7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Nidos meno kolonija

Nidos meno kolonija

Paskutinį birželio savaitgalį Nidoje – 9-asis VDA Nidos meno kolonijos simpoziumas

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje birželio 28-30 d. jau 9-ąjį kartą vyks tiek vietos gyventojams, tiek kurorto svečiams, tiek meno profesionalams gerai pažįstamas visuomenei atviras tarptautinis Inter-formato simpoziumas. Šių metų tema – apie humoro ir absurdo takumą. Susibūrę menininkai, filosofai, sociologai ir muzikai klaus, ar ir kaip skirtingi humoro mechanizmai gali keisti požiūrį į „tikrovę“, kelti iššūkius įsitvirtinusioms nuostatoms ir įvairiems tabu.

Programoje – pasivaikščiojimai, bingo žaidimas ir videodarbų peržiūros

Trijų dienų programą sudaro daug skirtingo pobūdžio renginių: paskaitos, piligriminė kelionė į kopas, diskusijos, šmaikščios kavos pertraukėlės, performansai ir kt.  Simpoziumo pranešėjai ir atlikėjai – savo srityse gerai pažįstami Lietuvos ir užsienio menininkai.

Humorą su šiuolaikiniu menu jungiantis Olavas Westphalenas ruošia simpoziumo atidarymo paskaitą bei dalyvaujamąjį hepeningą, kuriais analizuoja kultūrinį nesusikalbėjimą ir egzistencinius klausimus. Jis yra įkūręs „Modernios komedijos mene muziejų“ (MoMCo) ir kartu su simpoziumo kuratore Lívia Páldi sudaręs skaitinį „Disfunkcinė komedija“. Nidos meno kolonijoje trumpai jau lankiusis su dalyvavimo menu ir humoru dirbanti menininkė Dafna Maimon kuria dviejų etapų programą „Žmogaus skaliko programa: šuns poelgis“, kuri susidės iš režisuojamos patirties ir piligrimystės kopose.

Konceptuali Irinos Gheorghe ekskursija skatins dalyvius „tyrinėti nepastebimą“, o rašytoja, menininkė Paulina Eglė Pukytė pakvies į Kolonijos skaityklą pažaisti „Juokingą-nejuokingą bingo“. Kolektyvas „Janks Archive” (Benas Kinsley ir Jessica Langle) pokalbio-hepeningo forma pristatys įžeidinėjimų humoro istoriją.

Į Nidos meno kolonijos rezidenciją mėnesiu anksčiau susirinkę Justinas Tyleris Tate’as (Error Collective) ir Žygimantas Kudirka simpoziumui ruošia naujus kūrinius. J. T. Tate’as specialiam vakariniam renginiui konstruoja dekoracinius elementus, o Ž. Kudirka kuria dienoraštinį garso performansą.

Įtraukiant regioninį aspektą, simpoziume taip pat bus siekiama pažvelgti į lokalų postsovietinį ir postsocialistinį būvį ir juokingas, net absurdiškas, situacijas, įvykstančias, kai praeitis susiduria su dabartimi, Rytai susitinka su Vakarais, periferija su centru, menas – gyvenimu, lokalus su globaliu.

Pilną simpoziumo programą galite peržiūrėti čia (anglų k.)
Išsamesnis renginių ir dalyvių pristatymas čia (anglų k.)
Visi trijų dienų renginiai atviri.

Humoras – nepakankamai įvertintas savirefleksijos įrankis

Komiški komunikacijos žanrai (ironija, satyra, komedija, absurdo humoras ir t.t.) dažnai nuvertinami, laikomi tiesiog išdykavimu arba nėra galimi dėl politinio korektiškumo. Kuratoriai Lívia Páldi ir Vytautas Michelkevičius tiki, kad komiški žanrai – geriausia priemonė apnuoginti absurdiškumus meno ir akademijos pasaulyje, išvaryti mus iš „profesionalumo burbulo“ ir kitaip priartėti prie populizmo valdomos realybės.

„Paskutiniajam simpoziumui tokia tema pasirinkta todėl, kad humoras dabar atrodo kaip vienintelė galimybė reaguoti į šiandieninę šiuolaikinio meno situaciją ir jo įtemptą, kartais net  absurdišką sąveiką su visuomene“, – teigia kuratorius V. Michelkevičius.

Simpoziumo rengėjai siūlo mesti iššūkį pernelyg rimtam bendravimo būdui ir apmąstyti humoro potencialą savikritikai bei savirefleksijai. Simpoziume humoras taps įrankiu diskutuoti jautriomis ir kompleksiškomis temomis apie rasę, lytį, klasinę struktūrą, etniškumą, seksualumą, smurtą ir asmeninę tapatybę.

Kas yra Inter-formato simpoziumas?

Simpoziumo formatas svyruoja tarp konferencijos ir festivalio, bet, atsižvelgiant į vietos atokumą, visi esantys asmenys tampa aktyviais dalyviais. Inter-formato simpoziumai VDA Nidos meno kolonijoje vyksta nuo 2011 m.. Jie suteikia tarpdalykinę platformą meno ir mokslo susitikimams bei sujungia kolonijos meno, edukacijos ir rezidencijų programas.

