
Laima Bialopetravičienė,
Aistė Bimbirytė-Mackevičienė,

dr. Lijana Birškytė-Klimienė,
dr. Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė,

dr. Rasa Butvilaitė,
doc. dr. Aušrinė Cemnolonskė,

Kristina Civinskienė,
Jurij Dobriakov,
Rokas Dovydėnas,
doc. dr. Marija Drėmaitė,

Konstantinas Gaitanži,
Danutė Gambickaitė,
Gabrielė Gervickaitė,
dr. Asta Giniūnienė,
dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė,

dr. Erika Grigoravičienė,
dr. Marius Iršėnas,
Milda Ivanauskienė,
doc. dr. Lolita Jablonskienė,

prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė,
dr. Margarita Janušonienė,

Violeta Jasevičiūtė,
dr. Auksė Kaladžinskaitė,

Virginijus Kinčinaitis,
dr. Ingrida Korsakaitė,
Laima Kreivytė,
Monika Krikštopaitytė,
Kęstutis Kuizinas,
dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė,

dr. Miglė Lebednykaitė,
dr. Jolita Liškevičienė,
Dainius Liškevičius,
prof. dr. Elona Lubytė,
dr. Jurgita Ludavičienė,

Raimundas Malašauskas,
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė,

dr. Neringa Markauskaitė,
Jūratė Markevičienė,
dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė,

Saulė Mažeikaitė-Teiberė,
prof. dr. Giedrė Mickūnaitė,
Rūta Mikšionienė,
Vytautas Mikšionis,

Rita Mikučionytė,
dr. Jolita Mulevičiūtė,

Daina Narbutienė,
doc. dr. Agnė Narušytė,

Ringailė Papartytė,
dr. Rūta Pileckaitė,
dr. Ieva Pleikienė,
Liutauras Pšibilskis,
doc. dr. Ramutė Rachlevičiūtė,

dr. Tojana Račiūnaitė,
dr. Dalia Ramonienė,
dr. Eglė Rindzevičiūtė,
Karolina Rybačiauskaitė,
dr. Aurelija Rusteikienė,
doc. dr. Raimonda Simonaitienė,

dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė,

Kristina Stančienė,
Ieva Stasevičiūtė,
dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė,

Miglė Survilaitė,
doc. dr. Helmutas Šabasevičius,

doc. dr. Vaida Ščiglienė,
dr. Jolanta Širkaitė,
dr. Skaidra Trilupaitytė,
dr. Vytautas Tumėnas,
Dovilė Tumpytė,
dr. Skaidrė Urbonienė,
dr. Aušra Vasiliauskienė,
dr. Dalia Vasiliūnienė,
doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė,
dr. Jolanta Zabulytė,

dr. Danutė Zovienė.

Autorių kolektyvas

Dokumentinio kino kūrėjų gildijos pareiškimas dėl 2013 metų paraiškų svarstymo rezultatų

 Lietuvos kino centro prie Lietuvos kultūros ministerijos direktoriui p. Rolandui Kvietkauskui

 

 Lietuvos kinematografininkų sąjungos

Dokumentinio kino kūrėjų gildijos

 

PAREIŠKIMAS

Dėl 2013 metų paraiškų svarstymo rezultatų

 

2013 m. gegužės 10 d.

Vilnius

 

Dokumentinio kino kūrėjų gildija reiškia susirūpinimą tuo, kad šiais metais dėl ydingos projektų vertinimo tvarkos neleistinai nukentėjo dokumentinis kinas.

 

Skirtingos kino rūšys buvo vertinamos vienoje lentelėje, todėl dokumentinis kinas buvo priverstas stoti į nelygią konkurenciją su vaidybiniu kinu, kur, pavyzdžiui, scenarijaus svarba ar koprodukcijos galimybės ir poreikiai yra visiškai skirtingi ir negali būti vertinami tais pačiais kriterijais.

 

Kino projektai ligi šiol konkuruodavo ne visi su visais, o tik tarpusavyje. Pavyzdžiui, trumpametražiniai dokumentiniai – su trumpametražiniais dokumentiniais, pilnametražiniai vaidybiniai – su pilnametražiniais vaidybiniais, animacija – su animacija ir t.t.

 

Nuo šiemetinės, mūsų manymu, neteisingos tvarkos nukentėjo ne tik atskiri kino projektai, bet ir visa dokumentikos sritis. Juolab kad šiemet, pradėjus tiek daug vaidybinių filmų ar suteikus paramą jų vystymui, labai tikėtina, kad kitąmet vėl neliks lėšų naujiems dokumentiniams filmams. Neracionalu ir visiškai nepateisinama yra ir tai, kad skaičiumi remiamų vaidybinių filmų yra kelis kartus daugiau nei dešimteriopai mažesnio biudžeto dokumentinių filmų. Taip ne tik yra stabdomas natūralus dokumentikos vystymosi procesas, bet nyksta kino kalbos paieškos ir idėjos, dešimtys talentingų kūrėjų priversti negrįžtamai prarasti kvalifikaciją ar net keisti profesijas.

 

Visa tai gresia lietuviškos dokumentikos išnykimu ir praradimu, nepaisant susiformavusios nacionalinio kino tradicijos, kuri pripažįstama pasauliniu mastu kaip unikalus kino reiškinys ir įvardinama kaip „lietuviška poetinė dokumentikos mokykla“, laiminti prestižiškiausius prizus tarptautiniuose festivaliuose ir rodoma visame pasaulyje.  

 

Taip pat tokie sprendimai užkerta galimybes dokumentinių filmų koprodukcijai ir lėšų pritraukimui iš užsienio šalių ar Europos šalių fondų.

 

Kategoriškai pareiškiame, kad visos kino rūšys privalo būti svarstomos ir vertinamos atskirai, kaip tai buvo daroma iki šiol, pagal aiškiai nustatytas kvotas kiekvienai kino rūšiai.

Autorių kolektyvas

Šiandieniniai laiko ženklai sienose

Nidos architektūra

 „Architektūros [fotografijų] fondas“ – architektūros studentų ir architektų suburta iniciatyva, kurios pagrindinis tikslas, pasitelkiant meninę ir dokumentinę fotografiją, atkreipti visuomenės ir architektų dėmesį į Lietuvos miestų erdvėse nykstančias, gyvuojančias arba besikuriančias architektūrines aktualijas.

 

Šios iniciatyvos savanorių fotografijose fiksuojama ir aktualizuojama, kaip miestų erdvėse, veikiant laiko ir visuomenės kaitai, keičiasi –  nyksta, prisitaiko arba kuriasi – architektūra. Daug dėmesio teikiama architektūros ir žmogaus santykiui, keliant klausimus, kaip žmogus prisitaiko prie architektūros arba kaip pritaiko, modifikuoja architektūrą savo poreikiams.

 

Aurelija Slapikaitė-Jurkonė
Aurelija Slapikaitė-Jurkonė
Margarita Kaučikaitė
Margarita Kaučikaitė
Andrius Laurinaitis
Andrius Laurinaitis
Norbert Tukaj
Norbert Tukaj
Margarita Kaučikaitė
Margarita Kaučikaitė
Norbert Tukaj
Norbert Tukaj
Margarita Kaučikaitė
Margarita Kaučikaitė
Margarita Kaučikaitė
Margarita Kaučikaitė