7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Vilniaus rotušės inf.

Vilniaus rotušės inf.

Vilniaus rotušė pristato virtualų turą po Viktoro Paukštelio tapybos parodą „Ornitologo sapnas“

Kadangi šiuo metu gyvename karantino sąlygomis, tikime, kad tai bus puiki proga žmonėms, nespėjusiems aplankyti parodos, tai padaryti virtualiai, o kas spėjo – prisiminti tai, kas patiko.

Parodoje Viktoras Paukštelis pristato naujausių savo tapybos darbų kolekciją, kurios pagrindinis motyvas – paukštis. Kaip sako pats dailininkas „Kūrybinio proceso metu stebiu paukščius skirtingose situacijose, būsenose ir būviuose.

Vilniaus rotušės inf.

Kristinos Norvilaitės grafikos darbų paroda „Į viską pažvelgti ramia akimi“

Gruodžio 3–31 d. Vilniaus rotušėje
Parodos atidarymas – gruodžio 5 d. 18 val.

Kristina Norvilaitė –  Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Grafikė baigė bakalauro ir magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Surengė virš 50 personalinių parodų, o dalyvavimų grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje (JAV, Izraelis, Belgija, Danija, Švedija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Olandija, Rusija, Ukraina, Austrija, Vokietija, Italija, Ispanija, Norvegija, Suomija ir kt.) jau būta virš dviejų šimtų.

Vilniaus rotušės inf.

Lapkričio mėnesio parodas Vilniaus rotušėje

Paroda „Čekijos Respublika – pilių ir tvirtovių šalis“
Lapkričio 5–24 d.
Parodos atidarymas – lapkričio 5 d. 17 val.

Čekijos Respublikoje gausu kultūros vertybių. Ypatingai dėmesį traukia pilys ir tvirtovės – anuometinio visuomenės elito, valdovų, aristokratijos ir bažnyčios atstovų rezidencijos. Daugiausia pilių ir tvirtovių Čekijoje buvo statoma Viduramžiais, XII–XVI a.
Čekijos Nacionalinio muziejaus parengtoje parodoje „Čekijos Respublika – pilių ir tvirtovių šalis“ pristatomos 37 įdomiausios Bohemijos ir Moravijos – istorinių dabartinės Čekijos Respublikos teritorijų – pilys ir tvirtovės. Pagrindinis parodos objektų atrankos kriterijus buvo pilių ir tvirtovių istorinė reikšmė, taip pat jų architektūrinė, meninė ir istorinė vertė. Parodoje bus galima susipažinti su Europos istorijai svarbiomis pilimis ir tvirtovėmis, taip pat su pilimis ir tvirtovėmis, įtrauktomis ar planuojamomis įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Parodos organizatoriai tikisi, kad paroda „Čekijos Respublika – pilių ir tvirtovių šalis“ suteiks ne tik estetinių pojūčių ir informacijos, bet paskatins daugiau domėtis Čekijos Respublika, šios šalies istorija ir paveldu bei apsilankyti Čekijos Respublikoje.


Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Vilnius – mano pasakų miestas“
Lapkričio 5–30 d.
Parodos atidarymas – lapkričio 5 d. 18 val.

Į miestą pasakų ateisiu paklausyti gatvelių – žodžių tekančių. Pro bokštus – sugeriančius Dangų, pro bažnyčias – besimeldžiančias už Žmogų, pro širdį užkastą…
Kiekvienas miestas, kaip ir žmogus, turi savo sielą. Jo gyvybė, lyg dėlionė, kuriama per istorijas, pastatus, žmones, mintis, emocijas, detales. Ir visa tai, kaip debesis, kabo virš miesto – viena jo pusė šviesi, kita – tamsi. Vilniaus miesto siela yra daugiakultūrė, turtinga istorijų ir legendų, kurios virsta pasakomis. /Algimantas Aleksandravičius/
                                                                         
A. Aleksandravičius (gim.1960 m.) – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas,  ordino Už nuopelnus Lietuvai medalio, Nyderlandų Orange-Nassau Riterio ordino kavalierius, 2003 m. pripažintas geriausiu Europos portretistu (konkurso Fujifilm Euro Press 2003 pagrindinis prizas), 2011 m. – geriausias Baltijos šalių portretistas.

 

Vilniaus rotušės inf.

Dvi naujos parodos Vilniaus Rotušėje

Martynas Pekarskas „Žmogus juodu liežuviu“ (tapyba)

Spalio 1–31 d.    
Parodos atidarymas – spalio 1 d. 17.30 val.

