7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Refleksijos Kurhauzui atgimus

Pokalbis su Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėju Robertu Trautmanu

Nr. 39 (1360), 2020-11-13
Kultūra
Kurhauzas, Palanga. J. Paškevičiūtės nuotraukos
Kurhauzas, Palanga. J. Paškevičiūtės nuotraukos

Kai 2020 m. spalio 17 d. Palangoje buvo atverta medinė Kurhauzo dalis, įsiliejanti į bendrą su mūrine architektūros paveldo kompleksą, žiniasklaidoje nuvilnijo pranešimų banga, tačiau dažniausiai apsiribota faktine informacija, kuri bendrais bruožais atskleidė renginio programą, eigą, istorines gaires. Norėjosi „pralaužti“ reprezentacinį informacijos kiautą ir pažvelgti į situaciją kontekstualiau, aptariant kurortui aktualius kultūrinius klausimus. Kilo būtinybė įvertinti, kuo Kurhauzo atgimimo procesas, kuris nėra baigtinis kultūros faktas, o nusidriekiantis ir į ateitį, gali būti svarbus ne tik kaip visuomeninis įvykis, bet ir kaip autentiška asmeninė patirtis, kelianti savas refleksijas. Todėl kalbinu Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėją Robertą Trautmaną ne tiek kaip konkrečios įstaigos atstovą, bet ir kaip palangiškį, kuris iš dalies dalyvaudamas atkūrimo procese turėjo progą viską stebėti iš šalies.

 

Neabejoju, kad dalyvavote atgimusio Kurhauzo atidarymo renginyje, kuriame buvo pasakyta daugybė kalbų (Palangos mero Šarūno Vaitkaus, ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, paveldosaugininkės Dianos Varnaitės, kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, rangovo „Pamario restauratorius“). Tačiau įdomu paklausti: gal kažkas dar kirba mintyse, kas liko neišsakyta ar norėtųsi apibendrinti? Pasidalinkite refleksijomis, kas yra Kurhauzas (ir jo aplinka), kokia jo istorinė-kultūrinė reikšmė Palangai ir Lietuvai.

Dėl COVID-19 pandemijos ribojimų teko trumpinti programą turinio prasme. Teko atsisakyti teatralizuoto pasirodymo, kuriame pagrindinį vaidmenį atliktų grafai Tiškevičiai, žinomi to meto asmenys. Dėl kalbų – visų paminėtųjų kalbos buvo labai šiltos, paremtos faktais, tiesą pasakius, jau seniai negirdėjau Palangos erdvėje oficialių kalbų, kurios būtų tokios prasmingos, įsimenančios. Tai nenuostabu, nes kiekvienas iš kalbėjusiųjų tiesiogiai buvo prisidėjęs prie Kurhauzo atgimimo. Apibendrinus – praeitis, dabartis susijungė ir davė pradžią ateičiai, tęstinumui.

 

Man įsiminė kultūros ministro mintis, jog grafas Tiškevičius atnešė Palangai ne tik poilsio ir pramogų, bet ir dalelę Vakarų Europos kultūros, gyvenimo būdo. Tad ar sutinkate, kad Kurhauzas – dalelė Europos ir įkūnija kur kas platesnį prasminį lauką nei vieno didiko sukurta pramogų, pasilinksminimo erdvė? 

Sutinku su ministro įžvalga. Grafų Tiškevičių laikais Kurhauzas buvo sukurtas didikų pramogoms, poilsiui, pasilinksminimams, o nuo 2013 m., kai atgimė Kurhauzo mūrinė dalis, jos erdvėse, Kurhauzo koncertų salėje, koncertuoja pasaulinio lygio muzikantai, atlikėjai, organizuojami tarptautiniai festivaliai, vyksta teatro spektakliai. Medinėje dalyje atsidarius Palangos teatro erdvei, galima sakyti, išsipildė ir grafų Tiškevičių svajonė, kad Palangoje gyvuotų ir būtų įkurtas teatras. Net neabejoju, kad jos erdvėse bus rodomi Vakarų Europos lygio spektakliai pagal garsiausių pasaulio rašytojų veikalus, o Reprezentacinėje salėje vyks iškilmingi posėdžiai, susitikimai, tuoktuvės, Palangai reikšmingi renginiai. Turime istorinį palikimą, kuris tikrai įkūnija dalelę Europos.

 

Ar tikėjote, kad iki atkūrimo teks laukti tiek daug metų ir kad Kurhauzas apskritai bus atkurtas? Ar tas laukimas netapo simboliniu laukimu, kaip įvardijo vienas iš šventės dalyvių, palygindamas pastato atgimimą su Lietuvos atgimimu?

Palanga yra reikšminga ir brangi kiekvienam lietuviui, Kurhauzas – Palangos kurorto įkūrimo pradžia, lopšys, taigi ir jos atgimimą iš pelenų galime palyginti su Lietuvos atgimimu, nes Lietuva iki šiol yra statoma, kultūrine prasme virsta tikra Europine šalimi, kuri vis plačiau atsiveria pasauliui, jai įdomi. Iš pradžių nelabai tikėjau, kad taip greitai Kurhauzas bus atkurtas toks, koks yra dabar, nes vyko teismai su kitu Kurhauzo bendraturčiu, bet mero ir jo komandos, Lietuvos vyriausybės ir kitų valstybinių įstaigų vadovų, specialistų, teisininkų dėka Kurhauzas atgimė. Buvo atliktas titaniškas darbas, kuris Lietuvai iš naujo padovanojo kultūros perlą.

 

O ką jis byloja Jums asmeniškai? Gal prisimenate su šia vieta susijusį Jums svarbų įvykį? Kaip žiūrėjote į Kurhauzą, kai buvote vaikas, ir kaip dabar?

Kai buvau vaikas, atsimenu šią vietą kaip žaidimų automatų vietą, kai tapau jaunuoliu, su draugais eidavome į šokius, aikštėje šalia Kurhauzo stovėdavo miesto kalėdinė eglė, čia sutikdavome Naujuosius metus, dabar tai visiškai kita erdvė, kurią galima vadinti Palangos rotuše, pagrindiniu kultūros centru, kuri kartu su Kurhauzo aikšte dar labiau atsiskleis visu savo gražumu.

 

Ar teko regėti, kaip Kurhauzas degė? Kokias emocijas išgyvenote?

Neteko, tuo metu su kolegomis dalyvavome Lietuvos savivaldybių darbuotojų šventėje Monciškėse, tačiau iš Monciškių paplūdimio matėme dūmus. Patyrėme šoką, jausmas toks, kad kažką praradai savo, artimą. Daug metų teko vaikščioti į darbą pro sudegusį Kurhauzą, bet viltis visgi buvo, ypač tada, kai 2013 m. atgimė Kurhauzo mūrinė dalis. Labai simboliška, kad tais metais Palanga buvo Lietuvos kultūros sostinė! Ir gruodžio mėnesį ta proga įvyko didžiulis renginys, Palanga perdavė Lietuvos kultūros sostinės gintarinį medį Panevėžiui.

 

Nebuvo kalbėta, koks Palangos miesto savivaldybės, konkrečiai – Kultūros skyriaus – vaidmuo atkuriant medinę pastato dalį. Kaip prisidėjote prie šventės organizavimo ir kokie aspektai atrodė svarbiausi, išryškintini? Praskleiskite užkulisius.

Kultūros skyrius atliko scenos įrangos, biuro ir reprezentacinių baldų pirkimus, derinimo su architektais, baldininkais, techninės dalies specialistais buvo labai daug, visa tai reikėjo atlikti per trumpą laiką, nes sutrukdė COVID-19 pandemija. Už atidarymo šventės organizavimą atsakingas Palangos kultūros ir jaunimo centras, nes Kultūros skyrius neorganizuoja renginių, tačiau kaip ir visada derina turinį, teikia pasiūlymus, pastabas, organizuoja atidarymo šventės programos pristatymą miesto vadovams, vyksta diskusijos, derinimai, kad renginys praeitų kuo sklandžiau. Taip pat Kultūros skyrius atsakingas už miesto svečių ir garbingų miestiečių sutikimo programą, buvo nemažai organizacinių klausimų, susijusių su COVID-19 pandemijos apribojimais, kuriuos sėkmingai išsprendėme. Svarbiausi akcentai iš turinio pusės, kultūrinės pusės buvo Palangos orkestro, žinomų Lietuvos atlikėjo ir renginių vedėjo vaidmuo, kad būtų šventiškumas, pakylėjimas. Žinoma, labai pasisekė su oru, jis buvo tobulas. Aišku, prieš kiekvieną renginį yra jaudulys. Džiaugiuosi, kad ir užkulisiniai darbai vyko sklandžiai, be didesnio streso, nes šventę kūrė savo srities profesionalai.

