7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LNM inf.

LNM inf.

XXI amžiaus žmogų muziejus kviečia į pokalbį su akmens amžiaus žmogumi

„Septyni patys įstabiausi akmens amžiaus radiniai šioje parodoje prabyla netikėtomis istorijomis ir atskleidžia, kaip kadaise, prieš tūkstančius metų, priešistorinis žmogus jautė pasaulį. Praėjus daugeliui metų šie artefaktai pirmą kartą atveriami visapusiškam muziejaus lankytojo patyrimui – XXI amžiaus žmogus kviečiamas į glaudų pokalbį su akmens amžiaus žmogumi, regis, tokiu tolimu, tačiau tuo pat metu ir stebėtinai panašiu“, – sako archeologė Gabrielė Gudaitienė, pristatydama naujausią Lietuvos nacionalinio muziejaus parodą „Ar galima šnekėtis man su jais?“.

Specialiai šiai parodai muziejaus restauratorių sukurtos originalų kopijos pritaikytos taktilinei patirčiai. (L. Penek nuotr., LNM)
Specialiai šiai parodai muziejaus restauratorių sukurtos originalų kopijos pritaikytos taktilinei patirčiai. (L. Penek nuotr., LNM)
7 unikalūs akmens amžiaus radiniai ir jų šiuolaikinės jų kopijos atskleidžia akmens amžiaus žmogaus pasaulėžiūrą (L. Penek nuotr., LNM
7 unikalūs akmens amžiaus radiniai ir jų šiuolaikinės jų kopijos atskleidžia akmens amžiaus žmogaus pasaulėžiūrą (L. Penek nuotr., LNM
Paroda 'Ar galima šnekėtis man su jais' lankytoją kviečia prisiliesti - žvilgsniu, klausa, prisilietimu (L. Penek, LNM nuotr.)
Paroda 'Ar galima šnekėtis man su jais' lankytoją kviečia prisiliesti - žvilgsniu, klausa, prisilietimu (L. Penek, LNM nuotr.)
LNM inf.

Lietuvos archeologų motina R. Rimantienė pasitinka 100-ąjį gimtadienį

Lietuvos archeologų motina vadinama Rimutė Rimantienė spalio 25 d. švenčia 100-ąjį gimtadienį. Vilniuje gyvenanti archeologė šypsosi, nes visą gyvenimą lydėjusi svajonė „rasti dievą, laivą, briedį ir žmogų“ išsipildė. Archeologės jubiliejų minės ir Lietuvos nacionalinis muziejus, specialiai šia proga spalio 28 d. atidarysiantis akmens amžiaus parodą „Ar galima šnekėtis man su jais?“.

Archeologė R. Rimantienė Margiuose prie atkasamo židinio (Asm. archyvo nuotr.)
Archeologė R. Rimantienė Margiuose prie atkasamo židinio (Asm. archyvo nuotr.)
R. Rimantienė ant iškasto smėlio kauburio Nidoje (Nuotr. iš asmen.archyvo)
R. Rimantienė ant iškasto smėlio kauburio Nidoje (Nuotr. iš asmen.archyvo)
R. Rimantienė su pubroliu V. Landsbergiu (dešinėje) ir dėde V. Landsbergiu Žemkalniu (kairėje), 1983 m. (Asm. archyvo nuotr.)
R. Rimantienė su pubroliu V. Landsbergiu (dešinėje) ir dėde V. Landsbergiu Žemkalniu (kairėje), 1983 m. (Asm. archyvo nuotr.)
Šimtmetį švenčianti Lietuvos archeologų motina vadinama Rimutė Rimantienė (L. Penek, LNM nuotr.)
Šimtmetį švenčianti Lietuvos archeologų motina vadinama Rimutė Rimantienė (L. Penek, LNM nuotr.)
LNM inf.

Paroda „Petras Repšys: darbai“

Spalio 7 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma nauja paroda „Petras Repšys: darbai“. Tai pirmoji retrospektyvinė šio autoriaus paroda, apžvelgianti visą Petro Repšio kūrybos laikotarpį. Neseniai 80-metį pasitikęs menininkas parodoje pristatys ir naujausią savo darbą – trisdešimt metų kurtą bareljefą „Lietuvos krikštas“.

Petras Repšys, Atvaizdai pilies fone. 1974 m.
Petras Repšys, Atvaizdai pilies fone. 1974 m.
Premjerinio parodos kūrinio fragmentas. Petras Repšys, Lietuvos krištas. LNM nuotr.
Premjerinio parodos kūrinio fragmentas. Petras Repšys, Lietuvos krištas. LNM nuotr.
Petro Repšio parodos fragmentas. L. Penek nuotr. LNM
Petro Repšio parodos fragmentas. L. Penek nuotr. LNM
LNM inf.

Prasideda tarptautinė šiuolaikinio metalo meno bienalė „Metalofonas“

Vilniuje prasideda vienintelis Lietuvoje tarptautinis metalo menui ir juvelyrikai skirtas renginys „METALOfonas“. Vis didesnį mastą įgyjanti šiuolaikinio metalo meno bienalė vyks jau penktąjį kartą, o dalyvių gausa patvirtina ją tampant vis svarbesniu renginiu tiek menininkams, tiek ir žiūrovams.

LNM inf.

Istorijos miestui ir pasauliui: naujo formato paskaitų cikle – įvairialypė Vilniaus istorija

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu nuo rugsėjo 24 d. pradeda paskaitų ciklą „Istorijos miestui ir pasauliui“. Šis paskaitų ciklas – tai naujo formato projektas, kurio metu muziejininkai pristatys saugomą vertybę, o istorikai atskleis su eksponatu susijusio laikmečio kontekstą. Paskaitose bus galima dalyvauti gyvai arba stebėti jas tiesiogiai portale 15min.lt.

LNM inf.

Pristatydamas seniausią kirvį Lietuvoje nacionalinis muziejus kviečia į malkų skaldymo varžybas

Lietuvos nacionalinis muziejus, šią savaitę atidaręs seniausio šiuo metu Lietuvoje žinomo archeologinio artefakto – Lyngby tipo kirvio – parodą, kviečia į jos palydimąjį renginį – malkų skaldymo varžybas. Šis neįprastas renginys yra tarsi iššūkis, kuriame visi norintys galės įrodyti, ar šiuolaikinis žmogus tebemoka naudotis vienu svarbiausių akmens amžiaus įnagiu – kirviu. 

„Anuometiniam vis dar klajojančiam medžiotojui-rankiotojui kirvis buvo nepamainomas įnagis. Jeigu visus 13 tūkstančių metų kirvis buvo išsaugotas, kirvio forma kaip tokia nesikeičia iki pat šių dienų, tačiau ar iš tikrųjų mes visi išsaugojome savo įgūdžius juo naudotis?“ – klausia Lietuvos nacionalinio muziejaus projektų vadovė Gabrielė Gudaitienė.

LNM inf.

Unikalaus radinio paroda „Lyngby kirvis: 13 000 metų garantija“

Seniausias kirvis Lietuvoje. Biržų rajone kadaise telkšojusio didelio ir seklaus vandens telkinio pakrantėje jis pragulėjo nuo akmens amžiaus. Tyrimai leidžia spėti, kad tai buvo patraukli vieta laikinai stovyklavietei. Iš šiaurės elnio rago pasigamintas, tais laikais klajoklių bendruomenėms nepamainomas įrankis – Lyngby tipo kirvis – greičiausiai buvo pamestas medžioklės metu. Per tūkstančius metų šioje vietoje plytėjusią tundrą pakeitė lapuočiai, o ir ežero šiandien čia jau neberasime – savo vagą čia prasigraužė upė. Paprastai rago dirbiniai per tūkstančius metų sunyksta, tad įvyko tikras stebuklas, kad šis kirvis pasiekė mūsų laikus.

LNM inf.

Darius Kuolys apie švietimą ir kultūrą atkūrus Nepriklausomybę: Rytų Lietuvoje su mokytojais kalbėjau stovėdamas greta Lenino biusto

„Ne viskas pavyko, tačiau pats požiūris, kad moderni Lietuvos valstybė turi remtis laisvu žmogumi, laisva asmenybe, o tą laisvą asmenybę turi ugdyti atnaujinta mokykla, buvo ir lieka labai svarbus“, – sako Darius Kuolys, pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministras. Pokalbis su D. Kuoliu – tai Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Nesusitaikę“, skirtos šalies Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui, dalis. Paroda pratęsiama iki lapkričio 15 d.

 

Papasakokite, kaip tapote pirmosios Vyriausybės kultūros ir švietimo ministru.

Į kultūros ir švietimo ministrus atėjau raginamas vyresniųjų bičiulių – Sauliaus Šaltenio, Algirdo Patacko, Meilės Lukšienės. Jų paskatintas „ėjau“ su rimtų reformų idėja. Rūpėjo padėti pamatus savarankiškai visuomenei, kurios pagrindine ašimi būtų laisva, kūrybinga asmenybė. Į pirmosios Vyriausybės programą labai aiškiai įrašėme, kad švietimas ir kultūra bus prioritetinė valstybės raidos sritis. 

 

Darius Kuolys. Algimanto Žižiūno nuotr.
Darius Kuolys. Algimanto Žižiūno nuotr.
LNM inf.

Išreikšdamas palaikymą taikių protestų dalyviams Baltarusioj muziejus kviečia prisiminti bendrą kovą už laisvę

Rugpjūčio 23-iąją, sekmadienį, Lietuvos nacionalinis muziejus, išreikšdamas palaikymą taikių protestų dalyviams Baltarusioj ir prisidėdamas prie Laisvės kelio iniciatyvos, kviečia nemokamai apsilankyti parodoje „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ ir prisiminti, kaip lietuvių, lenkų ir baltarusių tautos kartu kovojo už laisvę 1863–1864 metais.

Buvusioje Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje 1863–1864 metais vyko plataus masto sukilimas siekiant išsivaduoti iš Rusijos imperijos priespaudos. Tai kovingiausias nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sąjūdis XIX amžiuje Rusijos imperijoje. Žūtbūtinėse kovose dalyvavo įvairių luomų ir tautybių atstovai, tarp jų lietuviai, lenkai ir baltarusiai. 

LNM inf.

Tauragiškė apie prieš 35-erius metus pastarnokų lauke rastą lobį: „Tiek mes tąkart ir tesupratom“

Rugpjūčio 14–16 d. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje lankytojai galės išvysti išskirtinį muziejaus eksponatą – lobį, kurį prieš 35-erius metus surado vaikai. Vieno jų motina, Tauragėje gyvenanti senjorė, šiandien sako: „Tiek mes tąkart ir tesupratom, kad čia lobis. Kelios monetos – didesnės, mažesnės.“

Oficiali istorija pasakoja, jog prieš 35-erius metus netoli dabartinės Lietuvos–Rusijos sienos, Aukštvilkių kaime, ravėdami pastarnokų lauką, moksleiviai netikėtai aptiko lobį. 

  PUSLAPIS IŠ 13  >>> Archyvas