7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Fotografija

Agnė Narušytė

Nuobodulys ir kraujas

Rytų Vokietijos fotografijos paroda „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Sako: atskirkime kultūrą nuo politikos. Politikai naudą gaudo, kariai ginklus galanda, o menininkai guodžia mūsų sielas. Kultūra – tokia oazė, kur visi gali prisiglausti. Nuo visų negandų. Anksčiau šia mintimi tarsi nebuvo priežasčių abejoti. Tautos išrinktieji rūpinosi savo gerove, o skurdžiame kultūros rezervate bent jau buvo saugu. Tačiau šalia prasidėjus karui, saugumo jausmas dingo. Paaiškėjo, kad kultūros atsiribojimas nuo politikos Rusijoje pagimdė pabaisas.

Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje vaizdas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje atidarymo akimirka. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neramūs kūnai“ Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Marija Martinaitytė

Laisvė laisvei (ne)trukdo

Paroda „Šonta. Iš archyvų“

Ką Šonta veikia Naujininkuose? Nedideliame bute įsikūrusioje erdvėje „išgirsti“ vyksta Augusto Čičelio, Viktorijos Kolbešnikovos ir Adomo Narkevičiaus kuruojama Virgilijaus Šontos fotografijų paroda. Maža erdvė netrukdo atskleisti ne tik aktualias temas, bet ir renkamo queer archyvo dalį. O pati namų atmosfera tampa lyg nuoroda į vieną iš fotografo serijų „Mokykla – mano namai“ pavadinimą. Tačiau šiuose namuose apgyvendinami ne tik Šontos darbai, bet ir iš jų gimstančios mintys apie laisvę ir tapatybę.

Virgilijus Šonta, „Rytas“, 1982. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Rytas“, 1982. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Rytas“, 1982. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Rytas“, 1982. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Studijoje“, 1991. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Studijoje“, 1991. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Be pavadinimo“, 1984. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Be pavadinimo“, 1984. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Be pavadinimo“, 1984. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Be pavadinimo“, 1984. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Virgilijus Šonta, „Baltijos kelias“, 1990. MO muziejaus kolekcija. S. Venckutės nuotr
Viktorija Mištautaitė

Nebuvimo pilnatvė

Remigijaus Treigio personalinė paroda Baroti galerijoje Klaipėdoje

„Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“ – taip vadinasi dvejus metus kurtas fotomenininko Remigijaus Treigio mistinis ciklas. Neapleidžia klausimas, kodėl kūryboje toks svarbus nebuvimas. Siekis priartėti prie lengvai neapčiuopiamos esmės mums jau pažįstamas iš Remigijaus Treigio su Benu Šarka dueto kūrybos. Jų vaizdiniame dialoge egzistuoja tik jiems žinoma erdvė, kurioje kažkur tarp ryto spindulių ir jų vidinio, tarpusavyje suderinto kompaso laiko nėra (#laikonėra).

Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Agnė Narušytė

Apie kitų skausmą Ukrainoje

Paroda Vilniaus geležinkelio stoties perone

Nuo bombardavimų pajuodusiame mieste raudona paklodė su juodais taškeliais atrodo ne vietoje. Neturi čia būti tokių spalvų. Jos priklauso kitam pasauliui. Jaukumo, vilčių, kasdienybės. Gelbėtojų neštuvais skubiai išnešama gimdyvė tą boružės raštą rinkosi meilės apsaugotam kūdikio gyvenimui. O gal tokia tiesiog pasitaikė Mariupolio ligoninėje, kurią atakavo Rusija. Apanglėję medžiai, tušti langai ir juoda žemė. Raudonas čia gali būti nebent kraujas. Netinka šitas gero gyvenimo atributas, skaudžiai primenantis, kokia ateitis sunaikinta. Todėl ši nuotrauka įsimena ir dažnai iliustruoja pasakojimus apie Rusijos nusikaltimus Ukrainoje. Dabar ji pakabinta ir ant metalinės tvoros išilgai bėgių, kuriais vyksta geležinkelio tranzitas iš Maskvos ir Sankt Peterburgo į Kaliningrado sritį ir atgal.

Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. M. Ambrazo nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. M. Ambrazo nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. Organizatorių nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. Organizatorių nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. O. Posaškovos nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. O. Posaškovos nuotr.
Vilniaus geležinkelio stotyje. O. Posaškovos nuotr.
Vilniaus geležinkelio stotyje. O. Posaškovos nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Karo Ukrainoje nuotraukos. Vilniaus geležinkelio stotis. A. Narušytės nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Laiko nėra

Pokalbis su aktoriumi, režisieriumi ir vizualiosios kalbos vedliu Benu Šarka

„Melas – pasaulio tvarkos principas, bet tai yra žodžių pagalba“, – taip prasideda pokalbis, kuriam išankstinis pasiruošimas negalioja. Patys dėliojasi sakiniai, pasakojimas, atrodo, buvo padiktuotas iš anksčiau ar net iš aukščiau. Kovo 11-ąją su menininku susitikome pasikalbėti apie jo socialiniuose tinkluose kuriamą Mėmelio fotografijų ciklą. Beno draugai Raimundas Urbonas ir Ovidijus Petkevičius tampa mūsų veiksmo ir pokalbio pradžia.

Benas Šarka, „Už laisvę! #laikonėra“
Benas Šarka, „Už laisvę! #laikonėra“
Benas Šarka, „Už laisvę! #laikonėra“
Benas Šarka, „Už laisvę! #laikonėra“
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Agnė Narušytė

Namas 22 / Kher 22

Andrew Miksio paroda „Baxt“ MO muziejuje

Vestuvinė Liubos suknelė užpildo erdvę tarp U forma sustatytų, vaišėmis apkrautų stalų. Gėlių puokštė jos rankose „kalbasi“ su tapetų, „auksinių“ ir tiulinių užuolaidų, suolus dengiančių raudonų užtiesalų gėlėmis. Visą tą margumyną „permuša“ balta suknelės piramidė. Ši 2001 m. užfiksuota Andrew Miksio fotografija jau tapo tarsi ikona.

Andrew Miksys, „Zarina“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“. 2001 m.
Andrew Miksys, „Zarina“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“. 2001 m.
Andrew Miksio parodos „Baxt“ atidarymo akimirka. MO muziejus. A. Papievytės nuotr.
Andrew Miksio parodos „Baxt“ atidarymo akimirka. MO muziejus. A. Papievytės nuotr.
Andrew Miksys, Sandus, Žagarė,  iš ciklo „Baxt“. 2019 m.
Andrew Miksys, Sandus, Žagarė, iš ciklo „Baxt“. 2019 m.
Andrew Miksys, Spartak, Pajuodupis,  iš ciklo „Baxt“. 2006 m.
Andrew Miksys, Spartak, Pajuodupis, iš ciklo „Baxt“. 2006 m.
Andrew Miksys, „Namas 22 #11“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“, 2017 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, „Namas 22 #11“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“, 2017 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, „Plastikinės gėlės ir kava“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“, 2005 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, „Plastikinės gėlės ir kava“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“, 2005 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, „Radijo aparatas ir kolonėlė“, Seredžius, iš ciklo „Baxt“, 2001 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, „Radijo aparatas ir kolonėlė“, Seredžius, iš ciklo „Baxt“, 2001 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, parodos „Baxt“ vaizdas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, parodos „Baxt“ vaizdas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Agnė Narušytė

Pas serbus

Novi Sado avangardo paroda „Nestabilios praktikos“ Kauno fotografijos galerijoje

Į Serbiją su Gintaru Zinkevičiumi skridome dar tik prasidedant omikrono bangai. Iš Belgrado Nikolos Teslos oro uosto į Novi Sadą važiavome per lygumas, artėdami pamatėme Fruškos kalną. Vėliau sužinosime, kad tai – tik kalva.

Katalin Ladik, „Šamano eilės“, performansas Zagrebe, 1974 m.
Katalin Ladik, „Šamano eilės“, performansas Zagrebe, 1974 m.
Grupė KÔD ir draugai dalyvauja Novi Sado universiteto Studentų kultūros centro renginyje „Vieša meno klasė“, 1970 m.
Grupė KÔD ir draugai dalyvauja Novi Sado universiteto Studentų kultūros centro renginyje „Vieša meno klasė“, 1970 m.
Slobodan Tišma, „Kubas“, 1970 m.
Slobodan Tišma, „Kubas“, 1970 m.
Judita Šalgo, „Mano N minutės“, grupiniai skaitymai UPIDIV galerijoje, Novi Sade, 1979 m.
Judita Šalgo, „Mano N minutės“, grupiniai skaitymai UPIDIV galerijoje, Novi Sade, 1979 m.
Bogdankos ir Dejano Poznanovićių studijos „Ateljė DT20“ archyvas, paroda „Knyga kaip atradimų vieta“, dalyvauja Marina Abramović, Balintas Szombathy, Katalin Ladik, Slobodanas Tišma, Mirko Radojičićius, Dejanas Poznanovićius, 1974 m.
Bogdankos ir Dejano Poznanovićių studijos „Ateljė DT20“ archyvas, paroda „Knyga kaip atradimų vieta“, dalyvauja Marina Abramović, Balintas Szombathy, Katalin Ladik, Slobodanas Tišma, Mirko Radojičićius, Dejanas Poznanovićius, 1974 m.
Bogdanka Poznanović, „Kasečių kūnai“, intermedijų performansas, 1973 m.
Bogdanka Poznanović, „Kasečių kūnai“, intermedijų performansas, 1973 m.
Aleksandar Davić, kadras iš filmo „Bausmė ir laisvė“, 1991 m.
Aleksandar Davić, kadras iš filmo „Bausmė ir laisvė“, 1991 m.
Bogdankos ir Dejano Poznanovićių studijos „Ateljė DT20“ archyvas, „Balandžio susitikimai – išplėstinės medijos festivalis“, dalyvauja Josephas Beuysas, Dejanas Poznanovićius, László Kerekesas, Nuša Dragan, Bogdanka Poznanović, Goranas Đorđevićius, Studentų kultūros centras, Belgradas, 1974 m.
Bogdankos ir Dejano Poznanovićių studijos „Ateljė DT20“ archyvas, „Balandžio susitikimai – išplėstinės medijos festivalis“, dalyvauja Josephas Beuysas, Dejanas Poznanovićius, László Kerekesas, Nuša Dragan, Bogdanka Poznanović, Goranas Đorđevićius, Studentų kultūros centras, Belgradas, 1974 m.
Marija Martinaitytė

Garsas, įstrigęs vaizde

Paroda „Garso ir tylos autografai“ „Prospekto“ galerijoje

Kaip vizualiai perteikti muziką? Tikriausiai aiškiausias atsakymas į šį klausimą – natos, penklinė, partitūra. Tačiau „Prospekto“ galerijoje vykstančioje grupinėje parodoje „Garso ir tylos autografai“ menininkai (Antonas Lukoszevieze, Kristijonas Nenartavičius, Lukas Atas ir Gytis Skudžinskas) atsisako praktiškiausio, įprasto muzikos dėmenų (ar, greičiau, techniško muzikos dėmens) vaizdavimo. Parodoje bandoma per vizualiojo meno prizmę užfiksuoti muziką jungiant jos patyrimo ir kūrimo procesus.

Gyčio Skudžinsko kūrinio fragmentas. V. Nomado nuotr.
Gyčio Skudžinsko kūrinio fragmentas. V. Nomado nuotr.
Gyčio Skudžinsko kūrinio vaizdas. V. Nomado nuotr.
Gyčio Skudžinsko kūrinio vaizdas. V. Nomado nuotr.
Gyčio Skudžinsko kūrinio vaizdas. V. Nomado nuotr.
Gyčio Skudžinsko kūrinio vaizdas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kristijono Nenartavičiaus kūrinys. Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kristijono Nenartavičiaus kūrinys. Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kristijono Nenartavičiaus kūrinys. V. Nomado nuotr.
Kristijono Nenartavičiaus kūrinys. V. Nomado nuotr.
Ugnė Brazytė

Paroda, kurioje atsakymų ieškoti nereikia

Ievos Rutės personalinė paroda „vaizdai virsmai“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Vos išgirdus Ievos Rutės jau antros personalinės parodos pavadinimą „vaizdai virsmai“, įnoringos lietuvių kalbos gramatikos ištreniruotas protas įtariai suklūsta: ar tik nebus praleistas koks nors paaiškinimą ar bent jo nuorodą suteikiantis skyrybos ženklas? Pavyzdžiui, kableliu atskirtas šių žodžių derinys iškart nužymėtų dvi skirtingas kūrybos koncepcijas, matomas parodoje. Pirmoji – tai nespalvotos kraštovaizdžio fotografijos juostiniu aparatu, antroji – arbatos žolelių atvaizdų išgavimo procesas, kurį be kameros atlieka tik fotopopierius. Jeigu toks kablelio įsikišimas į pavadinimą vis dėlto neįstengtų nusakyti fototechnikos panaudojimo dvilypumo, galbūt padėtų kitas gramatinis intarpas, tarkime – brūkšnys? Šis pavadinime akcentuotų nuoseklų akimi matomo vaizdo ir jo virsmo fotografija ryšį.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Agnė Narušytė

Nemirusių vaikų istorijos

Tado Kazakevičiaus paroda „Pernykštis sniegas“ „Prospekto“ galerijoje

„Supraskite, vaikui labai baisu matyti mirštančius savo draugus“, – šis sakinys mane persekioja nuo pat tos dienos dar prieš Kalėdas, kai užsukau į Tado Kazakevičiaus parodos „Pernykštis sniegas“ atidarymą. Teresė Laimutė – viena iš jo nufotografuotų senukų – taip užbaigia savo prisiminimus apie Sibirą. Mirtis tremtyje iki šiol man atrodė gana abstrakti, paskirta lyg nelaimingas loterijos bilietas, nes kažkodėl kitiems pavykdavo tose baisiose sąlygose išgyventi. Bet Kazakevičiaus paroda apie daugiau nei 250 našlaičių sugrąžinimą į Lietuvą parodo mirtį iš vaiko perspektyvos.

Tadas Kazakevičius, „Vienas iš gyvulinių vagonų, kuriame žmonės buvo tremiami į Sibirą“, Utena, 2020 m.
Tadas Kazakevičius, „Vienas iš gyvulinių vagonų, kuriame žmonės buvo tremiami į Sibirą“, Utena, 2020 m.
Tadas Kazakevičius, „Tremtinės Uršulės Stakėnienės laiškai broliui Lietuvoje dėl jos vaikų grįžimo klausimo“, 1946 m. Iš A. Stakėno asmeninio archyvo
Tadas Kazakevičius, „Tremtinės Uršulės Stakėnienės laiškai broliui Lietuvoje dėl jos vaikų grįžimo klausimo“, 1946 m. Iš A. Stakėno asmeninio archyvo
Tadas Kazakevičius, „Teresė Laimutė Bliūdžiūtė-Kalavinskienė, 1932–2021“, 2020 m.
Tadas Kazakevičius, „Teresė Laimutė Bliūdžiūtė-Kalavinskienė, 1932–2021“, 2020 m.
Tadas Kazakevičius, „Aldonos Raštikytės laidotuvės tremtyje. Kamenis prie Obės, Altajaus regionas“, 1941 m. liepos 27 d. Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvo
Tadas Kazakevičius, „Aldonos Raštikytės laidotuvės tremtyje. Kamenis prie Obės, Altajaus regionas“, 1941 m. liepos 27 d. Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvo
Tadas Kazakevičius, „Viena iš paskutiniųjų geležinkelio atkarpų, kuria prieš atvykdami į Vilniaus traukinių stotį keliavo našlaičiai“, 2020 m.
Tadas Kazakevičius, „Viena iš paskutiniųjų geležinkelio atkarpų, kuria prieš atvykdami į Vilniaus traukinių stotį keliavo našlaičiai“, 2020 m.
Tadas Kazakevičius, „Gražina Linkevičiūtė-Giedraitienė stovi šalia lauko, kuriame kadaise buvo jų šeimos ūkis. Kalevai, Pakruojo rajonas“, 2020 m.
Tadas Kazakevičius, „Gražina Linkevičiūtė-Giedraitienė stovi šalia lauko, kuriame kadaise buvo jų šeimos ūkis. Kalevai, Pakruojo rajonas“, 2020 m.
Tadas Kazakevičius, „Gražina Linkevičiūtė-Giedraitienė rankose laiko piešinį, nupieštą jos draugės, gyvenusios kartu tremtyje. Piešinyje – Mys Mastacho vietovės tremtinių kapinės. Kalevai, Pakruojo rajonas“, 2020 m.
Tadas Kazakevičius, „Gražina Linkevičiūtė-Giedraitienė rankose laiko piešinį, nupieštą jos draugės, gyvenusios kartu tremtyje. Piešinyje – Mys Mastacho vietovės tremtinių kapinės. Kalevai, Pakruojo rajonas“, 2020 m.
Tadas Kazakevičius, „Atvirukas su Lenino mauzoliejaus atvaizdu. Čia vienas iš pagrindinių objektų, kurį ekspeditoriams buvo nurodyta parodyti vežamiems našlaičiams. Taip jie turėjo susiprasti, kam turėtų būti dėkingi už grąžinimą į tėvynę“. Atvirlaiškis iš aukciono sąrašo
Tadas Kazakevičius, „Atvirukas su Lenino mauzoliejaus atvaizdu. Čia vienas iš pagrindinių objektų, kurį ekspeditoriams buvo nurodyta parodyti vežamiems našlaičiams. Taip jie turėjo susiprasti, kam turėtų būti dėkingi už grąžinimą į tėvynę“. Atvirlaiškis iš aukciono sąrašo
  < PUSLAPIS IŠ 35  >>> Archyvas