Viename seniausių Vokietijos miestų – menininkės Patricijos Jurkšaitytės paroda
Spalio 6 d. Augsburgo (pietvakarių Bavarija) galerijoje „Neue Galerie im Höhmannhaus“ atidaryta tapytojos Patricijos Jurkšaitytės darbų paroda „Shelters // Bleiben“ – pirmoji menininkės personalinė paroda Vokietijoje. Pastarųjų dviejų dešimtmečių (nuo 2005-ųjų iki 2021 m.) Jurkšaitytės kūrybos pristatymas – Lietuvos kultūros sezono Bavarijoje programos dalis.
„Neue Galerie im Höhmannhaus“ vadovas Thomas Elsenas apsisprendė surengti Jurkšaitytės darbų parodą, susipažinęs su jos kūryba praėjusį metų gruodį Lietuvos kultūros instituto kartu su Šiuolaikiniu meno centru surengtoje skaitmeninėje Lietuvos vizualiųjų menų vitrinoje. Peržiūrėjęs specialiai sukurtą Jurkšaitytę pristatantį videofilmą ir pabendravęs su ja nuotoliniame interviu, Elsenas susižavėjo Lietuvos menininkės kūrybinio braižo unikalumu: „Patricija Jurkšaitytė yra klasikinė tapytoja, trikdanti tariamu savo paveikslų atpažįstamumu. Nematomus dalykus ji paverčia matomais, pabrėždama jų nebuvimą. Greta įspūdingo kūrybinio išradingumo, Patricija išsiskiria virtuoziška tapybos technika, kuri jai padeda pasitelkti XIV a. siekiančius klasikinius olandų ar italų peizažo ir žanrinės tapybos modelius, kad išverstų juos į naujus, asmeniškus vaizdinius pasakojimus“, – teigė Elsenas.
Per parodos atidarymą pristatydamas Jurkšaitytės paveikslus – „Veneros guolį“ pagal Giorgione, kuriame nebėra Veneros (2014 m.), Jano van Eycko „Arnofilni šeimos kambarį“, kurį apleido Arnolfini šeima (2021 m.), tuščią Leonardo da Vinci „Paskutinės vakarienės“ stalą (2014 m.), menininkės nutapytus peizažus ir interjerus, kuriuose taip pat nėra žmonių figūrų ir tuščia erdvė tarsi kviečia ją užpildyti naujomis istorijomis, – galerijos vadovas atkreipė susirinkusių meno gerbėjų dėmesį į darbą iš ciklo „Degantis pasiūlymas“ (2005 m.), kuriame į da Vinci stiliaus peizažą menininkė „įkėlė“ didžiulį Turkijos viešbučio kompleksą, o anuomet penkiametė Patricijos dukra, neseniai pramokusi rašyti, įrašė ant nutapyto pastato sienos savo vardą: „Sibilė“.
„Šis darbas man yra brangiausias, – pasakojo menininkė. – Nusprendžiau netaisyti, nevalyti to užrašo, nes taip paveikslas įgavo neįkainojamą man vertę. Dabar dukra šiuo autografu nesididžiuoja.“
Parodą, kurią dailininkė pavadino anglų ir vokiečių žodžių junginiu „Shelters // Bleiben“ („Buveinės“ // „Pasilikti“), sudaro darbai iš ciklų „Degantis pasiūlymas“, „Miegamieji“, „Viešbučių kambariai“, „Peizažai ir interjerai“. Keturis paveikslus menininkė nutapė specialiai šiai parodai. Augsburgo galerijoje pristatomus kūrinius paskolino MO muziejus, „Lewben Art Foundation”, privatūs kolekcininkai. Parodą rengiant talkino kuratorė Asta Vaičiulytė.
Galerija „Neue Galerie im Höhmannhaus“ įsikūrė viename seniausių Vokietijos miestų, įkurtame 15 m. pr. Kristų, XVII a. pradžios senamiesčio name, kurį 1934 m. įsigijo akių gydytojo Höhmanno šeima. Gydytojo vienturtė dukra Ruth Höhmann (1915–2004) – ypatinga moteris, nusprendusi netęsti šeimos amato, studijavusi ekonomikos mokslus ir nuo 1947 m. keturis dešimtmečius vadovavusi Bavarijos konstrukcijų industrijos asociacijai. Dar būdama gyva, ji atidavė apatinį savo namo aukštą, kuriame veikė tėvo klinika, šiuolaikinio meno galerijai. Po mirties R. Höhmann ne tik paliko 4 milijonus eurų Augsburgo ligoninei, bet ir visą didžiulį keturių aukštų pastatą skyrė miestui kultūros reikmėms.
Puikiai ją prisimenantis Elsenas pasakojo, kad Ruth Höhmann niekada neidavo į parodų atidarymus, nemėgo šurmulio, užtat būtinai apžiūrėdavo visas parodas vėliau ir išsamiai jas aptardavo su galerijos vadovu. „Ji buvo itin mažo ūgio, bet niekad negalvodavai, kad jos virš galerijos buvęs didžiulis – per 300 kvadratinių metrų – butas jai būtų per didelis. Atrodė, kad būtent tiek erdvės jai labai natūraliai ir reikia. Manau, kad Ruth labai patiktų Patricijos paroda, ji tikrai kažkokiu būdu toliau lanko galeriją...“, – seno namo istorijas pasakojo galerijos vadovas.
Spalio 7 d. Miuncheno poezijos bibliotekoje „Lyrik Kabinett“ vyko šiuolaikinės Lietuvos poezijos vakaras su Aušra Kaziliūnaite, Giedre Kazlauskaite, Mariumi Buroku ir Tomu Venclova. Tą pačią dieną Niurnbergo popmuzikos festivalyje vyko ir grupių „shishi“, „Afrodelic“, „Timid Kooky“ ir „Junior A“ koncertų transliacijos internetu.
Spalio pabaigoje Augsburgo medijų meno festivalyje „LAB30“ naują kūrinį pristatys Arturas Bumšteinas. Į Lietuvos kultūros sezono Bavarijoje programą įeina ir dramaturgės Birutės Kapustinskaitės rezidencija Miuncheno „Residenz“ teatre.
Lapkritį Blaibacho koncertų salėje tris dienas vyks baigiamieji Lietuvos kultūros sezono Bavarijoje renginiai. Prestižinį Bavarijos apdovanojimą – specialųjį Ernsto von Siemenso ansamblių prizą – pelnęs šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ Blaibacho koncertų salėje atliks Žibuoklės Martinaitytės kūrinį „Hado zona“, kurį kompozitorė šių metų vasarą rašė ir reziduodama Blaibache.
Blaibacho koncertų salės fojė bus eksponuojama ir Gintaro Česonio paroda „Ancient Woods“ – šiai parodai fotomenininkas fiksavo seniausius medžius Kauno apylinkių miškuose ir vasaros rezidencijos metu Blaibache, sekdamas savo viziją apie kadaise Lietuvą ir Bavariją jungusius neperžengiamus miškus. Lietuvos ir Vokietijos chorinę kultūrą savo koncerte sugretins kamerinis choras „Aidija“, akordeonistas Martynas Levickis atliks plataus stilistinio diapazono programą.
Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje inicijuotą projektą „Be atstumo: Lietuvos kultūros sezonas Bavarijoje 2021“ (Ohne Distanz – Litauische Kultur in Bayern 2021) organizuoja Lietuvos kultūros institutas, finansuoja Lietuvos kultūros ministerija. Partneriai – Lietuvos ambasada Vokietijoje ir Bavarijos kultūros organizacijos.