Nuo pat 2011-ųjų prie simpoziumo dirbantis Nidos meno kolonijos meninis direktorius, dėstytojas, kritikas ir kuratorius dr. Vytautas Michelkevičius kiekvienais metais kviečiasi vis kitą kuratorių(ę) ir drauge tyrinėja pasirinktą temą ar problematiką. Šiemet jau 9-ajam ir paskutiniajam simpoziumui rimtai, tačiau dėl to ne mažiau linksmai sudarant programą jam talkino Budapešte gimusi, šiuo metu Dubline gyvenanti kuratorė Lívia Páldi.

Simpoziumą organizuoja VŠĮ MENE bendradarbiaujant su VDA Nidos meno kolonija. Dalinai remia Lietuvos kultūros taryba ir LR Kultūros ministerija.

 

Nidos meno kolonija

Kvietimas teikti paraiškas 2019–2020 m. rezidencijoms ir 9-ajam Inter-formato simpoziumui apie humoro ir absurdo takumą

Paraiškų teikimo terminas: 2019 m. kovo 15 d., 23:59.
Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos (NMK) rezidencijų programa yra atvira tiek pradedantiems, tiek jau įsitvirtinusiems menininkams, dizaineriams, architektams, kuratoriams bei tyrėjams. NMK – tai viena iš didžiausių meno, rezidencijų bei edukacijos institucijų Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Joje suteikiama galimybė dirbti naujame šiuolaikinės architektūros pastate, apsuptame miško. Nuo 2011 m. Kolonijoje rezidavo daugiau negu 400 menininkų ir kultūros profesionalų.
Gyvenimo ritmas ir atmosfera Kolonijoje priklauso nuo sezono bei vykstančių programų. Vienu metu Kolonijoje gali būti nuo 7 iki 70 žmonių. Didžiąją metų dalį – nuo spalio iki balandžio mėnesio – galima mėgautis ramybe, kurią kartais paįvairina į praktikas bei dirbtuves atvykę meno profesionalai ir studentai. Liepos-rugpjūčio mėnesiais Nidoje įsibėgėja aktyvus, bet ne per daug intensyvus kurortinis gyvenimas.


Gyvenimo sąlygos ir socialinė aplinka Kolonijoje leidžia patogiai reziduoti. Kiekvienoje iš penkių rezidencijų yra 65 kv. m ploto, išdėstyto per du aukštus. Rezidencijos aprūpintos visais reikalingais patogumais. Kolonijoje taip pat yra dirbtuvės su lazerinio pjovimo staklėmis, medžio bei metalo apdirbimo įrankiais, fotografijos, video įranga ir vaizdo bei garso redagavimo programomis. Visus metus Kolonijoje reziduoja nuolat besikeičianti menininkų bendruomenė, kuri gali naudotis darbuotojų konsultacijomis ir kūrybinėmis bei socialinėmis Kolonijos erdvėmis.

Individualios rezidencijos (35 vietos) 2019 m. liepa–2020 m. gegužė Trukmė: 1-4 mėnesiai, tačiau rekomenduojame dviejų mėnesių trukmės rezidencijas. Kainos: Stipendijos šiuo metu neteikiamos; atrinktiems ir finansinės paramos siekiantiems kandidatams mielai atsiųsime rekomendacinį laišką. Gyvenamosios erdvės bei studijos kaina atrinktiems rezidentams yra 400 EUR per mėnesį. Į kainą įtraukta įrangos nuoma, bevielis internetas, naudojimasis bendromis erdvėmis ir dviračiais.

Nidos doktorantų mokyklos (NDM) rezidencijos, skirtos doktorantūros teoretikams bei praktikams 2019 m. liepa–rugpjūtis Atrinktieji doktorantūros rezidentai gali prisijungti prie NDM intensyvių kursų „Fight the Power 2019/1989”, vyksiančių rugpjūčio 26–31 d. Venecijoje. Plačiau apie NDM programą čia: http://nidacolony.lt/en/nida-doctoral-school/fight-the-power-2019-1989-we-the-ungovernable. Kainos: sąlygos galioja tokios pačios, kaip individualioms rezidencijoms. Atrinktiems rezidentams suteikiama galimybė dalyvauti intensyviuose NDM kursuose be konkurso.

Kvietimas teikti siūlymus 9-ajam Inter-formato simpoziumui apie humoro ir absurdo takumą
2019 m. birželio 28–30 d.
Kuratoriai: Lívia Páldi (Vengrija/Airija) ir Vytautas Michelkevičius (Lietuva).

Kasmet vykstantis simpoziumas šiais metais suves 50 menininkų, kultūros praktikų ir tyrėjų, nagrinėjančių ir kvestionuojančių komiškumo, humoro vaidmenis, jų kritinį potencialą ir absurdo reikšmę šiuolaikiniame mene bei su juo susijusiose teorijose.


Šį kartą bus klausiama, kaip mes naudojame humorą, kalbėdami apie kompleksiškas ekologijos ir (kultūros)-politikos temas bei jų kuriamas absurdiškas situacijas. Analizuojant skirtingus humoro mechanizmus bus bandoma apčiuopti pastarųjų galimybes keisti požiūrį į „tikrovę“, laužyti stereotipus ir kelti iššūkius „tabu“ temoms ar įsitvirtinusioms nuostatoms.


Simpoziumo metu dalyviai ieškos būdų, kuriais meninis arba kuratorinis kūrinys išplėstų politinės kritikos ir tradicinės satyros ribas, įtraukdamas nuorodas iš meno ir kultūros istorijos, bei padėtų pažvelgti į sąmojį kaip į „inovatyvų veiksmą“, galintį komentuoti kultūrines, politines ir socialines paraleles. Įtraukiant regioninį aspektą, simpoziume taip pat bus siekiama pažvelgti į lokalų postsovietinį būvį.


Simpoziumas, vykstantis pajūrio kurorte, Nidoje, kviečia dalyvius iš skirtingų sričių permąstyti, kurti skirtingas humoro strategijas ir sujungti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus žanrus. Tai galėtų būti komiksų skulptūra, stand-up‘as kaip akademinė paskaita, satyrinis pasivaikščiojimas, absurdiškas žygis, „Humoro SPA“ ir t.t.

Patvirtinti dalyviai: Žygimantas Kudirka (LT), Lissette Olivares (USA), Julijonas Urbonas (LT), Olav Westphalen (DE/SE), Gernot Wieland (AT/DE) ir kiti. Parama: visiems atrinktiems dalyviams iš dalies padengiamos kelionės išlaidos (iki 200 EUR), suteikiamas apgyvendinimas ir maitinimas simpoziumo metu.  Visas aprašymas ir informacija apie paraiškų teikimą: http://nidacolony.lt/lt/projektai/simpoziumas/inter-format-symposium-2019
Prašome vadovautis paraiškų teikimo tvarka: http://nidacolony.lt/lt/menininku-rezidenciju-programa/paraiskos-ir-atranka

 

 

Nidos meno kolonija


Nidoje vyks Vasilijaus Safronovo knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ pristatymas

2019 m. sausio 24 d., 17 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida) vyks pirmasis knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ pristatymas. Šios dr. Vasilijaus Safronovo atliktos mokslo studijos apie Kuršių nerijos gyventojų per(si)kėlimų istorijas pristatymas yra projekto „4Cs: Nuo konflikto iki sugyvenimo” dalis ir skiriamas Neringos bendruomenei.

Susitikimo metu prie arbatos puodelio kviesime diskutuoti su autoriumi, dalintis prisiminimais, o savo bibliotekos kolekciją papildyti dovanojamu knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ egzemplioriumi.


„Miškų rojus, kopų karalijos perlas, gamtos stebuklas – nuo Prūsijos švietėjo Wilhelmo von Humboldto laikų Kuršių nerija grožimasi, daugumai autorių ji kažką reiškia visų pirma dėl nuostabaus kraštovaizdžio. Tačiau kodėl neriją vadiname „kuršių“? Kas buvo ir yra jos gyventojai? Kokios jų atsiradimo pusiasalyje istorijos? Knyga „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje“ siūlo pakeisti optiką ir pažvelgti į pusiasalį kaip į nuolatinių migracijų vietą – erdvę, kuri beveik visiškai ištuštėjo dėl Antrojo pasaulinio karo pasekmių ir kurios pakartotinis apgyvendinimas pokariu Lietuvoje buvo išskirtinis.“

Pristatyme dalyvaus knygos autorius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriaus. mokslo darbuotojas dr. Vasilijus Safronovas, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vyriaus. mokslo darbuotoja, projekto „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“ vadovė dr. Sigita Kraniauskienė ir VDA Nidos meno kolonijos vykd. direktorė, ES projekto „4Cs: Nuo konflikto iki sugyvenimo“ vadovė Lietuvoje, knygos iniciatorė dr. Rasa Antanavičiūtė.
Renginys Facebook
 

Nidos meno kolonija

Egiptas mūsų akimis: Laimos Kreivytės ir Sauliaus Leonavičiaus įspūdžių pristatymai


Neseniai grįžę iš kūrybinių gastrolių Saulius Leonavičius ir Laima Kreivytė gyvai pasidalins rezidencijoje MASS Alexandria ir dvejų mėnesių gyvenimo Egipte patirtais įspūdžiais: koks Egiptas ir kultūra pasitiko menininkus? Ar dykuma tokia pati karšta rudenį? Kokį meną kuria ir įsileidžia vietos kūrėjai?  Jaukus menininkų patirčių ir kūrybos pristatymas vyks gruodžio 15 d. (šeštadienį), 16 val. projektų erdvėje „Sodų 4”, Vilniuje. Šiais metais prasidėjusiuose rezidencijų mainuose tarp VDA Nidos meno kolonijos ir MASS Alexandria dalyvavę menininkai ruošėsi Aleksandrijoje ir Kaire vykusioms jų parodoms. Sauliaus ir Laimos parodos susiliejo su jų ilgalaikiais interesais ir buvo specifiškai orientuotos į vietos politinius ir kultūrinius kontekstus, gyvenimo bei sugyvenimo ypatybes. MASS Alexandria – tai menininko Wael Shawky’o 2010 m. Miami rajone, rytų

Aleksandrijoje, įkurta studija. Ši vienintelė mieste šiuolaikinio meno institucija, kurioje susitinka progresyvaus ir kritiško meno atstovai, menininkams siūlo erdvę tarpdisciplininiams tyrimams, kritinėms studijoms, naujoms galimybėms ir pažintims. Nors MASS Alexandria pirmiausia yra menininkų valdoma studija ir meno mokykla, ji taip pat organizuoja parodas ir viešas programas, skirtas lokaliems ir globaliems šiuolaikinio meno diskursams. Rezidencijų mainų programa yra projekto „4Cs: From Conflict to Conviviality through Creativity and Culture“ dalis.

