7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Meno parko inf.

Meno parko inf.

Marina Abramović „The Cleaner“. Retrospektyvos atgarsiai

Galerija „Meno parkas“ maloniai kviečia liepos 1 d., pirmadienį 18 val. į susitikimą su Marinos Abramović retrospektyvinės parodos „The Cleaner“, vykstančios šiuolaikinio meno centre „Znaki Czasu“ (Torunė, Lenkija),  kuratoriumi Waclaw Kuczma.

Susitikimo metu Waclaw Kuczma skaitys pranešimą apie Marinos Abramović parodą. Pranešimas bus iliustruojamas fotografijomis iš parodos bei fotodokumentacija iš Marinos  Abramović viešnagės Torunėje.

Taip pat pirmą kartą Lietuvoje bus parodytas lenkų televizijos TVP3 dokumentinis filmas: „Interviu su Marina Abramović Torunės ŠMC (2018 10 8 d.)“ ir  portalo „Fashion Post“ dokumentinis filmas: „Interviu su Marina Abramović Torunės ŠMC (2019 03 7 d.)“.

Organizatoriai: galerija „Meno parkas“ ir Torunės šiuolaikinio meno centras „Znaki Czasu“

Marinos Abramović retrospektyva “The Cleaner” Torunėje (Lenkijoje) vyks iki rugpjūčio 11 d.

Daugiau informacijos apie šiuolaikinio meno centrą: https://en.csw.torun.pl/

Daugiau informacijos apie retrospektyvą: https://marina.csw.torun.pl/en/marina-abramovic-2/

Waclaw Kuczma ir Marina Abramović
Waclaw Kuczma ir Marina Abramović
Meno parko inf.

Dorota Kuczma, Wacław Kuczma galerijoje „Meno parkas“

Vietos atmintis

2019 05 31 - 2019 06 29, LDS galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, 44279, Kaunas, Lietuva)

Tik emocijos yra gyvenimo ir meno reikšmė. Šių įvykių ir veiksmų esmė yra beribis atsidavimas gyvenimui, po ne visuomet mėlynu, dangumi.
Tai tik užrašai, prisiminimai kuriantys vidines erdves nerealių virtualių svajonių pasaulyje.
Galiausiai, kyla klausimų apie mūsų būtį, pasaulio kuriame gyvename, realybėje.

 

Dorota Kuczma – tapytoja, 1958-aisiais gimusi Poznanėje (Lenkijoje), nuo 1993-ių dalyvauja parodose Lenkijoje, Vokietijoje, JAV, Graikijoje, Nyderlanduose, Stambule ir kt. Kartu su Wacław Kuczma, organizuoja lenkų ir užsienio šalių menininkų, tokių kaip: Tadeusz Brzozowski (PL), Barbara Gawdzik-Brzozowska (PL), Wolfgang Grimm (DE), grupines ir solo parodas. Taip pat, lenkų-vokiečių konferencijas-simpoziumus Lenkijoje ir Vokietijoje, kartu su Wolfgang Grimm (DE) ir Dazi Tyroller (DE). 1993-aisiais kartu su keliais kitais menininkais įkūrė menininkų sąjungą Wieża Ciśnień („Vandens bokštas“), iki 2004-ų buvo jos valdybos narė. 1999-ais Bydgoščiuje (Lenkijoje), kartu su Wacław Kuczma, įkūrė meno mokyklą kurioje veda kūrybines dirbtuves vaikams ir suaugusiems, taip pat organizuoja meninius banketus ir aukcionus. Nuo 2005-ųjų Lenkijos menininkų sąjungos Bydgoščiuje narė.

Wacław Kuczma (g. 1956) – menininkas, kuratorius. Kuria tapybos, instaliacijos, performanso srityse. Nuo 1982-ųjų yra surengęs 40 personalinių parodų ir dalyvavo daugiau nei 50 grupinių parodų Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Graikijoje, JAV. Menininkų sąjungos Wieża Ciśnień bendraįkūrėjas, iki 2003-ių prezidentas. 2002–2016 Bydgoščio miesto galerijos derektorius. Nuo 2015-ųjų Torunės šiuolaikinio meno centro „Znaki Czasu“ („Laiko ženklai“) direktorius. Kuravo tokias parodas kaip: M. Abramović „The Cleaner“ (CoCA Torunė, 2019), K. Musiał lenkų meno kolekcijos „Esame čia“ parodą (CoCA Torunė, 2017), Unik – lenkų meno parodą Tiranoje (Albanija, 2011), A. Warhol‘o parodą (2009), P. Picasso grafikos parodą Bydgoščio miesto galerijoje (2007), performanso meno festivalius „Territories“ („Teritorijos“), „Identity“ („Tapatybė“), „Where is My Home“ („Kur mano namai“) Bydgoščius, Torunė (2015–2018) ir kt.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“.

Meno parko inf.

Povilo Ramanausko paroda Diuseldorfe

Gegužės 24 d. (penktadienį), 19 val., galerijoje „Meno parkas“ Diuseldorfe (Dorotheenstrasse 22, 40235 Diuseldorfas) vyks lietuvių menininko Povilo Ramanausko parodos atidarymas. Kviečiame apsilankyti!

- - -
Jau nuo tapybos studijų pradžios pradėjau eksperimentuoti su įvairiomis tapybos technikomis ir medžiagomis.  Buvo ir yra įdomu ieškoti tapybos ribų. Kur yra tapyba, kur galime įvardinti kūrinį, kaip tapybos raiškos rezultatą, o kur jau yra „netapyba“. Kiek aktuali tapybos sąvoka šiuolaikiniame mene apskritai?


Erdvės, iliuzijos kūrimo dvimatėje plokštumoje, dvimatės tapybos man nepakako. Kūrybos procese teko ir tenka išbandyti daug skirtingų ir netradicinių medžiagų ir paviršių, įvairių tapybos technikų. Šiuolaikinei tapybai plėstis yra be galo daug galimybių, stengiuosi ieškoti ir atrasti kuo daugiau variantų, vizualių variacijų.


Tad, nuosekli šiuolaikinės tapybos galimybių (pra)plėtimo paieška kūryboje ir ėjimas iš dvimatės tapybos į erdvinę tapybą. Tapybos raiškos galimybių ekspansija, įtraukiant erdvę, eksperimentuojant su įvairiomis tapybos technikomis, medžiagomis bei kitomis meno rūšimis kaip instaliacijos menas, objekto menas, skulptūra – tapo kasdiene kūrybine praktika.


Lanksčioji tapyba tiek fizine, tiek idėjine reikšme kalba apie šiuolaikinės tapybos plačias ir atviras, vizualias ir koncepcines galimybes. Kūryboje nagrinėju santykį tarp tapybos kūrinio ir objekto, tapybos ir instaliacijos meno, skulptūros sintezės, medijų persipynimo. Kūrinys tarp tapybos proceso rezultato ir instaliacijos meno objekto – hibridas.


Parodos organizatorius: galerija „Meno parkas“
Partneris: „Gleixnerart“

Parodą galerijoje galima bus aplankyti iki birželio 29 d. / Galerijos darbo laikas: II-VI: 14:00-18:30

 

Meno parko inf.

Marko Mäetamm (EE) „Pasaulis aplink mane (juda vis greičiau ir greičiau)“

2019 04 18–2019 05 18

Balandžio 18 d. (ketvirtadienį), 18 val. galerijos „Meno parkas“ I aukšto erdvėje vyks Marko Mäetamm (EE) parodos „Pasaulis aplink mane (juda vis greičiau ir greičiau)“ atidarymas. Paroda yra projekto „Kūrinio genomika“ dalis, projekto kuratorė Aušra Vaitkūnienė.
 
