7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Gediminas Kukta

Svetimi piešiniai

Nauji filmai – „Prarastoji upė“

 Vienas iš keistesnių vaikystės užsiėmimų būdavo kopijuoti gražius paveikslėlius iš iliustruotų knygų arba komiksų. Pasiimdavai baltą lapą, uždėdavai ant jo juodą kalkinį popierių, o ant šio – knygos puslapį su iliustracija, kurią kruopščiai apvedžiodavai pieštuku. Ant tuščio lapo nuo kalkinio popieriaus atsispausdavo neryškūs kontūrai. Tavo sąsiuvinyje puikuodavosi kad ir netobulas, tačiau kur kas geresnis piešinys nei tas, kurį būtum bandęs nupiešti pats. Tuomet likdavo pasiimti spalvotus flomasterius ir suteikti tuščioms formoms turinį – nuspalvinti jas. Kai savo triūsą didžiuodamasis nešdavai parodyti tėvams, jų klausimas paprastai būdavo: ar pats nupiešei? Džiaugsmas išgaruodavo akimirksniu – esi tik kopijuotojas.

 
Kaip jau supratote, amerikiečių aktorius Ryanas Goslingas, prieš metus Kanų kino festivalyje pristatęs debiutinį filmą „Prarastoji upė“ („Lost River“, JAV, 2014), man primena tokį kopijuotoją. Savo neįgudusia režisuoti, bet išlavinta nusižiūrėti ranka jis sukurpė filmą, kurio stilius ir temos prisimena daug kitų kino juostų. Pirmiausia – danų režisieriaus Nicolaso Windingo Refno, – jo dviejuose filmuose aktorius sukūrė pagrindinius vaidmenis.

Skaityti toliau >>
Nr. 25 (1131), 2015-06-24  | Kinas
„Prarastoji upė“
„Prarastoji upė“
Jonas Ūbis

Antroji profesija

Naujo „Kino“ skaitymo malonumai

 

 

 

Žinau, esate sulindę į visokius elektroninius laiko žudikus, todėl nusprendžiau priminti kelias taisykles, kaip rasti laiko skaitymui, nes vasara tam – pats geriausias metas. Pirmiausia, visada po ranka reikia turėti knygą, nes nežinai, kada atsiras laiko paskaityti. Knygas reikia pirkti arba skolintis kuo dažniau, nes taip kils noras greičiau užbaigti tai, ką skaitote dabar. Skaityti reikia tai, ko geidžia širdis, o ne tai, ką liepia pareiga. Tik svarbu, kad tarp knygų „iš pareigos“ neatsidurtų profesinė literatūra. Kad ir kaip lavintų protą ir jausmus detektyvas ar meilės romanas, susidūrus su profesinėmis problemomis pirmiausia prireiks žinių. Kalbėkitės su draugais apie knygas: tai mobilizuoja skaityti, nes norėsite pasigirti, kad perskaitėte gerą knygą. Prisiminkite neuropsichologo Davido Lewiso tyrimo rezultatus: užtenka šešių lektūros minučių, kad stresas sumažėtų beveik 70 procentų.

 

Skaityti toliau >>
Nr. 25 (1131), 2015-06-22  | Kinas
7md inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

 

Naujas Quentino Tarantino filmas per Kalėdas

Naujas Quentino Tarantino filmas „Hateful Eight“ ekranuose pasirodys gruodžio 25 dieną. Filmas bus išleistas tik rinktiniuose kino teatruose JAV, kur įmanoma rodyti filmą plačiame ekrane iš 70 mm kino juostos. Filmo platinimas skaitmeniniame formate visame pasaulyje prasidės 2016-ųjų sausio 8 dieną. Ankstesnis režisieriaus filmas „Ištrūkęs Džango“ 2012 m. taip pat pasirodė ekranuose per Kalėdas. Tarantino įslaptino „Hateful Eight“ filmavimą, tačiau žinoma, kad šiame vesterne jis atiduos pagarbos duoklę vesternų kūrėjams Sergio Corbucci ir Andre De Tothui. Pagrindinius vaidmenis naujame filme sukūrė Kurtas Russellas, Samuelis L. Jacksonas, Timas Rothas. Veiksmas nukels į XIX a. JAV iškart po Pilietinio karo.

