Paroda „500’’ dedikuojama Lenkijos karaliaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 500-osioms gimimo metinėms.
Istorijos perrašinėjimas, faktų „pritempimas“ prie siekiamų tikslų, remiantis didinga praeitimi ir kilme šioje parodoje tampa groteskišku alternatyvios tikrovės konstravimo įrankiu. Parodos iniciatoriaus Žygimanto Augustino vardo panašumas į Lenkijos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1520–1572) vardą yra šio įvykio pretekstas ir galimybė kalbėti apie istorinių faktų naudojimą asmeniniais tikslais. Naivumas, savanaudiškumas ir didybės manija - labai žmogiškos savybės. Parodos iniciatorius siūlo į jas pažvelgti su šypsena.
Nuo liepos 25 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje pristatoma paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“, atverianti XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Baltijos šalių dailės „aukso fondą“. Spaudos konferencija, skirta parodos atidarymui, vyks liepos 24 d., penktadienį, 11.30 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje. Joje parodą pristatys Estijos dailės muziejaus direktorė Sirje Helme, Latvijos nacionalinio dailės muziejaus direktorė Māra Lāce, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė ir Nacionalinės dailės galerijos vedėja Lolita Jablonskienė.
Nuo liepos 17 d. (penktadienio) Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) vyks šiuolaikinio meno kūrėjos Marijos Griniuk meninio tyrimo paroda „Technovojerizmas ir performansą atliekantis kūnas“.
Parodą-instaliaciją lydi portfolio / dokumentacija, pristatanti menininkės sumanymus, įgyvendintus per pastaruosius dvejus metus. Pirmojoje dalyje užfiksuoti M. Griniuk dalyvaujamieji projektai, kuriuose ji naudojo EEG (elektroencefalogramos) įrangą, perteikiančią performansą atliekančio menininko smegenų veiklos dinaminius biometrinius duomenis. Parodoje šie duomenys konvertuojami į judančius vaizdus ir garsą. Antrojoje dalyje pristatomi autorės kūno atspaudai, t.y. statiniai biometriniai duomenys – kai kurie šių duomenų pasikeis su laiku kintant menininkės kūnui.
Galerija Akademija, kartu su galerija Pramantha Arte su malonumu praneša, kad ateinantį pirmadienį, liepos 20 dieną, 18 valandą atidaroma naują lietuvių menininkės Kristinos Kurilionok paroda pavadinimu “Al crepuscolo / Sutemos”. Parodos kuratoriais yra Antonio Bruno Umberto Colosimo ir Maria Rosaria Gallo.
„Ši paroda - pasakoja kuratoriai - pristato naujausius tapytojos darbus ir skelbia kai ką neįprasto bei gilaus: kelionę į šviesos jėgą. Kristina Kurilionok - kuri pastaruosius porą metų gyvena Italijoje - atliko nepaprastą tiriamąjį darbą, skirta skirtingiems šviesos tonų efektų palyginimams, kuriais pasižymi viduržemio jūros Kalabrijos regionas bei baltiški Lietuvos kraštovaizdžiai, pirmasis – tai meninkės dabartinio apsistojimo ir kūrybinio gyvenimo regionas, antrasis - gimtoji, augimo ir formavimosi, šalis.
Garsiausių pasaulio kūrėjų skulptūrą Lietuvoje eksponuojančiame muziejuje, Europos parke, šią vasarą rengiama lenkų skulptoriaus Jeržio „Jotkos“ Kedzioros (Jerzy Jotka Kędziora) paroda. Muziejaus po atviru dangumi erdvėje bus pristatoma nauja tendencija šiuolaikinio meno pasaulyje – meno kūriniai, atrandantys vietą „tarp dangaus ir žemės“.
Menininkas Jeržis „Jotka“ Kedziora kuria „balansuojančias“ skulptūras. Šios skulptūros tarsi paneigia gravitacijos ir statikos dėsnius, o jomis siunčiama nepavaldi laikui žinia, skirta įvairiausių kultūrų žmonėms. Pasak menininko, jo skulptūromis įkūnijami nerealūs troškimai, lyg svajonė vaikščioti lynu, galimybė atrasti save visiškai kitokioje realybėje. Kiekvienos Jeržio Kedzioros sukurtos figūros istorija būtų ne trumpesnė nei realaus žmogaus biografija – tiek daug kūriniuose sutalpina menininkas. Virš žiūrovų galvų kabančios figūros „elgiasi“ panašiai kaip praeiviai – stebi, seka žvilgsniu, pamėgdžioja ir kartais pasišaipo.
