Antano Gudaičio (1904-1989) paroda „Siela kaip paukštis“ Baroti galerijoje
2020 m. liepos 11 – rugpjūčio 5 dienomis Baroti galerijoje (Didžioji vandens g.2/Aukštoji g. 1,Klaipėda) eksponuojama Antano Gudaičio (1904-1989) paroda „Siela kaip paukštis“.
„Tapytojas A. Gudaitis (1904–1989) – viena ryškiausių Lietuvos meno asmenybių, formavusių ir plėtojusių lietuviškosios moderniosios ekspresionistinės ir koloristinės tapybos principus. “Ars” grupės iniciatorius, stipriu, nepriklausomu charakteriu bei ištverme sugebėjęs išsilaikyti sudėtingiausiomis istorinėmis aplinkybėmis. A. Gudaitis visą gyvenimą telkė apie save jaunus ir kūrybingus žmones, buvo puikus pedagogas, palikęs ryškų pėdsaką savo mokinių kūryboje, o neretai ir likimuose.
A. Gudaičio palikimas itin įvairus ir spalvingas. Nuolatinis žinių alkis, įgimtas smalsumas, domėjimasis literatūra, muzika, teatru, lietuvių ir pasaulio menininkų kūryba kūrė platų menininko akiratį. Gyvenimo ir kūrybos dinamiškumas bei prieštaravimai atsispindi jo darbų idėjiniame, simboliniame bei tematiniame daugiasluoksniškume, neretai skausmingi išgyvenimai persipina su ironija ar saviironija. A. Gudaitis nutapė natiurmortų, peizažų, portretų, sukūrė piešinių, plakatų, scenovaizdžių, parengė interjero projektų. Jo paveikslams būdingi sodrių kontrastingų spalvų deriniai, ryškios dažo faktūros, laisvas potėpio judesys, iš liaudies meno atkeliavę motyvai. Svarbiausia – neapibrėžtos minties figūrinės kompozicijos. Vėlesnio laikotarpio kūryboje daug simbolinių, alegorinio turinio paveikslų.
Parodoje eksponuojami tapybos darbai ir piešiniai, apimantys paskutinį brandžiosios kūrybos laikotarpį, kuriame ryškėja egzistencializmo nuotaikos, siekis išsilaisvinti iš regimojo pasaulio ribotumo ir chaotiškos būties beprasmybės. Vyrauja paukščio kaip į nebūtį pamažu keliaujančios sielos įvaizdžio motyvas. Vaizduojami personažai įgauna autoportreto bruožų. Gilinimąsis į save, į savo vidinį pasaulį ir jo virsmus, bėgančio, trumpėjančio laiko apmąstymai grąžina menininką prie pačios pradžios - paveiksluose ryškėja motinos veidas. Darbuose atsiskleidžia ir panteistinė pasaulio samprata, ypatingas A. Gudaičio artumas gamtai. Žmonės ir paukščiai čia – neatsiejami vieno pasaulio, lygiaverčiai vienos būties dalyviai, tarsi esantys tarpinėje būsenoje – tarp esaties ir nesaties.“
Algė Gudaitytė
