7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kronika

7MD

55-oje Venecijos bienalėje Lietuvos-Kipro paviljonui skirtas specialus paminėjimas

 

Birželio 1 dieną buvo paskelbti 2013 metų Venecijos bienalės nugalėtojai. Apdovanojimus skyrė Tarptautinės meno parodos žiuri: Sofía Hernández Chong Cuy (Meksika), Francesco Manacorda (Italija), Bisi Silva (Nigerija), Ali Subotnick (JAV), pirmininkaujant Jessica‘i Morgan (Didžioji Britanija).

 

Kipro ir Lietuvos paviljono fragmentas. L. Šalčiūtės nuotr.
Kipro ir Lietuvos paviljono fragmentas. L. Šalčiūtės nuotr.
Autorių kolektyvas

Dokumentinio kino kūrėjų gildijos pareiškimas dėl 2013 metų paraiškų svarstymo rezultatų

 Lietuvos kino centro prie Lietuvos kultūros ministerijos direktoriui p. Rolandui Kvietkauskui

 

 Lietuvos kinematografininkų sąjungos

Dokumentinio kino kūrėjų gildijos

 

PAREIŠKIMAS

Dėl 2013 metų paraiškų svarstymo rezultatų

 

2013 m. gegužės 10 d.

Vilnius

 

Dokumentinio kino kūrėjų gildija reiškia susirūpinimą tuo, kad šiais metais dėl ydingos projektų vertinimo tvarkos neleistinai nukentėjo dokumentinis kinas.

 

Skirtingos kino rūšys buvo vertinamos vienoje lentelėje, todėl dokumentinis kinas buvo priverstas stoti į nelygią konkurenciją su vaidybiniu kinu, kur, pavyzdžiui, scenarijaus svarba ar koprodukcijos galimybės ir poreikiai yra visiškai skirtingi ir negali būti vertinami tais pačiais kriterijais.

 

Kino projektai ligi šiol konkuruodavo ne visi su visais, o tik tarpusavyje. Pavyzdžiui, trumpametražiniai dokumentiniai – su trumpametražiniais dokumentiniais, pilnametražiniai vaidybiniai – su pilnametražiniais vaidybiniais, animacija – su animacija ir t.t.

 

Nuo šiemetinės, mūsų manymu, neteisingos tvarkos nukentėjo ne tik atskiri kino projektai, bet ir visa dokumentikos sritis. Juolab kad šiemet, pradėjus tiek daug vaidybinių filmų ar suteikus paramą jų vystymui, labai tikėtina, kad kitąmet vėl neliks lėšų naujiems dokumentiniams filmams. Neracionalu ir visiškai nepateisinama yra ir tai, kad skaičiumi remiamų vaidybinių filmų yra kelis kartus daugiau nei dešimteriopai mažesnio biudžeto dokumentinių filmų. Taip ne tik yra stabdomas natūralus dokumentikos vystymosi procesas, bet nyksta kino kalbos paieškos ir idėjos, dešimtys talentingų kūrėjų priversti negrįžtamai prarasti kvalifikaciją ar net keisti profesijas.

 

Visa tai gresia lietuviškos dokumentikos išnykimu ir praradimu, nepaisant susiformavusios nacionalinio kino tradicijos, kuri pripažįstama pasauliniu mastu kaip unikalus kino reiškinys ir įvardinama kaip „lietuviška poetinė dokumentikos mokykla“, laiminti prestižiškiausius prizus tarptautiniuose festivaliuose ir rodoma visame pasaulyje.  

 

Taip pat tokie sprendimai užkerta galimybes dokumentinių filmų koprodukcijai ir lėšų pritraukimui iš užsienio šalių ar Europos šalių fondų.

 

Kategoriškai pareiškiame, kad visos kino rūšys privalo būti svarstomos ir vertinamos atskirai, kaip tai buvo daroma iki šiol, pagal aiškiai nustatytas kvotas kiekvienai kino rūšiai.