 

Skaityti toliau >>
Nr. 25 (1131), 2015-06-22  | Kinas  | Trumpai
Aleksandras Sokurovas
Aleksandras Sokurovas
Oscaras Isaakas filme „Groja Liuvinas Deivisas“
Oscaras Isaakas filme „Groja Liuvinas Deivisas“
„Hateful Eight“
„Hateful Eight“
Groucho Marx
Groucho Marx
Matats Dillonas – Činaskis filme „Faktotum“
Matats Dillonas – Činaskis filme „Faktotum“
Filmo „Žmogžudystė Rytų eksprese“ (1974) plakatas
Filmo „Žmogžudystė Rytų eksprese“ (1974) plakatas
Jonas Ūbis

Gydykimės Paryžiuje

Krėsle prie televizoriaus

Per Jonines LRT nusprendė pamaloninti žiūrovus ir parodyti labiausiai išreklamuotą visų laikų lietuvių filmą. Vis dėlto abejoju, ar „Lošėjas“ (24 d. 21 val.) tinka tegu ir dirbtinės aludarių šventės vakarui: seniai nemačiau filmo, kurio kūrėjai (režisierius Ignas Jonynas, scenarijaus autorius Kristupas Sabolius) neturėtų net menkiausios empatijos savo pačių sugalvotiems personažams. Autorių ambicijos, regis, buvo parodyti, kaip politinės santvarkos transformacija palietė kasdienį gyvenimą ir eilinių piliečių likimus. Tokiais piliečiais filme tapo uostamiesčio greitosios medikai ir jų pacientai – prostitutės, desperatai, savižudžiai. Šiame užburtame žmogiškosios menkybės rate sukasi pagrindinis filmo veikėjas – gydytojas Vincentas (Vytautas Kaniušonis). Norėdamas išbristi iš skolų jis sugalvoja lošimą iš žmonių gyvybių. Kiti filmo medikai, taip pat beširdžiai gobšuoliai, tampa Vincento lošimo dalyviais. Iš jų išsiskiria nebent Ieva (Oona Mekas) – vieniša, sūnų auginanti Vincento kolegė. „Lošėjo“ kūrėjai ją „pakiša“ pagrindiniam personažui, kad šis patirtų šių dienų kinui taip būtiną „atsivertimą“. Tačiau nepaisant isteriškos Jano Egličio kameros ir barokiškų agresijos vaizdų, siužetą nuolat klampina anemiška, visas europietiško art house klišes surinkusi dramaturgija: vienprasmiški pagrindiniai personažai visą filmą išlieka statiški, žaidimo motyvas pernelyg nuvalkiotas, kad būtų įtikinamas, mirtina Ievos sūnaus liga turi pridengti tikros dramos stoką, įvykiams stinga logikos, ypač „mįslinga“ atrodo filmo pabaiga. „Lošėjo“ dance macabre neįtikina, nes filmas pernelyg rėksmingas ir nuspėjamas.

Skaityti toliau >>
Nr. 24 (1130), 2015-06-19  | Kinas  | Rodo TV
„Lošėjas“
„Lošėjas“
„Mano didysis O!“
„Mano didysis O!“
Mantė Valiūnaitė

Dokumentinio pasakojimo galimybės

22-ajam Šefildo dokumentinių filmų festivaliui pasibaigus

Vėjo šukuojamame Anglijos mieste, kalvotose ir vingiuotose gatvėse šešioms dienoms (birželio 5–10 d.) įsikūrė „Sheffield Doc/Fest“ – festivalis, skirtas dokumentiniam kinui ir kitoms dokumentinio pasakojimo formoms. Išnaudodamas įvairiausias Šefildo vietas – nuo botanikos sodo iki miesto rotušės – festivalis kvietė ne tik žiūrėti filmus, juos pardavinėti ir burti būsimų projektų komandas, bet ir diskutuoti apie dabartinį kiną.
 
Šefildo festivalis išsiskiria dėmesiu socialinėms, ekologijos problemoms, angažuotam kinui. Speciali programa šiais metais skirta ir interaktyvios dokumentikos bandymams – įvairios diskusijos ir projektai bei parodos siekė pristatyti naujausias interaktyvumo dokumentiniame pasakojime tendencijas. Geriausiu interaktyviu projektu tapo Gabo Aroros ir Chriso Milko „Debesys virš Sidros“ (http://vrse.works/clouds-over-sidra/).
 
Dvylika į konkursinę festivalio programą atrinktų dokumentinių filmų varžėsi dėl pagrindinio prizo. Didžiojo žiuri prizas atiteko Seano McAllisterio „Sirijos meilės istorijai“ („A Syrian Love Story“). Pristatydamas filmą režisierius minėjo Johno Cassaveteso filmo „Meilės tėkmės“ („Love Streams“, 1984) atmosferą, kuri pasikartojo filmuojant Amero ir Ragdos iš Sirijos meilės istoriją. Filmo herojai kartais filmuojami išties kasavetiškais stambiaisplanais. Alkoholis, ilgos naktys, ašaros ir pyktis, beprotiškas noras būti kartu ir dalyvauti revoliucijoje tik sustiprina šį įspūdį. McAllisteris savitai trina dokumentinio ir vaidybinio kino ribas, užkadrinis balsas tampa autorinio dokumentinio kino ženklu, žyminčiu ne tik pasakojamos istorijos raidą, bet ir režisieriaus asmenybę ir dalyvavimą filmo veikėjų šeimos gyvenime, keliančiame ne vieną etinį klausimą.

Skaityti toliau >>
Nr. 24 (1130), 2015-06-18  | Kinas
„Sirijos meilės istorija“
„Sirijos meilės istorija“
„Nusidėjėlis Mekoje“
„Nusidėjėlis Mekoje“
„Rusiškas genys“
„Rusiškas genys“
Parengė Ž. P.

Trumpas film noir pradžiamokslis

Prasideda „Kinas po žvaigždėmis“

 Birželio 18 d. Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) kieme bus atidarytas šeštus metus vykstantis projektas „Kinas po žvaigždėmis“. Vasaros kino sezoną pradės pernai Kanų kino festivalio Didžiuoju prizu apdovanota autobiografinė italų režisierės Alice Rohwacher drama „Stebuklai“.

 

Filmas pasakoja apie paauglės Dželsominos ir jos ekscentriškos šeimos, gyvenančios dideliame name Toskanoje, vasarą. Mergaitė gyvena toli nuo civilizacijos, nuošaliame kampelyje, kur dar sunku sutikti turistus. Būtent čia persikėlė jos tėvai – buvę hipių komunos nariai, kad būtų arčiau gamtos ir apsaugotų vaikus nuo pasaulio degradacijos. Šią vasarą šeima tradiciškai skirs medaus, iš kurio jie pragyvena, rinkimui. Dželsomina nori apsaugoti šeimą nuo bankroto ir svajoja laimėti televizijos turnyro, kurį veda paslaptingoji Milė (Monica Belluci), prizą, nors tai ir prieštarauja tėvų vertybėms. Kai vasara baigsis, Dželsominos ir jos trijų jaunesnių seserų gyvenimas pasikeis.

Skaityti toliau >>
Nr. 24 (1130), 2015-06-17  | Kinas
„Abejonės šešėlis“
„Abejonės šešėlis“
„Dviguba kompensacija“
„Dviguba kompensacija“
„Dviratininko mirtis“
„Dviratininko mirtis“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Sekmadienį Sočyje baigėsi 26-asis atviras Rusijos kino festivalis „Kinotavr“. Pagrindinis festivalio prizas atiteko režisierei Annai Melikian už filmą „Apie meilę“ („Про любовь“). Šio filmo herojai bando atsakyti į klausimą, kas yra meilė. Melikian rodo įvairiausių personažų ir įvykių pynę: jauną porą, kuri verčiau renkasi gyventi persikūnijusi į japonų anime herojus, iš savo šefo nepadorų pasiūlymą gavusią sekretorę, japonę, atvykusią į Maskvą ieškoti ruso vyro, buvusią žmoną, kurią jos vyras pasamdė neįprastai užduočiai, ir dar daug mažų istorijų bei jų veikėjų. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė Renata Litvinova, Michailas Jefremovas, Marija Šalajeva, Julija Snigir, Vladimiras Maškovas, Jevgenijus Cyganovas. „Apie meilę“ pelnė ir kino platintojų prizą. Tai ne pirmas „Kinotavr“ apdovanojimų pelnęs režisierės filmas: pernai geriausios aktorės prizą pelnė Severija Janušauskaitė už vaidmenį Melikian filme „Žvaigždė“.
 
Kiti festivalio apdovanojimai šiemet atiteko: už geriausią režisūrą – Aleksejui Fedorčenkai („Revoliucijos angelai“); už geriausią moters vaidmenį – Polinai Grišinai („Išgelbėjimas“, „Спасение“); už geriausią vyro vaidmenį – filmo „Skudurinė sąjunga“ („Тряпичный союз“) aktorių ansambliui: Vasilijui Butkevičiui, Aleksandrui Paliui, Pavelui Činariovui, Ivanui Jankovskiui; už geriausią debiutą – Ellai Manžejevai („Žuvėdros“, „Чайки“), už geriausią operatoriaus darbą – Andrejui Naidionovui („Radinys“, „Находка“); Grigorijaus Gorino prizas už geriausią scenarijų – Vasilijui Sigarevui ir Andrejui Iljenkovui („Ozo šalis“, „Страна Оз“); Mikaelo Tariverdijevo prizas už geriausią muziką – Nicolas Rabaeusui („Petruškos sindromas“ , „Синдром Петрушки“).

Skaityti toliau >>
Nr. 24 (1130), 2015-06-15  | Kinas  | Trumpai
Renata Litvinova filme „Apie meilę“
Renata Litvinova filme „Apie meilę“
Brad Pitt
Brad Pitt
Michael Haneke
Michael Haneke
Aviv Alush
Aviv Alush
Mae West
Mae West

Manęs nebereikia

„Skalvija“ rodo Maurice’o Pialat filmą „Lulu“

Kino klasikos seansuose – prancūzų režisieriaus Maurice’o Pialat (1925–2003) filmas „Lulu“ (1980). Pialat buvo Naujosios bangos režisierių bendraamžis, bet debiutavo kine vėliau, 1967 m. filmu „Apnuoginta vaikystė“ („L`Enfance nue“). Per 35 metus jis sukūrė tik 10 filmų, tačiau Pialat buvimas prancūzų kine – itin svarbus. Vienas bekompromisiškiausių prancūzų kūrėjų nesitaikė prie jokių kino madų. Todėl ir buvo nušvilptas per 1987 m. Kanų kino festivalio uždarymą, kai „Auksinė palmės šakelė“ atiteko jo filmui „Po šėtono saule“ („Sous le soleil de Satan“). Į salės reakciją jis atsakė nepadoriu gestu ir keliais žodžiais: „Jei jūs manęs nemylite, aš taip pat jūsų nemyliu.“ Užtat Pialat filmuose mielai vaidino didžiausios prancūzų kino žvaigždės Gerard’as Depardieu, Isabelle Huppert, Sandrine Bonnaire, Sophie Marceau. Matyt, jos suvokė, kad alinantis darbas filmavimo aikštelėje, ilgi epizodai, kuriuose nieko nevyksta, dažnai improvizuoti dialogai yra būsimo kino stebuklo sudėtinė dalis.
 
Pateikiame vieno paskutinių režisieriaus interviu, kurį jis 2000 m. davė „Cahiers du cinéma“ kino kritikui ir istorikui Charles’iui Tessonui, fragmentus.

Skaityti toliau >>
Nr. 23 (1129), 2015-06-12  | Kinas
Maurice‘as Pialat filmuojant „Van Goghą“
Maurice‘as Pialat filmuojant „Van Goghą“
„Apnuoginta vaikystė“
„Apnuoginta vaikystė“
„Lulu“
„Lulu“
Jonas Ūbis

Kovojant už išlikimą

Krėsle prie televizoriaus

Dokumentinio filmo „Kartą mano motina“ (LRT kultūra, 15 d. 19.30) režisierė Sophia Turkiewicz įtikina, kad nepažįstame savo tėvų. Jos filmas atsirado iš noro suprasti, kodėl prieš daugelį metų motina ją atidavė į prieglaudą. Mama Helena gimė prieškario Lenkijoje, ji patyrė našlaitės ir benamės dalią, paauglė atsidūrė Gulage, pabėgo, atsidūrė Azijoje, klajojo po pasaulį, kol iš tuometinės Rodezijos atvyko į Australiją. Čia ir gimė Sophia. Atkurdama motinos biografiją audringos XX a. istorijos fone, režisierė gilinasi į aplinkybes, kurios nulėmė abiejų moterų likimą. Žiūrint filmą kyla daug klausimų. Ar ji sugebės atleisti motinai? Ar vaikai gali vertinti tėvų pasirinkimą, ypač jei jis buvo daromas ekstremaliomis aplinkybėmis? Ar tik aplinkybės kaltos?
„Kartą mano motina“ – pirmasis dokumentinis Turkiewicz filmas. Iki tol ji dažniausiai kūrė televizijos filmus. Režisierė sugeba įtraukti žiūrovus į pasakojamą istoriją, jungia archyvinę medžiagą, motinos prisiminimus ir kelionių į vietas, susijusias su motinos klajonėmis, kadrus. Bet kartu tai ir filmas apie kovą už išlikimą.

Skaityti toliau >>
Nr. 23 (1129), 2015-06-12  | Kinas  | Rodo TV
„Ekskursantė“
„Ekskursantė“
„Liono gauja“
„Liono gauja“
Kora Ročkienė

Žvilgsnis į Lietuvą

Mūsų kinas Lenkijos festivaliuose

Sekmadienį baigėsi 55-asis Krokuvos kino festivalis, pristatęs specialiąją programą „Žvilgsnis į Lietuvą“. Ta proga Krokuvoje buvo surengta konferencija, skirta dokumentinių filmų gamybai Lietuvoje, lietuvių kino platinimui bei Vilniaus dokumentinių filmų festivaliui. Susitikime dalyvavo Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas, režisierius Audrius Stonys, prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė, Asta Tumaitė iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, kino kritikė Izolda Keidošiūtė (LRT) ir VDFF atstovė, „Skalvijos“ kino centro direktorė Vilma Levickaitė.
 
Pasak „Gazeta Wyborcza“ Krokuvos priedo, Rolandas Kvietkauskas susitikime sakė: „Mums svarbiausia yra žiūrovai, nes jų dėka filmų gamyba turi prasmę. Mūsų centras remia lietuvių kinematografijos raidą, rūpinasi parama pradedantiesiems prodiuseriams, bet daugiausia dėmesio skiria profesionaliam pasirengimui kinematografininko profesijai. Džiaugiuosi, kad lietuvių pasiūlymai rodomi čia, Krokuvoje, ir užtikrinu, kad ateinančiais metais tęsime ciklą „Focus on Lithuania“ kitose šalyse“.

Skaityti toliau >>
Nr. 23 (1129), 2015-06-10  | Kinas
„Ramybė mūsų sapnuose“, rež. Š. Bartas
„Ramybė mūsų sapnuose“, rež. Š. Bartas
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas