7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LNM inf.

LNM inf.

Skandinavijoje paplitęs patyriminių žaidimų formatas pritaikomas parodoje „Pažadinti“

Lietuvos nacionalinis muziejus, iki metų pabaigos pratęsdamas dėmesio sulaukusią parodą „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“, kartu su VšĮ „Tartum be ribų“ pristato naujovę – patyriminį žaidimą, sukurtą pagal Buvusioje areštinėje šiuo metu veikiančią parodą.

Žaidimas nukelia į 1863–1864 metų sukilimo laikus, o dalyviai, atstovaudami vienam iš sukilime dalyvavusių luomų, nagrinėja laisvės, bendrystės, kovos temas, svarsto, kaip ir ar apskritai verta kovoti už savo idealus, kokia to kaina ir ką reiškia aktyviais savo veiksmais kurti istoriją.

LNM inf.

Modernios Lietuvos pagrindus kūrusio Steigiamojo Seimo šimtmetis bus minimas virtualiai

Lietuvoje jau antrą mėnesį galiojantis karantinas pakoregavo Lietuvos nacionalinio muziejaus planus paminėti 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinkusio Steigiamojo Seimo šimtmetį. Signatarų namuose turėjusi vykti konferencija persikelia į virtualią erdvę ir truks visą savaitę.
Konferencijos dalyviai prisitaikė prie karantino iššūkių ir sutiko skaityti pranešimus, nepaisydami pasikeitusio renginio formato. Ateinančią savaitę, nuo gegužės 11 iki 14 d. virtualūs muziejaus lankytojai išgirs keturias paskaitas apie Steigiamojo Seimo istoriją.

Steigiamojo Seimo posėdis. Kaunas, 1921 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Steigiamojo Seimo posėdis. Kaunas, 1921 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Steigiamojo Seimo valdančioji dauguma ‒ Krikščionių demokratų blokas. Kaunas, 1920 m. gegužė. Lietuvos nacionalinis muziejus
Steigiamojo Seimo valdančioji dauguma ‒ Krikščionių demokratų blokas. Kaunas, 1920 m. gegužė. Lietuvos nacionalinis muziejus
LNM inf.

Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro dar penkis savo padalinius: viename iš jų – tarptautinio dėmesio sulaukusi paroda

Švelninant karantino sąlygas, gegužės 8 d. Lietuvos nacionalinis muziejus atveria dar penkis savo padalinius: du iš jų – Vilniuje, tris – regionuose. Lankytojai vėl kviečiami apsilankyti unikalioje vietoje – Buvusioje areštinėje, kurioje tebevyksta paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“, o Kazio Varnelio namai-muziejus pasitiks netrukus atsiversiančia nauja paroda.

Buvusios areštinės pastatas. A. Šileikio nuotr.
Buvusios areštinės pastatas. A. Šileikio nuotr.
K. Stoųkaus nuotr.
K. Stoųkaus nuotr.
Kazio Varnelio darbai. E. Cingos nuotr.
Kazio Varnelio darbai. E. Cingos nuotr.
LNM inf.

Gegužės 5 d. Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro 3 padalinius – tarp jų ir Gedimino bokštą

Lietuvos nacionalinis muziejus lankytojams duris atvers gegužės 5 d., bet palaipsniui – iš pradžių atidarys tik tris savo padalinius: Naująjį arsenalą, Vilniaus gynybinės sienos bastėją ir Gedimino pilies bokštą. Nustatytos taisyklės, užtikrinančios saugų muziejaus lankymą, įrengtos vietos dezinfekuoti rankas, lankantis būtina dėvėti apsauginę veido kaukę.


„Gegužės 5 dieną duris atversiantys muziejaus padaliniai dirbs įprastiniu režimu ir nekeis savo darbo laiko. Vis dėlto, norėdami užtikrinti saugumą, prašome lankytojų pagalbos – laikytis taisyklių“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.

LNM inf.

Buvusios areštinės kameras užfiksavo su vieninteliu tokiu fotoaparatu Lietuvoje

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su interaktyvios komunikacijos įmone virtualiems muziejaus lankytojams sukūrė išskirtinį produktą – įamžino autentiškas Buvusios areštinės kameras 360 laipsnių panoraminėse nuotraukose.


Buvusios areštinės pastatas – tai XIX a. veikęs politinių kalinių kalėjimas, kuriame šiuo metu pristatoma paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Areštinės kamerose įkurta ekspozicija pasakoja apie 1863–1864 m. sukilimą ir jo dalyvius.

LNM inf.

Šiandien – realybė, rytoj – istorija: ką muziejai pasakos apie Covid-19?

Gyvename laikotarpiu, kuris tikrai įeis į istoriją: dėl koronaviruso kilusios pandemijos gyvenimas iš esmės pasikeitė visame pasaulyje. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kiekvieną prisidėti prie visapusiško šio įvykio atspindėjimo istorijoje ir dalintis daiktais, ateityje galbūt virsiančiais muziejaus eksponatais.


Lietuvos nacionalinis muziejus, saugantis didžiausią eksponatų skaičių šalyje – daugiau nei 1 mln. 300 tūkstančių, kasdieninėje veikloje dirba ne tik su istorinius laikus menančiais artefaktais, bet ir stengiasi užtikrinti šiandienos išsaugojimą ateičiai.

LNM inf.

Tarpukario stalo žaidimai Lietuvoje: vieną galima būtų pažymėti ženklu N-16

Karantino laikotarpiu Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia likti namuose ir siūlo išeitį, kaip nenuobodžiauti. Muziejus pristato du eksponatus – stalo žaidimus, paplitusius Lietuvoje tarpukariu, kuriuos nesunkiai galima pasidaryti namuose. Vienas siūlomas žaidimas skatina bendravimą, o žaisdami kitą patikrinsite savo sėkmę.

Žaidimas Dangus. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas Dangus. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas gėlėmis. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas gėlėmis. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas gėlėmis. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas gėlėmis. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas gėlėmis. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas gėlėmis. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas gėlėmis. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas gėlėmis. K. Stoškaus nuotr.
LNM inf.

Uždarius muziejų duris, lankytojai kviečiami atidaryti virtualius jų langus

Šalyje paskelbus ir pratęsus karantiną, Lietuvos nacionalinis muziejus šį laiką išnaudoja nuotoliniam bendravimui su lankytojais. Sukūręs atskirą skiltį, pavadinimu „Ką veikti kai neveikiame“, muziejus internetiniame puslapyje www.lnm.lt siūlo naują bei laiko patikrintą virtualų turinį ir stebi vykstanti virsmą – virtualus lankytojas muziejaus portale praleidžia daugiau laiko, nei anksčiau.

LNM inf.

Paroda „Nesusitaikę“: istorija apie tai, kaip žmonės tikėjimu, muzika ir drąsa susigrąžino laisvę

Kovo 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro naują parodą „Nesusitaikę“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmečiui paminėti. Ši paroda – tai pasakojimas apie lietuvių, sovietmečiu nepaklususių Maskvos diktatui, pasipriešinimą, laisvėjimą ir laisvę.


Paroda sudaryta chronologiniu principu, iš trijų dalių, o jos temos apima laikotarpį nuo XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki pat 1993 metų rugpjūčio, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos dalinys.

LNM inf.

Lietuvos laisvės armijos Vanagų keliais: archeologai surengė ekspediciją vietovėje, kurioje buvo ruošiami partizanai

Ką archeologams pavyko rasti vietovėje, kurioje 1944 m. vasarą buvo surengta karinė mokomoji partizanų stovykla? Kur atvedė poeto ir partizanų kapitono Broniaus Krivicko-Vilniaus žūties vietos paieškos? Šios dvi temos bus pristatytos kovo 4 d. Marijos Gimbutienės paskaitų cikle.
Vienas iš vakaro pranešėjų Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas dr. Gediminas Petrauskas pasakoja, kad partizanų temą nagrinėja jau dešimtį metų. Šį kartą tyrimai archeologą nuvedė į Žemaitiją.

Archeologinės ekspedicijos akimirka. G. Stirbos nuotr.
Archeologinės ekspedicijos akimirka. G. Stirbos nuotr.
Broniaus Krivicko redaguotas laikraštis - Laisves_kova. 1952 m. Lietuvos istorijos nstituto bibliotekos Rankraštynas
Broniaus Krivicko redaguotas laikraštis - Laisves_kova. 1952 m. Lietuvos istorijos nstituto bibliotekos Rankraštynas
Bronius Krivickas pirmas iš dešinės Biržų girios partizanų gretose. 1950-1951 m. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Bronius Krivickas pirmas iš dešinės Biržų girios partizanų gretose. 1950-1951 m. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 11  >>> Archyvas