Chaimo Nachmano Bialiko apsilankymo Lietuvoje 90-mečiui

Chaimas Nachmanas Bialikas (1873–1934) – žydų poetas, šiuolaikinės hebrajų (ivrito) poezijos klasikas, rašytojas, vertėjas – buvo dvasinis vadovas visiems žydams nuo sostinės iki pačio mažiausio štetlo. Labiausiai tautiečius jaudino jo siekis sukurti žydų tautos namus.

Lietuvos bibliotekų lentynose buvo galima rasti jo knygų, klasikų, poezijos ir prozos vertimų į jidiš, lietuvių, rusų, lenkų kalbas. Hebrajų, jidiš, lietuvių ir rusų laikraščiai publikuodavo Ch.N. Bialiką originalo kalba, taip pat jo poezijos ir prozos kūrinių vertimus. Poeto ir mąstytojo populiarumą bei svarbą bylojo ir jo asmenybei, kūrybai skirti leidiniai, straipsniai. 

Reikia paminėti, kad 1930 m. švietimo ir kultūros organizacija „Tarbut“ išleido Ch.N. Bialiko knygą „Cvei redes“ (jidiš, „dvi kalbos“). Jam dedikuojami ir meno kūriniai: 1931 m. sausį Kaune vykusioje parodoje eksponuotas skulptoriaus Moišės Ceslerio sukurtas poeto biustas. Žydų laidose Lietuvos radiofone ne kartą šnekėta apie Ch.N. Bialiką. Jau pirmajame Vilniaus geto teatro pasirodyme skambėjo vienas iš poeto eilėraščių. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fonduose saugojama nemažai Ch.N. Bialiko kūrinių įvairiomis kalbomis, dainų pagal poeto žodžius įrašų.

1933 m. sausio 15 d. iškilmingame renginyje Kaune buvo švenčiamos nacionalinio žydų pranašo 60-osios gimimo metinės. Visų žydų vardu jam buvo išsiųsta sveikinimo telegrama. Žydų liaudies minčių ir siekių reiškėjo netektis (1934 m. liepos 4 d.) kiekvieną sukrėtė iki širdies gelmių. Buvo paskelbta gedulo savaitė, į laidotuves Vienoje nuvyko žydų atstovas, gedulo metu žydų prašyta nelankyti pramoginių renginių. Kauno choralinėje sinagogoje įvyko šiai progai skirtas susirinkimas, apie Ch.N. Bialiko mirtį paskelbė nemažai Lietuvos laikraščių, o vedantieji išspausdino straipsnius jam atminti. 

Lygiai prieš 90 metų Chaimas Nachmanas Bialikas lankėsi Lietuvoje. Tai buvo didelis įvykis. „Lietuvos aidas“ (1930 m. rugsėjo 5) anonsavo šį vizitą, poeto atvykimui rimtai ruoštasi: „Lietuvos žydai ruošia Bialikui iškilmingą sutikimą. Organizuojami sutikimo komitetai Kaune ir visur, kur jis nuo Kybartų pravažiuos.“ Taip pat pranešama, kad „Bialikas labai domisi lietuvių menu ir literatūra. Ypatingai jis laukia progos pamatyti savo akimis genialaus Čiurlionies darbus.“ Rugsėjo 10 d. tas pats dienraštis publikavo S. Liubovskio straipsnį pavadinimu „Žymiausias hebrajų poetas“, jo autorius pabrėžė retus menininko gabumus ir ypatingą išsireiškimo jėgą, priminė, kad jo vertėju į rusų kalbą buvo ir Jurgis Baltrušaitis. O rugsėjo 11 d. numeryje aprašytas įsimintinas Ch.N. Bialiko atvykimas į Kauną. 

Vizito metu su juo kalbėjosi Lietuvos generalinio konsulato Palestinoje sekretorius Geršonas Valkauskas.

Kaune Ch.N. Bialikas apsigyveno „Metropolio“ viešbutyje. Apie tolesnę viešnagės eigą sužinome iš kelių „Lietuvos aido“ pranešimų.