Renginys Facebook: https://www.facebook.com/events/491953431327809/

 


Neseniai grįžę iš kūrybinių gastrolių Saulius Leonavičius ir Laima Kreivytė gyvai pasidalins rezidencijoje MASS Alexandria ir dvejų mėnesių gyvenimo Egipte patirtais įspūdžiais: koks Egiptas ir kultūra pasitiko menininkus? Ar dykuma tokia pati karšta rudenį? Kokį meną kuria ir įsileidžia vietos kūrėjai?  Jaukus menininkų patirčių ir kūrybos pristatymas vyks gruodžio 15 d. (šeštadienį), 16 val. projektų erdvėje „Sodų 4”, Vilniuje. Šiais metais prasidėjusiuose rezidencijų mainuose tarp VDA Nidos meno kolonijos ir MASS Alexandria dalyvavę menininkai ruošėsi Aleksandrijoje ir Kaire vykusioms jų parodoms. Sauliaus ir Laimos parodos susiliejo su jų ilgalaikiais interesais ir buvo specifiškai orientuotos į vietos politinius ir kultūrinius kontekstus, gyvenimo bei sugyvenimo ypatybes. MASS Alexandria – tai menininko Wael Shawky’o 2010 m. Miami rajone, rytų

Aleksandrijoje, įkurta studija. Ši vienintelė mieste šiuolaikinio meno institucija, kurioje susitinka progresyvaus ir kritiško meno atstovai, menininkams siūlo erdvę tarpdisciplininiams tyrimams, kritinėms studijoms, naujoms galimybėms ir pažintims. Nors MASS Alexandria pirmiausia yra menininkų valdoma studija ir meno mokykla, ji taip pat organizuoja parodas ir viešas programas, skirtas lokaliems ir globaliems šiuolaikinio meno diskursams. Rezidencijų mainų programa yra projekto „4Cs: From Conflict to Conviviality through Creativity and Culture“ dalis.

Renginys Facebook: https://www.facebook.com/events/491953431327809/

Sauliaus Leonavičiaus nuotrauka
Neseniai grįžę iš kūrybinių gastrolių Saulius Leonavičius ir Laima Kreivytė gyvai pasidalins rezidencijoje MASS Alexandria ir dvejų mėnesių gyvenimo Egipte patirtais įspūdžiais: koks Egiptas ir kultūra pasitiko menininkus? Ar dykuma tokia pati karšta rudenį? Kokį meną kuria ir įsileidžia vietos kūrėjai? Jaukus menininkų patirčių ir kūrybos pristatymas vyks gruodžio 15 d. (šeštadienį), 16 val. projektų erdvėje „Sodų 4”, Vilniuje. Šiais metais prasidėjusiuose rezidencijų mainuose tarp VDA Nidos meno kolonijos ir MASS Alexandria dalyvavę menininkai ruošėsi Aleksandrijoje ir Kaire vykusioms jų parodoms. Sauliaus ir Laimos parodos susiliejo su jų ilgalaikiais interesais ir buvo specifiškai orientuotos į vietos politinius ir kultūrinius kontekstus, gyvenimo bei sugyvenimo ypatybes. MASS Alexandria – tai menininko Wael Shawky’o 2010 m. Miami rajone, rytų Aleksandrijoje, įkurta studija. Ši vienintelė mieste šiuolaikinio meno institucija, kurioje susitinka progresyvaus ir kritiško meno atstovai, menininkams siūlo erdvę tarpdisciplininiams tyrimams, kritinėms studijoms, naujoms galimybėms ir pažintims. Nors MASS Alexandria pirmiausia yra menininkų valdoma studija ir meno mokykla, ji taip pat organizuoja parodas ir viešas programas, skirtas lokaliems ir globaliems šiuolaikinio meno diskursams. Rezidencijų mainų programa yra projekto „4Cs: From Conflict to Conviviality through Creativity and Culture“ dalis. Renginys Facebook: https://www.facebook.com/events/491953431327809/ Sauliaus Leonavičiaus nuotrauka
Nidos meno kolonija

Atviros studijos Nidos meno kolonijoje

Rugsėjo 29 d., 15 val. penkios rezidentės, mėnesį laiko gyvenusios ir kūrusios Nidos meno kolonijoje, atvers savo studijų duris. Šį kartą savo rezidencijoje sukurtus kūrinius bei plėtotus meninius tyrimus pristatys Giedrė Mickūnaitė (LT), Hanna Schaich (AT), Julia Heurling (SE), Amira Hanafi (USA/EG) ir Naomi Woo (CA). Atvirų studijų dienos Nidos meno kolonijoje vyksta kiekvieną mėnesį. Tai puiki galimybė susipažinti su rezidentais, jų kūryba ir išgirsti apie patirtis bei atradimus rezidencijos Nidoje metu.

Daugiau apie rezidentes: http://nidacolony.lt/lt/1182-rezidentes-nidoje-2018-uju-rugseji

 

* Darbų pristatymai ir diskusijos vyks anglų kalba.

** Viršelio nuotraukoje Julios Heurling kūrinio „On Reflection“ (liet. „Apmąsčius“) fragmentas.

 

Nidos meno kolonija

Paroda „Perfor(m)uoti peizažai“ persikelia į Vilnių

Nuo rugsėjo 6 d. iki rugsėjo 28 d. Keramikos kūrybinio centro „VDA Lauko/ekspo” paviljone (Maironio g. 4, Vilnius) pristatoma parodos „Perfor(m)uoti peizažai” „prokumentacija” (proaktyvi dokumentacija). Keli iš VDA Nidos meno kolonijoje veikusios parodos perkelti eksponatai dar kartą performuoja Kuršių nerijos peizažą Vilniaus senamiesčio kraštovaizdyje, o QR kodai ir nuorodos nukelia žiūrovą į jau įvykusios parodos dokumentaciją bei joje rodytus videofilmus.