Parodos galerijoje „Meno parkas“ pavadinimas – „Pasaulis aplink mane (juda vis greičiau ir greičiau)“ – yra paimtas iš Marko video 16-os trumpų animacijų, kuriomis sukuriama bendra instaliacija.


Ekspozicijoje 16-a planšetinių kompiuterių kabo ant sienos. Kiekviename jų rodoma, kaip kompiuterio ekrane dvi plaštakos kažkam suvedinėja tekstą. Visai kaip dauguma mūsų daro kiekvieną dieną siųsdami elektroninius laiškus ar bendraudami per „Messenger“.
Mes visi turime tiek daug pasakyti, nes aplink mus tiek daug visko vyksta. Ir taip pat mūsų viduje.
Ar tai kam nors rūpi – čia jau kitas klausimas.


Taip pat, šalia 16-os video instaliacijos bus eksponuojami įvairūs objektai. Ryšys tarp šių objektų ir animacijose pasakojamų istorijų žiūrovas savo mintimis kurs pats.
 
Apie projektą „Kūrinio genomika“
Materijos judėjimo formas ir jų tarpusavio sąveikas bei sąveikų su aplinka sistemas nagrinėja genomika. Menas nagrinėja minčių, kurios taip pat yra materija, judėjimo formas, formų sąveikas ir jų kontekstus aplinkoje. Šis procesas įsikūnija arba ne į pastovios konstantos materialiąją formą – meno kūrinį.


Šią galutinę (ne)kintamą formą matome muziejuose, parodų salėse, galerijose. Matome kūrybos proceso, kuris yra paslėptas nuo žiūrovų akių, galutinę manifestaciją, pateiktą publikos vertinimui, kuriai iškyla be galo daug klausimų: kokiomis aplinkybėmis kūrinys tapo toks, koks yra, kas buvo kūrinio prototipas ar motyvas realybėje, kodėl menininkas žiūrovui pateikė tokią formą, kiek tai siejasi su autoriaus asmeniniu išgyvenimu, ar tai, ką mato vertintojas, yra susieta su visuomeniniais archetipais ir t.t.


Parodos idėja – atverti žiūrovui kūrybos proceso paslaptis, nors žinom, kad tai iki galo nėra įmanoma padaryti, nes kūryba ir menas visada pasilieka kažką, ko negalima išsakyti žodžiais ar paaiškinti.
Be galutinio varianto, t. y. sukurto kūrinio, parodoje pateikiamos šio kūrinio atsiradimo aplinkybės, priežastys, jo vystymosi periodai.


Ištrauka parengta pagal projekto kuratorės – Aušros Vaitkūnienės – anotaciją.
 
Kita projekto paroda veiks Kauno paveikslų galerijoje 2019 04 11–05 26.
Projekto organizatorius: Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius.
Pagrindiniai projekto rėmėjai: galerija „Meno parkas“, Estijos kultūros fondas (Eesti Kultuurkapital), Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

 

Meno parko inf.

„Meno parko“ galerijoje Diuseldorfe Eglės Ulčickaitės paroda „Kartoteka“

Balandžio 19 d. (penktadienį) 19 val. (vietos laiku), galerijoje „Meno parkas“ Diuseldorfe (Dorotheenstrasse 22, 40235 Diuseldorfas, DE) vyks tapytojos Eglės Ulčickaitės parodos „Kartoteka“ atidarymas. Kviečiame apsilankyti!
Paroda galerijoje veiks iki gegužės 18 d.


Parodoje pristatau dalį projekto „Paralelinė kartoteka“ kolekcijos. Šiuo projektu apmąstau laik(inum)o patirtis ir atmintį. Stebėdama ir mąstydama kasdienę aplinką tapyba siekiu suvokti, iš ko kyla lygiagrečių laikų išgyvenimo būsena.


Tapybinėje plotmėje mane domina medžiaginė aplinka: daiktai, interjerai, peizažo elementai – vietos, kurias aplink save tveria, perdirba ir palieka žmogus. Daugiausiai dėmesio skiriu nykstančiai, utilitarinę reikšmę prarandančiai aplinkos daliai. Laiką tapyba bandau užčiuopti per tebeesantį, bet kitaip funkcionuojantį daiktą, jo reikšmės skirtumą.


