Jau, ko gero, visos žiniasklaidos priemonės paskelbė, kad lapkričio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos pastangomis buvo nukeltas Petro Cvirkos paminklas. Kelerius metus iki šiol daug kultūros veikėjų ir organizacijų (LDID, AICA, LDS, LRS) dėstė savo argumentus, kodėl su pavedu (kad ir turinčiu neigiamų reikšmių) taip elgtis negalima, daugybės išsilavinusių kultūros žmonių rašiniai pasirodo ir toliau, juose nusivylimas. 2021 m. gegužę Kultūros paveldo centro specialistai, atlikę tyrimą, taip pat buvo priėję išvadą, kad reikia saugoti skverą su paminklu kaip istorinę erdvę. Lapkričio 19 d. vienas vyrukas iš Kauno, o kitas iš Tauragės parodė, kad ant visų pagrindinių kūrėjų ir kultūros vertintojų organizacijų jiems nusispjaut, prioritetas teikiamas vystytojams, kurie, kaip greit pamatysime, pasiūlys skvero „naujinimo“ ir „gyvinimo“ būdų. Tikėtina, kad galimai (nepigiai) nupjaus brandžių medžių ir (nepigiai) prisodins naujų. Lapkričio 19 d. didžiosios dalies kultūros bendruomenės ir Vilniaus miesto mero su Lietuvos kultūros ministru santykiai žlugo, nors gal ir nebuvo užmegzti.
Pamirškite viską, ką žinote apie muziejus
Oslo centre, Norvegijoje, spalio pabaigoje atidarytas garsiausio šios šalies dailininko, simbolisto Edvardo Muncho (1863–1944) muziejus. Tai didžiausias ir išsamiausias vienam autoriui skirtas muziejus. Vis dėlto 13 aukštų pastate ne tik siekta sukurti įspūdingą ekspoziciją ir pasakojimą apie niūriojo prietemų genijaus kūrybą, gyvenimą, kontekstą, bet ir norėta įsteigti įvairialypį traukos centrą. Muziejus, trumpai vadinamas MUNCH, nori būti patrauklus pietautojams, pirkėjams, koncertų lankytojams ir plaukikams (ar tik norintiems pasideginti). Ekspozicijoje neapsiribojama tradiciniu pasakojimu, siekiama netikėtų dialogų. Pavyzdžiui, šiuo metu du aukštus užima skyrius „Sielos vienatvė“, kuriame Mucho darbai ieško sąskambių su privatumą mėgstančia eksploatuoti šių laikų menininke Tracey Emin (g. 1963). Jos skulptūra „Motina“ kitą pavasarį bus pastatyta nuolatinėje vietoje šalia muziejaus.
Meno kolekcionierių sąrašai
Niujorke įsikūręs vizualiųjų menų žurnalas „Art News“, kuriame nuo 1902 m. rašoma apie visų laikų meną, skelbia ryškiausių pasaulio meno kolekcionierių 200-uką. Skaitytojams pristatomi (https://www.artnews.com/art-collectors/top-200-profiles/?filter_top200year=2021&page=1) kolekcininkų profiliai: (ne visada) nuotraukos, domėjimosi sritys, laikotarpiai. Norintys pasigilinti gali atsiversti kiekvieno jų trumpą kolekcionavimo apžvalgą, o greta esantys filtrai leidžia tyrinėti sąrašą pagal keturias kategorijas: metus (nuo 2016 iki 2021), šalį, turto kilmę ir meno tipą. 2021 m. šiuolaikinio meno daugiausia kolekcionavo Romanas Abramovichius. Tarp į dušimtuką patekusių kolekcionierių labai daug porų, tradicinių ir netradicinių. Vyrauja investuotojai, nekilnojamojo turto magnatai, turto valdytojai, bankininkai, el. prekybos atstovai ir kt.
Parengė Monika Krikštopaitytė
