7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ugnė Brazytė

Ugnė Brazytė

Nesibaigiančios erdvės iliuzija ir kiti paradoksai

Eglės Karpavičiūtės tapybos paroda „Re-painted“ Vilniaus rotušėje

„Ateityje visi bus įžymūs 15 minučių“, – kartą sakė Andy Warholas. Panašu, kad ir tapytoja Eglė Karpavičiūtė personalinėje tapybos parodoje „Re-painted“ svarsto šiuolaikinius meno sklaidos mechanizmus, tiria kadaise visų menų motinos – tapybos – vaidmenį nūdienoje bei ironiškai kritikuoja meno žiūrovo transformaciją į lengvabūdį masinės kultūros vartotoją. Įspėju, kad karčios kritikos lankytojui šioje parodoje tverti teks nemažai, bet galbūt tik tokiu būdu Warholo pranašystė neišsipildys...

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ugnė Brazytė

Kodėl svarbu valyti dulkes?

Mantės Eleluetos paroda „*Dulkeoidai. Visata po mano lova“ Užupio meno inkubatoriaus galerijoje „Galera“

Jei kada nors norėjote pažvelgti iš arčiau į žvaigždes, bet stipriai nuliūdote, nes neturėjote tam reikiamos sudėtingos įrangos, tarpdisciplinio meno kūrėja Mantė Elelueta personalinėje parodoje siūlo išeitį: tiesiog atidžiau pažvelkite po savo lova, sofa, kilimu ar kitu seniai nejudintu daiktu. Nustebsite, koks į gigantišką visatą panašus kambaryje susidaręs mikrokosmas. Tai pasaulis iš dulkių, odos dalelių, pleiskanų, gėdingą naktinį užkandžiavimą bylojančių sausainio trupinių ar jau seniai palaistyti pamirštos, bet visgi pražysti sugebėjusios gėlės žiedadulkės. Tereikia labai įdėmiai įsižiūrėti.

Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ugnė Brazytė

Šurmulyje paklydus

Dovilės Bagdonaitės paroda „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ parodų salėse „Titanikas“

„Užeik į aitvarų ganyklas“, – šiltai paliepia vizitinės kortelės formato kvietimai, atsainiai palikti krūvelėje prie pat įėjimo. Virš kvietimų kaba ir du nespalvoti skelbimai su krabų siluetais, tik šįkart jie ne prašo pagalbos surasti paklydusius augintinius, bet įspėja jų nesumindžioti! Ir iš tiesų ne ore sklando, o ant galerijos grindų jau ryškiai matosi neoninių – rožinės, žalios, geltonos, violetinės – spalvų gyviai.

Dovilės Bagdonaitės parodos „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Dovilės Bagdonaitės parodos „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Dovilės Bagdonaitės parodos „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Dovilės Bagdonaitės parodos „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Dovilės Bagdonaitės parodos „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Dovilės Bagdonaitės parodos „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Dovilės Bagdonaitės parodos „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Dovilės Bagdonaitės parodos „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Dovilės Bagdonaitės parodos „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Dovilės Bagdonaitės parodos „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Dovilės Bagdonaitės parodos „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Dovilės Bagdonaitės parodos „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Dovilės Bagdonaitės parodos „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Dovilės Bagdonaitės parodos „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Dovilės Bagdonaitės parodos „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Dovilės Bagdonaitės parodos „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ugnė Brazytė

Paroda, kurioje atsakymų ieškoti nereikia

Ievos Rutės personalinė paroda „vaizdai virsmai“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Vos išgirdus Ievos Rutės jau antros personalinės parodos pavadinimą „vaizdai virsmai“, įnoringos lietuvių kalbos gramatikos ištreniruotas protas įtariai suklūsta: ar tik nebus praleistas koks nors paaiškinimą ar bent jo nuorodą suteikiantis skyrybos ženklas? Pavyzdžiui, kableliu atskirtas šių žodžių derinys iškart nužymėtų dvi skirtingas kūrybos koncepcijas, matomas parodoje. Pirmoji – tai nespalvotos kraštovaizdžio fotografijos juostiniu aparatu, antroji – arbatos žolelių atvaizdų išgavimo procesas, kurį be kameros atlieka tik fotopopierius. Jeigu toks kablelio įsikišimas į pavadinimą vis dėlto neįstengtų nusakyti fototechnikos panaudojimo dvilypumo, galbūt padėtų kitas gramatinis intarpas, tarkime – brūkšnys? Šis pavadinime akcentuotų nuoseklų akimi matomo vaizdo ir jo virsmo fotografija ryšį.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ugnė Brazytė

