Dažniausiai meno sukuriamą naudą būna sunku pamatuoti, tačiau kartais ji aiškiai apčiuopiama: turi finansinę išraišką, užmezga svarbius kultūrinius ryšius, garsina Lietuvą ir prisideda prie jos profesionalų tobulėjimo.
Undinės galia
Lietuvoje kiek mažiau žinoma menininkė, kurios kūrybinė biografija skamba panašiai kaip Miunhauzeno nuotykiai (Šiaurė, Pietūs, danguje, giliai po žeme ir po vandeniu, visą laiką judesy), – Emilija Škarnulytė – laimėjo pagrindinį Ateities kartos meno prizą 2019 (Future Generation Art Prize), kurį 2009 m. įsteigė milijardieriaus Viktoro Pinčiuko fondas (Ukraina). Iš 100 000 JAV dolerių vertės prizo 60 000 įteikiama grynaisiais, o 40 000 investuojama į prizininko meno kūrimą. Finale dalyvavo 21 menininkas iš 17 pasaulio šalių. Paroda „PinchukArtCentre“ Kijeve veikia iki balandžio 7 d. Daugiau informacijos.
Rengėjus sužavėjo Škarnulytės filmas, kuriame ji, „dėvėdama undinės kostiumą, plaukioja Arkties vandenyse prie Tromsės miesto Norvegijoje, kur Šaltojo karo metais buvo įkurta povandeninių laivų bazė. Mitologinės būtybės paveikslas lyginamas su hipnotizuojančiais skaitmeniniais vaizdais, sugeneruotais Super-Kamiokande neutrino observatorijoje Japonijoje ir Didžiajame hidronų greitintuve CERN centre Šveicarijoje.“ Pastaraisiais metais plataus tarptautinio pripažinimo sulaukianti menininkė Emilija Škarnulytė išgarsėjo savo hipnotizuojančia estetika kalbėdama apie antropoceno archeologiją.
Škarnulytė studijavo grafiką Vilniaus dailės akademijoje, skulptūrą Breros universitete Milane, o vėliau šiuolaikinio meno studijas tęsė Tromsės akademijoje Norvegijoje. Menininkės darbai buvo pristatyti Venecijos architektūros, SIART Bolivijos, San Paulo ir Rygos meno bienalėse, Tarptautiniame Roterdamo kino festivalyje, Pompidou centre Paryžiuje, Tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje Oberhauzene. Škarnulytė 2009 m. buvo apdovanota Nacionaliniu Italijos MIUR prizu, 2015 m. jai įteiktas Anne ir Jakobo Weidemannsų apdovanojimas, 2016 m. – Jaunojo menininko apdovanojimas, o 2017 m. Miunchene ji pelnė „Kino der Kunst Project“.
Šiuo metu menininkė dalyvauja tarptautinėje Milano XXII trienalėje. Iki rugsėjo mėnesio vykstančios trienalės tema – „Pažeista gamta: dizainas imasi spręsti žmonijos išlikimą“ (Broken Nature: Design Takes on Human Survival).
Pakeliui į Mantują
Laisvydė Šalčiūtė buvo pakviesta surengti parodą vienuose didžiausių Europoje Mantujos kunigaikščių rūmų (Pallazo Ducale di Mantova), šiuolaikiniam menui skirtose istorinėse menėse. Paroda atidaroma balandžio 4-ąją. Rūmų muziejaus vadovai Peteris Assmannas ir Renata Casarin kovo 19 d. buvo atvykę į Vilnių pristatyti savo pasirinkimo žiniasklaidai ir atlikti paruošiamųjų darbų. Menininkei atstovavo ir susitikimą organizavo „Contour Art Gallery“ vadovė Vilma Mačianskaitė.
Peteris Assmannas pasakojo, jog Italijoje labai didžiuojamasi istorija ir kartais norisi priminti, kad ir Renesanso šedevrai kadaise buvo šiuolaikinis menas. Jo pastangomis Mantujos muziejuje buvo atverta daugiau lankomų menių (ne visos kartu, nes tai pareikalautų pernelyg daug darbuotojų, o tam tikru ritmu ir atskirais projektais) ir įsteigta galerija (LaGalleria), kurios tikslas kurti šiandienos meno ir paveldo dialogą. Paraleliai su Šalčiūtės paroda vyks ir italų skulptoriaus Gerhardo Demetzo darbų paroda. Assmannas, atsirinkęs Šalčiūtės kandidatūrą iš 145 Veronos meno mugėje dalyvavusių galerijų pristatomų menininkų, įžvelgė galimą dialogą ne tik su freskų bei muziejaus erdve, bet ir su Demetzo darbais. Abu menininkai žmogaus kūną savo kūriniuose traktuoja ir kaip kultūrų susikirtimo vietą. Abiejų darbai kelia klausimus apie savo tapatybės patyrimą, nors ir dirbdami labai skirtingomis priemonėmis bei braižu.
Assmanno pastangos atverti ir atsiverti šalims, suprasti, kas mus jungia, o ne skiria, priminė Europos kultūros sostinės projekto dvasią, mat jis dirbo Lince (Austrija) ir jau tada mezgė kontaktus su Vilniumi. Susitikimo dalyvius paveikė Renatos Casarin jaudulys kalbant apie Šalčiūtės kūrinius. Su ašaromis akyse mokslininkė stengėsi išsakyti, kokius giluminius potyrius sukelia menininkės vaizduojamos situacijos, jos manymu, Šalčiūtės darbai ugdo žmogiškumą, empatiją. Parodos informacija muziejaus puslapyje:
http://www.mantovaducale.beniculturali.it/it/news/233-l-artista-lituana-laisvide-salciute-in-galleria-nel-2019
„Tarlte“ telkia dėmesį į profesionalus
Išplatintame pranešime rašoma: „Mes atveriame Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ duris tūkstančiui lankytojų, norinčių susipažinti su istorinėmis Lietuvos meno vertybėmis bei prisidėti prie naujosios kartos menotyrininkų profesinio tobulėjimo. Suteikdami galimybę nemokamai išvysti vienos didžiausių visuomenei prieinamų privačių meno kolekcijų Baltijos šalyse pirmąją parodą „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“ ir apsilankyti meno kūrinių saugyklose, kviesime geram darbui – padovanoti galimybę Vilniaus dailės akademijos magistrantams tęsti mokslinį darbą stažuotėse užsienyje.
Menotyrininkų profesionalumas ypač svarbus vertinant meninį palikimą ir skleidžiant žinią apie jį visuomenei. Jų darbo reikšmė išskirtinė ir mums, įgyvendinantiems savo misiją – surinkti ir grąžinti į Lietuvą po pasaulį išbarstytą kultūrinį bei istorinį lituanistinį paveldą. Norime padėti jiems gilinti mokslinius tyrimus ir kviečiame prie to prisidėti ir Jus – šiam tikslui Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ rasite tam skirtą gerų darbų dėžutę.
Tūkstančio lankytojų lauksime nuo kovo 20 d. iki birželio 1 d. Kaip visuomet apsilankiusius svečius mažomis grupėmis lydės ir pasakojimu dalinsis profesionalios „Tartle“ centro menotyrininkės, todėl kviečiame rezervuoti vizito laiką registracijos sistemoje jau dabar.“
Daugiau informacijos: https://www.tartle.lt/lt/naujienos.html
