Teatras
Ieva Tumanovičiūtė
Pastabumo mokymai
Oskaro Koršunovo teatro spektaklis „Žmogus iš Podolsko“
Trisdešimt kelerių metų vyras, vietinio laikraščio redaktorius, baigęs istorijos studijas, besidomintis muzika, su draugais subūręs grupę, neseniai išsiskyręs, gyvenantis netoli sostinės su mama, švelnaus, melancholiško būdo, vis labiau jaučiantis, kad jo valia senka užleisdama vietą bejėgiškumui. Kuo toks žmogus galėtų užkliūti policijos pareigūnams?
Viktorija Sinicyna
Stebuklų šalis vs realybė: kuri neįtikimesnė?
Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Alisa“
Vargu ar kokioje santvarkoje egzistuoja teisingumas, kuris būtų tolygiai teisingas visiems. Teisėsauga nėra tobula, jos vingrybėse slepiasi daug trūkumų. Antano Obcarsko režisuotame Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Alisa“ (premjera spalio 23, 24 d. įvyko „Menų spaustuvėje“) jauna teisininkė susiduria su vykdomojo teisingumo užkulisiais. Dirbdama garsiai eskaluojamų bylų besiimančio advokato Franko Bertono biure, Alisa patenka į akistatą su jai nepriimtinais kompromisais. Vis dėlto būtinais tam, kad valstybė nepakriktų nuo anarchinės netvarkos, kad žmogus, užuot patyręs staigų minios linčą, turėtų teisę stoti prieš teisėją.
Ignas Zalieckas
Surasti ir suprasti niuansus
Pokalbis su Sergejumi Ivanovu
Pastaruosius svarbiausius vaidmenis Jaunimo teatro aktorius Sergejus Ivanovas sukūrė Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Cinkas (Zn)“ (2017), Yanos Ross „Vienos miško pasakose“ (2019) bei Krystiano Lupos „Austerlice“ (2020). Su aktoriumi ir muzikos grupės „Solo ansamblis“ nariu kalbamės apie aktorystę, muziką ir kūrybos tikslą.
Aistė Verpečinskaitė
Siurrealistinis nemigos paveikslas
„Kafka Insomnia“ Kauno miesto kameriniame teatre
„Spalio 2. Bemiegė naktis. Jau trečia iš eilės. Aš greitai užmiegu, bet po valandos prabundu, lyg būčiau įkišęs galvą į nesamą skylę. Nuo tada visą naktį iki penkių tarsi miegu, tačiau tuo pat metu ryškūs sapnai neleidžia užmigti. Aš formaliai tarsi miegu greta savęs, o pats tuo metu turiu grumtis su sapnais.“ (Franzas Kafka, „Dienoraščiai 1910–1923“)
Greta Vilnelė
Eksperimentas su žmona
„Urbančičiaus metodas“ Jaunimo teatre
Jaunimo teatras spalio 18, 24 d. pristatė antrojo jaunųjų kūrėjų programos „Black Box“ spektaklio „Urbančičiaus metodas“ premjerą. Thomo Bernhardo romanas „Kalkverkas“, kurio motyvais paremtas spektaklis, pasakoja apie maniakišką Konrado Fro eksperimentą su savo luoša žmona. Jo bandymas pagrįstas austrų mokslininko Viktoro Urbančičiaus išplėstiniu metodu, kurio taikymas Konradą priveda iki žmonos nužudymo. „Urbančičiaus metodo“ idėjos sumanytojas kompozitorius Arturas Bumšteinas, debiutavęs kaip režisierius, kūrinyje akcentuoja knygoje minimo, Urbančičiaus metodika paremto eksperimento eigą.
Aistė Šivytė
Kaip kalbėtis apie įžeistuosius?
„Įžeisti. Baltarusi(j)a“ skaitymas Vilniaus mažajame teatre
Spalio 15 d. Vilniaus mažajame teatre (VMT) vyko Andrejaus Kureičiko pjesės „Įžeisti. Baltarusi(j)a“ skaitymas (rež. Gabrielė Tuminaitė). Šiuo skaitymu VMT prisijungė prie pasaulinės iniciatyvos, skirtos laisvės judėjimui Baltarusijoje palaikyti. Tačiau palikus žiūrovų salę galvoje kirbantys klausimai, deja, nebuvo apie šalyje vykstančius neramumus.
Miglė Munderzbakaitė
Nenorėčiau savęs priskirti vienam žanrui
Interviu su aktoriumi Gyčiu Laskovu
Apie vaidmens kūrimo procesą kalbamės su aktoriumi Gyčiu Laskovu, nuo 2014 m. kuriančiu vaidmenis režisierių Gintaro Varno, Kamilės Gudmonaitės, Povilo Makausko, Agniaus Jankevičiaus, Žilvino Vingelio, Eglės Kižaitės ir kitų spektakliuose Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Jaunimo teatro, Nacionalinio Kauno dramos teatro, Kauno miesto kamerinio teatro scenose. Aktorius įkūnija tiek antikinės dramaturgijos veikėjus, tiek šiuolaikinės literatūros personažus, drąsiai įsitraukia į netradicinės formos spektaklius, yra sukūręs ir keletą vaidmenų kine, įgarsinęs kino filmų.
Ingrida Ragelskienė
Ar androidai sapnuoja elektrinius šunis?
„Didysis sprogimas“ Klaipėdos lėlių teatre
Kiekvienas galvaninis elementas, kiekviena baterija turi teisę į savo šlovės minutę šiuolaikinio teatro scenoje. Taip mintijau spalio 17 d. dundėdama traukiniu iš uostamiesčio į Vilnių po Klaipėdos lėlių teatre pamatytos premjeros „Didysis sprogimas“. Namo važiavome trise, kartu spektaklį žiūrėję vyresnysis ir mažasis ekspertai pasidalino savo postpremjeriniais potyriais bei įžvalgomis. Mažasis, gerą valandą pats su savimi kalbėjęs ir žaidęs tuščiame traukinio vagone, paklausė, kada pagaliau grįšime į Lietuvą. Supratau, kad „Didžiajame sprogime“ panaudota „naujakalbė“ – trumpi pypsintys, kleksintys garsai, kuriais komunikavo įvairių elektroninių prietaisų detalytės, septynmečio žiūrovo sąmonėje nubrėžė aiškią ribą tarp vaiko privačios ir spektaklio meninės erdvės. Dėl mažojo fantazijos ir ryškių įspūdžių autonomiška meno kūrinio erdvė išsiplėtė, netikėtai visą Klaipėdą paversdama kitokia – futuristinės pasakos, svetimos šalies, Nelietuvos – erdve.
Ieva Tumanovičiūtė
Gundymas
Jano Fabre’o „Nakties rašytojas“
Personažas gali nepatikti, net prieštarauti žiūrovo pažiūroms, bet, nepaisant to, būti įdomus ir žavintis. Toks yra menininkas Janas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Nakties rašytojas“ eskize, spalio 9–11 d. rodytame Vilniaus universiteto Teatro salėje.
Miglė Munderzbakaitė
Heda Gabler prie laiko mašinos vairo
Interviu su aktore Goda Petkute
Su teatro, kino bei televizijos aktore Goda Petkute kalbamės apie sudėtingus personažus, kino ekrano ir teatro scenos sąsajas bei žiūrovus. Aktorės debiutas teatro scenoje įvyko Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre, tarp sukurtų vaidmenų – Fiodoro Dostojevskio, Jeano-Paulio Sartre’o, Henriko Ibseno kūrinių personažai.
