7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino klasikos vakaruose – „Svarainio saulė“

7md inf.
Nr. 34 (1355), 2020-10-09
Kinas
„Svarainio saulė“
„Svarainio saulė“

Šį spalį „Skalvijos“ kino klasikos vakaruose bus rodomas ispanų kino režisieriaus, kino kritiko, scenaristos ir pedagogo Víctoro Erice’s filmas „Svarainio saulė“ („El Sol del membrillo“, Ispanija, 1992). Erice (g. 1940 m.) – viena didžiųjų ispanų kino individualybių. 1961 m. debiutavęs trumpo metražo filmu „Terasoje“ („En la Terraza“), Erice sukūrė palyginti nedaug filmų. Jie pasižymi originaliu stiliumi: tai autorinis pasisakymas ties vaidybinio, dokumentinio kino ir esė riba. Daugumoje filmų režisierius susitelkia į meno esmės paieškas. Dažnai jo filmai yra ir bandymas atsakyti į egzistencinius klausimus, rasti mitologiškąjį pradą realybėje. Erice’s filmai minimalistiniai, režisieriui svarbiausios savo šalies, vaikystės, laiko ir atminties temos. Jis remiasi senosios tapybos tradicijomis, ypač apšviesdamas kadrą, gal todėl jo filmai vadinami poetiškais. Erice’s kūrybai skiriamos knygos, disertacijos, tačiau už Ispanijos ribų jis žinomas gana menkai.

 

1960 m. Erice įstojo į Valstybinę kino mokyklą (EOC), su kurios absolventais siejamas intelektualusis Naujasis ispanų kinas. Erice kūrė trumpo metražo filmus, rašė scenarijus, bet 7-ajame dešimtmetyje labiau domėjosi kino kritika ir tapo vienu iš žurnalo „Nuestro cene“ steigėjų. Sinefilo patirtis Erice’i labai svarbi. Savo straipsniuose jis svarstė Piero Paolo Pasolini tekstuose apie kiną suformuluotą poetinio kino koncepciją. Tai daugiausia suformavo ir Erice’s požiūrį į kiną kaip į labai asmenišką pasisakymą. Autoriaus požiūris dominuoja ir daugiausia dėmesio sulaukusiuose filmuose „Avilio dvasia“ („El espíritu de la colmena“, 1973), „Pietūs“ („El Sur“, 1983) ir „Svarainio saulė“. Jie dažnai net pavadinami trilogija.

 

Neturėdamas daug galimybių kurti didžiajame kine, Erice dirbo televizijoje. Čia ir gimė „Svarainio saulė“, Kanuose apdovanota žiuri ir FIPRESCI prizais. Šio filmo forma eksperimentiškesnė nei ankstesnių – tai laiko tėkmės stebėjimas, apmąstymai apie mirtį, tapybą, šviesą ir kiną. Pasak vieno kritiko, tai „pusiau dokumentinis filmas, sumanymo ir atsitiktinumo žaidimas“. „Svarainio saulėje“ Erice stebi dailininką Antonio Lópezą Garcíą, jo bandymus drobėje pagauti ryto akimirkas, kai saulė blyksi ant svarainio, augančio jo dirbtuvės Madrido pakraštyje kieme, lapų. Šalia dirba dailininko žmona, jį lanko vaikai ir senas draugas, radijas skelbia, kad Sovietų Sąjunga ir Izraelis užmezgė diplomatinius santykius, o iš Kinijos atvykusi dailininkė nori apsvarstyti jo paveikslus, lenkai remontuoja dirbtuvę ir mokosi ispanų kalbos... Bet visa ko centre yra svarainis ir dailininkas. Taip slenka mėnesiai, keičiasi metų laikai, medžio vaisiai sunoksta ir nori kristi. Dailininkas nespėja tapyti medžio – laikas yra prieš jį. Bet pavasarį jis pasirengęs viską vėl pradėti iš naujo... Ir nors Erice yra ne kartą sakęs, kad pavydi dailininkui jo vienatvės dirbant, kinas jam turi savo galią, nes „sugeba pagauti tai, kas išnyksta, tai, kas yra veržliausia, – laiką“.

 

Bendra Erice’s ir Lópezo Garcíos kūryba įgijo tęsinį po daugelio metų – 2006-aisiais Barselonoje, o paskui ir Madride, Paryžiuje, Melburne surengtoje parodoje „Erice – Kiarostami: susirašinėjimas“ („Erice – Kiarostami: Correspondences“). Parodos kuratoriai nusprendė, kad Ericę ir Kiarostami daug kas sieja, tad dalis parodos buvo skirta jų „vaizdų laiškams“. Viename šių „laiškų“, pavadintame „Dailininko sodas“, Erice sugrįžo į dailininko namus, kad vėl pamatytų svarainį ir paprašytų Lópezo Garcíos anūkų ką nors parašyti Abbasui. Kitoje parodos dalyje tamsoje pamažu ryškėjo dailininko paveikslai, kuriuos lydėjo Erice’s parinkti garsai, suteikiantys jiems laiko lygmenį. Knygos apie Ericę autorė Linda Erlich taip rašė apie šią instaliaciją: „Erice sukūrė erdvę, kurioje stebime nejudrumą ir trukmę. Juose tuo pačiu metu koegzistuoja judesys ir jo neigimas.“

 

7md inf.

„Svarainio saulė“
„Svarainio saulė“
„Svarainio saulė“
„Svarainio saulė“
„Svarainio saulė“
„Svarainio saulė“