Gauti iš gyvenimo daugiau

Kai tikrovė tampa vis alternatyvesnė ir, regis, nestebina net gegužės 9-ąją Raudonojoje aikštėje nuskambėjęs Rusijos prezidento pareiškimas, esą sovietai vieni nugalėjo Antrajame pasauliniame kare, Quentino Tarantino filme „Negarbingi šunsnukiai“ (LRT, šįvakar, 14 d. 22.55) papasakota alternatyvi istorija taip pat gali pasirodyti visai reali. Tarantino gali imtis bet kokios temos, tačiau jo filmas pirmiausia pasakos apie režisieriaus meilę kinui. Ji visada nustelbia siužetą. „Negarbingų šunsnukių“ personažai nuolat kalba apie kiną, nors filmas ir pasakoja apie amerikiečių būrį, kuris vokiečių okupuotoje Prancūzijoje medžioja ir žiauriai žudo nacius. Todėl neatsitiktinai pasakojimo centre atsiduria nedidukas Paryžiaus kino teatras. Jo savininkė yra žydė Šošana (Mélanie Laurent), kuriai pavyko išsigelbėti per šeimos sunaikinimo akciją. Šošana nori keršyti. To paties trokšta ir žiauraus Aldo (Brad Pitt) vadovaujami kariai. Ir viena, ir kiti sugalvoja planą, kaip sunaikinti į nacių propagandinio filmo premjerą Paryžiuje susirinkusią Trečiojo Reicho „grietinėlę“. Savaime suprantama, kad pagrindinis ginklas bus kino juosta...

Beje, balandį pasirodžiusiame Vladimiro Sorokino romane „Daktaras Gurinas“, pasakojančiame taip pat alternatyvią, tik naujosios Rusijos istoriją, vienos Altajaus sanatorijos pacientas – personažas Vladimiras, besigydantis joje kartu su tokiais pat sėdynėmis (sic!) virtusiais Donaldu, Silvio, Borisu ir Angela, – į kiekvieną klausimą ar teiginį atsako: „Tai ne aš.“ Skaitydamas knygą vis pagalvoju, kad alternatyvi istorija mūsų laikais gali nepastebimai virsti realia, todėl su ja reikia elgtis labai atsargiai.

To moko ir Ryszardo Bugajskio filmas „Katarakta“ („LRT Plius“, šįvakar, 14 d. 21.30). Jo heroję Julią Brystigierową Lenkijoje gaubia panašios kaip Lietuvoje kagėbistą Nachmaną Dušanskį legendos. Nuo jaunystės kovojusi už komunistines idėjas, kalėjusi Lenkijos kalėjimuose, pokario metais ji dirbo Saugumo ministerijoje, vadovavo skyriui, kovojusiam su Bažnyčia ir jos įtaka, pelnė Kruvinosios Lunos pravardę, nors dabar abejojama, ar tikrai ši moteris buvo sadistė, mėgusi kankinti tardomuosius. Linkstama manyti, kad tai buvo jos primityvių ir pavydžių kolegų kerštas sėkmingesnei ir visais požiūriais pranašesnei bendradarbei: Brystigierowa prieš Antrąjį pasaulinį karą apsigynė filosofijos doktoratą, o po 1956-ųjų, kai paliko saugumą, išvengė teismų, dirbo leidykloje ir pati rašė knygas. Bugajskis filme atkuria visas legendas, net tą, esą prieš mirtį ji atsivertusi į krikščionių tikėjimą, bet kad ir kaip aktorė Maria Mamona stengtųsi įtikinti savo herojės sudėtingumu, viskas prasideda ir baigiasi schemomis. Nors režisierius vis tirština spalvas, akivaizdu, kad jam užtenka tik dviejų – juodos ir baltos.

Būna istorijų, kurios nesensta. Iš tokių – Jane Austin „Puikybė ir prietarai“ (LRT, 16 d. 21.50), kurią 2005 m. ekranizavo Joe Wrightas. Tai, regis, dešimtoji romano ekranizacija, nors Wrightas gana laisvai elgiasi su literatūriniu pagrindu. Šio XVIII a. vykstančio pasakojimo herojė – protinga jauna moteris Elizabet (Keira Knightley), kuri kartu su keturiomis seserimis tampa mamos intrigų auka. Jos seserys mano, kad vedybos suteiks svajonių išsipildymą, bet Elizabet nori iš gyvenimo daugiau.

Lorene Scafaria filmo „Aferistės“ (TV3, 15 d. 21.30) veikėjos taip pat nori iš gyvenimo daugiau. Tai striptizo šokėjos iš Niujorko, kurias „New York Magazine“ išspausdintame straipsnyje aprašė Jessica Pressler, bet dokumentinį pagrindą Scafaria įpakavo į spalvingą fantaziją, kurioje ir komedija apie moterų draugystę, ir filmas apie kerštą, ir dar daug visko. Viena veikėjų Destini (Constance Wu) pradeda dirbti naujame klube ir susipažįsta su jo karaliene Ramona (Jennifer Lopez), kuri imasi globoti naujokę. Ramona sugalvojo puikų metodą, kaip melžti turtingus vyrus be jokių skrupulų.

Jokių skrupulų nėra ir Jia Zhangke filmų pasaulyje. Noriu atkreipti režisieriaus gerbėjų dėmesį, kad trečiasis retrospektyvos filmas „Nuodėmės prisilietimas“ nukeltas į vėlų vakarą („LRT Plius“, 15 d. 23.05). Šio ties publicistikos ir poetinio kino riba balansuojančio filmo herojai žudo, bet ne jie įsuko prievartos spiralę, o ekonominio išnaudojimo sistema, palietusi visas neprivilegijuotas visuomenės grupes. Režisierius pateikia ne vieną gangsterių filmo kodą, nors tai greičiau kabliukas Vakarų žiūrovams. Žinovai „Nuodėmės prisilietime“ įžvelgia ir Pekino operos, ir tradicinio wuxia (nuotykių filmų žanras, kuris akcentuoja rytietiškas kovas ir yra prisodrintas fantastinių elementų) tradicijas. Jia rodo įvykius personažų akimis, o šie tiesiog išlieja savo įniršį ir neapykantą. Tačiau spontaniški veikėjų prievartos aktai režisieriui yra ir visuomenės degradacijos liudijimas, ir desperatiškas bandymas apginti savo orumą.

Andrea Di Stefano „Informatorius“ (TV3, 16 d. 22.30) rodo buvusį specialiųjų tarnybų agentą Pitą (Joel Kinnaman), kurį FTB infiltruoja į narkotikais Niujorke prekiaujančią lenkų mafiją. Kad patektų į ją, Pitas atsiduria kalėjime, bet yra atskleidžiamas ir turės kovoti ne tik už savo, bet ir už laisvėje likusių žmonos bei dukters išlikimą.

Už išlikimą (ne tik savo) kovoja ir biblinis Nojus (Russell Crowe), Darreno Aronofsky filmo „Nojaus laivas“ (LNK, šįvakar, 14 d. 22.15) herojus, bet filmo recenzentai juokavo, kad akmeniniai gigantai, degantys angelai ir ugnies kardai – tai stipriausia šio filmo pusė, ir gaila, kad kūrėjai tam skyrė per mažai laiko, nes žiūrėti tokį stilistiškai perdėtą, ryškų ir kruviną pasakojimą būtų daug įdomiau nei konservatyvų Aronofsky reginį, apsimetantį mito reinterpretacija.

Labiau už didelius reginius mėgstu kamerinius filmus, nukeliančius į pasaulio pakraštį ir rodančius pasaulį vaiko akimis. Tuo pasižymi ir islandės Ásos Helgos Hjörleifsdóttir „Gulbinas“ („LRT Plius“, 20 d. 21.33) – pasakojimas apie nepriklausomą devynerių mergaitę Soul, kuri vasarai išsiunčiama į kaimą pas gimines. Gamta čia atrodo begalinė, gyvūnai apdovanoti siela, bet žmonės šiurkštūs. Tik fermoje dirbantis Jonas, regis, taip pat kaip Soul labiau už žmones mėgsta žodžius. Netrukus mergaitė susidurs su situacija, kurios dar negali suprasti.

Jūsų – Jonas Ūbis