    Martynas Pekarskas apie parodą:
Komediją kurti pradėjau Vilniuje. Apie mus. Apie tai, kaip likimas suveda nepažįstamus žmones ir dėl nežinomų priežasčių supina jų gyvenimus. Kaip vykstant stebuklams savaime gimsta istorijos, sceną apgaubiančios mistika. Parodoje pristatau fragmentus komedijos, kuriai, ko gero, nelemta padėti taško. Tai yra aplinkybės į kurias kviečiu pasinerti užklydusį suvokėją. Tekstui mainantis iš tapyto į spausdintą, tikiu, verta klausti tik vieno – koks vaidmuo to, kurio akimis yra perteikiamas kūrinys? O toliau lieka tik atverti vaizduotę dėliojant nutylėtus akcentus.

Saulius Paukštys „Aš“

Spalio 1–31 d.    
Parodos atidarymas – spalio 1 d. 18.00 val.

    Saulius Paukštys apie parodą:
Gyvenimas, supantis mus, gali  būti lyginamas su dideliu miestu. Kaip ir miestas, jis kupinas įvairių istorijų. Kaip ir miestas, gyvenimas pilnas įvairaus grožio elementų. Kaip ir mieste, mus supančiame gyvenime galime rasti visokių simbolių ir užuominų. Taip šioje parodoje atsirandu AŠ – lyrinis herojus, jungiantis įvairiausius miesto–gyvenimo elementus. AŠ – kaip išgyvenimo etapų, simbolių ir istorijų jungiamoji grandis.
Kviečiu žiūrovą pasinerti į gyvenimą mieste ir susikurti savo gyvenimo taisykles.

 

 

Daugiau informacijos apie parodas suteiks ir į kilusius klausimus atsakys:  
Patricija Poderytė, projektų vadovė
El. p. patricija@vilniausrotuse.lt; tel. 8 616 25996

 Martynas Pekarskas, Prieš pradžią, 2019
Martynas Pekarskas, Prieš pradžią, 2019
Saulius Paukštys, Burgeris
Saulius Paukštys, Burgeris
Vilniaus rotušės inf.

„Vilniaus meno istorija architektūroje“ paskaitų, susitikimų, diskusijų ciklas

Vilniaus Rotušėje


Rugsėjo 30 d. 18 val.
POKARIO VILNIAUS CENTRO VIZIJOS: MOKSLO KVARTALAS IR BIBLIOTEKA
Lektorė – architektūros istorikė, parodų kuratorė dr. Ūla Marija Tornau

Spalio 15 d. 18 val.
MUZIKUOJANTYS MIESTO PASTATAI
Lektorius – architektas Augis Gučas

Spalio 22 d. 18 val.
VILNIAUS UNIVERSITETO PASTATŲ ANSAMBLIS KAIP ATMINTIES VIETŲ ŽEMĖLAPIS
Lektorius – istorikas, rašytojas, doc. dr. Aurimas Švedas

Spalio 30 d. 18 val.
FOTOGRAFINĖS VILNIAUS KULTŪROS BRUOŽAI XIX AMŽIUJE
Lektorius – fotografijos istorikas, LKTI doktorantas Dainius Junevičius

Lapkričio 12 d. 18 val.
„Nuo Tiškevičiaus kolekcijos iki MO muziejaus“
Lektorė – menotyrininkė, dr. Laima Laučkaitė

Lapkričio 19 d. 18 val.
„Vilniaus teatrai XX a. I pusėje“
Lektorius – menotyrininkas, doc. dr. Helmutas Šabasevičius      

Lapkričio 26 d. 18 val.
„Pasivaikščiojimas po šimtametę Vilniaus kino teatrų istoriją“
Lektorė – kino istorikė Sonata Žalneravičiūtė

Įėjimas laisvas

Projektą dalinai finansuoja:
Kultūros paveldo departamentas
Vilniaus miesto savivaldybė

 

Vilniaus rotušės inf.

