Daugiau temų

Santa Lingevičiūtė, Ilona Vitkauskaitė

Ką pamatė piktos kino kritikės

Kai visas pasaulis gyvena dramatiškos tragedijos nuotaikomis, pjaunasi tarpusavy ne tik valstybės, bet ir tų valstybių piliečiai, o neapykantą skambiomis, nieko gero nežadančiomis antraštėmis vis pakursto žiniasklaida, norisi nuo visko užsidaryti net ir savo valia. „Scanorama“ iš pradžių lyg ir teikė vilčių, kad po truputį galime grįžti prie tradicinio kino žiūrėjimo salėje, tačiau viltis – kvailių motina: teko vėl keltis į virtualią erdvę ir žiūrėti filmus kompiuterio ekrane. Antrasis karantinas po truputį veda link „Moterų ties nervų krizės riba“ siužeto, todėl „Scanoramos“ programoje ieškojome filmų, kuriuose kuo mažiau rėkimo, radikalumo, įžūlumo, o kartu ieškojome ir laiko patikrintų režisierių kūrybos.

Karolina Bukovskytė

Paroda „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“ LDK valdovų rūmuose

Ketvirtajame LDK valdovų rūmų maršrute atidaryta nauja paroda. Šįsyk slėpininga ir dvelkianti senove – „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“ (kuratoriai Živilė Mikailienė, Marijus Uzorka). Pakilus į ekspozicijos erdvę visų pirma į akis krinta blausus apšvietimas ir subtilūs atspalviai. Visi darbai, t.y. beveik 80 akvarelių bei eskizų, suskirstyti į tris dalis: senasis Vilnius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas ir Rytų Prūsija.

Vytenis Rimkus (g. 1930 m. sausio 17 d. Zatišių vienkiemyje prie Padubysio, Šiaulių raj.) – dailininkas, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono Garbės pilietis.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Siūlau pailsėti nuo politikos – rinkimų, koalicijų ir politikų šou, kuriuos kasdien siūlo televizijos. Jie niekur nedings. Užtat paskutinės rudens akimirkos nuteikia elegiškai. Apie tai, kaip susitaikyti su laiko tėkme ir praradimais, bet išmokti suprasti save, pasakos keli šios savaitės filmai. Manau, visai nekeista, kad jų herojės – moterys.

Pokalbis su Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėju Robertu Trautmanu

Kai 2020 m. spalio 17 d. Palangoje buvo atverta medinė Kurhauzo dalis, įsiliejanti į bendrą su mūrine architektūros paveldo kompleksą, žiniasklaidoje nuvilnijo pranešimų banga, tačiau dažniausiai apsiribota faktine informacija, kuri bendrais bruožais atskleidė renginio programą, eigą, istorines gaires.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Žinoma, sėdžiu namie, o pavadinimas – tai citata. Tokį šūkį galima pamatyti Lenkijos moterų demonstracijose, kurių lietuviška žiniasklaida beveik nepastebi. Šūkis tiksliai perteikia protestų esmę.

Vėtrė Antanavičiūtė

(1947–2020)

Su Vitalijumi susipažinau 1994 metais, vos vienos kojos piršteliu įžengusi į fotomeno pasaulį. Iki tol buvau stebėtoja. Daug metų su tėvais rugsėjį atostogaudavau Nidoje, kai vykdavo fotomenininkų seminarai. Sėdėdavome pajūryje ir matydavome, kaip ateina Skirmantas Valiulis ar Vitalijus Butyrinas. Tada dar nebuvo nė minties, kad vieną dieną ir aš su jais bendrausiu. Bet kai tik tapau viena iš jų, Butyrinas pradėjo mane globoti. Negaliu pasakyti, kad jis buvo mokytojas. Jis buvo meistras, kurio žodžiai turėjo didelę reikšmę ir lydėjo mane visą gyvenimą. Man tuomet buvo 25-eri, jūra dar iki kelių, o prieš akis – tik visiškas nežinojimas. Ir Vitalijus – nesavanaudiškas vedlys. 

Aistė Kurmilevičiūtė

Paroda „Petras Kalpokas (1880–1945) ir aplinka“ Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje

Petras Kalpokas – vienas produktyviausių tarpukario dailininkų, XX a. pirmojoje pusėje garsėjęs ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje bei Latvijoje. Jautrios, lyriškos ir subtilios natūros menininkas labiausiai mėgo peizažą, dievino natūralią gamtą. Jo tapyba gana smarkiai keitėsi, priklausomai nuo aplinkos, kuri jį supo ir teikė jam kūrybinį impulsą.

2020 m. spalio 22 d. Ženevos Tautų rūmuose atidaryta Jungtinių Tautų biuro Ženevoje surengto meno konkurso paroda „Ateitis, kurios norime“. Jungtinių Tautų (JT) 75-osioms įkūrimo metinėms paminėti skirtam konkursui pateiktas Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės tapybos darbas „Siena“ pripažintas geriausiu iš 44 konkurse dalyvavusių meno kūrinių.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Paulas Thomas Andersonas – iš tų režisierių, kurių kiekvienas filmas tampa įvykiu. Jo „Mokytojas“ (TV1, lapkričio 1 d. 21 val.) pasirodė 2012-aisiais, bet išlieka aktualus ir kino kalbos, ir turinio požiūriu, nors filmo veiksmas nukelia į pokario metus, o jis kurtas 65 mm kino juosta.