7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kroatijos kino dienos „Skalvijoje“

„7md“ inf.
Nr. 15 (1252), 2018-04-13
Kinas
„Naktiniai laivai“
„Naktiniai laivai“

Vilniaus kino žiūrovai turės galimybę susipažinti su šiuolaikiniu Kroatijos kinu. Balandžio 19–22 d. „Skalvijos“ kino centre rengiamos Kroatų kino dienos. Jų organizatorė Kroatijos Respublikos ambasada Lietuvoje, bendradarbiaudama su „Skalvija“, nori supažindinti žiūrovus su šiuolaikiniu savo šalies kinu, padėsiančiu geriau pažinti kroatų kultūrą, meną ir skirtingus regionus.

 

Trumpai apie istoriją

Kroatijos peizažus dar 1898 m. nufilmavo brolių Lumière’ų operatorius Alexandre’as Promio,  tačiau nors čia kurti garsieji „Sostų karai“, serialas apie Bordžijas ar Jackie Chano „Dievo šarvai“, Lietuvoje kroatų kinas beveik nežinomas. Kinas Kroatijoje atsirado palyginti vėlai. Tarpukariu kroatų aktoriai filmavosi kitose Europos šalyse, bet po Pirmojo pasaulinio karo sukurtoje Serbų, kroatų ir slovėnų karalystėje, kuri nuo 1929 m. oficialiai vadinta Jugoslavijos karalyste, buvo trys kino centrai: Belgradas, Liubliana ir Kroatijos sostinė Zagrebas. Čia pradėjo kurtis pirmosios privačios kino studijos. Zagrebe garsėjo studija, kurią įkūrė Tito Strozzi. Jo istorinė drama „Rūmų vienatvė“ („Dvorovi u samosci“, 1925) laikoma pirmuoju jugoslavų film d’art. Bet ekonominė situacija nebuvo palanki nacionaliniam kinui. Ji pagerėjo, kai 1932 m. buvo įkurtas Centrinis nacionalinės kinematografijos biuras, finansavęs dokumentinius ir trumpo metražo filmus apie šalies istoriją ir kultūrą. Iš jų išsiskyrė Oktavijano Miletićiaus filmai bei edukaciniai filmai, kurti pagal Viešosios sveikatos mokyklos užsakymą. Pirmasis išgarsėjęs už šalies ribų – Branko Marjanovičiaus dokumentinis filmas „Drinos sargai“ („Straža na Drine“), 1943 m. Venecijos kino festivalyje apdovanotas „Auksiniu liūtu“. 1944 m. Miletićius sukūrė pirmą pilno metražo garsinį kroatų filmą „Lisinski“.

 

Po 1945 metų, kai Jugoslaviją pradėjo valdyti komunistai, kino pramonės raida pagreitėjo. Zagrebe buvo įsteigta kino studija „Jadran Film“. Iš pradžių čia buvo kuriami dokumentiniai ir vaidybiniai filmai apie karą (vadinamieji partizanų filmai), tačiau 6-ojo dešimtmečio viduryje Kroatijoje kuriamų filmų kokybė pastebimai išaugo, vis dažniau buvo pasitelkiami neorealistinio, šiuolaikinio ir žanrinio kino stilius bei kodai. Iš to laikotarpio filmų išsiskiria beveik pasirodymo metais ir Lietuvoje rodytas Nikolos Tanhoferio „H-8...“ (1958) bei vieno garsiausių visų laikų kroatų režisieriaus Branko Bauerio filmai.

 

7-ajame dešimtmetyje  kinas Jugoslavijoje ėmė keistis. Lūžio metai buvo 1961-ieji, kai šalyje sukurta iki tol daugiausia – trisdešimt du vaidybiniai filmai. Kroatijoje, kur buvo antra pagal dydį kino bazė, vis dažniau kuriamos komedijos, politinė situacija nebėra tabu, atsiranda naujų temų. Šio laikotarpio kroatų kinas išsiskiria eksperimentiniais filmais. Iškilo ir iki šiol garsėjanti Zagrebo animacijos mokykla. Vienas jos kūrėjų – Dušanas Vukotićius, subūręs bendraminčius, nenorinčius kurti disnėjiškos animacijos. 1963 m. jis pelnė „Oskarą“ už trumpo metražo filmą „Pakaitalas“ („Ersatz“, 1962). Vienu žinomiausių  šios mokyklos kūrinių tapo serialas „Profesorius Baltazaras“. Ši mokykla suteikė naują kryptį pasaulinei animacijai.

 

7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių Kroatijos kinui didelę įtaką darė prancūzų ir čekų Naujoji banga bei modernizmas, čia susiformavo originali „juodojo kino“ kryptis. Vienas garsiausių šio laikotarpio filmų Krsto Papićiaus „Antrankiai“ („Lisicie“, 1969) – bandymas reinterpretuoti Antrojo pasaulinio karo istoriją ir tai, kas vyko jam pasibaigus. Filmo tema – stalinistų persekiojimas po to, kai 1948 m. pašlijo SSRS ir Jugoslavijos santykiai. 1969 m. sukurtas karinis Veljko Bulajićiaus (beje, jis buvo Federico Fellini, Vittorio de Sicos asistentas) filmas „Mūšis prie Neretvos“ („Bitka na Neretvi“) tapo brangiausiu jugoslavų kino istorijoje filmu.

 

Ties 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių riba Kroatijoje pradėjo ryškėti separastistinės tendencijos, kurių kulminacija – 1971-ųjų studentų demonstracijos Zagrebe. Tada ima formuotis jugoslavų kontrkultūra, turėjusi įtakos ir kino raidai. Garsiausi to laikotarpio kroatų kino kūrėjai Vatroslavas Mimica ir Ante Babaja užėmė ypatingą vietą: bendros gamybos su italais galimybė leido jiems sukurti rafinuotu pasakojimu pasižyminčius modernistinius filmus, režisieriai naudojo retą jugoslavų kine krikščionišką simboliką, siedami ją su Dalmatijos liaudies kultūra, Babaja įkvėpimo sėmėsi tradicinėje kroatų tapyboje. Tačiau po 1976 m. filmų skaičius drastiškai sumažėjo, restalinizacijos tendencijos atsiliepė kinui bei visai kultūrai, marazmo pojūtis persmelkė net vis dar populiarius partizanų filmus, valdžia ėmė kontroliuoti kino kūrėjus. Tada čia pradėti kurti siaubo filmai, trileriai, pasakojimai apie genialius detektyvus. Kita vertus, į kiną atėjo nauja karta, išsilavinimą įgijusi kitose šalyse, dažniausiai Prahoje. Tarp jų buvo ir Lordanas Zafranovićius, Rajko Grlićius. Nuo 9-ojo dešimtmečio kroatų kine pamažu ima vyrauti postmodernizmas, jo svarbiausias kūrėjas – Zoranas Tadićius.

 

1980 m. Josipo Broz Tito mirtis pradėjo Jugoslavijos griūtį. 10-ajame dešimtmetyje, kai šalis tapo nepriklausoma, kroatų kino pramonė išgyveno krizę. Šalyje vyko pilietinis karas, filmai nebuvo kuriami, aktoriai išnyko iš teatrų scenų. Tačiau po politinių 2000-ųjų permainų kinas Kroatijoje pradėjo atsigauti, atėjo nauja karta – Zrinko Ogresta, Lukas Nola, Hrvoje Hribaras, Daliboras Matanićius, Ognjenas Sviličićius, Arsenas Antonas Ostojićius. Populiariausiu režisieriumi tapo Vinko Brešanas, 1996 m. debiutavęs komedija „Kaip prasidėjo karas mano kaime“ („Kako je počeo rat na mom otoku“). 2003 m. filme „Liudininkai“ („Svjedoci“) jis pirmą kartą parodė savo kraštiečius ne kaip aukas, bet kaip karinius nusikaltėlius. Ši naujoji karta filmuose ne tik perkuria dramatiškus neseno karo įvykius, bet ir kuria nepriklausomos šalies portretą. Kroatų kinas lieka ištikimas literatūroje ir istorijoje glūdinčioms šaknims, bet kalba universalia kalba, kuri ypač artima šalims, nuėjusioms panašų transformacijos kelią.

 

Trumpai apie programą
Kroatų kino dienos pristato keturis pastarojo dešimtmečio vaidybinius filmus ir Zagrebo animacijos mokyklos programą. Balandžio 19 d. renginį atidarys Igorio Mirkovićiaus melodrama „Naktiniai laivai“ („Noćni brodovi“, 2012) apie meilę senelių namuose. Helena ir Jakovas įsimyli vienas kitą lyg paaugliai ir išgyvena tai, ko niekad anksčiau nepatyrė. Pabėgę iš senelių namų, atsisakę visko, kas siejo su ankstesniu gyvenimu, jie jaučiasi pasirengę didžiajam nuotykiui.


Balandžio 20 d. bus parodyti „Kaubojai“ („Kauboji“, 2013) – Tomislavo Mršićiaus režisūrinis debiutas. Jis sukurtas didžiulio populiarumo Kroatijoje sulaukusios pjesės pagrindu. Veiksmas perkelia į mažą pramoninį miestelį. Kad išsaugotų teatrą, kuriam kilo bankroto grėsmė, režisierius paskelbia aktorių atranką. Jis rengiasi statyti spektaklį apie Laukinius Vakarus. Iš kandidatų jis išsirenka aštuonis nevykėlius, kurių vaidyba neturi nieko bendra su aktoriaus meno taisyklėmis.

 

Balandžio 21 d. rodoma biografinė Branko Ivandos drama „Lėja ir Darija“ („Lea i Darija“, 2011). Jos herojės – dvi trylikametės mergaitės Lea Deutch ir Darija Gasteiger – Antrojo pasaulinio karo išvakarėse buvo  populiarios Zagrebo muzikinio teatro šokėjos ir dainininkės. Lea buvo vadinama kroatų Shirley Temple. Ji buvo žydė. Darija buvo vokiečių kilmės. Karas jas išskyrė amžiams. Viena mergaitė atsidūrė Aušvice, kita – karo pabėgėlių vagone, vykstančiame į Vieną. Tą pačią balandžio 21 d. galima pamatyti ir Zagrebo animacijos mokyklos programą, tarp devynių klasikinių animacinių filmų yra ir Dušano Vukotićiaus „Pakaitalas“ .

 

Balandžio 22 d. rodoma Vlatkos Vorkapić komedija Sonja ir bulius („Sonja i bik“, 2012) – vienas populiariausių kroatų filmų. Jis rodo žmonių iš skirtingų pasaulių susitikimą. Sonja gyvena Zagrebe, yra vegetarė ir kovotoja už gyvūnų teises. Ji sutinka Antę, kurio tėvas rengia jaučių kovas. Tuo pat metu iš Bosnijos į Kroatiją keliauja keturi vyrai. Jie veža milžinišką jautį, kuris turės susikauti Krotijoje. Tačiau jautis neturi reikiamų dokumentų, todėl jo savininkas Stipė nusprendžia gyvulį paleisti į laisvę, kad tas prisidėtų prie savininko, kai šis legaliai kirs sieną.

 

Kroatų kino dienos „Skalvijos“ kino centre vyks balandžio 19–22 d. Įėjimas su nemokamais bilietais.

„Naktiniai laivai“
„Naktiniai laivai“
„Pakaitalas“
„Pakaitalas“