VDA Nidos meno kolonija ir visa Kuršių Nerija nuo gegužės iki liepos mėnesio buvo pavirtusi bandymų aikštele ir tyrimų laboratorija. Rezidencijos dalyviai diskutavo apie gamtos ir žmogaus santykius įvairiose skalėse (masteliuose): nuo geologinio kraštovaizdžio iki simbiozės su mažiausiais augalais, nuo parko ir kitų reglamentų iki psichofizinių nuostatų. Ši intensyvi dalyvių rezidencija liepos 20 – rugpjūčio 31 dienomis pavirto paroda, kurioje susitiko kraštovaizdžio architektūros, geografijos, biologijos, skulptūros, darbo etikos, choreografijos, naujųjų medijų ir performanso praktikos.

„Kuršių nerijos peizažas perfor(m)uojamas, Neringoje įvedama fitokratija, parodų salės virsta treniruočių salėmis, atrandama, kad vietinis mentalitetas susiformuoja per nuolatinį darbą specifiniame kraštovaizdyje, o tradicinis dainavimas virsta animalistiniu urzgesiu ir murmesiu.
Tai ne meno paroda, o vizualus, garsinis, performatyvus ir interaktyvus pasakojimas apie Kuršių neriją, kur šiuolaikinis menas suteikia platformą susitikti įvairių sričių tyrėjams ir menininkams bei pateikti savo žiūros, klausos bei sąlyčio taškus.”

Dalyviai Lina Lapelytė Ona Lozuraitytė ir Petras Išora Špela Petrič (Slovėnija) Anna Romanenko ir Björnas Kühnas (Vokietija) Kuratorius Vytautas Michelkevičius


Parodą galima apžiūrėti bet kuriuo paros metu.

Rezidencijos ir parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija, Goethe`s institutas Lietuvoje, Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinio mobilumo programa (KKNORD).


Renginys Facebook
Paroda yra Vilniaus galerijų savaitgalio dalis

 

Nidos meno kolonija

Paroda „Perfor(m)uoti peizažai“ skelbia Nidos meno koloniją proto mankštos ir kūno kultūros sale


Kai vasarą Nida tampa dvasios ir kūno kultūros kurortu, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija nuo liepos 20 d. atveria visuomenei duris su vasaros paroda. Joje bus pristatomi nauji rezidencijoje sukurti kūriniai, kurie kvies žiūrovus patirti bei perfor(m)uoti Kuršių nerijos peizažą ir jo dinamiką.


Iki vasaros galo veikianti paroda iš vienos pusės atrodys kaip smalsiems žiūrovams atvira tyrimų laboratorija, o iš kitos – kaip žaismingas fizinių ir emocinių patirčių tinklas ar atokvėpio nuo intensyvaus „paplūdinimosi“ erdvė – čia bus galima mankštinti ir kūną, ir protą.


Parodos kuratorius Vytautas Michelkevičius atskleidžia, kad parodoje: „Kuršių nerijos peizažas perfor(m)uojamas, Neringoje įvedama fitokratija, parodų salės virsta treniruočių salėmis, atrandama, kad vietinis mentalitetas susiformuoja per nuolatinį darbą specifiniame kraštovaizdyje, o tradicinis dainavimas virsta animalistiniu urzgesiu ir murmesiu.“

Parodos architektai  Ona Lozuraitytė ir Petras Išora Nidos meno kolonijos parodų salę performuos ir pavers industrializuotu Nerijos peizažu, kuris leis visiškai nauju būdu patirti kartografuotus geodinaminius kraštovaizdžius, įskaitant kopas ir miškus. Be to, jie dalyvauja parodoje ir kaip tyrėjai, atskleidžiantys Nacionalinio parko sluoksnius bei geografinius paviršius, kuriuos bus galima ne tik pamatyti, bet ir paliesti.

Parodos kūną sudarys metus trukę rezidentų meniniai, architektūriniai ir moksliniai tyrimai, kurie erdvėje išsiskleis dar visuomenei nerodytais žemėlapiais bei naujai sukurtais kūriniais. Parodos principas remiasi materialiais semiotiniais tinklais ir prielaida, kad veiksnumą turi visi jos dalyviai: peizažai, augalai, instrumentai, architektūriniai elementai, kūriniai ir žmonės.

Parodoje performuojamas peizažas – jis tampa perforuotas, perlinkęs ir įtrūkęs, jam suvokti panaudojami įvairūs priartinimo, sumažinimo ir apčiuopimo įrankiai ar susikeitimas vaidmenimis tarp žmonių ir nežmonių. Joje žiūrovas tampa dalyviu, galinčiu savo kūnu patirti kraštovaizdį, sąveikauti su augalais ir atlikdamas choreografiškus judesius pakeisti savo mentalitetą.

Jei visas Kuršių Nerijos nacionalinis parkas yra paroda, kaip atrodytų jūsų performansas medžiui ar kerpei? Kiek reikia kartoti tą patį veiksmą, kad taptumėte peizažu arba monumentu? Kaip tai paveiks jūsų mentalitetą? Kada pasikartojantys veiksmai, reikalingi atlikti darbui, virsta šokiu? Ar kada nors bandėte užlipti ant peizažo ir pamatyti savo tiesioginę įtaką jam? Kaip sulėtėja laikas ir pasikeičia erdvė, žvelgiant iš augalų perspektyvos? Kam išties priklauso veiksnumas šiame susipynusiame gamtos-kultūros tinkle?

Menininkė ir biologijos mokslų daktarė Špela Petrič (Slovėnija) kvies patirti fitokratiją, kuri pakeis Neringoje veikiančią demokratiją, tai reiškia, kad mus valdys ne žmonės, o augalai. Jos unikali performatyvi akcija atidarymo metu pastūmės išsinerti iš žmonių (žmonijos) kailio per specialiai sukonstruotus įrankius.


Lina Lapelytė pristatys videofilmą, sukurtą iš kamerinio performanso Nidos miške, o menininkų duetas Anna Romanenko ir Björnas Kühnas iš Vokietijos pateiks ir leis išbandyti specialius treniruočių instrumentus, kuriuos naudojant galima bent laikinai pakeisti savo mentalitetą.
Tai ne vien meno paroda, o vizualus, garsinis, performatyvus ir interaktyvus pasakojimas apie Kuršių neriją, kur šiuolaikinis menas suteikia platformą susitikti įvairių sričių tyrėjams ir menininkams bei pateikti savo žiūros, klausos ir sąlyčio taškus.


Parodoje dalyvaujantys menininkai dirba ir yra pripažinti tarptautiniu mastu įvairiuose kontekstuose: teatro, muzikos ir performansų, architektūros bei vizualiojo meno. Lietuvos paviljone 2019 m. Venecijos meno bienalėje VDA Nidos meno kolonija pristatys Linos Lapelytės, Rugilės Barzdžiukaitės bei Vaivos Grainytės operą-performansą „Saulė ir jūra”. Architektai Ona Lozuraitytė ir Petras Išora projektuoja tiltą Seule (P. Korėja).


Atidarymo metu liepos 20 d., 18 val. vyks dalyvaujamasis performansas-akcija. Špela Petrič (Slovėnija) kvies bent laikinai įsivaizduoti, kad Neringoje veikia ne demokratija, o fitokratija, ir mus valdo ne žmonės, o augalai. Jo metu dalyviai galės išbandyti specialiai sukurtus pažintinius tyrimo instrumentus bei patirti augalų jautrumą ir galią.


Paroda veiks liepos 21 – rugpjūčio 31 d. kasdien, išskyrus pirmadienius, nuo 12 iki 20 val. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje, E. A. Jonušo g. 3, Nida.


Daugiau apie parodą http://nidacolony.lt/lt/1156-vasaros-paroda-perfor-m-uoti-peizazai-arteja
Pokalbiai su parodos menininkais: Anna Romanenko ir Björnu Kühnu Špela Petrič

Paroda yra XXII Thomo Manno festivalio dalis, vykstančio liepos 14-21 dienomis
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Goethes institutas Lietuvoje, Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinio mobilumo programa

 

Nidos meno kolonija

Lietuvių menininkai kviečiami teikti paraiškas A-I-R Krems (Austrija) rezidencijai 2019-iesiems

VDA Nidos meno kolonija, bendradarbiaudama su rezidencijų programa AiR Krems, kviečia lietuvių vizualiųjų menų kūrėjus teikti paraiškas dalyvauti rezidencijų programoje Kremse (Austrija).

Institucijų partnerystė užsimezgė dar 2013-aisiais. Tada pirmuoju rezidentu iš Lietuvos Austrijoje buvo Dainius Liškevičius, o Nidos meno kolonijoje rezidavo austrų menininkai Hannah Oellinger ir Manfredas Raineris. Per pastaruosius metus šiame viename seniausių ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų Austrijos miestų, meno projektus vystė Emilija Škarnulytė, Lina Albrikienė, Akvilė Anglickaitė, menininkų duetas Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), o į Lietuvą buvo atvykusios – Laura Skocek, Ida Divinzenz, Barbara Kapusta, Ines Hochgerner. Šiemet lietuvių menininkė Irma Stanaitytė-Bazienė liepą‒rugsėjį praleis Austrijoje, o spalį Nidoje ‒ austrų menininkė Claudia Rohrauer.

80 kilometrų nuo Vienos esančiame Kremse tarptautinis rezidencijų centras įkurtas 2000-aisiais. Buvusiame kilimų fabrike įrengtose penkiose (nuo 45 iki 120 kv. m) studijose be vizualiųjų menų kūrėjų reziduoja muzikai, rašytojai ir architektai. Organizacija taip pat bendradarbiauja su Čikagos meno institutu (JAV), Custom House Studios (Airija), Karališkuoju Melburno technologijų institutu (Australija), Djerassi meno rezidentūra (JAV) bei Örnsköldsviks Kollektiva Konstnärs Verkstad (Švedija).

Tarptautiniai rezidencijų mainai siekia vystyti kritinius šiuolaikinio meno pristatymo ir kūrybos kontekstus. Rezidencijų programa suteikia sąlygas pritaikyti ir pristatyti naujas kūrėjų taikomas kūrybines praktikas. Šie mainai suteikia galimybę pažinti ir tyrinėti „vietos“ ekonomikos, politikos ir kultūrinio identiteto saitus. Iš trijų VDA Nidos meno kolonijos atrinktų lietuvių menininkų Kremso rezidencijos meno taryba pasirinks vieną. Rezidencijai numatytas laikas ‒ du mėnesiai, 2019-ųjų liepos 2 ‒ rugpjūčio 30 d. Dviejų mėnesių rezidencijai skiriama 2600 EUR vienkartinė stipendija pragyvenimo ir kelionės išlaidoms padengti. Rezidentui nemokamai suteikiamos patalpos kūrybai ir gyvenimui, o taip pat administracinė bei kuratorinė pagalba. Menininkas turėtų pasirūpinti savo sveikatos draudimu.

Norinčius pasinaudoti rezidencijos mainų galimybe lietuvius, vizualiųjų menų menininkus kviečiame teikti paraiškas; viename PDF dokumente (ne daugiau 3 MB) anglų kalba turi būti pateikta:
- Atsisiųsta ir užpildyta paraiškos forma
- Gyvenimo aprašymas (CV)
- Trumpas projekto, kurį vykdysite Kremse, pristatymas (tekstas ir fotografijos iki 2 A4 puslapių)
- Kūrybinis portfolio (ne daugiau kaip 10 kūrinių nuotraukų, iki 4 min. trukmės video ar garso nuorodų, juos sunumeruokite. Nuotraukas pateikite jpg, o garso kūrinius mp3 formatu. Jei turima, pridėkite ir atsiliepimus spaudoje ir parodų katalogus)
Prioritetas teikiamas Lietuvoje gyvenantiems ir kuriantiems menininkamas, nes stipendija siekiama suteikti daugiau galimybių jų mobilumui.

Paraiškos laukiamos iki rugsėjo 20 d., el. paštu info@nidacolony.lt
Kvietimas Kolonijos puslapyje: http://nidacolony.lt/lt/1150-lietuviu-menininkai-kvieciami-teikti-paraiskas-a-i-r-krems-rezidencijai-austrijoje

 

 

aizdas per Kremse esančios menininkų rezidencijos langą. Pakui Hardware nuotr.
aizdas per Kremse esančios menininkų rezidencijos langą. Pakui Hardware nuotr.
Nidos meno kolonija

8-asis Inter-formato simpoziumas apie skaitmeninio įžeminimo apeigas vyks Nidoje per Rasas

Šį kartą 8-asis Inter-formato simpoziumas birželio 20-24 d. VDA Nidos meno kolonijoje suburs per 50 menininkų, filosofų, mokslininkų, muzikantų, tradicijų ir papročių tyrinėtojų ir praktikų. Simpoziumo metu dalyviai bus kviečiami kritiškai apmąstyti prigimtiškumo sampratas dabartyje bei savitai perkurti tradicinius žinojimus per skaitmeninio įžeminimo apeigas. Neatsitiktinai pasirinktas metas, kai naktys trumpiausios, o dienos ilgiausios, taip pat leis programos dalyviams patirti tradicinius ritualus, organizuojamus Neringos bendruomenės ir svečių.

Pavadinimas pirmiausiai atsirado angliškai „Rites & Terrabytes”, o skaitmeninio įžeminimo apeigos yra jo interpretacija lietuviškai. Jis nuorodo į susiklosčiusią nevienareikšmišką situaciją, kuomet vis labiau jaučiame arba trokštame jausti ryšį su senaisiais ritualais („rites“) ir praktikomis.  Visa tai vyksta komunikacinių technologijų persmelktame „postšiuolaikybės“ pasaulyje. Kitaip tariant, kad sutaikytume įsivaizduojamas archajiškų apeigų bei papročių visatas ir visur esančius skaitmeninių duomenų terabaitus, reikia tvirto „įsišaknijimo“ ir „įžeminimo“ („terra“) išlikusiose vietinėse kultūrose ar kokiame nors iš naujo sukonstruotame „prigimtiškume“.

Simpoziume ir Rasų šventime bus galima dalyvauti ir nuotoliniu būdu, nes dalis renginių bus transliuojami per Nidos meno kolonijos „Facebook“ puslapį. Taip pat, pasinaudojant specialiomis 360 laipsnių videografijos technologijomis, bus galima skaitmeniniu būdu įsilieti į žemiškus ritualus.

Programoje paskaitas keis menininkų kūrinių pristatymai ir performansai, garso menininkų ir muzikantų koncertai, eksperimentai su maistu ir gėrimais, bendravimai su augalais bei mišku ir menininkų kuruoti pasivaikščiojimai.


Dalyviai: Audrius Beinorius (LT), Kevin Bartoli (RYBN, FR), Eglė Minelgaitė-Beinorienė (LT), Kristin Bergaust ir Elin Mar Vister (NO), Yvonne Billimore (SCO), Eva Bubla (HU) ir Lilli Tölp (EE), Zane Cerpina ir Stahl Stenslie (LV, NO), Eglė Česnakavičiūtė (Obelija, LT), Adrian Demleitner (CH), Vilius Dranseika (LT), Vytenis Eitminavičius (SKELDOS, LT), Marius Grosbahs (LV/LT) ir Ieva Bertašiūtė-Grosbaha (LT), Dougald Hine (UK/SE), Elizabeth Hudson (SCO), Jurga Jonutytė (LT), Dovydas Korba (LT), Gareth Kennedy (IE), Mari Keski-Korsu (FI), Anders Kreuger (BE/SE/LT), Žilvinas Landzbergas (LT), Gwenn-Aël Lynn (USA-FR), Obelija (LT), Robert Niziński (Księżyc, PL) ir Paweł Romańczuk (PL), Naomi Pearce (UK), Špela Petrič (SLO), Pony Express (AUS), Jussi Salminen (FI), Sumugan Sivanesan ir Tessa Zettel (AUS), Erica Scourti (GR/UK), Kristen J. Sollée (US), Audrius Šimkūnas (SALA, LT), Sam Trotman (SCO), Daina Zalāne (Lauska, LV), Małgorzata Żurada (PL)


Kuratoriai: Andrew Gryf Paterson (SCO/FI/LV), Vytautas Michelkevičius (LT), Jurijus Dobriakovas (LT) ir Jogintė Bučinskaitė (LT)
VDA Nidos meno kolonija kartu su partneriais ir dalyviais kviečia į Nidą kartu švęsti Rasas (Krešes*) trumpiausiomis metų naktimis su diskusijų bei šiuolaikinio meno ir muzikos programa (PDF).

Dalis renginių, programoje pažymėtų P raide, prieinami viešai.
Daugiau apie simpoziumą Renginys Facebook

Simpoziumą organizuoja VŠĮ MENE bendradarbiaujant su VDA Nidos meno kolonija ir Inter-PAGAN tinklu. Rėmėjai ir partneriai: LR kultūros ministerija, Kultūros taryba, Nidos kultūros ir informacijos centras „Agila“ ir „Dundulis“.

*Krešės – prūsiškas vasaros saulėgrįžos pavadinimas, susijęs su augmenijos vešėjimu

 

Nidos meno kolonija

Paroda „Dark Drawn“ („Tamsos širdis“) Vilniuje

2018 m. gegužės 4 d. 18 val. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 15, Vilnius) atidaroma paroda „Dark Drawn“ („Tamsos širdis“). Šįkart Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija kartu su kuratoriumi Ianu Damerelliu pristato magiškas galias, tūnančias piešimo technika atliktuose kūriniuose. Išmanių vizualiojo meno raiškos priemonių šešėlyje lūkuriuojantis, bet iš šiuolaikinio meno ringo nesitraukiantis piešimas pastaraisiais dešimtmečiais įsitvirtino kaip ramus pilnavertis žaidėjas, gebantis nustebinti netikėtais „judesiais“. Norėdama atskleisti šiuos judesius platesnei auditorijai, rengiame kitokių piešinių parodą. Joje piešiniai nėra nei (akademinė) treniruotė, nei (eskizinis) apšilimas, bet galutinis, baigtinis kūrinys.


Parodoje pristatomi šeši piešėjai iš skirtingų šalių: Australijos, Didžiosios Britanijos / Norvegijos, Lietuvos, Olandijos ir Švedijos. „Tamsos širdies“ kūriniai skiriasi tiek turiniu, tiek atlikimo technika, tačiau juos sieja panašus požiūris į piešimą ir aplinkos stebėjimą, o taip pat jautrumas, kurį lemia taki, nepagaunama piešinio raiška bei pats šios technikos intymumas.


Piešimas – svarbi mūsų kasdienybės dalis. Christianas Rattemeyeris knygoje „Vitamin D2 New Perspectives in Drawing“ (2013) rašė, kad „(...) piešimas reiškiasi daugybėje veiklų, kurių beveik nepastebime, – nuo keverzojimo kalbant telefonu iki visur besimėtančių vaikų piešinių“. Tokių veiklų sąrašą galima išplėsti iki grafičių, architektūrinių brėžinių ir t. t., tačiau tikrasis piešinio potencialas šiuolaikiniame vizualiajame mene pradėjo skleistis gana neseniai. Tai liudija dailės istorija, į kurią, jei lyginsime su tapyba, įrašyta vos keletas „ikoninių“ piešinių.


Paroda netiesiogiai remiasi rašytojo Josepho Conrado kultiniu romanu „Tamsos širdis“ (1899; Francis Fordas Coppola pagal šią knygą 1979 m. pastatė filmą „Šių dienų apokalipsė“). Romano herojus supanti, visa apimanti ir iš vėžių išmušanti gamta knygoje suprantama kaip tamsos metafora, kaip melancholija ir beprotybė, slypinti kiekviename iš mūsų ir laukianti, kol galės pasirodyti susiklosčius tinkamoms aplinkybėms. Taigi paroda „Tamsos širdis“ pirmiausia nurodo ne į fizinę tamsą, bet į tamsos grėsmę žmogaus sielai, apie kurią ir sukasi Conrado romanas. Šia prasme aplinkos stebėjimas „Tamsos širdyje“ labiau siejamas su transformatyviu veiksmu, kai stebimas pasaulis veikia kaip kūrinį išprovokuojantis faktorius, o ne kaip tiesioginio vaizdo atkartojimo šaltinis.

Menininkai: Vanna Bowles, Ian Damerell, Algirdas Jakas, Robert Johansson, Bas Ketelaars,  Lynette Smith

Paroda veiks 2018 m. gegužės 5 – birželio 10 d.* penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 14 val. iki 20 val. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 15, Vilnius).
*Paroda neveiks gegužės 13, 18, 19, 20 d.

Organizatorius: VDA Nidos meno kolonija
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Office for Contemporary Art Norway, Šiaurės ir Baltijos šalių mobilumo programa, Mondriaan Fund

  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas