Kinas

Iš viso 23 europietiški filmai pretenduoja į arabų kino kritikų premiją. Ją įsteigė Europos kiną pasaulyje platinanti organizacija EFP (European Film Promotion) ir Arabų kino centras (Arab Cinema Center, ACC).

Elena Jasiūnaitė

Nauji filmai – „Amsterdamas“

Karo negandų fone vienas kitą atradę Davido O. Russello filmo „Amsterdamas“ („Amsterdam“, JAV, Japonija, 2022) herojai mėgsta dainuoti improvizuotą nesąmonių dainelę – melodiją lydi jokios prasmės ir tarpusavio ryšio neturinčių žodžių kratinys. Ironiška, kad ši dainelė tinka ir pačiam „Amsterdamui“ apibendrinti: rinktinių kino žvaigždžių, įspūdingų XX a. 4-ojo dešimtmečio miesto vaizdų ir viena kitą vejančių temų pilnas filmas primena ambicingą, bet beprasmį kratinį.

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Piktųjų karta“

Tėvynės diena – tik Emilio Vėlyvio filmo „Piktųjų karta“ (Lietuva, 2021) pradžios akcentas, nors visai nenustebčiau, jei ji atsirastų ir valstybinių švenčių kalendoriuje. Vėlyvis ir scenarijaus bendraautoris Jonas Banys jau pirmaisiais filmo kadrais perkelia į Lietuvą, kurioje tokia šventė egzistuoja. Tiksliau, į Lietuvos provinciją, kur gimtadienį rengiasi švęsti pagrindinis filmo veikėjas policijos komisaras Gintas Krasauskas (Vytautas Kaniušonis). Į šventę, kurioje jis žada paskelbti dalyvausiąs mero rinkimuose, pakviesta visa miestelio grietinėlė – merė, kunigas, teisėjas, prokuroras...

Piktos kino kritikės

„Nepatogaus kino“ įspūdžiai

Atrasti kažką, kas „sudrebintų“ tikrovės suvokimo pagrindą, šiuolaikiniame kine vis sunkiau, ypač dokumentikoje, kurioje, regis, jau kuris laikas dominuoja įvairiausio plauko projektai, o kūrėjai nesugeba ne tik prieiti prie savo personažų, bet ir užmegzti elementaraus small talk’o, kuris, kaip parodė Paweło Łozińskio „Balkoninis filmas“, gali nuvesti prie pamąstymų apie gyvenimo prasmę ir mus supantį pasaulį. Užtat dažnai galima matyti, kaip veikėjams primetamas kūrėjų požiūris ar net į lūpas „įdedami“ jų žodžiai. Tada išties pradedi manyti, kad geram dokumentininkui neužtenka išmanyti kino amato, kai kuriems režisieriams tiesiog duotas talentas pamatyti ir išgirsti žmogų arba neduotas.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Bosnė Jasmila Žbanić – karo buvusioje Jugoslavijoje liudininkė. Jo atgarsiai girdimi ne viename režisierės filme. 2020 m. pasirodęs „Quo vadis, Aida?“ (LRT Plius, lapkričio 3 d. 21.33) nukels į 1995-ųjų Srebrenicą, kur serbai nužudė per septynis tūkstančius musulmonų. Filme Srebrenicos tragedija rodoma bosnės Aidos (išskirtinis Jasna Đuričić vaidmuo) akimis. Ji dirba vertėja JT taikdarių, vadinamųjų „Mėlynųjų šalmų“, dalinyje. Prie Srebrenicos priartėjus serbų kariuomenei, Aida supranta tai, ko niekaip negali suprasti Nyderlandų kariškiai, – serbai iš tikrųjų rengiasi masiškai žudyti taikius gyventojus.

Darius Indrišionis

Nauji filmai – „Piktųjų karta“

Prieš prasidedant naujam Emilio Vėlyvio filmui „Piktųjų karta“ (Lietuva, 2021), mintys buvo dvejopos. Vilties teikė žanro įvardijimas – „skandinaviškas detektyvas – nuaras“. Šis lietuviškam kinui nepažįstamas žanras žadėjo intrigą. Visgi būta ir nerimo – ar sugebės Emilis Vėlyvis, anksčiau pasižymėjęs ne pačiais subtiliausiais kriminaliniais trileriais („Zero“ trio) ar komedijomis („Redirected“), suvaldyti tokį žanrą? Ar netaps naujasis filmas savalaikių (ir dėl to menkaverčių) blevyzgų apie Lietuvos socialinio-politinio gyvenimo paradoksus (GMP automobilyje prievartaujama mergina, marginalų partijų brovimasis į Seimą ir kt.) rinkiniu? Išsyk bėgu įvykiams už akių: netapo. Palyginti su ankstesniais Vėlyvio filmais, „Piktųjų karta“ yra beveik nevėlyviškas.

Pokalbis su Lena Dunham

„Amazon Prime Video“ pradėjo rodyti naują Lenos Dunham filmą „Katerina, vardu Paukštelis“ („Catherine Called Birdy“, D. Britanija, JAV, 2022), sukurtą pagal Karen Cushman knygą vaikams tuo pačiu pavadinimu. Tikriausiai iškalbinga, kad knyga, pasakojanti apie merginos brendimą ir maištą viduramžių visuomenėje, iki šiol neišversta į lietuvių kalbą. Dunham išgarsėjo serialu „Merginos“ („Girls“, 2012–2017), kuriame pati vaidino, rašė scenarijų ir net režisavo, ir dėl kurio buvo praminta „kartos balsu“.

Andrejus Archangelskis apie rusų kultūros kaltę

Diskusijos apie rusų kultūros kaltę tęsiasi jau ne pirmą mėnesį ir pabaigos nematyti. Žurnalistas ir kultūrologas Andrejus Archangelskis apie šiuolaikinę rusų literatūrą, kiną ir televiziją rašė jau uždarytame žurnale „Ogoniok“. Analizuodamas naujus kūrinius, kartu Archangelskis gilinosi ir į rusų visuomenės baimes, praeities nostalgiją, pergalės Antrajame pasauliniame kare kultą. Vasarą radijo „Svoboda“ tinklalapyje pasirodęs Archangelskio straipsnis pratęsė šiuos apmąstymus.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Artėjanti žiema ir augančios kainos skatina pokalbius apie socialinį teisingumą. Nors lietuviška veidmainystė, žinoma, klesti. Ir ne tik Seime: išvedęs šunį kasdien matau reklamą – milijonus uždirbantis krepšininkas (ar krepšininkai – neskiriu jų veidų) kviečia apsipirkti pigioje maisto parduotuvėje. Reikėtų logiškos atsvaros, bet abejoju, ar kokį benamį kviestų reklamuoti „Chanel“. Jei tautiečiams už duoną svarbiau krepšinis ir nauji stadionai – nesiginčysiu, nes pastaruosiuose patiriamos emocijos lietuviams ir jų prezidentams daug reiškia.

7md inf.

Prasideda lenkų kino festivalis

Gausių rudens kino renginių paradą papildys spalio 20 d. prasidedantis Jauno lenkų kino festivalis. Jį rengia Lenkijos institutas Vilniuje ir Lenkijos televizija (TVP). Filmai bus rodomi Vilniuje, Kaune, Mažeikiuose ir Šalčininkuose. Programą sudaro skirtingų kartų lenkų kūrėjų, skirtingų žanrų vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, prie kurių atsiradimo prisidėjo TVP. Filmuose daug dėmesio skiriama Lenkijos istorijai, išskirtinėms asmenybėms, šių dienų problemoms. Programa bus rodoma iki lapkričio 20 dienos.