Kaip sukurti blogą filmą

Michelio Hazanaviciaus filmas „Baigta!“ („Coupez!“, Prancūzija, D. Britanija, Japonija, 2022) susideda iš trijų dalių. Pirmoji – tai trumpo metražo, 32 minutes trunkantis filmas „Z“, kurio herojai suka trash’ą apie zombius, o aktoriais nepatenkintas režisierius prisišaukia į aikštelę tikrų zombių. Iškart aišku, kad tai filmo apie zombius parodija: liejami kibirai dirbtinio kraujo, pagrindinis zombis toks žalias, kad pradedi abejoti grimuotojos profesionalumu, ir dar nuolat kalba apie zombio vaizdinį, subjektyvi kamera ilgai „reflektuoja“ tuščią kadrą, o dažnos replikos ne tik absurdiškos, bet ir politiškai angažuotos. Trumpai tariant, nori nenori, bet žiūrovas yra priverstas lyg kino kritikas analizuoti tai, ką mato, juolab kad absurdą padvigubina japoniški veikėjų vardai, nelabai limpantys prie europietiškos jų išvaizdos.

Antroji dalis sugrąžina laiką atgal ir rodo, kaip reklamas, klipus ir panašų niekalą „pigiai, greitai ir kokybiškai“ gaminantis režisierius Remi (Romain Duris) iš japonų prodiuserės gauna pasiūlymą sukurti populiaraus japoniško filmo perdirbinį, kurį atidarymo dieną tiesiogiai transliuos naujas interneto kino kanalas. Užduotis nelengva, mat viskas turi būti nufilmuota vienu kadru. Remi sutinka, pradeda rinkti filmavimo grupę ir aktorius, repetuoti, kartu su operatoriumi rengtis filmavimui. Susipažįstame ir su kino režisiere bandančia tapti Remi dukterimi Romi (Simone Hazanavicius), žmona Nadia (Bérénice Bejo), kuri anksčiau buvo aktorė, bet pernelyg įsijausdavo į vaidmenis ir net sulaužė riešą Van Dammui. Dabar ji dirba asistente.

Ši dalis – atviras farsas. Hazanavicius pasakoja, kaip kuriamas B klasės kinas, piktai šaiposi iš visų – prodiuserių, kurie reikalauja tiksliai laikytis patvirtinto scenarijaus, asistenčių, kurios neskaito grupės narių elektroninių laiškų, iš aktorių ir pirmiausia iš kylančios žvaigždės Rafaelio (Finnegan Oldfield), kuris kalba antiglobalistiniais šūkiais ir pasakoja, kaip įdomu buvo dirbti su Larsu. Neabejoju, kad už kiekvienos pašaipos ir užuominos slypi konkretūs žmonės ar situacijos, todėl Kanų kino festivalio atidarymo seanse susirinkę („Baigta!“ šiemet atidarė festivalį) prancūzai galėjo iš savęs pasijuokti.

Trečioji dalis – „Z“ filmavimas, kuris prasideda tuo, kad vietoj avarijon patekusių aktorių vaidinti teks Remi ir Nadiai. Tai tik pirmoji situacija, priversianti filmavimo dalyvius nuolat suktis iš padėties. Čia atsakoma į visus žiūrint pirmą dalį kilusius klausimus – kodėl staiga pasikeitė filmavimo maniera, kodėl skamba absurdiškos replikos, o aktoriai iš tikrųjų atrodo išsigandę ir t.t. Kartu tai pagyrimo žodis filmavimo grupei – bet kurioje situacijoje filmą kuriantys žmonės sugeba susivienyti, pamiršti nuoskaudas, simpatijas ir antipatijas, atskleisti savo tikrąją esmę ir net filmuodami atvirą niekalą išlikti ištikimi kino idėjai. Pabaiga optimistiška, bet...

Žiūrint „Baigta!“ tie „bet“ dauginasi geometrine progresija. „Baigta!“ – japonų režisieriaus Shin’ichirô Uedos filmo „Kamera wo tomeruna!“ (2017) perdirbinys. Ueda yra ir Hazanaviciaus scenarijaus bendraautoris. Sprendžiant iš originalo reklaminio klipo, Hazanavicius nelabai ką pakeitė. Regis, jis pabandė susieti trash stilių, filmą apie filmo kūrimą ir zombių filmo parodiją, bet rezultatas abejotinas. Hazanavicius visada buvo stilizuotojas – jo filmai apie agentą 117 stilizavo filmus apie Džeimsą Bondą ir kitus Šaltojo karo šnipus, „Oskaru“ apdovanotas „Artistas“ – nebylųjį kiną, „Manasis Godard’as“ – maištingojo režisieriaus gyvenimą. „Baigta!“ – tai lyg bandymas stilizuoti tai, kas jau savaime yra stilizacija, juolab kad Uedos filmas yra tam tikro stiliaus parodija. Rasti bendrą dėmenį tarp Europos ir Azijos populiariosios kultūros sunku, todėl ne viena idėja tiesiog pakimba ore.

Kaip komedija „Baigta!“ labai nejuokinga, nes humoras – elementarus, o ekraną periodiškai užliejantys kraujas ar vėmalai bent jau man sukelia kitokią reakciją. Kaip pasakojimas apie kino galią keisti gyvenimą – pernelyg banalus, nes raudantis aktorius alkoholikas Filipas (Grégory Gadebois) nuspėjamas, kaip ir nuolat vienas kito nesuprantančių Remi bei Romi suartėjimas filmavimo aikštelėje. Būdamas odė kinematografininkų solidarumui, „Baigta!“ paradoksaliai tampa vidutinybės pagarbinimu. Viename interviu Hazanavicius prisipažino, kad filmuojant „Baigta!“ jam buvo svarbu išsaugoti „labai blogo kino“ pojūtį. Regis, tai pavyko.