„Vilniaus meno istorija architektūroje“ paskaitų, susitikimų, diskusijų ciklas


Rugsėjo 30 d. 18 val.
„Vilniaus miesto muziejus. Nuo idėjos prie idėjos“
Lektorius – istorikas, dr. Karolis Kučiauskas

Spalio 15 d. 18 val.
„Muzikuojantys miesto pastatai“
Lektorius – architektas Augis Gučas

Spalio 22 d. 18 val.
„Vilniaus universiteto pastatų ansamblis kaip atminties vietų žemėlapis“
Lektorius – istorikas, rašytojas, doc. dr. Aurimas Švedas

Spalio 30 d. 18 val.
„Fotografinės Vilniaus kultūros architektūra“
Lektorius – fotografijos istorikas, LKTI doktorantas Dainius Junevičius

Lapkričio 12 d. 18 val.
„Nuo Tiškevičiaus kolekcijos iki MO muziejaus“
Lektorė – menotyrininkė, dr. Laima Laučkaitė

Lapkričio 19 d. 18 val.
„Vilniaus teatrai XX a. I pusėje“
Lektorius – menotyrininkas, doc. dr. Helmutas Šabasevičius      

Lapkričio 26 d. 18 val.
„Pasivaikščiojimas po šimtametę Vilniaus kino teatrų istoriją“
Lektorė – kino istorikė Sonata Žalneravičiūtė

Įėjimas laisvas

Projektą dalinai finansuoja:
Kultūros paveldo departamentas
Vilniaus miesto savivaldybė

 

Vilniaus rotušės inf.

Ieva Mediodia „Fiziniai analogai / Iš Niujorko į 90-tųjų Vilnių“

Rugpjūčio 1 – rugsėjo 7 d.
Parodos atidarymas – rugpjūčio 1 d. 18 val. Vilniaus rotušėje

Galime tik spėlioti, kaip būtų susiklosčiusi lietuviško meno raida, jeigu legendinės „Gerų blogybių“ grupės nariai būtų likę Lietuvoje. Dabar tai dramatiškas Vilniaus ir Niujorko darinys, tarpkultūrinė gyvenimo ir kūrybos erdvė, kurioje gausu neužbaigtų pasakojimų ir netikėtų gyvenimo posūkių. Šios istorijos fragmentai po daugelio metų prašosi į visumą, tegul išgalvotą. Todėl vyksta įvairūs bandymai suprasti šios grupės reiškinį, retrospektyviai sugrąžinti jau tik įsivaizduojamą jos istoriją.

Ievos Martinaitytės–Mediodios paroda puikiai atliepia šį archeologinį poreikį. Pirmiausiai, tai Lietuvoje retai matoma menininkė, antra, parodoje susitinka tėvynėje ir svetur sukurti kūriniai, trečia, atsiranda puiki galimybė palyginti šios menininkės lietuviškąjį periodą su Niujorko atradimais ir su dabartinėmis šalies tapybos tendencijomis. Taip visumon lipdosi anuomet nutrūkęs meno raidos visumos pojūtis.

Ieva Mediodia ne tik „Gerų blogybių“ dalyvė, ji tapybos meno novatorė, aktyvi Niujorko meno scenos atstovė. Autorės kūryboje ypatingu būdu reiškėsi svarbiausi posąjūdinės Lietuvos meno lūžiai, modernistinės tapybos transformacija į feministinius, kūniškai faktūrinius autorinės technikos dienoraščius. Stipri jausminė ekspresija ir mokslinis diskursas jos kūryboje vėliau sintezuojasi į dabarties jausenas įkūnijančius perregimus, radioaktyviomis spalvomis švytinčius objektus.

Tokios tapybos lietuviškame kontekste labai trūko nuo „gerų blogybių“ laikų. Ievos gebėjimas derinti kosminių tolių gundymus su neuronų blyksniais, nervingą linijinį piešinį su detalizuota architektonika, geometrines schemas su spontaniškais liejimais reikalauja ypatingos potėpio kaligrafijos, netikėtų pauzių, glotnių paviršių ir perregimų struktūrų. Tai generatyvinės tapybos principas, kuriame atsitiktinumo ir logikos sąveika tiesiog akyse kuria fantastiškų figūrų knibždėlyną, bekryptę takių potėpių, aitrių spalvų ir skvarbių linijų ekspansiją.

Šioje virtualioje erdvėje nėra nuorodų į gravitacijos dėsniais valdomą žemišką gedulingo kolorito pasaulį. Greičiau, tai žudančiai gražaus sprogimo dinamika, šventinis tarpneuroninių jungčių šokis ir grakšti sinapsių choreografija. Todėl šios menininkės kūriniai tokie iššaukiančiai dirginantys, nubloškiantys į nežinomybę, išvengiantys tiesmukiško žvilgsnio. Tai – svaigių potyrių erdvė. O jie įmanomi tik šviesmečių greičiu artėjančio ir optinių nervų kamštyje sprogstančio horizonto akivaizdoje. Todėl taip įdomu stebėti Ievos pastangas vizualiai reflektuoti neurogenezės procesus, sujungti juos su virtualiais pasauliais, nubrėžti neįmanomo kartografijas.

Trys Ievos Mediodios parodos: „Įkelta Atmintis / Uploaded Memory“, „Fiziniai Analogai / Iš Niujorko į 90-tųjų Vilnių“ ir „Imigracija į skaitmens amžių / Niujorkas 2001–2019“, vyksiančios Vilniaus rotušėje, Trivium galerijoje ir Šiaulių dailės galerijoje, suteikia galimybę pirmą kartą išsamiai susipažinti su dinamiškais menininkės kūrybinio gyvenimo vingiais. Svarbiausia, kad šis parodų ciklas pilnai atskleidžia autorės savitumą lietuviškos tapybos kontekste ir  ryškiai brėžia Ievos Martinaitytės–Mediodios kūrybos liniją šiuolaikinio Lietuvos meno istorijoje.

Parodos kuratorius ir teksto autorius – Virginijus Kinčinaitis

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba

Vilniaus rotušės inf.

Women, (In) Between

Kviečiame Jus į parodą Vilniaus rotušėje:
Liepos 24 – rugpjūčio 31 d.
Women, (In) Between

Parodos atidarymas – liepos 24 d. 18 val.

    2019–2021 metais vykstančios keliaujančios parodos metu pristatomi tarptautinio projekto Wom@rts rezidencijų metu sukurti darbai. 32 menininkės (audio–vizualinių menų, grafikos, komiksų kūrėjai) sureagavo į prancūzų rašytojos Simone de Beauvoir novatorišką kūrinį „Antroji lytis“, kuris buvo išleistas prieš septyniasdešimt metų.
    10 skirtingų valstybių atstovaujančių 32 autorių darbai eksponuojami Vilniuje bei Maribor (Slovėnija), Santiago de Compostela (Ispanija), Grand Angoulême (Prancūzija), Rijeka (Kroatija) ir Limerick (Airija) miestuose.
    Darbuose kūrėjos perteikia komunikacijos priemonių, kultūrinę bei kartų išgyventą patirtį, klausdamos savęs apie moters prigimtį, socialinį įsitvirtinimą, asmeninę praeitį ir ateities veiksmus.

 

Vilniaus rotušės inf.

Liepos mėnesio parodos Vilniaus rotušėje

Liepos 2–21 d.

Marija Griniuk „Archyvas", dalyvaujamųjų projektų dokumentacija

Parodos atidarymas – liepos 2 d. 17.30 val.

Marija Griniuk (g. 1984) gyvena ir dirba Kopenhagoje, Danijoje, ir Vilniuje, Lietuvoje.

„Mano praktika apima įvairiapusius aspektus, kurie šiuo metu sutelkti į dalyvaujamąjį meną. Dažnai naudoju archyvus – ir institucionalizuotus, ir individualius, dažnai intymius, kurie gali būti susiję tiek su mano kartos individualiomis patirtimis, tiek mano kūno, kaip archyvo, metalygmeniu.
ARCHYVAS yra mano riba tarp buvusių projektų ir ankstesnių dokumentavimo būdų bei NEŽINOMO“.

 

Liepos 2–31 d.

 

Algimantas Vitolis Trušys „Ateinu“ (In Memoriam)
(1936-09-16–2018-02-21)

Parodos atidarymas – liepos 2 d. 18 val.

Vitolis Trušys (1936–2018) gimė 1936 m. rugsėjo 16 d. Nors jo dokumentuose užfiksuota gimimo vieta yra Kaunas, profesoriaus vaikystė prabėgo Šiaurės Lietuvoje, Pušalote, o save jis didžiuodamasis laikė žiemgaliu. Kelis dešimtmečius V. Trušys savo kūryboje skelbė žiemgališkąsias tradicijas ir vertybes, aktyviai dalyvavo „Žiemgalos“ draugijos veikloje, kuravo kasmet vykstančius žiemgalių dailininkų plenerus.


1955–1961 m. V. Trušys studijavo Vilniaus valstybiniame Dailės institute. Daug metų jis dirbo Šiaulių universitete, buvo Dailės didaktikos katedros vedėjas, profesorius. Nuo 1974 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Už mozaikų ciklą „Iš lietuvių mitologijos“ Vilniaus universitete (1974–1978) buvo apdovanotas respublikine premija. Nedaugelis žino, kad  ir 2017 m. jis buvo pristatytas panašaus rango nacionalinei premijai gauti.


V. Trušio kūrybos amplitudė labai plati: tapyba, freskos, mozaikos. Su tapybos ir akvarelės darbais dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Švedijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Latvijoje). Yra surengęs personalinių parodų Vilniuje (1975, 1998, 2006), Kaune (1996, 2000),  daug jų rengė Šiauliuose, Pakruojyje, Žeimelyje, Pasvalyje, Žagarėje, Jelgavoje. Išleido mokymo priemones: „10 piešimo technikų vaikams“ (kartu su prof. A. Toleikiu, 1984), „Animalistiniai piešiniai“ (1994), „Šriftas“ (1994).


Žinomos profesoriaus mozaikos ne tik Vilniaus universitete, bet ir „Gyvybės medis“ (Šiaulių ligoninėje, 1982), „Tragedija ir komedija“ (Šiaulių Dramos teatre, 1984–1986), „Ąžuolas“ (Žarėnų–Latvelių kultūros rūmų fasadas, 1983–1984), mozaikiniai V. Grinkevičiaus, J. Vasaičio, Z. Vaišvilos, M. Valančiaus, M. Katiliškio, V. van Gogo ir kitų žymių žmonių portretai. Profesorius tebėra nepralenktas, žymiausias XX a. antrosios pusės-XXI a. pradžios Lietuvos mozaikos meistras.
Freskos gerbėjai žavisi jos sukurtomis freskomis: „Orfėjas ir Prometėjas“ (1971), „Liaudies menas ir amatai“ (1972), „Medicina“ (1973), „Stumbrų medžioklė“ (1973–1974), „Kartos“ (1984–1985).
V. Trušio tapybos ir akvarelės darbų turi įsigiję Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos muziejai, privatūs kolekcininkai Olandijoje, Danijoje, JAV, Rusijoje.


Profesorius išleidęs poezijos knygą „Už horizonto“ (2006), kurioje grįžta į žiemgališkąją tėviškę. Jo tekstai – autobiografiniai štrichai, praplečiantys dailininko kūrybos ribas, tarsi padedantys geriau suvokti V. Trušio dailės kūrinius. Vieni joje pasigenda tradicinio rimavimo, poezijos nusistovėjusių taisyklių, kiti giria, kad autoriaus poezija – tąsa tapybos ir pastelių darbų – rupi, vyriška, nepataikaujanti, kartais skaudi.


    Knygoje „Už horizonto“ spausdinami ankstyvojo V. Trušio kūrybos laikotarpio (1974–1975) piešiniai.
     2010 m. išleista plačios apimties autobiografinė  V. Trušio knyga „Laikas virto Akmeniu. Gyvenimo ir kūrybos proskynos“. Paskutinė jo knyga – „Užgeso mano Gabija“ – skaudi, atvira, parašyta ir išleista po žmonos Galinos mirties 2013 m.


    Skaitydamas V. Trušio tekstus nejučia prisiminiau linkuvės mokytojos Stasės Lovčikaitės žodžius: „Šiaurės Lietuvos dvasia negreita nei meilei, nei pykčiui, lėta ir sunki kaip arimų velėna. Tačiau joje jėga: jausmo gelmė ir pastovumas, gyvenimo išugdyta išmintis – lyg tos Mūšos sietuvos, prašalaičiui nežinomos ir neįžvelgiamos“. Ar ne taip yra ir V. Trušio drobėse, jo poezijoje?


       V. Trušys savo deklaruojama, ilgo gyvenimo keliu išbandyta kūrėjo pozicija įtvirtino Lietuvos dailėtyroje REGIONIZMO terminą. Tai grįžimas prie Pasvalio krašto ištakų, pasaulėjautos. Tai refleksinė kelionė atgal į Šiaurės Lietuvą, Pušalotą, kur buvo nutapytas pirmasis V. Trušio peizažas – „plati ir rami Šiaurės Lietuvos erdvė, visada gili neatskleista paslaptis. Asukštaičių žemė.
                                                                                              
Stasys Tumėnas


Daugiau informacijos apie parodas suteiks ir į kilusius klausimus atsakys:  
Patricija Poderytė, projektų vadovė
El. p. patricija@vilniausrotuse.lt; tel. 8 616 25996

Algimantas Vitolis Trušys
Algimantas Vitolis Trušys
Marija Griniuk
Marija Griniuk
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas