Rugpjūčio 1 d. šeštadienį, 15 val. galerija „Meno parkas“ kviečia į parodos „Egzoplaneta“ atidarymą Kauno paveikslų galerijoje (Donelaičio g. 16, Kaunas) – čia pristatomi trijų savo orbitomis skriejančių autorių Lino Liandzbergio, Arturo Valiaugos ir Patricijos Gilytės solo projektai.
Paroda pavadinta išplečiant Patricijos Gilytės „Egzoplanetos“ idėją – ji talpina trijų autorių žvilgsnius skirtingomis kryptimis – Arturo Valiaugos – retrospektyvus – peržvelgiantis archyvus - „šiandien“ pamatantis save, mus visus buvusius „tada“, Patricijos Gilytės – galbūt net metafiziškas – ieškantis tveriančių ir palaikančių pasaulio konstrukcijų ir dėsnių, Lino Liandzbergio – mėginantis užčiuopti ir suturėti pro pirštus slystančią dabartį, išgirsti akimirkos tiesą nesiliaujančiame sąmonės ir pasaulio triukšme. Menininkų dėmesio sustabdyti praskriejančių pasaulių fragmentai sugula žiūrovui perskaitomomis ir atpažįstamomis istorijomis.
Rugpjūčio 4–29 d.
Parodos atidarymas – rugpjūčio 4 d. 18 val.
„Spalvos ir struktūros“ – tai rinktinė tapytojo Gintauto Vaičio personalinė paroda, kurioje eksponuojama daugiau nei dvidešimties pastaraisiais metais sukurtų abstrakčių paveikslų kolekcija.
Gintautas Vaičys yra žymus lietuvių viduriniosios tapytojų kartos atstovas, aktyvus Lietuvos dailininkų sąjungos narys, buvęs išeivijos dailės grando Kęstučio Zapkaus mokinys, priklausęs legendinei, dar XX a. pab. išgarsėjusiai, to meto jaunųjų menininkų grupei „Geros blogybės“.
Nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje pristatomos dvi parodos, praplečiančios pasakojimą apie Lietuvos simbolizmo dailę: „Petras Kalpokas. Gamtos vizijos. Etiudai ir akvarelės“ ir „Ferdinandas Ruščicas. Auksinis kambarys“. Spaudos konferencija, skirta parodų atidarymui, vyks liepos 31 d. 11 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje. Joje parodas pristatys kuratorės Nijolė Tumėnienė, Algė Andriulytė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, Nacionalinės dailės galerijos vedėja Lolita Jablonskienė.



Rugpjūčio 4–29 d.
Parodos atidarymas – rugpjūčio 4 d. 17 val.
Paroda „Ryšys“ sujungė dvi menininkes, grafikes - airę Aoife Barrett ir lietuvę Neringą Žukauskaitę. Prieš porą metų menininkės susitiko projekto Wom@rts grafikų rezidencijoje Limerike (Airijoje). Kūrybinės idėjos, mintys ir ieškojimai atvedė prie bendros parodos „Ryšys / Connection“.
Sandros Strēle „Parodos, kurios neįvyko“ galerijoje „Meno parkas“ Kaune
Nuo 2009-ųjų kasmet rengiamas Baltijos šalių „Jaunojo tapytojo prizo“ konkursas neabejotinai yra sveikintinas dalykas: dalyviams sukuriama galimybė būti pastebėtiems, ko pradžioje bene labiausiai ir reikia. Tai anaiptol negarantuoja tolesnės sėkmės, tačiau gali įžiebti pasitikėjimą ir norą eiti toliau. Latvių tapytoja Sandra Strēle konkurse dalyvauja nuo 2015-ųjų; po dvejų metų pavyko prasibrauti iki finalinio penkioliktuko, o po dar dvejų, 2019-iaisiais, – tapti laureate. Tolimesnes galimas diskusijas apie JTP konkursą padedant į šalį, norisi aptarti šiuo metu Kaune vykstančią dėmesio vertą Strēles tapybos parodą.





Liepos 29 d., trečiadienį, 17.30 val. „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma kolektyvinė paroda „reStart“.
Paroda „reStart“ iš dalies tęsia pastaruoju metu Lietuvos fotomenininkų sąjungos rengtos parodos-konkurso „Debiutas“ tradiciją. Siekiama atskleisti šiandienos fotografų žvilgsnį į nūdienos aktualijas, problematiką ir fotografinės kūrybos tendencijas. Jau keletą pastarųjų metų paroda rengiama kaip tarptautinis šiuolaikinės fotografijos forumas, kuriame darbus pristato viso pasaulio menininkai. Kintantis pavadinimas „reStart“ nurodo, kad paroda nėra orientuota tik į debiutuojančius autorius, bet galimos ir pačios įvairiausios atsinaujinimo, kūrybinės veiklos ar fotografijos medijos permąstymo strategijos.
2020 m. liepos 11 – rugpjūčio 5 dienomis Baroti galerijoje (Didžioji vandens g.2/Aukštoji g. 1,Klaipėda) eksponuojama Antano Gudaičio (1904-1989) paroda „Siela kaip paukštis“.
„Tapytojas A. Gudaitis (1904–1989) – viena ryškiausių Lietuvos meno asmenybių, formavusių ir plėtojusių lietuviškosios moderniosios ekspresionistinės ir koloristinės tapybos principus. “Ars” grupės iniciatorius, stipriu, nepriklausomu charakteriu bei ištverme sugebėjęs išsilaikyti sudėtingiausiomis istorinėmis aplinkybėmis. A. Gudaitis visą gyvenimą telkė apie save jaunus ir kūrybingus žmones, buvo puikus pedagogas, palikęs ryškų pėdsaką savo mokinių kūryboje, o neretai ir likimuose.
Liepos 30 d., ketvirtadienį, 18 val. projektų erdvėje „Editorial“ vyks naujo susitikimų ciklo „Doppelgänger“ sezono renginys: pokalbis apie architektūros, teatro ir kuravimo susikirtimo taškus su Julija Reklaite ir Laima Kreivyte. Susitikimo metu pašnekovės pasidalins bendra patirtimi dirbant prie projekto „Magma“, kuris pristatė Italijos ir Lietuvos moterų meną nuo 1965 metų iki šių dienų. Pašnekovės diskutuos kiek skirtingų veiklų susipina atskiruose projektuose – nuo parodų architektūros iki šiuolaikinio meno – užčiuopiant, kokių praktikų ir žinių jie reikalauja, kaip į juos įsitraukia skirtingų sričių specialistai ir kokius iššūkius kelia žongliravimas keliomis veiklomis vienu metu.
In memoriam Osvaldui Daugeliui
2020 m. liepos 19 d. Kaune mirė dailės istorikas, muziejininkas, ilgametis Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis.
Osvaldas Daugelis gimė 1955 m. spalio 6 d. Naujamiestyje, mokėsi M.K. Čiurlionio ir J. Naujalio vidurinėse meno mokyklose, 1979 m. baigė dailės istoriją ir teoriją tuomečiame LSSR valstybiniame dailės institute ir pradėjo dirbti M.K. Čiurlionio dailės muziejuje. Buvo šio muziejaus muziejininkas, Tapybos skyriaus vedėjas (1988), direktoriaus pavaduotojas (1988–1992), direktorius (1992–2019), Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos dailės istorikų draugijos (nuo 1995), Tarptautinio olandų ir flamandų meno kuratorių tinklo (CODART) narys (nuo 2002). Paskelbė straipsnių apie M.K. Čiurlionio kūrybą, Lietuvos dvarų dailės rinkinius, sudarė parodų katalogų, albumų. Pagrindinė tyrinėjimų sritis – XIX–XX a. Lietuvos dailės kolekcijų istorija.
Osvaldą Daugelį prisimena kolegė ir bičiulė dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė
Telefono atmintyje tebeturiu birželio 23 d. susirašinėjimą su Osvaldu žinutėmis. Apie kosulį, dusulį, deguonies kaukę, kuri leido truputį pailsėti. Joninių naktį Osvaldas dar praleido paprastoje palatoje. Rytą jį perkėlė į reanimaciją, o liepos 19 d. ligos išsekintas kūnas atsisakė veikti. Nežinau, kodėl neištryniau šio susirašinėjimo ir kol kas ranka tam nekyla, nors protas sako, kad daug svarbiau džiaugtis laiku, kurį drauge praleidome parodoje „Grand Tour: Didžiosios kelionės liudijimai baronų von der Roppų meno kolekcijoje“ jo ligos išvakarėse.







Liepos 28 d. 18 val. galerija (AV17) kviečia į menininkų dueto Arturo Bumšteino ir Gičio Bertulio garso instaliacijos parodos „Goldbergo variacijos“ atidarymą. Duo veiklą autoriai pradėjo dar 2014 m., nuo tada rengdami parodas ir performansus didžiausiose Lietuvos meno institucijose. Atskirai šie menininkai dar žinomi kaip kompozitorius ir dizaino kūrėjas: svarbiausia pastarųjų metų Bumšteino veikla – garso meno performansai, garso instaliacijos ir radiofoninio meno projektai, o Bertulio veiklos lauką apima mados bei baldų dizainas, o pastarąjį dešimtmetį ir eksperimentinio garso kūrimas bei garso aparatūrų konstravimas.