Kartoteka (vok. karte – žemėlapis; it. carta – kortelė; lot. charta – popierius + gr. theke – talpykla, dėžė) – tai susistemintas informacijos turinčių kortelių rinkinys. Mano projekte tas korteles sąlyginai atitinka tapybos kūriniai. Juos traktuoju kaip savotiškas laiko talpyklas – tapyboje būtąjį laiką gaudau dabartyje. Susitelkiu į esamojo laiko žymes, su kuriomis nesu susieta bendros patirties, kliaujuosi čia-dabar potyriu, o tapydama kuriu vaizdines nuorodas – esamojo laikviečio faktus. Galima sakyti, jog kaupiu tapytų artefaktų kolekciją. Tačiau tai darau vedama ne estetinio susidomėjimo. Greičiau – bandau išsiaiškinti, kodėl iš vis kyla noras kaupti svetimus daiktus, menančius praeitį, kodėl į ją nevalingai gręžiasi žvilgsnis ir svarbiausia – koks jis.


Tapybą laikau terpe, kurioje tai, kas nesava, pasitelkiant vaizduotę, perdirbama į sava. Kūrybos metodą įvardiju kaip savinimąsi. Tapydama tarsi skolinuosi laiką iš asmeninės atminties archyvui nepriklausančių daiktų. Įsivaizduoju, jog taip įmanu užpildyti aiškesnio dabarties suvokimo stoką. Mat, gali būti, kad, ko neprisimenu – tai ne mano. Bet tai nebūtinai reiškia, jog tai – ne aš.
eglė ulčickaitė, 2019

Parodą organizuoja galerija „Meno parkas“
Parodos partneris „gleixnerart“

 

Degtukų namelis. 2016 m.
Degtukų namelis. 2016 m.
Meno parko inf.

„Meno parkas“ dalyvauja Diuseldorfo fotografijos savaitgalyje su Neringa Naujokaite

2019 kovo 8 – 2019 balandžio 13

Jau antrus metus, galerija „Meno parkas“ dalyvaus kasmetiniame renginyje Dusseldorf Photo Weekend (LT: Diuseldorfo fotografijos savaitgalis), kuris šiais metais vyks kovo 8–10 dienomis. Šiais metais, galerija pristatys menininkės Neringos Naujokaitės projektą „Schwarz Weiß Grau“ (LT: „Juoda balta pilka“). Parodos atidarymas vyks kovo 8 d. 19 val. (vietos laiku). Parodą galerijos erdvėje Diuseldorfe (Dorotheenstrasse 22, 40235 Diuseldorfas, DE)  bus galima aplankyti iki balandžio 13 d.


Šiame, jau aštuntą kartą vyksiančiame fotografijos renginyje dalyvaus daugiau nei 50 institucijų, galerijų ir neformalių erdvių pristatysiančių platų šiuolaiknės fotografijos spektrą, kelsiančių klausimus apie atvaizdo reikšmės pokytį šiuolaikinėje fotografijoje ir kultūros istorijoje.

Neringos Naujokaitės fotografijų serijos „Jauda balta pilka“ centre – autentiško 30-ųjų buto Kaune restauravimo procesas. Aiškių architektūrinių formų ir linijų sąveika su šviesa lemia juodos ir baltos spalvos dinamiką.

Paraleliai menininkė pristato videodarbą „un altro ... di vento, di cielo“. Kuriame, simetriškas, stačiakampis architektūrinių vaizdų persidengimas su kraštovaizdžiu, vizualiai sudaro ritmišką juodai baltų vaizdų seką. Iš centrinės perspektyvos filmuoti kadrai, iš dalies susijungia į vieną ar atveria naujas architektūrines erdves, o vokaliniai garsai – sustiprinti ir susvetiminti elektroniniu būdu – šias erdves dar labiau praplečia. Tyli realybė, kaip pradinė filmo scena, kurioje nepaliesti natūralūs ar architektūriniai peizažai pasirodo pakaitomis už lėtai kylančios uždangos, veikia per techninį redagavimą ir akustinį pagrindą, kaip monumentaliosios scenos fonas.

