7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LNM inf.

LNM inf.

Archeologinės avalynės paroda: istorijos ir apie žmones, ir apie batus

Ar kada pagalvojote, kad mūsų istoriją gali papasakoti... batai? Batai, kuriuos avime, saugome, dovanojame ar jais puikuojamės? Ką jie pasako apie mus ar žymiai anksčiau gyvenusius žmones, jų darbus, nuostatas ir pomėgius, vyravusią politiką? Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Gdansko archeologijos muziejumi ketvirtadienį, spalio 16 d., 18 val. atidaro tarptautinę parodą „200 batų – 700 metų“, kurioje bandys atsakyti į visus šiuos klausimus.

Kairės kojos pusbatis. XVII a. I p. K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalnis muziejus
Kairės kojos pusbatis. XVII a. I p. K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalnis muziejus
Pušnų pora. XIV a. II p. K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalnis muziejus
Pušnų pora. XIV a. II p. K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalnis muziejus
Vaikiškas kairės kojos auliukinis su batraiščiu. XIV a. I p. K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalnis muziejus
Vaikiškas kairės kojos auliukinis su batraiščiu. XIV a. I p. K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalnis muziejus
LNM inf.

Nupūskime istorijos dulkes: muziejus kviečia susipažinti su saugomu lobynu

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia dalyvauti ekskursijų cikle patogesniu metu – trečiadieniais po darbų. Valandos trukmės ekskursijas ves muziejaus gidai ir kviestiniai svečiai, sieksiantys sužadinti lankytojų smalsumą pristatydami iš pažiūros nebylius muziejaus eksponatus.
Šių trumpų pasakojimų tikslas – atskleisti visuomenei dar nepažintas istorijas, iš užmaršties ištraukti įdomius įvykius ir pristatyti jų herojus.


„Lietuvos nacionalinis muziejus turi daugiau nei pusantro milijono eksponatų. Tai didžiausias šalies lobynas. Tačiau tam, kad muziejaus saugomų eksponatų istorijos įgautų gyvybės, mums reikia ir lankytojų pagalbos. Siekdami kūrybiškai pažvelgti į muziejaus ekspozicijas, kviesime lankytojus dalyvauti ekskursijose tamsoje su prožektoriais, apžvelgti Vilnių 360 laipsnių kampu, išsiaiškinti, kaip moterys painiuose istorijos vingiuose liko didžių vyrų šešėlyje (ir ar tikrai tik šešėlyje?), naršysime Kazio Varnelio bibliotekos lobius“, – į trečiadienio ekskursijas kviečia Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.


Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniuje turi šešis padalinius. Kiekvieną trečiadienį – pasikeisdami – du muziejaus padaliniai, kuriuose vyks ekskursijos, lankytojų patogumui dirbs dviem valandomis ilgiau (iki 20 val.). Įsigijus muziejaus lankytojo bilietą, ekskursijos – nemokamos.
Pirmosios ekskursijos jau šį trečiadienį – spalio 9 dieną.


Kitokių trečiadienių programa:

Spalio 9 d.
18 val. ir 19 val. Ekskursija „Vilniaus mūro pasakojimai: pastatų istorija ir architektūra“
Susitinkame Kazio Varnelio namuose-muziejuje, Didžioji g. 26
18 val. ir 19 val. Ekskursija „Vilnius 360°“
Susitinkame Gedimino pilies bokšte, Arsenalo g. 5

Spalio 16 d.
18 val. ir 19 val. Ekskursija „Atkurtos valstybės herojai“
Susitinkame Signatarų namuose, Pilies g. 26
18 val. Tarptautinės parodos „200 batų – 700 metų“ atidarymas
Susitinkame Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, Bokšto g. 20

Spalio 23 d.
18 val. ir 19 val. Ekskursija „Kaip buvo atrasta briedžių briedė?“ (ekskursiją veda svečias)
Susitinkame Senajame arsenale, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 3
18 val. ir 19 val. Ekskursija „Iš rudens darbų į žiemos naktis“
Susitinkame Naujajame arsenale, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1

Spalio 30 d.
18 val. ir 19 val. Ekskursija „K. Varnelio kūryba: nuo „Kauno uosto“ iki „Paskutinio šūvio“
Susitinkame Kazio Varnelio namuose-muziejuje, Didžioji g. 26
18 val. ir 19 val. Ekskursija „Ką avėtum: batus ar vilko nasrus?“
Susitinkame Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, Bokšto g. 20

LNM inf.

Rugsėjo 26–27 d. Kazio Varnelio namuose-muziejuje (Didžioji g. 26, Vilnius) vyks tarptautinė mokslinė konferencija – „Akims ir sielai: privačios meno kolekcijos Lietuvoje“

Konferencijos tikslas – pažvelgti į meno kolekcionavimą kaip daugiasluoksnį reiškinį, kuriame susipina meniniai, socialiniai, ekonominiai ir politiniai epochos ypatumai bei paties kolekcininko asmens savybės. Pranešimų, kuriuos skaitys mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos bei Šveicarijos, temos apima XVI–XXI a. laikotarpį, atskleidžia skirtingų socialinių sluoksnių patirtis ir kolekcionavimo praktikas.

Viena svarbiausių renginio užduočių yra palyginti lietuviškojo kolekcionavimo tradiciją su Vakarų Europos tendencijomis, užčiuopti šio reiškinio ištakas. Tą padės padaryti vienos iš forumo „Collecting and Display“ steigėjų Andreos M. Gáldy pranešimas apie kunstkameras Florencijoje, taip pat Axelio Christopho Gampp (Bazelio universitetas) pranešimas buržua rinkinių Bazelyje tema.
Šiuo požiūriu itin svarbūs ir Dainiaus Junevičiaus bei Danutos Jackiewicz (Fotografijos istorikų draugija, Lenkija) pranešimai, kuriuose bus kalbama apie naują XIX a. vidurio tendenciją – fotografijų kolekcijas Lietuvoje ir Lenkijoje.

Maria Kałamajska (Lenkijos mokslų akademijos Meno institutas) pristatys Sapiegų Derečino rinkinius. Tai vienas svarbiausių konferencijos pranešimų: juo ne tik rekonstruojama viena didžiausių ATR teritorijoje buvusi kolekcija, bet ir nušviečiamos aplinkybės, lėmusios daugelio Lietuvai svarbių rinkinių praradimą.

Rinkinių rekonstrukcijas atliks ir su baronų fon der Roppų rinkiniais Lietuvoje supažindins Osvaldas Daugelis bei Aldona Snitkuvienė, tuo aktualizuodami ir šalies muziejuose saugomas vertybes.
Į konferencijoje nagrinėjamą reiškinį žvelgiama ne tik mokslininko žvilgsniu – apie savo patirtis nusistatant kriterijus ir ieškant juos atitinkančių eksponatų pasakos kolekcininkas Rimvydas Baranauskas.

KETVIRTADIENIS, 2019 m. rugsėjo 26 d.
8:30–9:00 Registracija 9:00–9:15 Atidarymo kalba

9:15–11:10 I SESIJA: Motyvų beieškant Moderatorė:Aistė Bimbirytė-Mackevičienė 9:15–9:35 Andrea M. Gáldy (Jungtinė Karalystė), Politinė kunstkamera: kolekcionavimas ir eksponavimas Naujųjų laikų Florencijoje 9:35–9:55 Jolanta Širkaitė (Lietuva), Aleksandras Žirkevičius: kolekcininkas ar rinkėjas?

9:55–10:15 Lijana Natalevičienė (Lietuva), Kolekcija įkvepia: meno rinkinys kaip kūrybos šaltinis (XX a. I pusė) 10:15–10:35 Donata Mineikytė (Lietuva), Lietuviškoji Peggy Guggenheim: neatrasta ir nepažinta (apie XX a. 7-10 deš. kolekcininkę Laimą Šveistytę) 10:35–10:50 Rimvydas Baranauskas (Lietuva), Kolekcininko akimis 10:50–11:10 Diskusija

11:10–11:30 Kavos pertrauka

11:30–13:10 II SESIJA: Objektai ir tapatumas Moderatorė: Laima Laučkaitė-Surgailienė 11:30–11:50 Joanna Wojciechowska-Kucięba (Lenkija), Thonet baldai Vilniaus kavinėse 11:50–12:10 Miglė Lebednykaitė (Lietuva), Kitoje vėduoklės pusėje: aktorės Unės Babickaitės-Graičiūnienės (1897–1961) kolekcija 12:10–12:30 Hanna Barvenava (Baltarusija), Profesoriaus Jaugeno Sachutos veikla kolekcionuojant ir eksponuojant taikomąjį ir dekoratyvinį baltarusių liaudies meną 12:30–12:50 Tatiana Goranskaya (Baltarusija), XIX a. pabaigos Baltarusijos kultūrinis peizažas M. Karpuko tapyboje ir grafikoje 12:50–13:10 Diskusija

13:10–14:30 Pietūs (pietaujama savarankiškai)

14:30–16:30 III SESIJA: Kintanti tradicija ir naujos praktikos Moderatorius: Žygintas Būčys

14:30–14:50 Axel Christoph Gampp (Šveicarija), Kolekcionavimo menas: buržua fenomenas Bazelyje 14:50–15:10 Julia Rössel (Vokietija), Grafikos ir piešinių kolekcijų erdvė: tada ir dabar

15:10–15:30 Danuta Jackiewicz (Lenkija), Juozapas Ignotas Kraševskis ir jo Žitomiro fotografijos kolekcija 1853–1859 metais 15:30–15:50 Dainius Junevičius (Lietuva), Pirmieji vietovaizdžių fotografijų rinkiniai XIX a. Lietuvoje ir jų sudarytojai 16:10–16:30 Diskusija

16:30-16:50 Kavos pertrauka

16:50–18:00 Ekskursija po Kazio Varnelio namus-muziejų (lietuvių ir anglų k.)* 18:00–19:00 Laisvas laikas* 19:00–21:00 Vakarienė*
*Tik konferencijos pranešėjams

PENKTADIENIS, 2019 m. rugsėjo 27 d.
9:00–11:10 IV SESIJA: Kolekcijų rekonstrukcijos Moderatoriai: Aistė Bimbirytė-Mackevičienė ir Marius Daraškevičius 9:00–9:20 Baiba Vanaga (Latvija), Kuršo kunigaikščio Peterio von Birono kolekcija 9:20–9:40 Maria Kałamajska (Lenkija), Sapiegų Derečino kolekcija 9:40–10:00 Osvaldas Daugelis (Lietuva), Barono Leono von der Roppo (1860–1940) Pakruojo dvaro kolekcija 10:00–10:20

Diskusija
10:20–10:40 Kavos petrauka

10:40–11:00 Aldona Snitkuvienė (Lietuva), Baronų von der Roppų raudonosios akmens masės indų rinkinio istorijos rekonstrukcija 11:00–11:20 Aušra Vasiliauskienė (Lietuva), Rokiškio dvaro meno kolekcija iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių 11:20–11:40 Jānis Kalnačs (Latvija), Privačių Latvijos kolekcijų likimas sovietmečiu: profesoriaus Pēterio Sniķerso ir dailininko Jēkabo Strazdinio kolekcijos 11:40–12:00 Diskusija

12:00–13:30 Pietūs (pietaujama savarankiškai)

13:30–15:00 Ekskursija Lietuvos meno pažinimo centre „TARTLE“ (Užupio g. 40, Vilnius)*

15:00–16:30 Ekskursija MO muziejuje (Pylimo g. 17, Vilnius)* 16:30–18:00 Konferencijos uždarymas ir ekskursija privačioje dr. Lauryno Janušausko meno galerijoje „ARTY CUBE“ (Klaipėdos g. 3, Vilnius)“*
*Tik konferencijos pranešėjams

 

LNM inf.

Patiktų ir Mikei Pūkuotukui: atidaroma tarptautinė puodininkystės paroda

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Basanavičiaus gimtinėje šeštadienį, rugpjūčio 31 d., atidaroma tarptautinė tradicinės puodininkystės paroda. Čia pristatomi 38 keraminiai indai, tarp kurių ąsočiai, dubenys, puodynės ir kiti rakandai. Parodos atidarymo dieną lankytojai taip pat kviečiami leistis į penkių valandų žygį po J. Basanavičiaus tėviškę.


Didžioji dalis puodininkystės parodoje rodomų eksponatų – įvairūs virtuvės rykai: ąsočiai (skirti alui, pienui, girai laikyti), aliejinės (liaudiškai vadinamos lekeliais, kuriose buvo laikomas ir vynas, actas), taip pat puodynės, dubenys ir dubenėliai, lėkštės ir vazos.


Parodos eksponatais tapo Lietuvos ir Lenkijos puodžių pagaminti dirbiniai. Visi keraminiai indai puošti tradiciniais ornamentais, kai kurie iš jų yra autentiškų eksponatų kopijos.


Etnografų teigimu, puodininkystę, ko gero, galima laikyti seniausia lietuvių liaudies meno šaka. Keramikos dirbiniai Lietuvoje paplito neolito laikotarpiu – jau tada buvo lipdomi įvairių formų indai.
Iš visų parodoje pristatomų keraminių virtuvės indų bene įspūdingiausia 24 centimetrų aukščio ir 18 centimetrų skersmens puodynė. Bet yra ir didesnių eksponatų – pavyzdžiui, 33 cm vaza ar 28 cm ąsotis.


Paroda „Puodų turgus“ Jono Basanavičiaus gimtinėje veiks mėnesį, iki rugsėjo 30 d.

Žygis po J. Basanavičiaus tėviškę
Tą pačią dieną 10 val. Jono Basanavičiaus gimtinė ir Vilkaviškio šiaurietiškojo ėjimo klubas kviečia į atradimų kupiną žygį „Paupiais, paežeriais ir kalvotais kampais“. Žygio dalyviai susipažins su J. Basanavičiaus tėviškės teritorija – Ožkabaliais.
12 kilometrų žygis truks apie penkias valandas, todėl žygeivius numatoma vaišinti sriuba ir arbata. Dalyviai kviečiami pasiimti puodelį, dubenėlį ir šaukštą. Jaunesni nei 16 metų asmenys gali keliauti tik su juos lydinčiais suaugusiaisiais. Norintys dalyvauti kviečiami užsiregistruoti telefonu 8 342 69365.

 

LNM inf.

Bedugnės kapinyno tyrimai: elitiniai Vytauto laikų raiteliai nebuvo laidojami kartu su žirgais

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, remiamas Vasario 16-osios fondo, baigė antrąjį archeologinių tyrimų Bedugnės kapinyne sezoną. Po trijų savaičių tyrimų archeologai sako, kad dabar aiškėja daugiau detalių apie elitinių Vytauto laikų raitelių laidojimo apeigų ritualus.
Bedugnės kapinynas, esantis netoli Senųjų Trakų, į archeologų dėmesio centrą pateko prieš septynerius metus, tačiau išsamūs kapinyno tyrimai prasidėjo tik pernai.


Archeologiniams tyrimams vadovavęs dr. Gediminas Petrauskas teigia, kad per 3 ekspedicijos savaites – liepą ir rugpjūtį – komanda ištyrė 20 kv. m. plotą. Viduramžius menančiame kapinyne archeologai aptiko degintinių kaulų ir daugiau nei 100 XIV amžiaus degintinių kapų įkapių: ginkluotės elementų, šarvų detalių, puošnių žirgo kamanų apkalų ir kitų mirusiuosius į pomirtinį pasaulį lydėjusių daiktų.


Archeologiniai Bedugnės kapinyno tyrimai atskleidė, kad elitiniai Vytauto kariai raiteliai buvo sudeginti laužavietėje, o jų palaikai kartu su ugnyje apsilydžiusiomis įkapėmis ir jų fragmentais, sudaužytų puodų šukėmis, anglimis bei degėsiais buvo išberti pačiame žemės paviršiuje.


„Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad Lietuvos didieji kunigaikščiai buvo laidojami juos deginant kartu su žirgais, tačiau elitiniai Vytauto laikų kariai raiteliai Bedugnės kapinyne buvo laidojami be jų. Stebina tai, kad puošnūs raitelio ir žirgo ekipuotės elementai – balnakilpės, pentinai, sidabruoti kamanų apkalai, žirgo kanopas tvirtinusios ledvinės – buvo paaukoti (ir ne kartą!) vienoje ir toje pačioje kapinyno dalyje. Tai leidžia kalbėti apie reikšmingus ir šiandien dar mažai pažįstamus XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių raitelių laidojimo apeigų ritualus“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas G. Petrauskas.


Kaip ir pirmaisiais ekspedicijos metais, Bedugnės kapinyno tyrimuose dalyvavo moksleiviai iš Akmenės, Jonavos, Joniškėlio, Papilės, Skaudvilės, Trakų Vokės ir Vilniaus, gausus studentų, savanorių ir talkininkų būrys, iš viso beveik keturios dešimtys Lietuvos valstybės ir tautos istorijai neabejingų žmonių. Tyrimai sulaukė vietos gyventojų dėmesio, ekspediciją surengtų atvirų dienų metu lankė ekskursijos, vaikai buvo mokomi archeologinių tyrimų metodikos pagrindų.
2020 m. archeologinius tyrimus planuojama tęsti, o artimiausią pavasarį apibendrinti rezultatai bus pristatyti plačiajai visuomenei. Bedugnės kapinyno tyrimus rengia Lietuvos nacionalinis muziejus ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, juos remia Vasario 16-osios fondas.

Apie Vasario 16-osios fondą
Vasario 16-osios fondą įkūrė ir milijoną eurų paskyrė koncernas „MG Baltic“. Fondo tarybą, kuri vertina paraiškas, sudaro visuomeniniais pagrindais dirbantys istorijos ir didelių projektų bei finansų valdymo patirties turintys specialistai. Paraiškas pateikti galima www.vasario16fondas.lt užpildžius formą ir atsiuntus ją el. paštu v16@mgbaltic.lt.

 

Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. G. Petrausko nuotr.
Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. G. Petrausko nuotr.
Bedugnės kapinyne aptiktas žirgo kamanų apkalas. G. Petrausko nuotr.
Bedugnės kapinyne aptiktas žirgo kamanų apkalas. G. Petrausko nuotr.
LNM inf.

Baltijos kelias ten, kur prasidėjo: patirkite šio įvykio jausmą ir gaukite autentišką ženkliuką

Praėjus trisdešimčiai metų po Baltijos kelio Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia sugrįžti ten, kur viskas prasidėjo: Gedimino pilies bokštas buvo ta vieta, kur žmonės ėmė jungtis į gyvą grandinę, nusidriekusią nuo Vilniaus iki Talino. Rugpjūčio 23 d. kviečiame prisiminti ir patirti  šio įvykio istoriją interaktyvioje instaliacijoje ir gauti unikalų to meto suvenyrą – autentišką prieš 30 metų pagamintą ženkliuką, kurį segėjo ir Baltijos kelio dalyviai.

Interaktyvi instaliacija „Pajausk mūsų laisvę“
Specialiai Baltijos kelio 30-mečiui Lietuvos nacionalinis muziejus sukūrė interaktyvią instaliaciją „Pajausk mūsų laisvę“. Ji leis kiekvienam lankytojui bent trumpam tapti Baltijos kelio dalyviu: vieniems ši instaliacija atgaivins prisiminimus, o kitiems leis pajausti anuomet tvyrojusią dvasią, išgirsti to laiko dainas ir sužinoti dalyvių istorijas. Viskas, ką reikės padaryti, tai susikibti rankomis ir tokiu būdu tapti instaliacijos dalimi.


Šia proga bus atnaujinta ir nuolatinė bokšte veikianti Baltijos keliui skirta ekspozicija. Ji papildyta Latvijos ir Estijos muziejų surinktais dokumentais ir fotografijomis.


Lankytojų lauks dovana – autentiškas Baltijos kelio liudininkas
Minint Baltijos kelio 30-metį, apsilankiusieji Gedimino pilies bokšte gaus dovanų – Lietuvos nacionalinis muziejus pasidalins autentiškais, prieš 30 metų sukurtais Baltijos kelio ženkleliais, kuriuos anuomet pagamino, o dabar muziejui perdavė Liaudies vartojimo  prekių gamybos kooperatyvo nariai. Istoriniais tapę ženkleliai – jų buvo pagaminta daugiau nei 100 tūkst. – tuomet išplito po visas tris Baltijos šalis. Ženkleliai išsiskyrė drąsiu dizainu – juose vaizduojamos visų trijų valstybių vėliavos, geografinė teritorija, o valstybių pavadinimai užrašyti originalūs, be tais laikais šalia rašytų papildomų raidžių „TSR“.


Ženkleliai paliko savo žymę Baltijos kelyje: artėjant šiai akcijai ir neturint kitos, specialiai Baltijos keliui skirtos atributikos, beveik 80 proc. kooperatyve pagamintų ženklelių buvo perduota Lietuvos Sąjūdžio būstinėms, per kurias pasiekė akcijos dalyvių rankas.


Paskutiniai anuomet neišdalinti ženkleliai, kurių buvo likę apie 5 tūkstančius, minint jubiliejinę Baltijos kelio sukaktį, bus padovanoti Gedimino pilies bokšto lankytojams.


Visą penktadienį nuo 10 iki 21 val. Gedimino pilies bokštas bus lankomas už šventinę bilieto kainą – 2 eurus suaugusiesiems ir 1 eurą vaikams, studentams, senjorams.


Mintys apie Baltijos kelią – laiko kapsulėje
Rugpjūčio 23 d. Gedimino kalno papėdėje, prie Mindaugo paminklo, visą dieną vyks Lietuvos moksleivių sąjungos inicijuotas renginys „Ateities banga“, kuris sieks atskleisti jaunimo organizacijų, susikūrusių jau atgavus nepriklausomybę, pastangas puoselėti ir branginti jiems iškovotą laisvę.


Muziejus šio renginio metu kvies visus norinčius, o ypač nepriklausomybės metais gimusį jaunimą, palikti savo pėdsaką Baltijos kelio 30-mečiui skirtoje laiko kapsulėje. 50-ties metrų ilgio popieriaus lape bus galima užrašyti, nupiešti ar kitaip įamžinti jausmus, kuriuos sukelia Baltijos kelias. Pasibaigus renginiui laiko kapsulė atguls muziejaus fonduose, kur bus saugoma ateinančius dešimtmečius ir vėliau rodoma ateities kartoms.

Lietuvos nacionalinio muziejaus naujienas kviečiame sekti socialiniame tinkle: https://www.facebook.com/lnmuziejus/ ir interneto svetainėje: http://www.lnm.lt/

Baltijos kelyje naudoti ženkliukai. LNM nuotr.
Baltijos kelyje naudoti ženkliukai. LNM nuotr.
LNM inf.

Į Lietuvą grįžta auksinė Antano Smetonos plunksna

Po beveik 80 metų į Lietuvą sugrįžta itin prabangi prezidento Antano Smetonos plunksna. Tai išskirtinis suvenyras, kurį prezidentui 1933 metais, švenčiant vardadienį, padovanojo Ukmergės inteligentai.


Ant plunksnos išgraviruoti žodžiai „Didžiajam Plunksnos Darbininkui ir Tautos Vadui J. E. P. Prezidentui P. ANTANUI SMETONAI Jo vardo dienoj Užulėnyje, 1933.VI.13. Ukmergiškiai“ rodo, jog auksinė plunksna – kaip suvenyras ir simbolis – ukmergiškių buvo pasirinkta neatsitiktinai. A. Smetona vadinamas Didžiuoju Plunksnos Darbininku, nes buvo rašto žmogus – publicistas, leidėjas, redaktorius – jo tekstai pasižymėjo sklandumu ir originalumu.

K. Stoškaus nuotr.
K. Stoškaus nuotr.
LNM inf.

Viena paroda dviejuose muziejuose: pristatomi grafiko Broniaus Leonavičiaus darbai

Daugiau nei šimtas apipavidalintų knygų, nepaprastu grakštumu ir dėmesiu detalei išsiskiriantys grafikos, tapybos, kaligrafijos bei skulptūros darbai, sužavėję ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos žiūrovus, – visa tai Broniaus Leonavičiaus (g. 1933) kūryba. Jau liepos 4 d. vienas žymiausių šalies menininkų Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatys naujausią savo darbų parodą.


Parodą sudaro dvi dalys: „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir „Knygos menas ir kaligrafinės kompozicijos“ Kazio Varnelio namuose-muziejuje.
Du kūrėjai, viena tėviškė ir 250 metų skirtumas


Lietuvos nacionalinio muziejaus parodų erdvėje dailininkas pristato 27 iliustracijų ciklą, įkvėptą Kristijono Donelaičio „Metų“.


B. Leonavičių ir K. Donelaitį skiria 250 metų, tačiau jungia ta pati tėviškė, tapusi įkvėpimo šaltiniu abiem kūrėjams. Tolminkiemis, kuriame gyveno K. Donelaitis, ir Vištytis, kuriame užaugo B. Leonavičius, vienas nuo kito nutolę tik per paukščio skrydį – vos 15 kilometrų.


B. Leonavičiaus sukurtas „Metų“ ciklas atveria panoraminius Mažosios Lietuvos vaizdus, kuriuose dailininkas, kruopščiai išstudijavęs įvairią to laikotarpio medžiagą, meistriškai perteikia etnografinę aplinką, krašto tautinius apdarus bei darbo įrankius.


„Man rūpėjo atskleisti to krašto gamtos ir etnografinį savitumą, todėl neatsitiktinai iliustracijose įrašyti Liudviko Rėzos ir Viliaus Kalvaičio lietuvininkų dainų tekstai“, – pasakoja darbų autorius.

Kūrybos įrankis – Vištyčio ežero gamtos turtai
Pagrindinis B. Leonavičiaus kūrybos šaltinis – istorija, gamta ir mitologija. Parodoje pristatomose iliustracijose bei tapybos darbuose ypatingas dėmesys skiriamas peizažui, ypač gimtojo Vištyčio kraštovaizdžiui. Žvilgsniu sklęsdamas virš priešais jį atsiveriančių laukų, autorius geba įtikinamai perteikti ne tik erdvės, bet ir laiko atstumą.


B. Leonavičiaus gimtinėje tyvuliuojantis Vištyčio ežeras yra virtęs ne tik menininko kūrybos šaltiniu, bet ir įrankiu. Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje rodomi ir trys skulptūriniai objektai, kuriuos menininkas sukūrė panaudojęs ežere rastus medžius, akmenis bei kriaukles. Šie natūralūs gamtos turtai išradingai interpretuojami, suteikiant jiems naują formą ir išryškinant medžiagiškumą.
Viena paroda dviejose erdvėse


Kita B. Leonavičiaus parodos dalis eksponuojama Kazio Varnelio namuose-muziejuje. Čia lankytojai galės išvysti menininko kaligrafijos darbus ir 15 iliustracijų, sukurtų Martyno Vainilaičio knygai „Bruknelė“ (1991 m.).


Filosofo, kultūrologo Antano Andrijausko teigimu, B. Leonavičius – vienas iš Lietuvos knygų grafikos meistrų. Būtent šioje srityje geriausiai atsiskleidžia jo kūriniams būdingi netikėti fantazijos polėkiai, pastabumas detalėms ir profesionalumas.


Parodos atidarymas vyks liepos 4 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1). Tą pačią dieną iki 20 val. parodą bus galima aplankyti ir Kazio Varnelio namuose-muziejuje.
Abi ekspozicijos veiks iki lapkričio 10 dienos.

 

B. Leonavičiaus iliustracija 'Pavasaris'. Iš ciklo Kristijonas Donelaitis 'Metai'. .jpg
B. Leonavičiaus iliustracija 'Pavasaris'. Iš ciklo Kristijonas Donelaitis 'Metai'. .jpg
B. Leonavičiaus iliustracija 'Žiema'. Iš ciklo Kristijonas Donelaitis 'Metai'.jpg
B. Leonavičiaus iliustracija 'Žiema'. Iš ciklo Kristijonas Donelaitis 'Metai'.jpg
Iš čia stebimi Žvaigždynai. 1997
Iš čia stebimi Žvaigždynai. 1997
LNM inf.

2019-05-27 Kazio Varnelio muziejuje – spalvotoji kaligrafija, įkvėpta Vydūno

Gegužės 28 d. 17 val. Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidaroma grafikės Rasos Janulevičiūtės darbų paroda. Joje – spalvotosios kaligrafijos kūriniai, kuriuos menininkė sukūrė įkvėpta vieno svarbiausių lietuvių filosofo, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Vydūno kūrybos.
Į kaligrafijos kūrinius menininkė įpynė Vydūno išverstas „Bhagavadgytos“ (liet. „Dieviškosios giesmės“), vienos iš „Mahabharatos“ epo dalių, eiles. Būtent Vydūnas 1940 metais pirmasis į lietuvių kalbą išvertė šį hinduizmo religinį tekstą, kuriame ieškojo atsakymų į jį dominusius klausimus, pateikė filosofinių teksto komentarų.


Spalvotosios kaligrafijos kūrimas pasitelkiant spalvą, ritmą, formą skatina prisiliesti prie žmonijos išminties klodų, subjektyviai apmąstyti žmogiškumą – žmogaus būtį šiame pasaulyje, veiksmą, laiką, sąmonę.


Nuo seniausių laikų kaligrafija užėmė išskirtinę vietą žmonijos kultūroje. Rašytas arba pieštas tekstas gali perteikti informaciją, ją papildyti ar papuošti. Toks jis yra artimesnis dailyraščiui, gražaus rašymo menui. Vis tik yra ir kitokia, svarbesnė, kaligrafijos paskirtis – perteikti rašančiojo dvasinę būseną, nuotaiką, nuojautas, pasaulėjautą.


Parodą pristatanti R. Janulevičiūtė kuria knygos dizaino, kaligrafijos darbus, estampus ir ekslibrisus, dalyvauja parodose Lietuvoje ir  užsienyje. Jos darbai pristatyti Lenkijoje, Argentinoje, Prancūzijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rumunijoje, Kinijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Meksikoje. Menininkė 2004 metais Vilniaus dailės akademijoje apgynė disertaciją „Lietuvių dailininko knyga: tradicijos ir modernumo aspektai“, yra parengusi mokslinių publikacijų apie Lietuvos dizainą ir kaligrafiją. R. Janulevičiūtė taip pat yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė.


Parodos atidarymas – gegužės 28 d. 17 val.
Paroda veiks nuo gegužės 28 d. iki birželio 30 d.
Daugiau informacijos: tel. (+370 5) 279 1644, el. p.:  k.varnelio.muziejus@lnm.lt
Darbo laikas:  II–VI 10–17 val., VII 10–15 val.
www.lnm.lt
 

Kontaktinė informacija:
Arminas Šileikis
Lietuvos nacionalinio muziejaus Viešųjų ryšių specialistas
+370-673-04145
arminas.sileikis@lnm.lt

LNM inf.

Giedriaus Kazimierėno darbų paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje

Balandžio 25 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma tapytojo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Giedriaus Kazimierėno darbų paroda.


Šešiuose įspūdingo dydžio paveiksluose G. Kazimierėnas pristato svarbiausius ir įsimintiniausius tautos sąmonėje žymę palikusius istorinius įvykius: Mindaugo karūnavimą, Gedimino laiškus, Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų, Barboros Radvilaitės laidotuves ir kitus.


Didžiausias parodoje eksponuojamas paveikslas – „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“. Šio darbo ilgis – 9 metrai, o aukštis – daugiau nei 2 metrai. Kiti parodoje rodomi kūriniai nors ir mažesni, tačiau taip pat pribloškiančio dydžio – Lietuvos istorijos motyvai atgimsta 2,5 ir 3 metro ar panašaus didžio paveiksluose.


Paveikslus Lietuvos istorijos tematika G. Kazimierėnas tapė trylika metų. Kaip pats sako, nesuskaičiuoja, kiek jau iš viso jų yra sukūręs. Dailininko drobė „Žalgiris. Rūstybės diena“ eksponuojama Medininkų pilies nuolatinėje ekspozicijoje, o paveikslas „Vytautas, laukiantis karūnos“ – Trakų Salos pilyje.


Prieš imdamasis teptuko, dailininkas studijuoja istorinę literatūrą, tyrinėja tam istoriniam laikotarpiui būdingus meno kūrinius, autentiškus artefaktus. Didelio formato daugiafigūriai tapybos darbai sukuria sakralų viduramžių manuskriptų iliuminacijų pojūtį.


G. Kazimierėno drobių auksavimu ir sidabravimu rūpinasi aukščiausios kategorijos restauratorė Audronė Čyžienė. Ne vieno paveikslo įspūdingų gotikinių formų medžio dekorą sukūrė dailininkas Virginijus Stančikas.


G. Kazimierėno paroda pristatoma kaip vienas iš Lietuvos nacionalinio muziejaus inicijuotų tęstinės serijos „Istorija ir dailininkas“ renginių, kuriuose akcentuojamas modernių menininkų santykis su istorinio naratyvo siužetais ir jų interpretacijomis.


Paroda „Istorija ir dailininkas: Giedrius Kazimierėnas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje veiks iki birželio 16 dienos. Parodos kuratorė Evelina Bukauskaitė. Parodos dailininkė Giedrė Narbutienė. Dizainerė Jurga Karosaitė. Parodą remia UAB „Blue Bridge Baltic“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus naujienas kviečiame sekti socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/lnmuziejus/ ir internetiniame puslapyje http://www.lnm.lt/

Kontaktinė informacija:
Arminas Šileikis
Lietuvos nacionalinio muziejaus Viešųjų ryšių specialistas
+370-673-04145
arminas.sileikis@lnm.lt

Giedriaus Kazimierėno paveikslo „Barboros Radvilaitės laidotuvės" fragmentas
Giedriaus Kazimierėno paveikslo „Barboros Radvilaitės laidotuvės" fragmentas
  PUSLAPIS IŠ 9  >>> Archyvas