Kronika
Birželio 30 d. Mokytojų namų kiemelyje Vilniuje klausytojus viliojo neįprastas renginys – Lietuvos tenorų šou. Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ (vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis, vadovas prof. dr. Antanas Kučinskas) po pradžios fanfarų atvėrė sceną Lietuvos tenorams. Juos pristatė Vaida Genytė ir Jogaila Morkūnas. Tai dainininko Vaido Vyšniausko idėja – parodyti turtingą, spalvingą, profesionalią profesoriaus Virgilijaus Noreikos klasę ir su juo artimai bendravusius dainininkus. Būtina pasakyti, kad koncertas buvo mikrofonizuotas, kad pučiamųjų instrumentų skambesys nenustelbtų solisto balso.
Nei programa, nei penkiolika pasirodžiusių tenorų (ir tai dar ne visi!) nepretendavo į „rungtyniautojų“ statusą. Nepaprastai draugiškoje, kūrybiškoje atmosferoje išsiskleidė žavi tenoro balso puokštė: nuo žavingo Kęstučio Alčiauskio lyrinio tenoro, puikiai dainuojančio ne tik lyriką, bet ir džiazą, profesionaliai valdančio birbynę, iki žaismingo charakteringų vaidmenų atlikėjo Rafailo Karpio, įdomaus tenoro Egidijaus Bavikino, savitą tembrą ir gebėjimą dainuoti kontratenoro partijas puoselėjančio Algirdo Bagdonavičiaus, didelę potenciją turinčio Australijoje dainuojančio Antano Zakarausko ir kitų bei visus vienijančio Vaido Vyšniausko! Jis nepasididžiavo šalia savų Otelo vaidmens sėkmių Europoje taip pat atsakingai pasirodyti sostinės kieme su kolegomis.
Buvo nuostabu klausyti populiarių XX a. 7-ojo, 8-ojo ir amžinybei priklausančių pasaulinių vokalinių aukšto profesinio meistriškumo šlagerių, Benjamino Gorbulskio ir tarp publikos sėdėjusio Algimanto Raudonikio dainų. Netgi nuotaikingos Jeroslavo Cechanovičiaus aranžuotos melodijos „Tūkstantis žingsnelių“ orkestrui ir solistams, kurios sarkastiški improvizuoti posmai nepamiršo priminti, kad „...jei neleis dainuoti, eisim kelti žemės ūkį...“. Svarbi pastaba: visi atlikėjai, ypač profesionalai, privalo skelbti atliekamų kūrinių kompozitorių bei tekstų autorių pavardes. Ir autorių suteiktus dainų pavadinimus.
Žavus meistriškų, pokštaujančių dainininkų vakaras atskleidė didelį Lietuvos turtą – tenorus, turinčius savitą veidą, charakterį, amplua, patirtį ir potenciją. Pirmyn į didžiąsias arenas, primityviai publikai parodyti ne mėgėjiško mekenimo, bet profesionalaus dainavimo galią! Kodėl mes juos taip retai girdime kamerinių koncertų scenose? Kodėl jie nefiksuojami televizijos juostose? Juk tai didelis Lietuvos turtas, retai taip gausiai subrandinamas. Puoselėkime!