Septyni menininkai, suburti „SID YOUNG“ ir Saulės Noreikaitės kuratorių kolektyvo, ištisus metus aktyviai ieškojo įvairių dokumentų, rinko archyvo likučius ir bandė atskleisti Saturno jaunuolių grupės istoriją. 2020 m. liepos 29 d. 19 val. galerijoje „Atletika“ (Vitebsko g. 21, Vilnius) bus atidaroma paroda, kuri kvies žiūrovus susipažinti su šį tyrimą pristatančia Saturno jaunuolių archyvo medžiaga. Kitą dieną po atidarymo, liepos 30 d. 19 val. vyks ekskursija bei vieša diskusija su parodos menininkais.
2020 07 21 – 08 01
Svyruojant, kaip vizginant pirštais, galima dalintis netikėtumu.
Pėda vaidina siurbtuką, nuo klausimų lydosi kaitlentės, skaitymas virsta šokiu...
– Čia tik atrodo, ar mus stebi W-forma?
– Leisk virpuliui virpinti, iš kitos pusės.
– Ausys lyžteli lūpas. Čia tu? Ar paroda vartosi, vizgina, krato ir mirkteli, pračiuožia, laižo, užčiuopia..?
– Objektai vaizduoja. Praslysta tarp pirštų.
Laimos Kreivytės paroda „Laukiu“ VDA galerijoje „Artifex“
Tekstas turėtų prasidėti taip: „Laimos kūrybos pristatyti nereikia. Ji yra puikiai žinoma kaip menininkių grupės „Cooltūristės“ bendraautorė, jos kuruojamos parodos visuomet sulaukia dėmesio. Yra išleidusi dvi poezijos knygas.“ Bet pala pala, o kaip menininkė – ar buvo surengusi personalinę parodą? Taip, tai tikrai pirma personalinė Laimos Kreivytės paroda.
Komentuojant Laimos parodą neužtenka konstatuoti, kad tai gera paroda, norisi rasti kitų žodžių. Talpesnių ir atveriančių gilesnes prasmes. Šiuo atveju sakyčiau, jog paroda gera todėl, kad pažiūrėjus dar norisi būti su ja ir kai grįžti namo. Ne tik būti, bet ir sužinoti kažką, kas slypi už kūrinių. Taip visuomet po gerų parodų smalsauju, guglinu, ieškodama papildomų kontekstų, susirandu kuo nors susijusių knygų ar kitaip pratęsiu parodos malonumą. Šiuo atveju išsitraukiau iš lentynos jau senokai neprisiruošiamą paskaityti Edwardo W. Saido „Orientalizmą“, o iš bibliotekos pasiėmiau „Egipto mirusiųjų knygą“ bei Kavafio poeziją. Pratęsti parodos malonumus padėjo ir guglas – taip sužinojau, kad arabiškai užrašytą parodos pavadinimą reikia skaityti iš dešinės į kairę. Ir, beje, pabandžius šį arabišką žodį įterpti į rašomą tekstą paaiškėjo, kad taško po šio žodžio padėti neįmanoma. Nes jis tiesiog atsiranda žodžio kairėje pusėje – kaip ir dera arabiškam tekstui.

Timéa Jankovics parodoje „Prikelta užmarštis“ eksponuojamos meninės fotografijos bei instaliacijos, o parodos atidarymo metu autorė pasitiks žiūrovus performansu.
Visos nuotraukos ir eksponatai yra originalūs, autentiški - surasti sandėliuose,palėpėse, įvairiose apleistose psichiatrijos ligoninėse .
Timea Jankovics - žinoma Urbex judėjimo sekėja, menininkė sugebanti panardinti žiūrovą į užmirštą pasaulį, kuris egzistuoja šalia mūsų. Jai puikiai pavyksta atkreipti dėmesį į dalykus apie kuriuos mes nenorime žinoti ir kurie yra nustumti į visuomenės užribį.
Picasso ir Kahnweileris – meno rinkos dvyniai
Kiekvienas didis menininkas turi savo sėkmės šešėlį – mecenatą, prekeivį, kolekcininką. Tik vėliau atsiranda jo genialumo mitas plačioje visuomenėje. Piccasso žvaigždės statusas žinomas visiems, jo meilės istorijos aitrina vaizduotę ir kuria pridėtinę kubizmo vertę. Tačiau kokia šešėlinė skandalingojo ispano spindesio priežastis?