Kinas

Parengė K. R.

Kaip Federico Fellini kūrė „Satyrikoną“

Vasario 9, 16 ir 23 d. „Skalvijos“ kino klasikos vakaruose bus galima prisiminti Federico Fellini 1969 m. filmą „Satyrikonas“ („Fellini Satyricon“). Tai laisva Petronijaus Arbitro kūrinio ekranizacija. Pateikiame vienos įžvalgiausių režisieriaus kūrybos tyrinėtojų Marios Kornatowskos knygos „Fellini“ (1989) ištraukas apie tai, kaip Fellini rengėsi filmavimui.

Antanas Laurušas

Nauji filmai – „Džentelmenai“

Ramus ir kasdieniškas Mikio Pirsono (Matthew McConaughey) rytas prasideda iš pirmo žvilgsnio itin britiškai – nuo alaus ir marinuoto kiaušinio... Filme „Džentelmenai“ („The Gentelmen“, D. Britanija, JAV, 2019) Guy Ritchie pasakoja šio anglų marihuanos barono, nusprendusio išeiti į ankstyvą pensiją, istoriją. Deja, planuotą verslo sandorį apkartina nenumatytos aplinkybės, kurios ir įsuka filmo siužetą. Veiksmas keliasi į Londono gatves, kur įvairiausio plauko personažai susiklosčius tam tikrai situacijai atstovauja skirtingiems interesams.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Mano silpnybė – klausytis protingų žmonių. Jei žmogus kalba protingai, jo kalba turtinga, argumentai įtikina, o išsilavinimas nekelia jokių abejonių, galiu klausytis apie viską, net apie juodąsias visatos skyles, Jupiterio palydovus ar Rusijos konstitucijos pataisas. Svarbiausia – mintys ir jų dėstymas, o kai kalbantysis dar yra ir savo srities specialistas, sunku nepajusti intelekto skleidžiamo žavesio.

Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė

Aptariant kandidatus

Tęsiame pasakojimą apie „Oskarus“. Šįkart pasvarstysime apie geriausius moterų aktorių vaidmenis. Praėję metai ir vėl buvo nesėkmingi afroamerikiečiams. Tikrai apmaudu, kad „už borto“ liko Jordanas Peele’as su filmu „Mes“ („Us“, JAV, Japonija, 2019) ir jame vaidinanti nuostabioji Lupita Nyong’o. Teisingai sako ne kartą minėtas „The New Yorker“ kino kritikas Josephas Brody, kad, priešingai nei pirmajame filme „Pradink“ (2017), kuriame aiškiai formuluojami teiginiai apie rasių politiką, „Mes“ apie afroamerikiečių šeimos patirtis kalba taip, jog ima braškėti socialinis komfortas. Filmo „Mes“ ignoravimą Brody pavadino tikra gėda.

Apie „Mažųjų moterų“ autorę Louisą May Alcott

Louisa May Alcott (1832–1888) – viena iš moterų literatūros pionierių. Į istoriją ji įėjo kaip sentimentalaus romano, skirto paauglėms, „Mažosios moterys“ autorė, tačiau pažvelgus į rašytojos biografiją gali pasirodyti, kad Alcott visai galėtų būti ir mūsų amžininkė. „Mažosios moterys“ išėjo 1868 m. ir dabar knyga atrodo senamadiška, bet pagrindinė jos herojė Džo Marč nuolat patenka į mėgstamiausių moterų personažų sąrašus. Simone de Beauvoir yra prisipažinusi, kad „aistringai susitapatino su intelektualiąja Džo“, svarbiausia JAV feministė Gloria Steinem tvirtino, kad jos dėka pati tapo rašytoja, J.K. Rowling sakė: „Sunku pervertinti, ką ji reiškė mažai, negražiai mergaitei Jo, kuri turėjo temperamentą ir ambicijų rašyti.“

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Mažosios moterys“

Louisos May Alcott „Mažosios moterys“ – iš tų knygų, su kuriomis išaugo ne viena moterų (ir ne tik JAV) karta. Lietuvoje knyga pasirodė palyginti neseniai, tad iš savo vaikystės „privalomo sąrašo“ geriausiai prisimenu 1922 m. Reşato Nuri Güntekino parašytą „Čiauškutę“. Nežinau, kaip ši knyga atklydo į Lietuvą, bet ją skaitė visos paauglės. Pasakojimas apie jauną mokytoją, kuri nori būti savarankiška ir mokytojauja Anatolijoje, ugdė suvokimą apie moters vietą pasaulyje, mokė kovoti už principus ir tikėti meile. JAV panašų statusą turi 1868 m. pasirodžiusios „Mažosios moterys“, todėl nestebina, kad jau sukurta beveik dešimt knygos ekranizacijų (filmų bei serialų) ir kiekviena jų savaip žymi laiko pokyčius. Iš pradžių nustebau sužinojusi, kad naujojo amžiaus ekranizacijos imsis iš jaunų, intelektualių ir nepriklausomų kūrėjų talentu bei subtilumu išsiskirianti aktorė ir režisierė Greta Gerwig, bet pasižiūrėjusi jos „Mažųjų moterų“ („Little Women“, JAV, 2019) versiją suprantu, kad tokio filmo reikėjo ir jai.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

1851-ieji. Broliai Čarlis ir Elaja Sistersai (Joaquin Phoenix, John C. Reilly) yra samdomi žudikai. Jie užaugo Laukiniuose Vakaruose ir kitokio gyvenimo nepažįsta. Vyresnėlis Elaja labiau linkęs susimąstyti ir, regis, jau norėtų gyventi kitaip. Amžinai girtas Čarlis nori būti šio dueto svarbiausias.

Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė

Aptariant kandidatus

Šįkart aptarsime kandidatus į „Oskarą“ užsienio filmo kategorijoje, kur akivaizdžiai viršų ima socialinės dramos. Tamaros Kotevskos ir Ljubomiro Stefanovo „Medaus šalį“ aprašėme ankstesniame tekste, mat ji nominuota „Oskarui“ ir kaip geriausias dokumentinis filmas. Vis dėlto mus domina ir šio filmo sėkmės fenomenas. Regis, Vakarų pasaulis tik dabar atranda poetinę dokumentiką. „Medaus šalis“ pateko ir tarp geriausių britų žurnalo „Sight & Sound“ penkiasdešimties metų filmų. Jo premjera įvyko Sandanso kino festivalyje, ten filmas buvo apdovanotas net trimis prizais.

Antanas Laurušas

Nauji filmai – „Zuikis Džodžo“

Johanesas Becleris – dešimtmetis Hitlerjugendo narys, svajojantis tapti didžiu naciu. Net jo įsivaizduojamas draugas, kuris visada paguodžia ir padrąsina, yra ne kas kitas, o Trečiojo Reicho vadas. Tiesa, Johaneso, arba, kaip jį vadina draugai, Džodžo, gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom, kai fiureris vos jo nepražudo. Atrodo, Taika Waititi tokia fantasmagoriška įžanga bando žiūrovams pasakyti, kad filmas „Zuikis Džodžo“ („Jojo Rabbit“, JAV, Vokietija, Čekija, 2019) – ne šiaip juodojo humoro komedija ar satyriškas žvilgsnis į nacių Vokietiją.

7md inf.

Kviečia „Žiemos ekranai“

Sausio 23 d. jau penkioliktą kartą prasideda prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“. Jį sudaro pagrindinė, retrospektyvinė ir jauniesiems žiūrovams skirta programos. Pagrindinėje, kuri pavadinta „Dabarties laiko beieškant“, bus parodyta penkiolika pastarųjų metų prancūzų filmų, retrospektyvinę programą „Atsitiktinumai ir sutapimai“ sudaro dešimt kino klasikos kūrinių, jauniesiems žiūrovams siūloma trumpo metražo animacinių filmų programa bei Marco Borealio ir Thibaut Chatelio animacinis filmas „Mano mamytė Amerikoje, ji sutiko Bufalo Bilą“ („Ma maman est en Amerique, ella a rencontre Buffalo Bill“, 2013).