LKS inf.

Apie padėtį Lietuvos kine

LIETUVOS KINEMATOGRAFININKŲ SĄJUNGOS NARIŲ VISUOTINIO SUSIRINKIMO REZOLIUCIJA

 

Lietuvos kinematografininkų sąjungos Visuotinis susirinkimas pažymi, kad jau ne pirmus metus Lietuvos kine aktyvėja nerimą keliantys procesai, vedantys į nacionalinio kino deprofesionalizaciją. Išryškėjo konfliktas tarp skirtingai suvokiamų nacionalinio kino raidos krypčių, tarp autorinės kūrybos ir vadinamųjų kino industrijų. Tai skatina nesveiką diskusijų atmosferą ir trukdo susikalbėti kino kūrėjams. Vieni jų suvokia kiną, kaip sudėtinę nacionalinės kultūros dalį, kiti – tik kaip verslą, ir ši takoskyra vis didėja.  

 

Prisidengus Lietuvoje itin madinga žiūroviškumo sąvoka, ekranus pasiekia menkaverčiai, į žemiausio lygio auditoriją orientuoti filmai. Dažnai tai mėgėjiški darbai, neatitinkantys jokių profesionalumo kriterijų. Atskirai paėmus, čia nėra nieko naujo, – visais laikais kinas visur buvo ir aukštasis, ir žemasis menas, ir nacionalinės kultūros dalis, ir pelningas verslas. 

Autorių kolektyvas

Šiandieniniai laiko ženklai sienose

Nidos architektūra

 „Architektūros [fotografijų] fondas“ – architektūros studentų ir architektų suburta iniciatyva, kurios pagrindinis tikslas, pasitelkiant meninę ir dokumentinę fotografiją, atkreipti visuomenės ir architektų dėmesį į Lietuvos miestų erdvėse nykstančias, gyvuojančias arba besikuriančias architektūrines aktualijas.

 

Šios iniciatyvos savanorių fotografijose fiksuojama ir aktualizuojama, kaip miestų erdvėse, veikiant laiko ir visuomenės kaitai, keičiasi –  nyksta, prisitaiko arba kuriasi – architektūra. Daug dėmesio teikiama architektūros ir žmogaus santykiui, keliant klausimus, kaip žmogus prisitaiko prie architektūros arba kaip pritaiko, modifikuoja architektūrą savo poreikiams.

 

Aurelija Slapikaitė-Jurkonė
Aurelija Slapikaitė-Jurkonė
Margarita Kaučikaitė
Margarita Kaučikaitė
Andrius Laurinaitis
Andrius Laurinaitis
Norbert Tukaj
Norbert Tukaj
Margarita Kaučikaitė
Margarita Kaučikaitė
Norbert Tukaj
Norbert Tukaj
Margarita Kaučikaitė
Margarita Kaučikaitė
Margarita Kaučikaitė
Margarita Kaučikaitė
Elena Černiauskaitė

Nuo pareiškimo iki paminklo

 Istorinio ir naujojo tekstilės meno renginiai Varšuvoje

Taip sutapo, kad šiemet Europoje gausu svarbių tekstilės meno parodų: gegužės 6 d. atsidarys labiau tradicinę tekstilės kryptį išlaikanti Tarptautinė tapiserijos trienalė Lodzėje (Lietuvai atstovaus Eglės Gandos Bogdanienės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės darbai), rudenį vyks naujovių nesibodinti 9-oji Kauno bienalė „UNITEKSTAS“, o į Komą (Italija) pakvies kasmetinė Tekstilės miniatiūrų paroda. Be šio gražaus pluošto, apimančio visas svarbiausias tekstilės meno plėtotes, organizuojama gausybė smulkesnių, bet ne mažiau įdomių renginių.

 

Vienas tokių – paroda „Tekstilės didybė“ („Splendor tkaniny“) Nacionalinėje dailės galerijoje „Zachęta“ Varšuvoje. Kuratorius Michałas Jachuła pristato meninę tekstilę platesniame šiuolaikinio meno kontekste ir sutelkia žiūrovų dėmesį į kūrybos sritį, kuri pastaraisiais dešimtmečiais nepakliuvo į pirmaujančių parodų organizatorių interesų lauką. Išskyrus keletą išimčių, parodoje eksponuojami Lenkijos menininkų darbai, sukurti nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio antros pusės iki šių dienų (tarp autorių ir lietuviams gerai žinoma Magdalena Abakanowicz, Włodzimierzas Cyganas, Zofia Kulik bei daugybė kitų), surinkti iš muziejų, galerijų ir privačių kolekcijų. 

Gabija Kuzmaitė. Absolut textiles. 2000 m.
Gabija Kuzmaitė. Absolut textiles. 2000 m.
Danutė Jonkaitytė. Esu. 2011 m.
Danutė Jonkaitytė. Esu. 2011 m.
Magdalena Abakanowicz. Varšuvos gyvenimas. 1973 m.
Magdalena Abakanowicz. Varšuvos gyvenimas. 1973 m.
7md inf.

Susirūpinimas dėl Warburgo kolonijos likimo

 Alberto Stankowskio kreipimasis

Redakciją pasiekė Lenkijos žydų istorijos muziejaus programų skyriaus vedėjo Alberto Stankowskio laiškas, kuriame reiškiamas susirūpinimas istorinių pastatų kvartalo, vadinamosios Warburgo kolonijos, Breste (Baltarusija) likimu, nes šioje vietoje „Maxima“ parduotuvių tinklas ketina statyti prekybos centrą. Laiške prašoma informuoti apie tai Lietuvos visuomenę.

 

 

Gerbiamieji,

 

Lenkijos žydų istorijos muziejus gavo Europos urbanistikos direktorės Irenos Ławrōwskos (laurouska@wp.pl) laišką, kviečiantį padėti išgelbėti Warburgo koloniją Breste.Warburgo kolonija – tai 1920 m. žydų organizacijos „Joint Distribution Committee“ iniciatyva pastatytas medinių namų kvartalas, kuris buvo skirtas karo negandų ištiktiems žmonėms. Trečiajam Reichui užpuolus Sovietų Sąjungą, naciai iškėlė kolonijos gyventojus į getą, o kvartalą pavertė sovietų karo belaisvių stovykla. 1944 m., kai miestą užėmė Raudonoji armija, į stovyklą keletui metų buvo suvaryti vokiečių ir italų karo belaisviai. 1950 m. pastatai vėl buvo apgyvendinti Bresto miestiečių.

 

 

Felikso Warburgo kolonija Breste. XX a. 3 deš. Nuotrauka iš „Joint Distribution Committee“ archyvo
Felikso Warburgo kolonija Breste. XX a. 3 deš. Nuotrauka iš „Joint Distribution Committee“ archyvo
LTMKS taryba

DĖL LIETUVOS ŠIUOLAIKINIO MENO PRISTATYMO VENECIJOS ŠIUOLAIKINIO MENO BIENALĖJE PROJEKTŲ KONKURSO NUOSTATŲ

VIEŠAS KREIPIMASIS Į LIETUVOS KULTŪROS MINISTERIJĄ

VIEŠAS KREIPIMASIS Į LIETUVOS KULTŪROS MINISTERIJĄ DĖL LIETUVOS ŠIUOLAIKINIO MENO PRISTATYMO VENECIJOS ŠIUOLAIKINIO MENO BIENALĖJE PROJEKTŲ KONKURSO NUOSTATŲ

Lietuvos šiuolaikinio meno reprezentavimas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, ko gero, vienoje prestižiškiausių šiuolaikinio meno renginių, yra svarbus formuojant Lietuvos kaip demokratiškos, šiuolaikiškos valstybės įvaizdį. Būtent todėl atstovavimo Lietuvai šioje bienalėje konkursas yra ypač aktuali ir jautri tema.

7md inf.

Paskelbti Europos kino akademijos apdovanojimų nominantai

Nugalėtojai paaiškės gruodžio 1 d.
 

Šį savaitgalį paskelbti Europos kino akademijos apdovanojimų nominantai. Nugalėtojai paaiškės gruodžio 1 d. Maltoje per iškilmingą apdovanojimų ceremoniją, kuri šiemet vyks jau 25 kartą.


Geriausio Europos 2012 metų filmo apdovanojimui nominuoti: Michaelio Haneke‘s filmas „Meilė“ („Amour“, Austrija, Prancūzija, Vokietija), Christiano Petzoldo „Barbara“ (Vokietija), Paolo ir Vittorio Taviani „Cezaris turi mirti“ („Cesare deve morire“, Italija), Olivier Nakache‘o ir Erico Toledano „Neliečiamieji“ („Intouchables“, Prancūzija), Thomaso Vinterbergo „Medžioklė“ (Jagten“, Danija) ir Steve‘o McQueeno „Gėda“ („Shame“, D. Britanija).

„Cezaris turi mirti“
„Cezaris turi mirti“
„Barbara“
„Barbara“
Lietuvos dailės istorikų draugijos inf.

Nyksta unikalus Vilniaus medinės architektūros paveldas

Pastaraisiais metais atgijęs dėmesys Vilniaus medinei architektūrai, formuojančiai nepakartojamą Žvėryno, Užupio ir kitų istorinių Lietuvos sostinės dalių peizažą, daugelio vertingų pavyzdžių gali nebeišgelbėti. Lietuvos dailės istorikų draugijai didelį nerimą kelia dabartinė pastato, esančio Vilniuje, Polocko g. nr. 52, būklė.

Šis pastatas pradėtas statyti 1876 m. pagal inžinieriaus architekto Ivano Levickio projektą. 1887-aisiais pagal inžinieriaus Aleksandro Antonovičiaus projektą namas buvo perstatytas. Tai ypatingos architektūrinės vertės medinis pastatas, puoštas menine drožyba, kuriai Vilniuje neprilygsta joks kitas medinis paminklinis namas. Jame tarpukariu gyveno visuomenės ir kultūros istorijai svarbios asmenybės – menininkai

Polocko g. 52 Andriaus Surgailio nuotr.
Polocko g. 52 Andriaus Surgailio nuotr.
Rengėjų inf.

Kreipimasis dėl padėties Nacionalinėje M. K.Čiurlionio menų mokykloje

Nacionalinės M. K.Čiurlionio menų mokyklos bendruomenės ir Lietuvos kultūrinės visuomenės peticija

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui Valentinui Stundžiui


Esame sunerimę dėl Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokykloje vykstančių procesų, kurie prieštarauja mokyklos misijai ir uždaviniams, neigiamai veikia mokinių ugdymą, jų profesinį rengimą, taip pat mokytojų galimybes perduoti savo žinias ir visaverčiai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Pastarųjų metų mokyklos administracijos veiksmai, vadovaujant Romualdui Kondrotui, pražūtingai atsiliepia Lietuvos kultūriniam gyvenimui: mokiniai pradeda rinktis užsienio mokyklas, o nusipelnę mokytojai patys palieka mokyklą arba yra atleidžiami iš darbo. Administracijos nepakantumas, kolegų profesionalų konstruktyvių siūlymų nepaisymas, viešumo vengimas, mokyklos struktūrų sudarymas pagal lojalumą administracijai, pažeidžiant demokratijos ir skaidrumo principus, kuria nepasitikėjimo ir netikrumo atmosferą. Mokyklos bendruomenę sutrikdė viešoje erdvėje pasirodę pranešimai apie finansinius pažeidimus mokykloje.

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos fasadas
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos fasadas
  < PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas