7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LNM inf.

LNM inf.

Parodoje – radiniai iš Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Bokšto gatvės kapinyno

Lietuvos nacionalinis muziejus po daugiau nei 10 metų trukusių restauravimo darbų į dienos šviesą iškelia unikalius archeologinius radinius iš 2005 metais netikėtai atrasto ir Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Vilniaus Bokšto gatvės kapinyno. Parodos Vilniaus miesto bastėjoje lankytojai išvys daugiau nei šimtą sidabrinių, žalvarinių ir paauksuotų papuošalų, kurie priklausė pirmiesiems tuomet dar pagoniško krašto krikščionims.

Parodoje – daugiau nei šimtas juvelyrikos dirbinių, priklausiusių pirmiesiems tuomet dar pagoniško krašto krikščionims. G. Trečioko nuotr. LNM
Parodoje – daugiau nei šimtas juvelyrikos dirbinių, priklausiusių pirmiesiems tuomet dar pagoniško krašto krikščionims. G. Trečioko nuotr. LNM
LNM inf.

Mes jų gyvenime, jie – mūsų: socialinėmis iniciatyvomis muziejus stiprina ryšius su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis

Šiemet šalyje dešimtimis kartų išaugus migrantų skaičiui, kurių dalis atvyko su mažais vaikais, Lietuvos nacionalinis muziejus, bendradarbiaudamas su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir Pabėgėlių priėmimo centru Naujininkuose, ėmėsi socialinės iniciatyvos: kartą per savaitę muziejaus specialistai mažiesiems organizuoja kultūrinę veiklą. Migrantų vaikai per žaidimus supažindinami su šalies kultūra, ugdomi jų kūrybiniai gebėjimai, rūpinamasi jų emocine būsena.

LNM inf.

Marijai Gimbutienei – 100: ką iš tiesų žinome apie asmenybes, kurių metus minime?

Šiemet minime Marijos Gimbutienės šimtmetį. Šios pasaulinio garso Lietuvos archeologės vardas įamžintas ir miesto topografijoje – M. Gimbutienės vardu pavadintos dvi gatvės: viena – Vilniuje, kita – Kaune. Ką jų gyventojai žino apie šią mokslininkę? Ką iš tikrųjų žinome apie asmenybes, kurių metus minime? Atsakymų į šiuos klausimus nuvykome ieškoti į Marijos Gimbutienės gatvę Vilniuje. Ir štai ką atradome.

Universiteto dėstytojai M. Gimbutienės ir aplinkinėse gatvėse ėmė kurtis XX a. dešimtajame dešimtmetyje.
Universiteto dėstytojai M. Gimbutienės ir aplinkinėse gatvėse ėmė kurtis XX a. dešimtajame dešimtmetyje.
LNM inf.

Maldos, burtai ir šafranas: atveriamas Lietuvos totorių rankraštinis lobynas

Lietuvos nacionalinis muziejus Totorių metus užbaigs visuomenei atverdamas istorinį šios bendruomenės religinių tekstų lobyną: Istorijų namai lankytojus pakvies susipažinti su autentiškais kelių šimtų metų senumo rankraščiais, kurie saugo tikėjimo paslaptis, atskleidžia tautos asimiliacijos istoriją, o paraštėse slepia ir trumpus ekskursus į tuometį gyvenimą.

Paroda „Maldos, burtai ir šafranas“ Istorijų namuose veiks nuo 2021 m. gruodžio 1 dienos. Fot. Gediminas Trečiokas. LNM
Paroda „Maldos, burtai ir šafranas“ Istorijų namuose veiks nuo 2021 m. gruodžio 1 dienos. Fot. Gediminas Trečiokas. LNM
Lankytojai išvys ir dėtą į mirusiojo kapą popieriaus su maldomis ritinį – dalavarą. Fot. Arūnas Baltėnas. LNM
Lankytojai išvys ir dėtą į mirusiojo kapą popieriaus su maldomis ritinį – dalavarą. Fot. Arūnas Baltėnas. LNM
Istorijų namai lankytojus kviečia susipažinti su autentiškais kelių šimtų metų senumo totorių rankraščiais. Fot. Arūnas Baltėnas. LNM
Istorijų namai lankytojus kviečia susipažinti su autentiškais kelių šimtų metų senumo totorių rankraščiais. Fot. Arūnas Baltėnas. LNM
Parodoje ir rankraščių turinį atliepiantys eksponatai. Kardas su geležtėje užrašyta apsaugine formule. Arūnas Baltėnas. LNM
Parodoje ir rankraščių turinį atliepiantys eksponatai. Kardas su geležtėje užrašyta apsaugine formule. Arūnas Baltėnas. LNM
LNM inf.

Į Lietuvą atvyksta M. Gimbutienės idėjų įkvėptos užsienio kūrėjos

Istorijų namuose veikianti paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“ skelbia tarptautinę lydimųjų renginių programą. Šia proga Lietuvoje lankysis užsienio kūrėjos, įkvėptos Marijos Gimbutienės idėjų. Pirmoji dalyvė – menininkė iš Italijos Ivana Spinelli – Vilniuje apsilankys jau lapkričio 24 dieną.

Kūrėja iš Italijos - Ivana Spinelli. (Fot. Salvatore Santoro, 2020)
Kūrėja iš Italijos - Ivana Spinelli. (Fot. Salvatore Santoro, 2020)
LNM inf.

Apie Joną Šliūpą ir jo gyvenimą pasakojama komiksu: kokia asmenybė, toks ir žanras

Lapkričio 10 d. 17 val. Jono Šliūpo muziejuje Palangoje visuomenei bus pristatytas ką tik pasirodęs ir į knygynų lentynas dar tik keliaujantis Miglės Anušauskaitės komiksas Kas išsigando Šliūpo?.

LNM inf.

Didžiausia medalio meno paroda Baltijos šalyse: kūrėjus įkvepia ne tik istorija, bet ir aktualijos

Spalio 27 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma didžiausia tarptautinė medalio meno paroda Baltijos šalyse – XI Baltijos medalių trienalė. Organizatoriai teigia, kad per pastaruosius trejus metus sukurti medaliai stebina ne tik savo stilistika, medžiagiškumu, bet ir tematika: medaliuose įamžintos istorinės asmenybės, atmintinos datos ir net šių dienų aktualijos – Covid-19 pandemija ir egzistenciniai apmąstymai.

Medalių kūrėjai nepamiršta istorinių temų, asmenybių ir atmintinų dienų. Aut. Daumantas Kučas. Barbora ir Žygimantas, 2021 m.
Medalių kūrėjai nepamiršta istorinių temų, asmenybių ir atmintinų dienų. Aut. Daumantas Kučas. Barbora ir Žygimantas, 2021 m.
Didžiausioje medalio meno parodoje Baltijos šalyse – 70-ties autorių kūriniai. Viena iš jų – švedė Kerstin Ostberg. Po tuo pačiu dangaus skliautu, 2020 m.
Didžiausioje medalio meno parodoje Baltijos šalyse – 70-ties autorių kūriniai. Viena iš jų – švedė Kerstin Ostberg. Po tuo pačiu dangaus skliautu, 2020 m.
LNM inf.

UNESCO pripažinimo sulaukęs lietuvės tremtinės liudijimas eksponuojamas parodoje

Paslėptus ir tik po keturių dešimtmečių atsitiktinai rastus tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimus UNESCO komisija Lietuvoje pripažino nacionalinės reikšmės dokumentu ir įtraukė į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. Pirmą kartą dalis autentiško, gyvenimą tremtyje įamžinusio rankraščio šiuo metu eksponuojama Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Negalėjau neparašyti“: pasakojimas apie tremtį“.

LNM inf.

Paroda apie ypatingą Palangos šimtmetį: tikras pokyčių kaleidoskopas

„Parodoje kviečiame pažvelgti ne tik į fasadinę Palangos pusę: ne tik į tuomet dar negausių poilsiautojų traukos vietas, šventes, pajūrio pliažus, bet ir į kiemus, turgų, vaistinę, gintaro dirbtuves, kylantį Šventosios žvejybos uostą, aplinkinius kaimus“, – intriguoja istorikė Vilma Bukaitė, parengusi parodą „Palanga mūsų“.

Bertingų šeimos vaistinė Palangoje su trimis iškabomis – latvių, rusų ir vokiečių kalbomis. Apie 1910–1915 m., LNM nuotr.
Bertingų šeimos vaistinė Palangoje su trimis iškabomis – latvių, rusų ir vokiečių kalbomis. Apie 1910–1915 m., LNM nuotr.
Brolių Motelio ir Geršono Kanų gintaro dirbtuvė Palangoje, turėjusi 10–20 darbininkų. 1930–1936 m. Fotografas Ignas Stropus. LNM nuotr.
Brolių Motelio ir Geršono Kanų gintaro dirbtuvė Palangoje, turėjusi 10–20 darbininkų. 1930–1936 m. Fotografas Ignas Stropus. LNM nuotr.
Palanga apie 1930 m. Vaizdas iš lėktuvo. LNM nuotr.
Palanga apie 1930 m. Vaizdas iš lėktuvo. LNM nuotr.
LNM inf.

Jos darbai prilygsta Rozetos akmens hieroglifų iššifravimui: Paryžiaus publiką supažindins su Marija Gimbutiene

Pasaulinio garso archeologės Marijos Gimbutienės šimtmetis minimas ne tik Lietuvoje. Rudenį tarptautinę parodą apie šią archeologę ir jos vizionieriškas idėjas Istorijų namuose pristatysiantis Lietuvos nacionalinis muziejus skiria dėmesį M. Gimbutienės žinomumui didinti ir už šalies ribų. Tam muziejus parengė kilnojamąją parodą, kuri pirmiausia bus pristatyta Paryžiaus publikai UNESCO būstinėje.

Marija Gimbutienė Sicilijoje. 1962 m. Iš šeimos archyvo.
Marija Gimbutienė Sicilijoje. 1962 m. Iš šeimos archyvo.
  PUSLAPIS IŠ 16  >>> Archyvas