7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

Jonas Ūbis

Visi laimės atspalviai

Krėsle prie televizoriaus

Laimė man visada buvo pernelyg, kaip čia pasakius, buržuazinė sąvoka. Išsipildžiusi svajonė. Oksimoronas. Gal todėl šiais laikais tai pavadinta paprasčiau: „gerovė“. Ar laimė egzistuoja, ar tai tik spalvinga reklaminė gyvenimo būdo etiketė, ironiškame filme „Laimė“ („LRT Plius“, šįvakar, 16 d. 21.30) svarsto Agnès Varda.

„Laimė“
„Laimė“
„Minkštaširdis“
„Minkštaširdis“
„Vila prie jūros“
„Vila prie jūros“
„Scanoramos“ inf.

Luiso Buñuelio retrospektyva „Scanoramoje“ – siurrealizmo genezė

Šiais metais Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programa „Iš arčiau“ pristatys ispanų režisieriaus Luiso Buñuelio retrospektyvą. Aštuoni filmai išryškins vieno žymiausių kino siurrealistų kūrybinės biografijos pradžią ir brandos laikotarpį. „Luiso Buñuelio retrospektyva liudija, kad tikrąją meno vertę patvirtina tik laikas. Režisierius buvo vadinamas išsišokėliu, kurį derėtų išvyti iš šalies, o jo filmus – sunaikinti arba uždrausti. Jo kūrybą smerkė autoritariška valdžia, puritoniška visuomenė ir Katalikų bažnyčia. Nenuostabu, nes Buñuelio kritika buvo išradinga ir aštri. Tokia aštri, kokią gali išsakyti tik kūrėjas, neabejingas savo laikui ir aplinkai, o žmogaus dieviškumą įžvelgiantis jo prieštaringoje prigimtyje, temdomoje nuodėmės šešėlio. Ateistas iš Dievo malonės, kaip mėgo prisistatyti pats režisierius“, – teigia festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

„Tristana“
„Tristana“
„Angelas naikintojas“
„Angelas naikintojas“
„Laisvės šmėkla“
„Laisvės šmėkla“
Gediminas Kukta

Ikarų žlugimas

Trumpos kino recenzijos

„Ikaras. Mieteko Košo legenda“ („Ikar. Legenda Mietka Kosza“), rež. Maciej Pieprzyca, Lenkija

 

Kadangi tai biografinis filmas apie garsų muzikantą, galime numanyti, kad jame bus epizodų iš vaikystės, matysime pirmuosius koncertus ankštuose baruose vos keliems klausytojams, tada stebėsime bandymus prasimušti į didžiąją sceną, atsiras sandorį siūlantys geradarys, vėliau ateis pripažinimas, sėkmė, moterų dėmesys, galiausiai išvysime ritimąsi žemyn ir, jeigu menininko gyvenimas baigėsi tragiškai, lemtingą finalą. Pabaigoje, žinoma, juodas fonas su faktais.

„Ikaras. Mieteko Košo legenda“. Ł. Bąk nuotr.
„Ikaras. Mieteko Košo legenda“. Ł. Bąk nuotr.
„Lizdas“
„Lizdas“
„M- films“ inf.

Liudas Mažylis kviečia į filmą „Nova Lituania“

„Nova Lituania“ spalį sugrįžta į kino teatrus, šįkart išskirtinai dėl moksleivių, kuriuos istorikas Liudas Mažylis kviečia į kitokią istorijos pamoką.„Istorijos pamokose mokomės apie tai, kas įvyko, kodėl įvyko. O kartais susimąstome ir pafantazuojame – ar galėjo būti visiškai kitaip? Tokių dalykų istorijos pamokose nerasime, tad norėčiau moksleiviams rekomenduoti filmą, pasakojantį apie tai, kaip viskas galėjo vykti? Antrojo pasaulinio karo išvakarėse atsirado idėja sukurti atsarginę Lietuvą. Įsivaizduokite, kas būtų, jei dabar dalis mūsų gyventumėme Afrikoje? Filme „Nova Lituania“ dėl ateities nerimaujantys žmonės skaičiuoja, kiek laivų reikėtų mums pergabenti į Afriką. Ir tai yra tokia istorija, kuri galėjo būti“, – į filmą „Nova Lituania“ kviečia Liudas Mažylis.

 Kadras iš filmo „Nova Lituania“
Kadras iš filmo „Nova Lituania“
„Just a moment“

„Šaukštas“ jau rodomas Lietuvoje

Visame pasaulyje filmus nuolat pristatanti latvių kino režisierė Laila Pakalnina neg“li atvykti į Lietuvą, bet jos filmai nesiliauja keliauti. Nuo spalio 9 dienos Vilniuje kino centre „Skalvija” pradedamas rodyti jos dokumentinis filmas „Šaukštas“. Tai audiovizualinis pasakojimas apie tai, kiek daug žmogui reikia nuveikti, kad pagamintų ir panaudotų vienkartinį plastikinį šaukštelį, iškart keliaujantį į šiukšlių dėžę. Tai refleksija apie  neįtikėtiną technologinį žmonijos progresą, kuris kartu yra ir regresas.  

Kadras iš filmo „Šaukštas“
Kadras iš filmo „Šaukštas“
7md inf.

Kino klasikos vakaruose – „Svarainio saulė“

Šį spalį „Skalvijos“ kino klasikos vakaruose bus rodomas ispanų kino režisieriaus, kino kritiko, scenaristos ir pedagogo Víctoro Erice’s filmas „Svarainio saulė“ („El Sol del membrillo“, Ispanija, 1992). Erice (g. 1940 m.) – viena didžiųjų ispanų kino individualybių.

„Svarainio saulė“
„Svarainio saulė“
„Svarainio saulė“
„Svarainio saulė“
„Svarainio saulė“
„Svarainio saulė“
Jonas Ūbis

Išvakarėse

Krėsle prie televizoriaus

„LRT Plius“ šįvakar (spalio 9 d. 21.30) pradeda rodyti prancūzų režisierės Agnès Varda (1928–2019) filmų retrospektyvą. Tai, matyt, geriausia, kas gali mus ištikti šį rudenį. Jos filmai – apie žmones, kurie myli, abejoja ir nori gyventi savo gyvenimą, bei apie laiką, kurį taip tiksliai jautė režisierė. Varda turėjo ypatingą talentą užčiuopti tai, kas dar tik formuojasi, dar nematoma, bet jau tvyro ore. Jau paženklinta būsimų permainų ir naujos tapatybės dvasios.

„Kleo nuo 5 iki 7“
„Kleo nuo 5 iki 7“
„Memuarai apie skausmą“
„Memuarai apie skausmą“
Rengėjų inf.

Klausimai apie dabartį

Rekomenduoja „Nepatogaus kino“ programos sudarytojai

Spalio 7 d. prasidedantis „Nepatogus kinas“ virtualioje erdvėje parodys pusšimtį filmų. Visus pamatyti, net ir namie, gali būti sudėtinga, todėl paprašėme festivalio programos sudarytojų pristatyti po kelis labiausiai įsiminusius filmus.

„Pamatų duobė“
„Pamatų duobė“
„Padainuok man“
„Padainuok man“
„Scanoramos“ inf.

„Scanoramos“ lietuviškoje programoje – skirtingos laiko patirtys

Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pristatys tarp vaidybinio ir dokumetinio kino teritorijų atsidūrusią lietuviškąją programą, apmąstančią skirtingas laiko patirtis. Joje tilps istorijos atspindžiai, asmeninės atminties refleksijos ir akistatos su kasdienybės metafizika.

Kadras iš filmo „Izaokas“
Kadras iš filmo „Izaokas“
Živilė Pipinytė

Tikrovės nebūna per daug

Iš VDFF dienoraščio

Vilniaus dokumentinio kino festivalis (VDFF) kasmet ragina pasvarstyti, kas yra dokumentinis kinas. Šiemet į VDFF kvietė gana kanibališkos ištarmės plakatas su gėrimo šiaudelių prismaigstyta širdimi, beje, teigiantis, kad „niekada meilės nebus per daug“. Tokių, švelniai tariant, tiesmukų „žinučių“ nestigo ir filmuose. Nėra ir, matyt, negali būti vienintelio dokumentinio kino apibrėžimo, jis vis dažniau prisiliečia prie įvairių tabu, o jo ribos vis plečiasi, ir tubūt neatsitiktinai šiųmetė VDFF retrospektyva buvo skirta dokumentinį kiną imituojančioms Peterio Watkinso mocumentary.

„Moterys iš Kihnu salos“
„Moterys iš Kihnu salos“
„Tai filmas apie mane“
„Tai filmas apie mane“
„Lapu“
„Lapu“
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas