Iškilmingai ir pragmatiškai apie jubiliejinį „7 meno dienų“ numerį
Jeigu ryžtumėmės išvardinti visus visus daugiau nei per 20 metų mums talkinusius tekstų autorius, menininkus, fotografus, rėmėjus ir kitaip leidinį palaikiusius žmones, organizacijas, nežinau, ar išsitektume šiuose puslapiuose. Būtų konceptualu, bet ir rizikinga, nes išliktų galimybė ko nors nepaminėti. Nes kiekvienas(-a) yra svarbus, kiekvienas(-a) prisidėjo prie to, kad išlikome, kuo tapome ir kaip atrodėme bėgant metams. Šiandien jums visiems dėkojame, o kas dieną jaučiamės dėkingi už tai, kad drauge kūrėme ne pramoginį, o mąstantį ir reiklų laikraštį, ko gero, daugiausia vedami entuziazmo ir prasmingumo pojūčio. Įspūdinga yra tai, kad jūs dirbote ne dėl solidžių algų ar didelių honorarų, aukojote savo brangų laiką ir jėgas. Matyt, tai buvo svarbu. Kitaip nieko nebūtų buvę.
Taip sutapo, kad laikraščiui žengiant į tūkstantąjį, aš žengiu į keturiasdešimtąjį. Pasidabinusi nuliais paprastai gauni teisę į žvilgtelt atgal, ir jei atspindys neužmuša vietoje, gali apsimesti Šacherezada ir pasekti tūkstantį pasakų (ar skalvijų?).
Gastrolių išklotinė
Teatrui „Meno fortas“ ši vasara gausi gastrolių. Birželio mėnesį legendinis režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklis „Hamletas“ buvo vaidinamas istoriniame W. Shakespeare’o teatre „The Globe“ Londone, vėliau F. Dostojevskio „Idiotas“ vyko į Rusijos Tatarstano Respublikos sostinę Kazanę, kur šį spektaklį žiūrėjo, aptarė ir analizavo į edukacinį forumą susirinkę įvairių teatro sričių profesionalai ir pedagogai iš visos Rusijos.
Liepos mėnesį kelionę po pasaulio scenas pratęsė naujausias E. Nekrošiaus spektaklis „Dieviškoji komedija“, sukurtas šį pavasarį pagal Dantės Alighieri poemą. Šį kartą jis atstovavo Lietuvai viename didžiausių ir svarbiausių šiaurės Italijoje vykstančių kultūrinių forumų „Mittelfest“. Festivalio idėja gimė 10-ojo dešimtmečio pradžioje, griuvus sienoms tarp Rytų ir Vakarų Europos. Friulio-Venecijos Džulijos regionas, kuriame vyksta festivalis, istoriškai yra vienintelė vieta Europoje, kur susiduria trys svarbiausios kalbos ir kultūros – lotynų, germanų ir slavų. Todėl ir pagrindinė festivalio idėja, anot prezidento Antonio Devetago, yra parodyti Centrinės Europos meno įvairovę, atskleisti menininkų nuo Baltijos iki Juodosios jūros emocinę ir kultūrinę bendrystę. Festivalio programą sudaro bemaž visi meno žanrai – klasikinė muzika, džiazas, dramos, šokio ir muzikinis teatras, kinas, vizualiniai menai, literatūra. Šiemet speciali programos dalis buvo skirta Čekijai ir jos sostinei Prahai, o joje išskirta neseniai mirusio prezidento Vaclavo Havelo dramaturginė kūryba.