 

Atidarymo šventėje šis pastatas buvo vadinamas ir „miesto karūna“, ir „miesto širdimi“: kokia šiandien numatyta atkurtos medinės Kurhauzo dalies paskirtis? Kokie ir kokiai auditorijai skirti renginiai?

Jau paminėjau, kad Teatro salėje vyks spektakliai, bus rodomi filmai, kadangi salė nėra didelė (91 vieta), tai galės vykti ir konferencijos. Tikiuosi, kad netolimoje ateityje vyks ir teatro festivaliai, ypač didelis yra šeimoms, vaikams skirtų teatro festivalių poreikis. Reprezentacinėje salėje numatyti Palangai reikšmingi, iškilmingi renginiai: posėdžiai, miesto svečių susitikimai, renginiai, taip pat bus organizuojamos ir tuoktuvių ceremonijos. Teatro salėje ir dviejose erdvėse antrame aukšte repetuos Palangos kultūros ir jaunimo centro kolektyvai.

 

Iš kai kurių šaltinių susidaro įspūdis, jog grafų Tiškevičių Palangos vizija buvo sukurti kurortą, skirtą pirmiausia elito kultūrai. Ar iki šių dienų kultūros samprata pasikeitė, kiek atvirumo visokiai kultūrai?

Žinoma, kad kultūros samprata pasikeitė, prasiplėtė, ir „miesto širdis“ taps susitikimų branduoliu, jis jau toks tapo nuo 2013 m., kai mūrinėje dalyje, Kurhauzo koncertų salėje, pradėjo vykti miesto bendruomenės renginiai, spektakliai, koncertai, į kuriuos gali ateiti visi norintys. Taip pat svarbu paminėti, kad antrame mūrinės dalies aukšte įsikūręs Palangos kultūros ir jaunimo centras, jo administracija, kolektyvų vadovai ir, žinoma, atvira jaunimo erdvė, taip ji ir vadinasi. Koncertų salė atvira ne tik lietuviškai kultūrai, bet ir atlikėjams iš viso pasaulio.

 

Kurhauze numatytos erdvės meno kolektyvų susibūrimui, repeticijoms – didelė dalis šių kolektyvų atspindi etnokultūrą. Kokią Palangos miesto viziją kultūriniu aspektu matote Jūs – kaip orientuotą į tradicijos saugojimą ar į naujoves, šiuolaikines raiškas? Ko reikia kurortui ir kodėl?

Manau, kurortui reikia ir senųjų tradicijų, ir naujųjų. Vienos be kitų nebūtų pilnavertiškos. Senąsias etnografines tradicijas reikia tęsti, jas saugoti, puoselėti. Klausimas, ar tokia pat forma, nes formų yra įvairių. COVID-19 pandemija parodė, kad daug kas gali būti rodoma virtualioje erdvėje, ypač tai patiko jaunimui ir senjorams, kurie daugiau laiko praleidžia namie, jaunimas prie kompiuterių. Tą etninę kultūrą reikia dažniau rodyti atvykusiems į Palangą Lietuvos ir užsienio turistams. Festivalis „Palangos miestely“ atskleidė, kad susidomėjimas yra, tikiuosi, šis festivalis įsibėgės, jo geografija netolimoje ateityje plėsis. Svarbu ieškoti vis naujų formų, kaip įdomiau, patraukliau ir moderniau pateikti bet kokį meną, tradicinį ar šiuolaikinį. Pavyzdžiui, Palangos „Grubusis“ teatras, manau, jau atradęs tas formas, kurios įdomios tiek jaunam, tiek pagyvenusiam. Jau senokai kalbamės su kultūrininkais apie naujoves, šiuolaikines raiškas, planuojame, kad netolimoje ateityje atsirastų naujų žanrų, meno sričių šiuolaikinių kolektyvų Palangos kultūros ir jaunimo centre, nes poreikis iš tiesų didėja. Tema labai plati, tačiau reziumuodamas norėčiau pasakyti, kad Palangai reikia puoselėti ir tradicinius menus, ir kurti naujus kultūrinius segmentus, tą, manau, puikiai pradėjo daryti privataus sektoriaus atstovai: „I love Palanga“ erdvė, „Ramybės“ galerija-kultūros centras, klubas „Kablys“. Tikiuosi, kad tokių erdvių atsiras daugiau.

 

Norėtųsi paliesti ir kultūros centro klausimą – 2015 m. atgimusioje mūrinėje Kurhauzo dalyje įsikūrė  Palangos kultūros ir jaunimo centras, kurio dalis, kiek suprantu, šiemet išsikėlė į kitą vietą. Kaip pavadinime atsirado žodis „jaunimas“? Ar tai reiškia, kad kultūrą sudaro, kuria ir vartoja išskirtinai jaunimas? Kaip susietumėte šias dvi kategorijas į vieną darinį? 

Kultūrą sudaro, kuria, vartoja ir jaunimas, teisingai pasakyta, tačiau ne tik. Šiuo atveju jaunimas – neatsiejama mūsų dalis. Dažniausiai būna kultūros centrai, jaunimo centrai atskirai, tačiau buvo toks jaunimo poreikis ir savivaldybės jaunimo koordinatorės iniciatyva, kad būtų įkurtas oficialus jaunimo centras, kuris iš tiesų vykdytų savo oficialią veiklą ne gatvėje ar tik švietimo įstaigų erdvėse, bet turėtų ir savo atskirą erdvę. Tuo metu nebuvo erdvių ir buvo sugalvota jaunimo centrą prijungti prie kultūros centro. Gera žinia, kad netolimoje ateityje jaunimo centras turės naujus namus, kurie bus skirti tik jaunimo veikloms. Tada liks tik Palangos kultūros centras, kaip ir buvo, ir Palangos jaunimo centras.

 

Koks planuojamas pirmasis renginys Kurhauzo medinėje dalyje? 

Pirmasis renginys turės būti spektaklis, nes tai teatro salė. Koks tiksliai, dabar dar negaliu pasakyti. Sužinosite. Tai priklauso nuo COVID-19 situacijos.

 

Ar Palangoje šiuo metu numatoma panašių ar tiesiog visuomenei aktualių kultūros projektų?

Žinoma, kad kitais metais Palanga minės 100-ąsias Palangos grąžinimo Lietuvai ir 100-ąsias Antano Mončio gimimo metines, taigi ruošiamės aktyviai, renginių bus nemažai. Ruošiamės Palangos ir Šventosios eglės įžiebimo šventei, atsižvelgiant į nūdienos iššūkius, kuriami virtualūs jų variantai, dar nežinia, kaip organizuosime tradicinį Naujųjų metų fejerverką. Gal jis taip pat bus virtualus.

 

Artėja šventės, koks būtų Jūsų palinkėjimas Palangai kitiems metams?

Šventės nuteikia optimistiškai, tai palinkėčiau visiems būti optimistiškesniems, stiprios sveikatos, žinoti savo gyvenimo pagrindinius tikslus ir jų siekti, ne tik būti aktyvesniais kultūros renginių žiūrovais, bet ir patiems aktyviau įsilieti į kultūros gyvenimą, dalyvauti jame.

 

Kalbino Julija Paškevičiūtė

Kurhauzas, Palanga. J. Paškevičiūtės nuotraukos
Kurhauzas, Palanga. J. Paškevičiūtės nuotraukos
Kurhauzas, Palanga. J. Paškevičiūtės nuotraukos
Kurhauzas, Palanga. J. Paškevičiūtės nuotraukos
Kurhauzas, Palanga. J. Paškevičiūtės nuotraukos
Kurhauzas, Palanga. J. Paškevičiūtės nuotraukos
Kurhauzas, Palanga. J. Paškevičiūtės nuotraukos
Kurhauzas, Palanga. J. Paškevičiūtės nuotraukos
Robertas Trautmanas, J. Vanagės nuotr.
Robertas Trautmanas, J. Vanagės nuotr.
Medinės Kurhauzo dalies atvėrimo iškilmės. 2020 m. spalio 17 d. A. Kazlausko nuotr.
Medinės Kurhauzo dalies atvėrimo iškilmės. 2020 m. spalio 17 d. A. Kazlausko nuotr.
Medinės Kurhauzo dalies atvėrimo iškilmės. 2020 m. spalio 17 d. A. Kazlausko nuotr.
Medinės Kurhauzo dalies atvėrimo iškilmės. 2020 m. spalio 17 d. A. Kazlausko nuotr.
Medinės Kurhauzo dalies atvėrimo iškilmės. 2020 m. spalio 17 d. A. Kazlausko nuotr.
Medinės Kurhauzo dalies atvėrimo iškilmės. 2020 m. spalio 17 d. A. Kazlausko nuotr.
Medinės Kurhauzo dalies atvėrimo iškilmės. 2020 m. spalio 17 d. A. Kazlausko nuotr.
Medinės Kurhauzo dalies atvėrimo iškilmės. 2020 m. spalio 17 d. A. Kazlausko nuotr.