Kinas

Pokalbis su ukrainiečių kino kritike Natalija Serebriakova

Ukrainiečių kino kritikė ir žurnalistė Natalija Serebriakova lankėsi šių metų „Scanoramos“ kino festivalyje ir vedė seminarą „Fokusas – Ukraina. Šiuolaikinis Ukrainos kinas: dešimtmečio antologija kino kritikės akimis“. Populiarinanti šiuolaikinį ukrainietišką kiną kritikė savo recenzijas bei apžvalgas rašo įvairiems Europos kino sklaidos portalams, tokiems kaip „Cineuropa“, „Korydor“ ir „Screen Daily“. Pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis bombarduojamame Sumų mieste ji rašė dienoraštį „Aš kino kritikė, ant kurios krinta bombos“. Su Serebriakova susitikome pasikalbėti apie Ukrainos kiną ir jo likimą.

Elena Jasiūnaitė

Lietuviški „Europos blyksnių“ akcentai

Šiais metais įprasta „Scanoramos“ konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“ transformavosi į „Europos blyksnius“ ir išplėtė savo horizontus. Formatas liko tas pats – tai trumpametražiai pradedančiųjų Europos režisierių, vis dar studentų ar tik neseniai studijas baigusių, filmai. Tradiciškai į programą pateko ir lietuvių (arba lietuviški) filmai.

Rūta Birštonaitė

Nauji serialai – „Guillermo del Toro keistenybių kabinetas“

„Netflix“ serialas „Guillermo del Toro keistenybių kabinetas“ („Guillermo del Toro’s Cabinet of Curiosities“, JAV, Meksika, 2022) – tai aštuoni siaubo filmai, trunkantys maždaug po valandą. Nors filmus kūrė skirtingi režisieriai, į pavadinimą iškeltas kino vizionieriaus del Toro vardas. Šį kartą del Toro atliko kūrinius atrinkusio kolekcininko, kuratoriaus vaidmenį. Žinia, režisieriaus kaip mįslingų, keistų dalykų žinovo reputacija nekelia abejonių, jo vardas – tai firminis ženklas, leidžiantis nujausti, koks bus šio asorti skonis.

Živilė Pipinytė

Iš „Scanoramos“ dienoraščio

„Nėra nieko pavojingesnio, kaip įžengti į svetimą sapną“, – sako Gilles’is Deleuze’as Bertrand’o Bonello filme „Koma“ („Coma“, Prancūzija, 2022). Kinas apskritai yra ilgas sapnas, ir tai geriausiai pajunti vakare, kai po seanso išeini į tamsią Vilniaus gatvę. Jubiliejinė „Scanorama“ dar kartą įrodė, kad kino teatras – geriausia vieta ne tik pasislėpti nuo gyvenimo, bet ir suprasti, kas iš tikrųjų vyksta karų ir pandemijų siaubiamame pasaulyje. Dauguma šiųmetės „Scanoramos“ filmų, regis, skatino bandyti suvokti, kas tame visame chaose yra žmogus ir ką gali svetimus sapnus preparuojantis menas.

Elena Jasiūnaitė

Lietuviškos „Scanoramos“ premjeros

Šių metų „Scanoramos“ lietuviškoje programoje pristatyti du ilgametražiai dokumentiniai filmai – „Antanas Sutkus: scenos iš fotografo gyvenimo“ (rež. Vytautas V. Landsbergis, Lietuva, 2022) ir „Dažnių žvejyba“ (rež. Vytautas Tinteris, Lietuva, 2022). Tai dviejų menininkų portretai. Kaip ir patys režisieriai, jų filmų herojai priklauso skirtingoms kartoms ir yra pasirinkę skirtingas kūrybos sritis. Tačiau juos vienija tai, kad abu supantį pasaulį suvokia per jusles: vienas akimis stebi pasaulį ir „sustabdo“ kitų nespėtas pamatyti akimirkas, kitas aplinkos nebegali atsieti nuo ją įprasminančio garso. Ir abu noriai tuo dalinasi su kitais.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Regis, LRT didžiuojasi, kad tiesiogiai transliuoja labiausiai istorijoje korumpuotą futbolo čempionatą, bet juk mes mokame užsimerkti, kai kažko labai norisi. Vis dėlto nemanau, kad savotiška kompensacija smerkiantiems LRT konformizmą gali tapti Mounios Meddour filmas „Papiša“ (LRT Plius, gruodžio 1 d. 23.03), vaizdžiai paaiškinantis musulmoniškų šalių papročius ir tradicijas.

Ilona Vitkauskaitė

Nauji filmai – „Rūpintojėlis“

Akivaizdu, kad Lietuvos kine atsiranda vis daugiau norinčių ir ambicijų turinčių kurti pramoginį, žanrinį kiną. Nors akivaizdu ir tai, kad kūrėjams jį sunku prisijaukinti. Jono Banio ir Emilio Vėlyvio tandemas vis neišvengia supaprastinimų ir tradicinio „diediško“ požiūrio bei humoro jausmo. Bruno Samperis ir Kristina Buožytė siekia kurti filosofinį žanrinį kiną, bet, deja, nepavyksta nei su filosofija, nei su žanru. Matome padriką reginį, kurio kūrėjai grožisi patys savimi.

Martinui Scorsese – 80 metų

Jubiliejaus proga kolegos atskleidė, ką jiems reiškia Martino Scorsese kūryba, ir nurodė mėgstamiausius režisieriaus filmus.

Greta Vilnelė

Nauji filmai – „Vakarų fronte nieko naujo“

Pirmojo pasaulinio karo žiaurumus savo kailiu patyręs vokiečių rašytojas Erichas Maria Remarque’as 1929 m. išleistame savo romane „Vakarų fronte nieko naujo“ aprašė tik ką mokyklą baigusio Paulo Boimerio ir jo draugų patirtis kare. Knyga, kalbanti apie žmogiškumą režimo sąlygomis, skaitytojus patraukė deheroizuotu karo vaizdavimu, nuoširdžiais veikėjų portretais. Sukurtos dvi ekranizacijos: Lewiso Milestone’o, kuri 1930 m. pelnė „Oskarą“ už geriausią filmą ir yra laikoma karinės dramos etalonu, ir 1979-ųjų Delberto Manno, skirta televizijai.

Agnieszka Smoczyńska apie filmą „Tyliosios dvynės“

Agnieszka Smoczyńska – viena talentingiausių lenkų jaunosios kartos režisierių. „Scanorama“ rodo trečiąjį jos ilgo metražo vaidybinį filmą „Tyliosios dvynės“ („The Silent Twins“, 2022), kurio premjera įvyko pavasarį Kanuose. Rudenį Gdynėje, Lenkų filmų festivalyje, „Tyliosios dvynės“ pelnė „Auksinius liūtus“. Lietuvoje rodyti ir daug apdovanojimų pelnę Smoczyńskos filmai „Šokių aikštelės dukterys“ (2015) bei „Fuga“ (2018). Pateikiame režisierės interviu lenkų žiniasklaidai fragmentus.