Iš pelenės tapo princese

Apie kėdę iš parodos „Kasdienybės architektės. Gyvenamųjų interjerų baldų dizainas. 1959–1984“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Daugybėje vietų nesuskaičiuojamą kiekį kartų regėta. Močiutės bute, mokykloje, valgykloje ar net biure matyta. Tokia įprasta, lengvai atpažįstama, net širdžiai miela. Tai – jos didenybė Kėdė! Ir ne bet kokia, o pretenzingai vadinamoji milijonine. Ne, tiek ji tikrai nekainavusi. Milijonas žymi pagal šį modelį pagamintų kėdžių skaičių praėjus vos dešimtmečiui po architektės Brigitos Adomonienės originalaus projekto Nr. 477-01 sukūrimo 1962 metais. Ir štai ta viena laimingoji iš milijono keturkojų užsikorė ant pjedestalo ką tik duris Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje atvėrusioje parodoje „Kasdienybės architektės“. Kaip kėdė iš virtuvės ar tiesiog šiukšlyno pelnė tokią garbingą vietą muziejuje? Kodėl visai netolimoje praeityje ar net nūdienoje vis dar aptinkamas įprastas baldas parodoje apie XX a. 6–9-ąjį dešimtmečiais Lietuvoje kūrusias architektes tampa eksponatu?

Brigita Adomonienė. Kėdė, proj. Nr. 477-01. 1962 m.
Šiaulių baldų gamybinis susivienijimas „Venta“
Medžio masyvas, fanera. Atnaujintas medienos paviršius
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. G. Grigėnaitės nuotr.
Brigita Adomonienė. Kėdė, proj. Nr. 477-01. 1962 m. Šiaulių baldų gamybinis susivienijimas „Venta“ Medžio masyvas, fanera. Atnaujintas medienos paviršius Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. G. Grigėnaitės nuotr.
Brigita Adomonienė, Kėdė, proj. Nr. 477-01. 1962 m.
Šiaulių baldų gamybinis susivienijimas „Venta“
Medžio masyvas, fanera. Atnaujintas medienos paviršius
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Brigita Adomonienė, Kėdė, proj. Nr. 477-01. 1962 m. Šiaulių baldų gamybinis susivienijimas „Venta“ Medžio masyvas, fanera. Atnaujintas medienos paviršius Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Liucija Zaveckienė, Poilsio baldų komplektų Nr. 1100, 1087 projektai.
1978 m. Popierius, tušas, flomasteris. Lietuvos nacionalinis muziejus
Liucija Zaveckienė, Poilsio baldų komplektų Nr. 1100, 1087 projektai. 1978 m. Popierius, tušas, flomasteris. Lietuvos nacionalinis muziejus
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Brigita Adomonienė, Fotelis iš svetainės komplekto „Vesta“,
proj. Nr. 856. 1975–1976 m.
Baldų kombinatas „Vilnius”. Fanera, spyruoklės, porolonas,
baldų audinys. Atnaujintas medienos paviršius, restauruotos
minkštosios dalys. Privati nuosavybė
Brigita Adomonienė, Fotelis iš svetainės komplekto „Vesta“, proj. Nr. 856. 1975–1976 m. Baldų kombinatas „Vilnius”. Fanera, spyruoklės, porolonas, baldų audinys. Atnaujintas medienos paviršius, restauruotos minkštosios dalys. Privati nuosavybė
Ugnė Brazytė

Kontūras kaip pažadas

Dianos Remeikytės paroda „Yra skirtumas“ laikinoje „Contour Art Gallery“ erdvėje

Lydos g. 4–59. Adresas, žymintis vietą, kurioje šįkart meno įvykį surengė kilnojamoji galerija „Contour Art Gallery“. Siauroje, nuo šalimais esančios Pylimo gatvės triukšmo pasislėpusioje gatvelėje vos į du langus sutilpusi galerijos erdvė atviromis durimis vilioja užeiti. Drąsu, pagalvoju, juk rudeninis oras jau ne maloniai gaivina, bet šaldo lietumi ir vėju. Susirūpinusi šildymo resursų švaistymu, visgi tuoj perkandu galerijos gudrybę – nosį pasiekia gardus aromatas. Net nemėgindama pasipriešinti leidžiuosi suvedžiojama galerijos, giliai širdy žinodama, kad ji taip begėdiškai elgiasi su kiekvienu praeiviu.

Diana Remeikytė, Fantastiniai gyvūnai. R. Šeškaičio nuotr.
Diana Remeikytė, Fantastiniai gyvūnai. R. Šeškaičio nuotr.
Diana Remeikytė, Fantastiniai gyvūnai. R. Šeškaičio nuotr.
Diana Remeikytė, Fantastiniai gyvūnai. R. Šeškaičio nuotr.
Diana Remeikytė, Fantastiniai gyvūnai. R. Šeškaičio nuotr.
Diana Remeikytė, Fantastiniai gyvūnai. R. Šeškaičio nuotr.
Diana Remeikytė, Kilimas „Ekranas". Parodos „Yra skirtumas" ekspozicijos fragmentas. Architektė Ieva Cicėnaitė.  R. Šeškaičio nuotr.
Diana Remeikytė, Kilimas „Ekranas". Parodos „Yra skirtumas" ekspozicijos fragmentas. Architektė Ieva Cicėnaitė. R. Šeškaičio nuotr.