7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LNM inf.

LNM inf.

Nebuvo egzamine, bet yra parodoje: pristatomos kovojančių moterų istorijos

Šiemet Lietuvą nustebino ne tik matematikos egzamino rezultatai, bet ir istorijos egzamino turinys – kur nenagrinėta nė viena istorinė asmenybė moteris. Du praėję šimtmečiai – tai moters vaidmens virsmo visuomenėje laikas. Laikas, kuris liko šalies vadovėlių paraštėse. Tačiau XIX–XX amžiais Lietuvoje kovojusių ir prie valstybės išlikimo prisidėjusių moterų tikrai netrūko. Buvusiame Lukiškių kalėjime veikiančioje parodoje „kovotoJOS XIX–XX“ pristatomos kovojusių Lietuvos moterų istorijos, iš kurių trys apžvelgiamos ir šiame straipsnyje.

Gailestingosios seserys Lietuvoje imtos rengti nuo 1895 m. Įsitvirtinusi nauja profesija prisidėjo prie moters vaidmens kismo visuomenėje. LNM nuotr.
Gailestingosios seserys Lietuvoje imtos rengti nuo 1895 m. Įsitvirtinusi nauja profesija prisidėjo prie moters vaidmens kismo visuomenėje. LNM nuotr.
LNM inf.

Fotografijų paroda „Lėta kryptis“ – apie Kauno erdves ir nuolat kintančių šio miesto paviršių choreografiją

Liepos 27 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Istorijų namuose – atidaroma menininko, tyrėjo Luko Mykolaičio fotografijų paroda „Lėta kryptis“. Ši paroda – tarsi šiuolaikinis atsakas į prieš šimtmetį fotografo Antano Ingelevičiaus suformuluotus erdvinius klausimus, užgimusius Kaune. Mieste, kur abu menininkai, pasitelkę fotografijos meną, veikia kaip kūrėjai – anuomet ir dabar.

Nuo 2015 m. L. Mykolaitis vyko Kauno miesto erdvių tyrimą, kuris dabar pristatomas parodos formatu. Autoriaus nuotr.
Nuo 2015 m. L. Mykolaitis vyko Kauno miesto erdvių tyrimą, kuris dabar pristatomas parodos formatu. Autoriaus nuotr.
LNM inf.

Naujojo arsenalo laukia pokyčiai: muziejus žengia dar vieną žingsnį rekonstrukcijos link

Prieš pusmetį Lietuvos nacionalinis muziejus pradėjo pasiruošimą vieno iš pagrindinių savo padalinių – Naujojo arsenalo – rekonstrukcijos darbams ir atliko tam būtinus taikomuosius architektūros, istorijos, polichromijos, geologijos, konstrukcijų mokslinius tyrimus. Dabar muziejus pasirašė sutartį su šiluminės trasos iškėlimo darbus atliksiančia įmone, kuri jau ėmėsi rangos darbų, juos planuojama užbaigti iki lapkričio mėnesio.

LNM inf.

Europos archeologijos dienos: nuo povandeninės archeologijos iki elitinio kuršių kario kalavijo

Septynios parodos, šešiolika edukacinių programų, įvairios paskaitos, intriguojantys pristatymai – visa tai birželio 17–19 dienomis pasiūlys per dvidešimt Lietuvos muziejų ir institucijų, prisijungusių ir švenčiančių Europos archeologijos dienas.

LNM inf.

Nidoje – pasimatymas su gintaru: parodoje susipina archeologiniai radiniai ir meno kūriniai

Prasidėjus vasarai Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į pajūrį. Birželio 10 d. 16 val. Nidoje įsikūrusioje Gintaro galerijoje-muziejuje, Menininkų namuose, atidaroma archeologijos ir meno paroda „Laikmečių pokalbis“. Šios parodos akcentu tapo juvelyrės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės darbai, įkvėpti tūkstantmečių senumo muziejaus eksponatų, o atmosferą čia kuria dizainerio Martyno Gintalo videoprojekcija.

Atmosferą parodoje kuria Martyno Gintalo vaizdo projekcija (M. Gintalo nuotr.)
Atmosferą parodoje kuria Martyno Gintalo vaizdo projekcija (M. Gintalo nuotr.)
LNM inf.

Istorikų pokalbis apie tarpukario Lietuvos karo laivo vadą P. Labanauską: jo biografijoje dar esama baltų dėmių

Kokios yra tarpukario Lietuvos karinio laivyno ištakos? Koks vaidmuo čia tenka vienintelio Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitonui Povilui Labanauskui (1908–1999)? Ką naujo apie šį žmogų ir mūsų valstybės karinį jūrų laivyną atskleidžia istoriko Kęstučio Kilinsko tyrimas, atliktas parodoje „Išpakuojam! Henrio Gaidžio dovana Lietuvai“? Apie visa tai kalbama Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykusioje istorikų dr. K. Kilinsko, dr. Jono Vaičenonio ir dr. Ingos Zakšauskienės diskusijoje, kurią moderavo dr. Norbertas Černiauskas.

LNM inf.

Kovojančių moterų istorijos Lukiškių kalėjime: puikus vietos, laiko ir turinio derinys

Lietuvos nacionalinis muziejus Lukiškių kalėjime atidaro naujausią savo parodą „kovotoJOS XIX–XX“. Kartu tai pirmoji paroda, kuri bus įkurdinta autentiškose atnaujinto ir kultūrinio veiksmo vieta tapusio Lukiškių kalėjimo kamerose. Žengdamas į netradicinę erdvę muziejus siekia dar plačiau pasakoti stereotipus griaunančias ir lyčių vaidmenis permąstyti verčiančias istorijas, kurios šių dienų kontekste tampa kaip niekad aktualios.

S. Samsono nuotr.
S. Samsono nuotr.
S. Samsono nuotr.
S. Samsono nuotr.
LNM inf.

Viena paroda ir du dideli atradimai: visuomenei pristatomas nežinomas tarpukario fotografas ir nefasadinio Kauno vaizdai

Į jo objektyvą pakliuvo viskas – ir engiamieji, ir išrinktieji, nuo Kauno favelų iki Lietuvos prezidento aplinkos. Kūrėjas, kuriam buvo atseikėta talento, bet pagailėta šlovės. Duoklę, kurios jis nusipelnė, šiandien jam atiduoda Lietuvos nacionalinis muziejus, balandžio 20 d. Istorijų namuose atverdamas parodą „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“. Parodos organizatoriai jau dabar įsitikinę, kad žmogus-slėpinys Antanas Ingelevičius ir į dienos šviesą iškeltas jo fotografijų archyvas bus įrašyti į Lietuvos fotografijos istoriją. Kartu tai, ko gero, yra geriausia, ką Vilnius šiemet galėtų padovanoti Kaunui – 2022 metų Europos kultūros sostinei.

Antanas Ingelevičius. Asmenukė (Fot. Antanas Ingelevičius, LNM nuotr.)
Antanas Ingelevičius. Asmenukė (Fot. Antanas Ingelevičius, LNM nuotr.)
LNM inf.

Ruošiamasi Vilniaus 700 metų jubiliejui: architektai kviečiami kurti paviljoną Gedimino kalno papėdėje

Lygiai po metų sostinėje iškils nauja ekspozicinė erdvė – paviljonas „Vilnius prieš 200 metų“. Čia lankytojų lauks pažintis su XIX amžiaus vilniečiais ir miestu, kuriame jie gyveno. Mokslininkams dėliojant paskutinius istorinio tyrimo štrichus, Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Architektūros fondu skelbia atvirą konkursą architektams: laimėtojui bus suteikta galimybė nuspręsti, kaip atrodys vilniečius ir miesto svečius Gedimino kalno papėdėje sutelksianti vieta, ir įgyvendinti savo idėją.

LNM inf.

Velykinės kūrybinės dirbtuvės: nuo molinio margučio gamybos iki ukrainietiškų margučių raštų

Lietuvos nacionalinis muziejus penkiuose savo padaliniuose balandžio 9–21 d. rengia kūrybines dirbtuves, kurių pagrindinė tema – Velykos. Dirbtuvių dalyviai – šeimos ar pavieniai asmenys – galės pasimokyti margučius marginti nuo seno mūsų krašte įprastais būdais, kartu su archeologu Povilu pasigaminti netradicinį – molinį – margutį ar susipažinti su ukrainiete Julija, kuri papasakos apie Velykų papročius savo šalyje.

  PUSLAPIS IŠ 17  >>> Archyvas