7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LNM inf.

LNM inf.

Stebuklais garsėjantis Šv. Antano Paduviečio paveikslas restauruotas ir grąžintas Telšių katedrai

Šią savaitę Telšių katedrai po beveik metus trukusių restauravimo darbų buvo grąžintas Šv. Antano Paduviečio paveikslas. Nuo 2019 metų pradžios šiais darbais rūpinosi Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centras.


Restauruojant paveikslą muziejaus Restauravimo centro tyrimų laboratorijoje, taip pat bendradarbiaujant su MB „Meno kūrinių tyrimai“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedra buvo atlikta nemažai paties paveikslo ir jo aptaisų tyrimų. Jie leido nustatyti tapybos sluoksnių ir metalų sudėtį, tapybos techniką, išaiškinti ankstesnius paveikslo restauravimo darbus.

LNM inf.

Susitikimai su praėjusio šimtmečio kultūros kūrėjais – Algimanto Kunčiaus fotografijų parodoje


„Ilgi metai fotoreporterio darbo lediniuose „Literatūra ir menas“ bei „Kultūros barai“ leido Algimantui Kunčiui sukaupti fotografijų archyvą, šiandien vizualiai atkuriantį XX a. antros pusės Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Parodos lankytojai galės išvysti gerai žinomus tos epochos kultūros lauko dalyvius – rašytojus, kompozitorius, dainininkus, skulptorius, architektus, dailininkus, muzikantus, dirigentus, vargonininkus, baleto šokėjus, režisierius, aktorius, scenografus, menotyrininkus ir muzikologus, kino, fotografijos ir kitus kūrėjus, patekusius į fotografo akiratį“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkė, parodos kuratorė Onutė Butkutė.


Algimanto Kunčiaus sukauptą archyvą tyrinėjantys menotyrininkai pažymi, kad jo fotografijos išsiskiria „vidiniu žvilgsniu“ ir gebėjimu savitai perteikti kitoje objektyvo pusėje buvusias asmenybes, jų kūrybą ir netgi privačią aplinką: Algimantas Kunčius pats buvo tos kultūrinės terpės dalis, todėl galėjo pamatyti tai, kas kitiems ne visada būdavo matoma.

Fotografo A. Kunčiaus asmenukė fotolabaratorijoje. Vilnius. 1971 m.
Fotografo A. Kunčiaus asmenukė fotolabaratorijoje. Vilnius. 1971 m.
 Algimantas Kunčius, Pianistė Mūza Rubackytė Meno darbuotojų rūmuose. Vilnius. 1977 m.
Algimantas Kunčius, Pianistė Mūza Rubackytė Meno darbuotojų rūmuose. Vilnius. 1977 m.
 Algimantas Kunčius, Jonas Mekas su dukra Oona. 1977 m.
Algimantas Kunčius, Jonas Mekas su dukra Oona. 1977 m.
LNM inf.

Politinių kalinių areštinėje atgims Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija

Lietuvos nacionalinis muziejus, kurio archeologai ant Gedimino kalno surado 20-ties 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, vainikuos beveik trejus metus trukusius tarpdisciplininius tyrimus, suteikusius impulsą naujai pažvelgti į šio sukilimo istoriją. Sukilėlių laidotuvių išvakarėse atidaromoje parodoje „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ – sukrečiantis pasakojimas apie šiuos žmones, kartu ir apie sukilimą apskritai.


Paroda veiks pirmą kartą visuomenei atveriamame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 (T. Kosciuškos g. 1), kurioje sukilimo metais kalėjo apie 1000 jo dalyvių, tarp kurių ir 8 iš 21 Lukiškių aikštėje sušaudytų arba pakartų ir Gedimino kalne užkastų sukilėlių.

LNM inf.

Stereoskopinių vaizdų albumo „Iškilioji Lietuva. 1860–1918“ pristatymas

Lapkričio 13 d. 17 val. 30 min. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks stereoskopinių vaizdų albumo „Iškilioji Lietuva. 1860–1918“ pristatymas. Gausiai iliustruotas leidinys iš užmaršties prikelia stereoskopinę fotografiją, kurią pagrįstai galima vadinti 3D vaizdo pradininke.