Parodą organizuoja: galerija „Meno parkas“
Partneris: „gleixnerart“

www.menoparkas.lt
www.duesseldorfphotoweekend.de

 

Meno parko inf.

„Meno parkas“ šiemet mugėje „art Karlsruhe“ (Vokietija) pristato Aušrą Vaitkūnienę ir Patriciją Gilytę

„Meno parkas“ šiemet mugėje „art Karlsruhe“ (Vokietija) pristato galerijos menininkes, didžia dalimi inspiruojamas gamtos, mąstančias apie jos ir civilizacijos santykį.

Aušros Vaitkūnienės ir Patricijos Gilytės solo prezentacijos galerijos stende – H4-M01

Aušra Vaitkūnienė (g. 1962) savo darbais trina liniją tarp apčiuopiamų ir tik intuityviai jaučiamų dalykų, o juos dažnai įkvepia nepavaldi (o ir kaip labai mistiška) gamta. Tapybos katedrai Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete vadovaujanti menininkė yra laimėjusi Pollocko–Krasner fondo stipendiją (The Pollock-Krasner Foundation, New York, USA), jos kūriniai yra Mo muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lippe apskrities vyriausybės (Vokietija) ir privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.


Aušros Vaitkūnienės darbų kolekcija šiai mugei sukomponuota kombinuojant mišrios technikos piešinių grupę (2013-2017), kurioje ryškūs grybų motyvai (šie darbai buvo eksponuoti autorės solo parodose „Gamtos gurmano kabinetas“ Londone, Diuseldorfe bei Kaune). Antra Aušros kolekcijos dalimi – mišrios technikos piešinių (2018) -  eksploatuojamas vilko (ir jo kailio) motyvas.

Kita galerijos menininkė, gyvenanti, kurianti ir pripažinimo sulaukusi Vokietijoje – Patricija Gilytė (g. 1972) – savo kūrybos temas nagrinėti pasitelkia įvairiausias stilistikas, medžiagas, objektus, mechaninius elementus, dažnai kviečia bendradarbiauti kvalifikuotą komandą – kompozitorius, operatorius, fotografus, bet kokius profesionalus, kurie padėtų drąsiai eksperimentuoti ir pasiekti užsibrėžto tikslo – taiklaus ir unikalios išraiškos kūrinio.


Mugėje pristatomi Patricijos kūriniai jungia autorės pastarąjį dešimtmetį naudotas medijas: videomeną bei techniką, kai atvaizdus kuria iš pikselių (standartinio dydžio modulių iš įvairių medžiagų (cukraus, putų polistirolio, aliuminio ir kt.). Dar vienas svarbus P. Gilytės kūrybos aspektas – performatyvumas. Sąveika su aplinka, anot autorės, nenutrūksta, kūryba transformuojasi veikiama įvairių sąlygų, taip pat ir apribojimų. „art Karlsruhe“ pristatomi Patricijos debesys iš ketaus pikselių (ŠEŠIOS DVEJONĖS, KURIAS TURĖTUM ŽINOTI, 2019, betonas, 70 x 70 x 6 cm), ar skulptūriniai objektai iš medinių (DVYNĖS arba DVYNIAI, 2017, medis, kreidos gruntas, 107 x 85 x 70 cm) ar aliuminio (LYGSVARA, 2012, aliuminis, 40 x 16 x 10 cm) pikselių bei besisukančių eglučių miške video instaliacija STILLEVEN (2015) puikiai atspindi autorės pagrindines technines kūrybos charakteristikas bei rūpimo turinio temas, kuriais tiria gamtos ir civilizacijos santykį.

Renginio laikas: 2019 02 – 21 24
Renginio vieta: Messe Karlsruhe (Messeallee 1, 76287 Rheinstetten, Vokietija)
Galerijos stendo vieta – H4-M01

 

Patricija Gilytė, 2015 m. V. Paplausko nuotr.
Patricija Gilytė, 2015 m. V. Paplausko nuotr.
Meno parko inf.

Adelės Pukelytės ir Onės Maldonytės paroda „Between“

2019 vasario 8 – kovo 9 d.
Vasario 8 d. (penktadienį) 18 val. galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) pirmojo aukšto ekspozicinėje erdvėje vyks Adelės Pukelytės ir Onės Maldonytės parodos „Between“ atidarymas.

2017 metų lapkričio 17-19 dienomis Q galerijoje (Kopenhaga, Danija) pristatyta Adelės Pukelytės ir Onės Maldonytės darbų paroda Between. 2019 metais atsirado galimybė parodą parodyti ir Lietuvoje – galerijoje Meno parkas. Ekspozicijoje susiduria dvi skirtingos materijos, du skirtingi požiūriai į meną. Kruopštus, skrupulingas darbas ir chaotiška, impulsyvi estetika. Adelės Pukelytės tapyba reflektuoja jos vidinę būseną: tarp ramybės ir skubėjimo, struktūrų ir chaoso. Tarp būties visur ir tuo pačiu metu niekur. Autorės darbai kalba apie asmeninę psichologinę būseną, kuri perauga į santykį tarp dviejų skirtingų žmonių ir jų kūrybos.


Onė Maldonytė ieško linijos tarp praeities ir ateities. Kūriniai paremti atsitiktinumu, impulsyvumu, pasikliaujant intuicija, išliekant/koncentruojantis čia ir dabar. Darbai auga kartu su laiku, stengiasi nepasilikti praeityje.


Parodos pavadinimas Between  (liet. – „tarp“) – tai menininkių įvardijama siaura linija laike, kurioje esame dabar. Dabar – kai Kaunas keičiasi iš laikinosios – į šiuolaikinę, tačiau dar yra tik procese; dabar – kai jauni menininkai dalyvauja parodose, rezidencijose, praktikose ir pristato save pasauliui. Būtent dabar, tarpe tarp kažko utopinio ir praeities, išties gyvename.

Apie autores:
Onė ir Adelė kartu mokėsi Kauno dailės gimnazijoje, 2014 metais įstojo į Vilniaus dailės akademiją. 2017 metų pradžioje Adelė pusmetį studijavo Kopenhagoje; rudens semestro metu Onė studijavo Bornholmo saloje. Tai trečiasis Adelės ir Onės bendras projektas.
Menininkės nuoširdžiai dėkoja: Galerijai „Meno parkas“ už galimybę parodą parodyti Lietuvoje, The Royal Danish Academy of Fine Arts už galimybę surengti parodą akademijos – Q galerijoje, Kopenhagoje. Taip pat Vilniaus dailės akademijai už paramą publikuojant katalogą. Tomui J. Daunorai ir Dominykui Sidorovui už pagalbą sprendžiant techninius sunkumus; bei grafiniam dizaineriui – Rokui Petreikiui.


Paroda yra galerijos "Meno parkas" projekto "Jaunieji. Žalia sąmonė" dalis.

 

Meno parko inf.

Jaunųjų Lietuvos tapytojų platformos „Kontr-argumentas“ paroda

2019 vasario 8 – kovo 9 d.
Antrus metus vykstantis projektas bei jaunųjų Lietuvos tapytojų platforma „Kontr-argumentas“ vasario 8 d., 18:30 val. kviečia į kasmetinę parodą Kaune, „Meno parko“ galerijoje (Rotušės a. 27, Kaunas).


Parodų ciklo koncepciją apibūdinančia „Kontr-argumento“ sąvoka naudojamės kaip skirtingų išsakytų pozicijų virsmą į „pokalbį“ tarp ekspozicijoje dalyvaujančių tapytojų, jų kūrinių ir žiūrovų. Per kiekvieno autoriaus skirtybes bei individualumą, parodose išsivysčiusi „diskusija“ atspindi tapybinės kalbos įvairiapusiškumą bei kvestionuoja tapybos kaip mąstymo bei tarpusavio bendravimo priemonės galimybę.


Kaip ir praeitais metais, parodoje savo kūrinius pristatys jaunoji tapytojų karta, tapyba besinaudodami kaip bendravimo forma, kuria jie drąsiai kelia klausimus ar abejones vieni kitų atžvilgiu: bendrauja, diskutuoja, ginčijasi, mušasi, o gal tyliai stebi tapybos fronto įvykius šiandieniniame kontekste. „Kontr-argumentas“ tampa platforma ir dokumentu įrodančiu viso to „bendravimo“ svarbą bei įvedančiu į pokalbį, kurio pagrindinė tema – tapyba.


Parodos konceptualioji dalis kiekvienais metais atsiskleidžia skirtingame formate. Praėjusių metų parodoje eksponuojami kūriniai su tekstais priminė anonimiškus „tweet‘us“, kurie teigė, kontrargumentavo ar sufleravo tam tikrą autorių poziciją ir nuomonę tapybos atžvilgiu. Antrojoje „Kontr-argumento“ parodoje esame labiau orientuoti į klausimus, kaip ir kokiu būdu kiekvienas kuria savitą tapybinę kalbėjimo sistemą. Kadangi tapyba yra vizuali kalba, tai toks jau ir kalbėjimo būdas – vaizdu, kuriame motyvai, priemonės, technikos ar simboliai yra tarsi tam tikrą reikšmę sudarančios besijungiančios raidės – vizuali reprezentacija, kurianti prasmes drobėje, objekte, filme ar garse bei pačioje ekspozicijoje.

Šių metų parodoje dalyviams yra suteikiama daugiau autonomijos – jie patys renkasi kūrinius ir eksponavimo principą.  Kiekvieno autoriaus pasirinkimas visada yra motyvuotas – menininkai aktualizuoja nūdienos tapybos problematiką pasirinkta kryptimi, taip atkreipdami auditorijos dėmesį į save ir savo deklaruojamą laikyseną atitinkamais klausimais. Tokiu būdu žiūrovas yra įvedamas į tapybinį diskursą, kuriame galima būtų polemizuoti tam tikras idėjas ir problemas bei skirtingas kiekvieno dalyvio pasirinktas „kalbėjimo“ priemones.


„Kontr-argumento“ pavadinimo sufleruojamas judėjimas „prieš -“ čia apsiverčia tapdamas „už -“ – polemiką, kuo įvairesnes formas, priemones, idėjas, galiausiai – jauną tapybą. Tai – laisva radikali platforma, siekianti įvesti chaoso, išmušti iš komforto zonos, kritikuoti vardan progreso, priešintis ar palaikyti, neigti ar teigti – tokiu būdu demaskuojant tapybines stigmas, griaunant nusistovėjusias normas ar madas. O kiekvienos kasmetinės parodos tikslas – žingsnis po žingsnio apnuoginti kuo radikalesnius judėjimus, atskleisti kuo naujesnius požiūrius, metodus ir priemones tapybos medijoje.

Parodos kuratoriai: Vita Opolskytė ir Kazimieras Brazdžiūnas. Parodos dalyviai: Kazimieras Brazdžiūnas, Vita Opolskytė, Dominykas Sidorovas, Adelė Pukelytė, Rūta Vadlugaitė, Darius Jarusevičius, Tomas Daukša, Sonata Riepšaitė, Banginis Justas, Artūras Mitinas, Kristina Mažeikaitė.
Paroda yra galerijos "Meno parkas" projekto "Jaunieji. Žalia sąmonė" dalis.

 

Meno parko inf.

London Art Fair dalyvaus Česlovas Lukenskas ir Povilas Ramanauskas

Sausio 16–20 dienomis šiuolaikinio meno mugėje London Art Fair galerija „Meno parkas“ pristatys savo repezentuojamus menininkus Česlovą Lukenską ir Povilą Ramanauską.

Ši Londono mugė buvo įsteigta 1989 m. Londono verslo dizaino centre Islingtone, kur tebevyksta ir šiandien. London Art Fair nuolat auga ir plečiasi, siekia žiūrovus supažindinti su naujausiomis meno tendencijomis ir sudaryti sąlygas įsigyti išskirtiniausius šiuolaikinio meno kūrinius. 2018-aisiais mugė pristatė 130 galerijų iš viso pasaulio ir sulaukė apie 20,000 lankytojų.

Galerijos „Meno parkas“ čia pristatomą kontrastingą skirtingų kartų autorių duetą šį kartą jungia tema – abu tiria simbolinius galios ženklus.

Česlovas Lukenskas, vienas iš Lietuvos šiuolaikinio perfromanso meno pionierių ir reformatorių instaliacijų, objektų, akcijų bei performansų kūrėjas, reikšmingos menininkų grupės „Post Ars“ – pristato performatyviai sukurtą instaliaciją „Deguliai“ (2017–2018 m.) sudarytą iš gausybės įrėmintų nuodėgulių, atpažįstamų kultūrinių ir politinių simbolių – žvaigždių, kryžių, ir kt. Tai referuoja į stiprių ženklų reikšmės konservavimą. Autorius įrėmina ir eksponuoja savo performatyvaus veiksmo – ritualo, apeigų, kur į pagalbą pasikviečia ir gamtos stichiją – ugnį, rezultatus. Atlikdamas tam tikrus veiksmus jis apmąsto ženklų reikšmę, ieško atpirkimo. Reikia pabrėžti, kad visa instaliacija sukurta iš antrinių žaliavų – mediena rėmams, stiklai jau kartą buvo panaudoti ir atiduoti perdirbimui, netgi patys objektai sukurti iš ąžuolo medienos – iki tapdami kūriniu buvo gamybos atliekos.

Povilas Ramanauskas – maištingas jaunosios kartos tapytojas vis provokuoja, norėdamas praplėsti tapybos kaip žanro ribas. Mugėje jo eksponuojamą instaliaciją „Vėliavos“ (2018) galima pavadinti tęstiniu „Lanksčios tapybos“ serijos, už kurią 2017-aisiais autorius buvo apdovanotas jaunojo tapytojo prizu šiuolaikinio meno mugėje ArtVilnius, projektu. Šiai instaliacijai būdingos sintetinės medžiagos ir spalvos, spindesys, flirtas su popkultūra. Objektai atsipindi vienas kitą, o kartu blizgiame išsilenkusiame paviršiuje atsispindi aplinka – erdvė ir žiūrovai, kurie mėgindami apžiūrėti kūrinį neišvengiamai mato save, tampa įsiurbtais ir atsiduria iškraipytoje ir spalvotoje kūrinio realybėje. Monochromiškos ir monumentalios Č. Lukensko instaliacijos fone besirangančios ryškiaspalvės P. Ramanausko plastikinės vėliavos, kur visi heraldiniai simboliai, praradę reikšmes, virto takiais ir išsilydė į spalvų jūrą atspindinčią kitą laiką, kitos kartos žiūros taškus.

 

Galerijos „Meno parkas“ stendo numeris P10 (sekcijoje „Meno projektai“).

Mugė vyksta: 2019 01 16–01 20

Business Design Centre, 52 Upper Street, London N1 0QH

 

www.londonartfair.co.uk

Povilas Ramanauskas. Iš serijos "Lanksčioji tapyba". Ekspozicijos fragmentas. 2017
Povilas Ramanauskas. Iš serijos "Lanksčioji tapyba". Ekspozicijos fragmentas. 2017
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas