Kinas

Ilona Vitkauskaitė

Žurnale „Bomb“ spausdinamas Steve’o Macfarlane’o pokalbis su argentiniečių kino režisiere Lucrecia Martel, kurios naujausias filmas „Zama“ (2017) rodytas ir „Kino pavasaryje“.

Lynne Ramsay apie „Tavęs niekada čia nebuvo“

Nuo šio penktadienio Lietuvos kino teatruose rodomas škotų režisierės Lynne Ramsay („Pasikalbėkime apie Keviną“) filmas „Tavęs niekada čia nebuvo“ („You Were Never Really Here“, D. Britanija, Prancūzija, JAV, 2017), pernai pelnęs net du Kanų kino festivalio apdovanojimus.

Gediminas Kukta

Režisierių Ulricho Seidlio ir Rubeno Östlundo filmai

Lietuviškus kino filmus siūlanti žiūrėti platforma KinoFondas.lt, nuo gruodžio mėnesio kviečia susipažinti ir su geriausiu Europos kūrėjų kinu. Šįkart pristatome režisierių austro Ulricho Seidlio ir švedo Rubeno Östlundo filmus. Kūrinius pristato kino kritikas Gediminas Kukta.

Vyras, rūsyje įsirengęs kambarį su svastikomis, nacių vėliavomis ir uniformomis („Rūsyje“). Moteris, bažnyčioje prisipažįstanti, jog pamąsto apie sutuoktinio nunuodijimą („Jėzus, kurį pažįstate“). Dvi girtos paauglės, įžeidinėjančios autobuso keleivius („Atsitiktinumai“). Turistai, šaudantys į žirafas, o paskui besifotografuojantys prie merdėjančio gyvūno („Safaris“). Modeliu dirbanti mergina, kartas nuo karto pasididinanti krūtinę („Modeliai“).

7md inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Mirė Jurajus Herzas

Balandžio 9 d. Prahoje mirė kino režisierius, aktorius ir scenaristas Jurajus Herzas – vieno geriausių visų laikų čekų filmų „Lavonų degintojas“ (1968, pagal Ladislavo Fukso romaną) kūrėjas. „Lavonų degintojo“ veikėjas krematoriumo darbuotojas įsitikinęs, kad išlaisvina mirusiųjų sielas, tačiau pasakojimas apie šį beprotį yra ir taikli artėjančio Holokausto metafora.

Herzas gimė 1934 m. Slovakijoje. Didelė Herzų šeima žuvo Holokausto ugnyje, būsimam režiseriui pavyko išgyventi Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje. Herzas studijavo fotografiją Bratislavoje, vėliau lėlių teatro režisūrą Prahoje, dirbo garsiame Prahos teatre „Semafor“. Kine jis debiutavo 1965 metais. Tarptautinę šlovę Herzui pelnė „Lavonų degintojas“. Jo filmai rodyti Kanų, Berlyno kino festivalių konkurse. 1987 m. Herzas emigravo į Vakarų Vokietiją, ten kūrė televizijos filmus. Paskutiniais metais jis grįžo į Čekiją, 2015-aisiais pasirodė jo atsiminimų knyga „Autopsija“. Paskutinį filmą – bendros čekų, austrų, vokiečių gamybos „Habermano malūną“ – režisierius sukūrė 2010 metais.

„7md“ inf.

Vilniaus kino žiūrovai turės galimybę susipažinti su šiuolaikiniu Kroatijos kinu. Balandžio 19–22 d. „Skalvijos“ kino centre rengiamos Kroatų kino dienos. Jų organizatorė Kroatijos Respublikos ambasada Lietuvoje, bendradarbiaudama su „Skalvija“, nori supažindinti žiūrovus su šiuolaikiniu savo šalies kinu, padėsiančiu geriau pažinti kroatų kultūrą, meną ir skirtingus regionus.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Prie antrojo oficialaus filmo apie Džeimsą Bondą „Iš Rusijos su meile“ (LRT, šįvakar, 13 d. 23 val.) atsiradimo netiesiogiai prisidėjo JAV prezidentas Johnas Kennedy, pasakęs, kad viena iš dešimties mėgstamiausių jo knygų yra penktasis Iano Flemingo romanas apie Bondą, pasirodęs 1957 metais. Nors filmo pavadinime yra nuoroda į Rusiją, didžioji jo veiksmo dalis vyksta Rytų eksprese, Venecijoje ir Stambule. Pastarajame mieste dirbanti rusų ambasados darbuotoja pasiūlo britų žvalgybai perduoti šifravimui skirtą įrangą „Lektorius“. Ji turi vieną sąlygą – Bondas turi atvykti įrenginio asmeniškai. Bondas nujaučia spąstus. Tačiau „Lektoriaus“ siekia ir tarptautinė nusikaltėlių organizacija, kuri nori atkeršyti Bondui už daktaro Ne nužudymą.

Mantė Valiūnaitė

Benoît Jacquot, Isabelle Huppert ir Gaspard’as Ullielis apie „Evą“

Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje pagrindinėje konkursinėje programoje dėl „Auksinio lokio“ varžėsi ir naujausias Benoît Jacquot filmas, paremtas 1945 m. parašytu Jameso Hadley Chase’o romanu „Eva“. Jaunas vaikinas Bertranas (Gaspard Ulliel) prižiūri pagyvenusius žmones. Vienas jų – rašytojas, kuris dalijasi mintimis apie naujausią komediją, grąžinsiančią jam talentingo autoriaus vardą. Bertranas stebi mirštantį rašytoją ir bėgdamas iš įvykio vietos pavagia tik paskutinę rašytojo pjesę. Po šuolio laike matome Bertraną stebintį savo pjesės premjerą teatro scenoje. Jis tampa pirmo ryškumo žvaigžde. Bandydamas atrasti būdą, kaip išsaugoti šį nepelnytai jam priskirtą titulą, Bertranas pasineria į nuotykį su vyresne prostitute Eva (Isabelle Huppert), vildamasis, kad šių patirčių aprašymas padės jam išsigelbėti. Nuo šio penktadienio „Eva“ rodoma Lietuvos kino teatruose. Iškart po „Evos“ premjeros Berlyne vykusiame pokalbyje su filmo kūrėjais dalyvavo ir jį užrašė Mantė Valiūnaitė.

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Oazė: žaidimas prasideda“

Stevenas Spielbergas neturi asmeninių „Facebook“ ar „Twitter“ paskyrų, telefonu naudojasi tik tam, kad paskambintų ar išsiųstų SMS žinutę, kasdien skaito popierinius dienraščius, bet nuo senų laikų žavisi kompiuteriniais žaidimais

Ilona Vitkauskaitė

Nauji filmai – „Telma“ ir „Šventa vieta“

Joachimas Trieras naujausiame savo filme „Telma“ („Thelma“, Danija, Prancūzija, Norvegija, Švedija, 2017) rodo, kad bręstančios moters seksualumas gali būti visa naikinanti grėsmė aplinkiniams. Trieras renkasi klasikiniam siaubo kinui būdingą moters seksualumo temą, tik, kaip jau dabar įprasta, sukeičia tam tikras taisykles, pavyzdžiui, pagrindinė veikėja filme nėra „nubaudžiama“, t.y. nužudoma ar kitaip sužalojama, bet atvirkščiai – apdovanojama.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Kanų kino festivalį atidarys Asgharo Farhadi filmas

Gegužės 8 dieną 71-ąjį Kanų kino festivalį atidarys iraniečio Asgharo Farhadi („Komivojažierius“) filmas „Visi žino“ („Everybody Knows“), kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė Penelope Cruz ir Javieras Bardemas. Tai antras filmas ispanų kalba, pasirinktas festivalio atidarymui. Pirmasis buvo Pedro Almodovaro „Blogas auklėjimas“ (2004). „Visi žino“ – drama su trilerio akcentais, kurios siužetas sukasi apie pagrindinę heroję. Ji vyksta iš Buenos Airių į kaimelį pas savo gimines. Tačiau vietoj šeimos šventės Cruz herojei teks patirti nenumatytų įvykių, kurie pakeis filmo personažų likimus.

Šiemet didžiojo Kanų konkurso žiuri vadovaus Cate Blanchett, „Ypatingo žvilgsnio“ programos žiuri – Benicio Del Toro.