Pirmosios stereoskopinės nuotraukos atsirado netrukus po to, kai tik buvo išrasta fotografija. Nors galimybė pamatyti erdvinį vaizdą žmones labai žavėjo, tačiau ilgainiui tokia fotografijos rūšis buvo primiršta, nuotraukos išsibarstė, nebeliko prietaisų joms žiūrėti.

Didelė dalis iš privačių ir viešų Lietuvos bei užsienio kolekcijų šiam albumui surinktų nuotraukų yra unikalios ir publikuojamos pirmą kartą. Pažvelgti į jose įamžintus daugiau nei šimtmečio senumo iškiliuosius Lietuvos vaizdus bus galima per specialius 3D akinius.

Albumo pristatyme dalyvaus jo sudarytojas Dainius Junevičius.

LNM inf.

L. Mažylio rastas Vasario 16-osios dokumentas vėl iškeliauja „ilsėtis“

Signatarų namuose eksponuojamas profesoriaus Liudo Mažylio rastas Vasario 16-osios Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo vėl iškeliauja „poilsio“. Lankytojai kviečiami suskubti pamatyti dokumentą iki lapkričio 15 dienos.

LNM inf.

Archeologinės avalynės paroda: istorijos ir apie žmones, ir apie batus

Ar kada pagalvojote, kad mūsų istoriją gali papasakoti... batai? Batai, kuriuos avime, saugome, dovanojame ar jais puikuojamės? Ką jie pasako apie mus ar žymiai anksčiau gyvenusius žmones, jų darbus, nuostatas ir pomėgius, vyravusią politiką? Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Gdansko archeologijos muziejumi ketvirtadienį, spalio 16 d., 18 val. atidaro tarptautinę parodą „200 batų – 700 metų“, kurioje bandys atsakyti į visus šiuos klausimus.

Kairės kojos pusbatis. XVII a. I p. K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalnis muziejus
Kairės kojos pusbatis. XVII a. I p. K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalnis muziejus
Pušnų pora. XIV a. II p. K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalnis muziejus
Pušnų pora. XIV a. II p. K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalnis muziejus
Vaikiškas kairės kojos auliukinis su batraiščiu. XIV a. I p. K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalnis muziejus
Vaikiškas kairės kojos auliukinis su batraiščiu. XIV a. I p. K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalnis muziejus
LNM inf.

Nupūskime istorijos dulkes: muziejus kviečia susipažinti su saugomu lobynu

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia dalyvauti ekskursijų cikle patogesniu metu – trečiadieniais po darbų. Valandos trukmės ekskursijas ves muziejaus gidai ir kviestiniai svečiai, sieksiantys sužadinti lankytojų smalsumą pristatydami iš pažiūros nebylius muziejaus eksponatus.
Šių trumpų pasakojimų tikslas – atskleisti visuomenei dar nepažintas istorijas, iš užmaršties ištraukti įdomius įvykius ir pristatyti jų herojus.


„Lietuvos nacionalinis muziejus turi daugiau nei pusantro milijono eksponatų. Tai didžiausias šalies lobynas. Tačiau tam, kad muziejaus saugomų eksponatų istorijos įgautų gyvybės, mums reikia ir lankytojų pagalbos. Siekdami kūrybiškai pažvelgti į muziejaus ekspozicijas, kviesime lankytojus dalyvauti ekskursijose tamsoje su prožektoriais, apžvelgti Vilnių 360 laipsnių kampu, išsiaiškinti, kaip moterys painiuose istorijos vingiuose liko didžių vyrų šešėlyje (ir ar tikrai tik šešėlyje?), naršysime Kazio Varnelio bibliotekos lobius“, – į trečiadienio ekskursijas kviečia Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.


Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniuje turi šešis padalinius. Kiekvieną trečiadienį – pasikeisdami – du muziejaus padaliniai, kuriuose vyks ekskursijos, lankytojų patogumui dirbs dviem valandomis ilgiau (iki 20 val.). Įsigijus muziejaus lankytojo bilietą, ekskursijos – nemokamos.
Pirmosios ekskursijos jau šį trečiadienį – spalio 9 dieną.


Kitokių trečiadienių programa:

Spalio 9 d.
18 val. ir 19 val. Ekskursija „Vilniaus mūro pasakojimai: pastatų istorija ir architektūra“
Susitinkame Kazio Varnelio namuose-muziejuje, Didžioji g. 26
18 val. ir 19 val. Ekskursija „Vilnius 360°“
Susitinkame Gedimino pilies bokšte, Arsenalo g. 5

Spalio 16 d.
18 val. ir 19 val. Ekskursija „Atkurtos valstybės herojai“
Susitinkame Signatarų namuose, Pilies g. 26
18 val. Tarptautinės parodos „200 batų – 700 metų“ atidarymas
Susitinkame Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, Bokšto g. 20

Spalio 23 d.
18 val. ir 19 val. Ekskursija „Kaip buvo atrasta briedžių briedė?“ (ekskursiją veda svečias)
Susitinkame Senajame arsenale, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 3
18 val. ir 19 val. Ekskursija „Iš rudens darbų į žiemos naktis“
Susitinkame Naujajame arsenale, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1

Spalio 30 d.
18 val. ir 19 val. Ekskursija „K. Varnelio kūryba: nuo „Kauno uosto“ iki „Paskutinio šūvio“
Susitinkame Kazio Varnelio namuose-muziejuje, Didžioji g. 26
18 val. ir 19 val. Ekskursija „Ką avėtum: batus ar vilko nasrus?“
Susitinkame Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, Bokšto g. 20

LNM inf.

Rugsėjo 26–27 d. Kazio Varnelio namuose-muziejuje (Didžioji g. 26, Vilnius) vyks tarptautinė mokslinė konferencija – „Akims ir sielai: privačios meno kolekcijos Lietuvoje“

Konferencijos tikslas – pažvelgti į meno kolekcionavimą kaip daugiasluoksnį reiškinį, kuriame susipina meniniai, socialiniai, ekonominiai ir politiniai epochos ypatumai bei paties kolekcininko asmens savybės. Pranešimų, kuriuos skaitys mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos bei Šveicarijos, temos apima XVI–XXI a. laikotarpį, atskleidžia skirtingų socialinių sluoksnių patirtis ir kolekcionavimo praktikas.

Viena svarbiausių renginio užduočių yra palyginti lietuviškojo kolekcionavimo tradiciją su Vakarų Europos tendencijomis, užčiuopti šio reiškinio ištakas. Tą padės padaryti vienos iš forumo „Collecting and Display“ steigėjų Andreos M. Gáldy pranešimas apie kunstkameras Florencijoje, taip pat Axelio Christopho Gampp (Bazelio universitetas) pranešimas buržua rinkinių Bazelyje tema.
Šiuo požiūriu itin svarbūs ir Dainiaus Junevičiaus bei Danutos Jackiewicz (Fotografijos istorikų draugija, Lenkija) pranešimai, kuriuose bus kalbama apie naują XIX a. vidurio tendenciją – fotografijų kolekcijas Lietuvoje ir Lenkijoje.

Maria Kałamajska (Lenkijos mokslų akademijos Meno institutas) pristatys Sapiegų Derečino rinkinius. Tai vienas svarbiausių konferencijos pranešimų: juo ne tik rekonstruojama viena didžiausių ATR teritorijoje buvusi kolekcija, bet ir nušviečiamos aplinkybės, lėmusios daugelio Lietuvai svarbių rinkinių praradimą.

Rinkinių rekonstrukcijas atliks ir su baronų fon der Roppų rinkiniais Lietuvoje supažindins Osvaldas Daugelis bei Aldona Snitkuvienė, tuo aktualizuodami ir šalies muziejuose saugomas vertybes.
Į konferencijoje nagrinėjamą reiškinį žvelgiama ne tik mokslininko žvilgsniu – apie savo patirtis nusistatant kriterijus ir ieškant juos atitinkančių eksponatų pasakos kolekcininkas Rimvydas Baranauskas.

KETVIRTADIENIS, 2019 m. rugsėjo 26 d.
8:30–9:00 Registracija 9:00–9:15 Atidarymo kalba

9:15–11:10 I SESIJA: Motyvų beieškant Moderatorė:Aistė Bimbirytė-Mackevičienė 9:15–9:35 Andrea M. Gáldy (Jungtinė Karalystė), Politinė kunstkamera: kolekcionavimas ir eksponavimas Naujųjų laikų Florencijoje 9:35–9:55 Jolanta Širkaitė (Lietuva), Aleksandras Žirkevičius: kolekcininkas ar rinkėjas?

9:55–10:15 Lijana Natalevičienė (Lietuva), Kolekcija įkvepia: meno rinkinys kaip kūrybos šaltinis (XX a. I pusė) 10:15–10:35 Donata Mineikytė (Lietuva), Lietuviškoji Peggy Guggenheim: neatrasta ir nepažinta (apie XX a. 7-10 deš. kolekcininkę Laimą Šveistytę) 10:35–10:50 Rimvydas Baranauskas (Lietuva), Kolekcininko akimis 10:50–11:10 Diskusija

11:10–11:30 Kavos pertrauka

11:30–13:10 II SESIJA: Objektai ir tapatumas Moderatorė: Laima Laučkaitė-Surgailienė 11:30–11:50 Joanna Wojciechowska-Kucięba (Lenkija), Thonet baldai Vilniaus kavinėse 11:50–12:10 Miglė Lebednykaitė (Lietuva), Kitoje vėduoklės pusėje: aktorės Unės Babickaitės-Graičiūnienės (1897–1961) kolekcija 12:10–12:30 Hanna Barvenava (Baltarusija), Profesoriaus Jaugeno Sachutos veikla kolekcionuojant ir eksponuojant taikomąjį ir dekoratyvinį baltarusių liaudies meną 12:30–12:50 Tatiana Goranskaya (Baltarusija), XIX a. pabaigos Baltarusijos kultūrinis peizažas M. Karpuko tapyboje ir grafikoje 12:50–13:10 Diskusija

13:10–14:30 Pietūs (pietaujama savarankiškai)

14:30–16:30 III SESIJA: Kintanti tradicija ir naujos praktikos Moderatorius: Žygintas Būčys

14:30–14:50 Axel Christoph Gampp (Šveicarija), Kolekcionavimo menas: buržua fenomenas Bazelyje 14:50–15:10 Julia Rössel (Vokietija), Grafikos ir piešinių kolekcijų erdvė: tada ir dabar

15:10–15:30 Danuta Jackiewicz (Lenkija), Juozapas Ignotas Kraševskis ir jo Žitomiro fotografijos kolekcija 1853–1859 metais 15:30–15:50 Dainius Junevičius (Lietuva), Pirmieji vietovaizdžių fotografijų rinkiniai XIX a. Lietuvoje ir jų sudarytojai 16:10–16:30 Diskusija

16:30-16:50 Kavos pertrauka

16:50–18:00 Ekskursija po Kazio Varnelio namus-muziejų (lietuvių ir anglų k.)* 18:00–19:00 Laisvas laikas* 19:00–21:00 Vakarienė*
*Tik konferencijos pranešėjams

PENKTADIENIS, 2019 m. rugsėjo 27 d.
9:00–11:10 IV SESIJA: Kolekcijų rekonstrukcijos Moderatoriai: Aistė Bimbirytė-Mackevičienė ir Marius Daraškevičius 9:00–9:20 Baiba Vanaga (Latvija), Kuršo kunigaikščio Peterio von Birono kolekcija 9:20–9:40 Maria Kałamajska (Lenkija), Sapiegų Derečino kolekcija 9:40–10:00 Osvaldas Daugelis (Lietuva), Barono Leono von der Roppo (1860–1940) Pakruojo dvaro kolekcija 10:00–10:20

Diskusija
10:20–10:40 Kavos petrauka

10:40–11:00 Aldona Snitkuvienė (Lietuva), Baronų von der Roppų raudonosios akmens masės indų rinkinio istorijos rekonstrukcija 11:00–11:20 Aušra Vasiliauskienė (Lietuva), Rokiškio dvaro meno kolekcija iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių 11:20–11:40 Jānis Kalnačs (Latvija), Privačių Latvijos kolekcijų likimas sovietmečiu: profesoriaus Pēterio Sniķerso ir dailininko Jēkabo Strazdinio kolekcijos 11:40–12:00 Diskusija

12:00–13:30 Pietūs (pietaujama savarankiškai)

13:30–15:00 Ekskursija Lietuvos meno pažinimo centre „TARTLE“ (Užupio g. 40, Vilnius)*

15:00–16:30 Ekskursija MO muziejuje (Pylimo g. 17, Vilnius)* 16:30–18:00 Konferencijos uždarymas ir ekskursija privačioje dr. Lauryno Janušausko meno galerijoje „ARTY CUBE“ (Klaipėdos g. 3, Vilnius)“*
*Tik konferencijos pranešėjams

 

LNM inf.

Patiktų ir Mikei Pūkuotukui: atidaroma tarptautinė puodininkystės paroda

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Basanavičiaus gimtinėje šeštadienį, rugpjūčio 31 d., atidaroma tarptautinė tradicinės puodininkystės paroda. Čia pristatomi 38 keraminiai indai, tarp kurių ąsočiai, dubenys, puodynės ir kiti rakandai. Parodos atidarymo dieną lankytojai taip pat kviečiami leistis į penkių valandų žygį po J. Basanavičiaus tėviškę.


Didžioji dalis puodininkystės parodoje rodomų eksponatų – įvairūs virtuvės rykai: ąsočiai (skirti alui, pienui, girai laikyti), aliejinės (liaudiškai vadinamos lekeliais, kuriose buvo laikomas ir vynas, actas), taip pat puodynės, dubenys ir dubenėliai, lėkštės ir vazos.


Parodos eksponatais tapo Lietuvos ir Lenkijos puodžių pagaminti dirbiniai. Visi keraminiai indai puošti tradiciniais ornamentais, kai kurie iš jų yra autentiškų eksponatų kopijos.


Etnografų teigimu, puodininkystę, ko gero, galima laikyti seniausia lietuvių liaudies meno šaka. Keramikos dirbiniai Lietuvoje paplito neolito laikotarpiu – jau tada buvo lipdomi įvairių formų indai.
Iš visų parodoje pristatomų keraminių virtuvės indų bene įspūdingiausia 24 centimetrų aukščio ir 18 centimetrų skersmens puodynė. Bet yra ir didesnių eksponatų – pavyzdžiui, 33 cm vaza ar 28 cm ąsotis.


Paroda „Puodų turgus“ Jono Basanavičiaus gimtinėje veiks mėnesį, iki rugsėjo 30 d.

Žygis po J. Basanavičiaus tėviškę
Tą pačią dieną 10 val. Jono Basanavičiaus gimtinė ir Vilkaviškio šiaurietiškojo ėjimo klubas kviečia į atradimų kupiną žygį „Paupiais, paežeriais ir kalvotais kampais“. Žygio dalyviai susipažins su J. Basanavičiaus tėviškės teritorija – Ožkabaliais.
12 kilometrų žygis truks apie penkias valandas, todėl žygeivius numatoma vaišinti sriuba ir arbata. Dalyviai kviečiami pasiimti puodelį, dubenėlį ir šaukštą. Jaunesni nei 16 metų asmenys gali keliauti tik su juos lydinčiais suaugusiaisiais. Norintys dalyvauti kviečiami užsiregistruoti telefonu 8 342 69365.

 

  PUSLAPIS IŠ 9  >>> Archyvas