Fotografija

Jurgis Dieliautas

Alvydo Lukio fotografijų paroda „Ne tik šaknys“

Fotografinis archyvas yra gajos klausimas, medijuoto augimo, sampratų išplėtimo, pirminių koncepcijų sugrįžimo klausimas, dažnai susidvejinantis, randantis ir rodantis atgimimo ir atgijimo galimybes esamose suvokimo kryptyse. Atgimimo įvykio gimčiai, atgijimo ir tuo pačiu metu išgijimo užmarščiai klausimas. Fotografinis archyvas ne tik save rodo – rodoma plati medijuota arche, save medijuojanti mechanika ir organika, darymo, atlikimo techne, o kartu lemtingas autopoiesis.

Lietuvos dailės gyvenimas gyvybingas ir išsikerojęs į įvairiausias sritis, ir jau seniai aišku, kad laikraštis visko negali aprėpti. Ne kartą teko atsidusti, kad parodos kažkaip per greitai keičiasi. Todėl pakvietėme savo autorius suminėti tai, kas įsiminė, pareikšti, kas šiais metais vizualiuosiuose menuose buvo svarbu, kas padarė įspūdį, kas suerzino, ko labai trūksta, kokius klausimus būtina kelti. Dėkojame atsiliepusiems.

Agnė Narušytė

Paroda „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Iš beveik prieš tris dešimtmečius nuosekliai peržiūrėtos Jono Meko retrospektyvos ryškiausiai (ir nuolat) prisimenu vieną epizodą. Jis prasideda automobilyje važiuojančios merginos plaukais. Jie spurda vėjyje. Niujorko avangardininkai atvyksta į kino festivalį, bet jų nepriima. Jie nakvoja savo furgone žvilgčiodami į viešbučio langus, už kurių parpia priimtieji. Nepatogumai ir šaltis trukdo miegoti, tad jie dalyvauja aušros misterijoje. Apsisiautę apklotais lyg šventųjų mantijomis atlieka apeigas. Centre – Mekas su kamera. Jis iš arti filmuoja gėles, lyg smilkalais mosuoja virš pievos, sukasi, vėl braukia per rasą. Ekrane blykčioja ir jo nufilmuota pieva.

Austėja Šmigelskaitė

Pokalbis su fotomenininku Ludo Segersu ir profesoriumi Ianu Damerelliu

Šiuo metu Šv. Jono gatvės galerijoje Vilniuje eksponuojama fotomenininko, žurnalisto Ludo Segerso paroda „Past Present Béguinages“ („Beginažai. Praeitis ir dabartis“), kuruojama menininko, Oslo universiteto vaizduojamųjų menų profesoriaus Iano Damerellio.

Monika Krikštopaitytė

Arba kuratorystės svarba pasakojant Ievos Naginskaitės istoriją

Prieš Vėlines, spalio 28 d., Vilniuje teko apsilankyti keturių parodų atidarymuose. Žiūrovus pakvietė Vilniaus paveikslų galerija su lenkų kuratorės Elizos Ptaszyńskos kuruojama pirmąja išsamesne Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus (1869–1927) paroda, jaunosios kartos tapytojos Vitos Opolskytės (g. 1992) personalinė paroda (pristatė „The Rooster Gallery“), galerijoje „Arka“ atidaryta XII tarptautinė tekstilės miniatiūrų bienalė „Vizitinė kortelė“ (ir tekstilės menininkės Indrės Biekšaitės paroda „Ei“) bei dvinarė labai mažai žinomos dailininkės Ievos Naginskaitės (1921–2012) kūrybos retrospektyva „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2) ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51).

Marija Martinaitytė

Arūno Kulikausko personalinė paroda „Dvylika metų laikų“

Nemėgai kuistis po netvarkingus senelių namų užkampius, ieškodamas (ne)pažįstamų veidų, vietų, gal daiktų... nuotraukose, rastose keisčiausiose dėžutėse, albumėliuose, net sąsiuviniuose? Neatrodė, kad įmestas į šį keistą nepažįstamą pasaulį per tavo paties neišgyventas, o kažkieno kito (pažįstamo, gal ir ne) atsitiktinai ar planuotai užfiksuotas akimirkas bandai suprasti aplinką ar save? O gal jauteisi ne visai jaukiai pervertinėdamas kitų vaizdinius dienoraščius, skaitydamas ne tau adresuotus vizualiuosius laiškus ir apžiūrinėdamas kitų ne tokius jau atvirus atvirlaiškius su palinkėjimų nuotrupomis? Vis tiek negalėjai atitraukti akių?! Bet dabar jau nebegrįžti ir neieškai prieš tave praūžusių ir ne visada dramatiškų gyvenimų dokumentų?

Agnė Narušytė

Visvaldo Morkevičiaus paroda Prospekto galerijoje

Eidama prospektu pro galerijos lange įmontuotą veidrodį periferiniu žvilgsniu pagaunu pažįstamą figūrą. Per akimirksnį mintis brūkšteli keletą kritinių pastabų: plaukai išsidraikę – deja, ne vėjavaikiškai; nubrizgusi striukė per tampriai apgulusi kūno formas; ant skverno likęs šuns pėdos atspaudas.

Radvilė Rimgailė-Voicik

Vilniaus fotografijos meno centro „7:14“ tyrimai

1940 m., Europoje kylant Antrojo pasaulinio karo bangai, lietuviškame mokslo populiarinimo žurnale „Kosmos“ botanikos profesorius Constantinas Andreas von Regelis (1890–1970) pristatė šveicarų augalų fiziologo Alexanderio Tschircho (1856–1939) darbą apie augalų sielą (vok. „Das Leben der Pflandze und ihre Seele“, 1939). „Gyvybės vienodumas reikalauja sielos buvimo augale. <…> tame augale, kuris savo biologiniu veikimu stovi visų gyvų organizmų pasaulio viršūnėje, nes jis sudaro milžinišką sintezį iš vandens, ugnies, oro ir žemės ir pasiaukodamas gamina maistą visiems kitiems gyviems organizmams.“

Paulina Blažytė

18-ojo „Kaunas Photo“ parodos

Fotografijos festivalis „Kaunas Photo“ vyksta jau aštuonioliktus metus. Šis simbolinis skaičius, dažnu atveju reiškiantis pilnametystę, organizatoriams tampa atspirties tašku, aplink kurį lipdomas ir visas idėjinis festivalio pagrindas. Keliami klausimai apie suaugusį žmogų užklumpančių pasirinkimų svorį, atsigręžiama į skirtingų etapų (vaikystės, jaunystės, senatvės ir taip toliau) permąstymą ir refleksijas, su šiais etapais susijusias būsenas.

Karolina Rimkutė

Paroda „Permainų šventė“ MO muziejuje

Naujoji MO muziejaus paroda „Permainų šventė“ tikrai džiugina eksponuojama fotografijų kolekcija. Pirmoje parodos dalyje „Gyvenimo ritualai“ galima išvysti Lietuvos fotografijos klasikų Algimanto Kunčiaus, Aleksandro Macijausko, Romualdo Požerskio ir kitų fotografijas, taip pat paanalizuoti asmeninių santykių institucionalizavimo problematiką per Laisvydės Šalčiūtės, Vilmos Samulionytės, Aušros Griškonytės-Volungės, Mildos Zabarauskaitės ir Roberto Narkaus kūrinius.