Rugsėjo 13-osios numeryje rašoma, kad poetas „rugsėjo 11 d. turėjo audienciją pas Respublikos Prezidentą [Antaną Smetoną – red. past.], kuri užtruko 35 min. Penktadienį, rugsėjo 12 d., jis padarė vizitą p. švietimo ministeriui [Konstantinui Šakeniui – aut. past.] . Vakar jis aplankė Kauno žydų gimnazijas.“

Po audiencijos pas Prezidentą Ch.N. Bialikas aplankė Karo muziejaus sodą. Generolas Vladas Nagevičius pakvietė aplankyti muziejų. Po to garbės svečių knygoje poetas parašė: „Su malonumu apžiūrėjau Lietuvos išlaisvinimo simbolį. Išlaisvintos Lietuvos ginklas – geras ginklas.“ Vakare kino teatre „Metropolitain“ įvyko literatūros ir meno vakaras. Jame dalyvavo ir poetas Jurgis Baltrušaitis. Ch.N. Bialikas šnekėjo apie padėtį Palestinoje. Vėliau koncerte dainavo solistai ir choras.

Viešnagė ir toliau detaliai aprašoma spaudoje („Lietuvos aidas“, 1930 m. rugsėjo 13).

Rugsėjo 13 d. Kauno choralinėje sinagogoje Ch.N. Bialikas skaitė paskaitą jidiš kalba, maldos namai buvo sausakimši, šimtai norinčių jį išgirsti liko lauke. Klausytis jo kalbos susirinko inteligentija, besimokantieji, darbininkai. Kalbėtojui buvo dėkojama audringais plojimais.

Paskutinę vizito dieną Ch.N. Bialikas lankėsi laikraščio „Di jidiše štime“ (jidiš, „žydų balsas“) redakcijoje, susitikime dalyvavo, ko gero, visi darbuotojai. Savo nuomonę apie poetą išsakė leidinio redaktorius Reuvenas Rubinšteinas. Atsisveikinimo kalboje svečias labai aukštai įvertino žydiškąją Kauną. Prieš jam paliekant redakciją padaryta bendra nuotrauka. Svečio svarbą byloja ir tai, kad net jo išvykimas tapo įvykiu, apie tai pranešama atskira žinute laikraštyje („Lietuvos aidas“, 1930 m. rugsėjo 15). 

Rugsėjo 19 d. „Lietuvos aide“ publikuojamas išsamus Juozo Tumo Vaižganto straipsnis pavadinimu „Apie Ch.N. Bialiką“, kur rašoma: „Atvažiavo pasipažinti su tautiečiais to krašto, kurs duodavo ir tebeduoda žymiausių žydų veikėjų, mokslininkų ir rašytojų: kur gyviausiai eina hebraizmo renesansas: kur Kaunas ir lietuviškasis „Jerusalimas“ – Vilnius. P. Bialikas neaugalotas, gerokai nuplikęs, grynai nusiskutęs, labai nuvargusiu ir net smarkiai gyvenimo suglamžytu veidu; nuvargęs dirbdamas, nuvargęs kauniečių užmylietas, užkalbėtas. Apsivilkęs kukliai, paprastai, nors lanko viešas įstaigas. Pirmai akimirksniui jokiu nepaprastumo žymių. Inteligentas, kaip ir kiti. O vis dėlto tai istabaus veido tipas: visa padaro ypatinga jo šypsena. Plačios lūpos su „simpatiškaisiais“ bruožais iš šalių tokiuo gerumu išsitempia, kai šypsos, kaip nekalto kūdikio. Man pasirodė, kad tai tipas labai plačiai mylinčio, ką nekalta darančio ar romantinėse svajonėse skęstančio žmogaus. Bet siela komplikuota, nors turi vyriausį „motyvą“. Tai ir bendroji išvaizda esti dar kitaip pamušta: mandagumas kytrumu, švelnumas žiaurumu, malonumas gudrumu. P. Bialiko gerumas pamuštas – kančia.“

Antrą kartą Ch.N. Bialikas lankėsi Lietuvoje 1931 m. gruodžio 20 d. – 1932 m. sausio 8 d., jo vizitas taip pat sulaukė nemenko susidomėjimo ir tapo tikra švente ir jam, ir žydams Lietuvoje. Išlydėdami aukštą svečią visi tikėjo, kad po metų jie vėl pasimatys.