7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LNM inf.

LNM inf.

Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Luvru

Antradienį Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė ir Luvro muziejaus prezidentė ir direktorė Laurence des Cars pasirašė šių muziejų bendradarbiavimo sutartį. „Luvras – vienas geriausių ir profesionaliausių muziejų pasaulyje, todėl bendri projektai yra ne tik puikus Lietuvos nacionalinio muziejaus įvertinimas, bet ir žinia, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje Europos muziejų solidarumas tampa nepamainomu ginklu“, – per susitikimą su vienu iš Luvro vadovų Matthiasu Grolier sakė R. Kačkutė. Tai pirmasis Lietuvos muziejų susitarimas su Luvru.

LNM generalinė direktorė Rūta Kačkutė ir vienas iš Luvro vadovų Matthias Grolier susitikimo metu
LNM generalinė direktorė Rūta Kačkutė ir vienas iš Luvro vadovų Matthias Grolier susitikimo metu
LNM inf.

Jono Šliūpo muziejaus parodoje – išskirtinis papuošalas, pasakojantis apie kuršių moterį

Kovo 6 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidaryta antroji vieno eksponato parodų ciklo paroda „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės“. Šįsyk ji skirta kuršių kultūros paveldui ir pasakoja apie kuršių moters pasaulėžiūrą, estetinį skonį, padėtį bendruomenėje. Parodą lydės pasakojimą išplečianti lydimųjų renginių programa.

LNM inf.

Monikos Radžiūnaitės darbų paroda „Ir aš tik žmogus“

Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidaroma jaunosios kartos tapytojos Monikos Radžiūnaitės darbų paroda „Ir aš tik žmogus“. Erdvė parodai pasirinkta neatsitiktinai – būtent šio muziejaus ekspozicija, paremta skirtingų epochų eksponatų estetiniais ir prasminiais sąskambiais, atspindi pagrindinius menininkės kūrybos principus. Paties Varnelio rankomis sukurta erdvė matoma kaip už kasdienybės ribų tarpstanti muziejinio sakralumo erdvė. Šiai sampratai didelę įtaką padarė ilgametė dailininko praktika bažnytinės dailės srityje, tačiau tiesioginių nuorodų į sakralinį meną muziejuje nėra.

LNM inf.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje steigiamas Fotodokumentikos centras

Lietuvos nacionalinis muziejus yra sukaupęs gausiausią ir išsamiausią fotografijos ir negatyvų kolekciją tarp visų Lietuvos fotografinį paveldą kaupiančių institucijų. Ši kolekcija apima laikotarpį nuo XIX a. penktojo dešimtmečio iki šių dienų. Augantys rinkiniai, kuriuose jau per 270 000 saugojimo vienetų ir 10 autorinių archyvų – Nacionalinės premijos laureatų Algimanto Kunčiaus, Stanislovo Žvirgždo, bene žymiausio lietuvių išeivijos fotografo Algimanto Kezio, neseniai gautas Rimanto Dichavičiaus bei artimiausiu metu planuojami įgyti keli kiti asmeniniai archyvai skatina plėsti veiklos kryptis ir steigti Fotodokumentikos centrą.

Antano Ingeleviciaus fotografijų paroda. L. Mykolaičio nuotr.
Antano Ingeleviciaus fotografijų paroda. L. Mykolaičio nuotr.
LNM inf.

Architektas A. Ambrasas apie pirmąjį po 1990 metų Lietuvoje pastatytą muziejų

Gruodžio 5 d. sueina 25 metai, kai duris atvėrė Vinco Kudirkos muziejus – pirmasis nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pastatytas muziejus. Jo atsiradimo varomąja jėga tapo vietos bendruomenė, o architektu Audrius Ambrasas. Prisimindamas tą laiką architektas ir šiandien stebisi: „Tuo metu, kai visi galvojo, kaip išgyventi, važiuoji į Lietuvos pakraštį, kur vietiniai turi iniciatyvą ir svajonę pastatyti naują muziejų.“

Vinco Kudirkos muziejus – pirmasis nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pastatytas muziejus. S. Samsono / LNM nuotr.
Vinco Kudirkos muziejus – pirmasis nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pastatytas muziejus. S. Samsono / LNM nuotr.
LNM inf.

Jungtys, ieškojimai, dialogas, kolekcionavimas – paskutinė galimybė pamatyti dvi apie tai pasakojančias parodas

Kazys Varnelis ne vienam asocijuojasi tik su optiniu menu, tačiau jis menininko kūrybiniame gyvenime atsirado ne iškart. Kartu šis menininkas buvo ir aistringas kolekcininkas, ir kolekcionuojamas pats – ne vienas jo darbas priklauso garsiems Lietuvos (ir ne tik) kolekcininkams. Tad neatsitiktinai „ArtVilnius’23“ mugės metu į VIP kolekcininkų programą įėjo ir apsilankymas Kazio Varnelio namuose-muziejuje. O Istorijų namuose vis dar veikiančioje tarptautinėje parodoje „IMAGINE!“ galima pamatyti Monikos Žaltauskaitės-Grašienės meno kūrinį.

Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė ir Rūta Šipalytė, „Sportas namuose“. 2020–2021 m.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė ir Rūta Šipalytė, „Sportas namuose“. 2020–2021 m.
Moffat Takadiwa, „Tengvės ūkiai“. 2019 m.
Moffat Takadiwa, „Tengvės ūkiai“. 2019 m.
LNM inf.

Signatarų namai visuomenei atveria XV amžiaus rūsius

Signatarų namų muziejus architektūra ir istorija besidominčius vilniečius ir miesto svečius kviečia iš naujo atrasti Pilies gatvėje 26 numeriu pažymėtą pastatą, kuriame 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Architektūrinių ekskursijų metu lankytojai turės galimybę nusileisti į XV a. menančius rūsius, kurie visuomenei įprastai nėra prieinami, apžiūrėti išlikusį autentišką XIX a. pabaigos muziejaus vidaus dekorą ir daugiau sužinoti apie senuosius vilniečius, buvusius pastato savininkus Jokūbą Arnotą Škotą ir Karlą Štralį. Signatarų namai spalio mėnesį lankytojus kviečia į dvi nemokamas ekskursijas su gidu.

Signatarų namų rūsio koridorius. LNM nuotr.
Signatarų namų rūsio koridorius. LNM nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 20  >>> Archyvas