Mano silpnybė – klausytis protingų žmonių. Jei žmogus kalba protingai, jo kalba turtinga, argumentai įtikina, o išsilavinimas nekelia jokių abejonių, galiu klausytis apie viską, net apie juodąsias visatos skyles, Jupiterio palydovus ar Rusijos konstitucijos pataisas. Svarbiausia – mintys ir jų dėstymas, o kai kalbantysis dar yra ir savo srities specialistas, sunku nepajusti intelekto skleidžiamo žavesio. Todėl mielai pasineriu į „France24“ politikos apžvalgininkų svarstymus, į „Radio Svoboda“ pokalbius su intelektualiais pašnekovais ir kitokias laidas, kuriose protingi žmonės gali kalbėti ne tris ir ne dešimt minučių. Todėl vis rečiau įsijungiu lietuviškas televizijas, nes protingi žmonės ten kviečiami retai, o jei pakviečiami, būna priversti savo argumentus ar nuomonę išberti kuo greičiau, nes žurnalistas (tarkime, Raigardas Musnickas) bet kuriuo momentu gali nutraukti ir pareikalauti kalbėti „paprastai“, „suprantamai liaudžiai“, nors abejoju, ar toji klausosi panašių pokalbių.
Lietuvoje – masinės komunikacijos specialistų aukso amžius. Dabar jie vadovauja televizijoms, formuoja nuomonę, aptarnauja politikus ir net Prezidentūrą. Viešųjų ryšių žinovams intelektualumas prilygsta keiksmažodžiui, todėl pastebėjau, kad mūsų žiniasklaidoje daug kalbėti leidžiama tik „žvaigždėms“, turtuoliams ir kunigams. Pirmieji ir antrieji dalijasi su tauta savo asmeninio gyvenimo (skurdaus, dažnai apgailėtino) paslaptimis, giriasi turtais, interjerais ir priklausymu abejotinam elitui, trečiųjų mintys – paviršutiniškos, pilnos sveikatai kenksmingo sacharino. LRT laidoje „Langas į valdžią“ politikai jau mokosi kalbėti taip, kad juos suprastų kalytė Meška (deja, net didelė pūkuota meška nesušildytų šios laidos vedėjos įvaizdžio). Bijau, kad greit visi abejojantys, pavyzdžiui, pasvarstymais apie gerovės valstybę ar kitokiais žiniasklaidos aktyviai palaikomais viešųjų ryšių fantomais bus vadinami liaudies priešais ar leftistais. Masinės komunikacijos žiniuoniams juk lengviau valdyti, kai yra tik juoda ir balta spalvos.
Kaip suprantu, vadovaujantis panašių specialistų logika atsirado ir tris minutes trunkantys „Elito kino“ filmų pristatymai. LRT vadybininkai, matyt, nusprendė, jog garsūs lietuviai ir lietuvės per tris minutes lyg kokie „influenceriai“ turi įtikinti, kad filmą žiūrėti verta. Regis, netrukus sulauksime laikų, kai įvairūs veikėjai mus įtikinės žiūrėti televizijos debatus, „Savaitę“ ar kitas laidas. Pavyzdžiui, p. Valinskienė tris minutes aiškins, koks savitas yra p. Tapino humoro jausmas, o virėja Beata suformuluos „Eurovizijos“ atrankos žiūrėjimo svarbą ir prasmę.
Ateinantį ketvirtadienį (vasario 6 d. 21.33) „Elito kinas“ rodys dano Peterio Schønau Fogo filmą „Tu išnyksti“ (2017), o filmą pristatys aktorė Monika Bičiūnaitė. Viliuosi, ji kalbės apie nuostabią danų aktorę Trine Dyrholm, kurios prisiekęs ir ištikimas gerbėjas esu jau ne pirmą dešimtį metų. Dyrholm vaidina privačios mokyklos direktoriaus žmoną. Frederikas (Nikolaj Lie Kaas), visų gerbiamas pilietis, geras vyras ir patikimas žmogus, staiga yra suimamas ir apkaltinamas milijonų kronų, paimtų kreditan pagal suklastotus dokumentus, iššvaistymu. Paaiškėja, kad dėl visko kaltas smegenų auglys. Prasideda teismo procesas, kurio tikslas – išsiaiškinti, ar Frederikas turi atsakyti už savo nusikaltimus.
Režisierius teismo procesą traktuoja kaip rėmus ir laisvai dėlioja personažo bei jo šeimos gyvenimo mozaiką. Jis primygtinai įrodinėja, kad mūsų psichikos gerovė priklauso nuo hormonų balanso. Aktoriai, pirmiausia Dyrholm, visą emocinį filmo šantažą ir atvirą didaktiką tvirtai laiko ant savo pečių, tragedijų filme tik daugėja, režisierius neleidžia žiūrovams atsikvėpti, bet rezultatas – lėkštas ir primenantis muilo operas, kurias mėgsta lietuvių elitas (ypač „Žmonių“ ir kitokių apdovanojimų ceremonijose).
Deja, „Tu išnyksti“ herojų pokalbyje nuskambėjusi frazė „nėra neuronų ryšio tarp žodžių ir veiksmų“ tiktų ir tais pačiais 2017 m. sukurtam Wimo Wenderso filmui „Pražūtingos gelmės“ (LNK, vasario 3 d. 22.30). Džeimsas (James McAvoy) yra inžinierius ir šnipas, Danielė (Alicia Vikander) – biomatematikė, vandenynų tyrinėtoja. Jie abu atsitiktinai susitiko viešbutyje Prancūzijoje, jūros pakrantėje. Abu ten rengėsi pavojingoms ekspedicijoms, bet įsimylėjo vienas kitą. Tapęs islamistų įkaitu Somalyje Džeimsas supranta, kad svarbiausia, ką turi, yra jo meilė, bet Wendersas niekaip negali nuspręsti, ar kuria šnipų trilerį, ar meilės dramą, ir filmuoja vandenį.
Filmas sukurtas pagal Afrikoje gyvenančio britų karo korespondento ir politikos apžvalgininko J. M. Ledgardo romaną. Ne vienas kritikas įtarė, kad Danielės profesija romano autoriui buvo tik pretekstas pakalbėti apie klimato kaitą, o Džeimso misija – atkreipti dėmesį į pasaulinį terorizmą. Wendersas taip pat nepraleidžia progos pakalbėti apie civilizaciją bei geopolitiką ir nuspalvinti „Pražūtingas gelmes“ savo „firmine“ melancholija.
Bet jei pasiilgote „tikrų“ filmų apie šnipus, siūlau debiutinę Davido Leitcho „Atominę blondinę“ (TV3, 2 d. 21.50), sukurtą pagal populiarų komiksą. Čia ir vėl pamatysime McAvoy’ų, o Charlize Theron vaidina agentę Lorain Broton – tikrą Anglijos žvalgybos brangakmenį. Ji siunčiama į Berlyną (regis, dar prieš griūvant sienai) sugrąžinti vertingos dosjė. „Atominė blondinė“ privers prisiminti didžiąją Džeimso Bondo gerbėjų baimę, kad Danielio Craigo vietą užims moteris, bet prajuokins Vladimiro Vysockio gerbėjus, mat filmo kulminacijos scenoje skamba jo daina.
Tuo pačiu laiku (2 d. 21 val.) TV1 „Snobo kine“ Josepho Cedaro „Normanas“ papasakos apie kuklų Niujorko gyventoją Normaną Openheimerį (Richard Gere). Jis yra verslo konsultantas, turi daug pažįstamų, kuriais stengiasi naudotis verslo tikslams. Vieną dieną jis susipažįsta su jaunu charizmatišku politiku Miša, po trejų metų tapsiančiu Izraelio premjeru. Tada Normanas sumano didį planą...
Šeštadienį („LRT Plius“, 1 d. 10 val.) įvyks naujos lietuviškos laidos „Čia kinas“ premjera. Nekantriai laukiu ir viliuosi, kad ją kūrė ne masinės komunikacijos specialistai.
Jūsų – Jonas Ūbis
