7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Siurrealistinis nemigos paveikslas

„Kafka Insomnia“ Kauno miesto kameriniame teatre

Aistė Verpečinskaitė
Nr. 38 (1359), 2020-11-06
Teatras
Gytis Laskovas ir Balys Ivanauskas spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Balys Ivanauskas spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.

„Spalio 2. Bemiegė naktis. Jau trečia iš eilės. Aš greitai užmiegu, bet po valandos prabundu, lyg būčiau įkišęs galvą į nesamą skylę. Nuo tada visą naktį iki penkių tarsi miegu, tačiau tuo pat metu ryškūs sapnai neleidžia užmigti. Aš formaliai tarsi miegu greta savęs, o pats tuo metu turiu grumtis su sapnais.“ (Franzas Kafka,Dienoraščiai 1910–1923“)

 

Apie Franzą Kafką ir vieną jo nemigos naktį šį rudenį kalba premjerinis spektaklis „Kafka Insomnia“. Į sapnišką Kafkos pasaulį žiūrovą panardina jaunas režisierius Žilvinas Vingelis bei vizualinių eksperimentų teatras „Kosmos Theatre“ kartu su Kauno miesto kameriniu teatru. Spektaklyje vizualiai atskleistas nemigos sukurtas Kafkos pasaulis padeda žiūrovui kelioms valandoms pamiršti realybę už Kamerinio teatro sienų ir griauna jo vidinės tikrovės konstrukcijas, panardindamas į siurrealų vaizdinių, fantazijų ir muzikos pasaulį. O šis pasaulis kiekvienam žiūrovui atsiskleidžia vis kitoks, nes tai teatras, neuždarantis į išankstinį supratimo burbulą, tai teatras „be suvokimo sienų“.

 

Kafka dažnai susidurdavo su nemigos epizodais, tačiau tai buvo ne tik jo prakeiksmas, bet ir kūrybos šaltinis. Kovodamas su nemiga jis ieškojo prieglobsčio literatūroje, pasinaudojo savo negebėjimu miegoti tam, kad rašytų, ir tai net skatino jo kūrybiškumą. Daugelis rašytojo kūrinių gimė būtent bemiegėmis naktimis, tad pasirinkimas statyti spektaklį nemigos tema puikiai atskleidžia ne tik Kafkos asmenybę, jo fantazijas ir vizijas, bet ir jo kūrybinį procesą bei „plačiai užmerktomis akimis“ parašytą literatūrą. Režisierius Vingelis sako, kad jam ši tema aktuali ne tik dėl Kafkos patyrimo: „Prieš kelerius metus aš pats esu susidūręs su ilgalaike kankinančia nemiga, mane įkalinusia nesibaigiančiame realybės ir sapno fragmentų filme. Tai buvo fiziškai kankinantis, bet kažkuo ir įkvepiantis laikas. Nemiga man pasirodė daug ką paaiškinanti sąlyga, kaip tuo metu galėjo gimti tokia literatūra.“ Spektaklyje kafkiškasis pasaulis susipina su kūrybinės grupės asmeninėmis vizijomis.

 

„Kafka Insomnia“ veiksmas vyksta vieną iš Kafkos nemigos naktų, kai fantazijos susipina su tikrove, košmarai su gyvenimu, kūrybos pasaulis su realybe. Sergant nemiga, po ilgų bemiegių naktų ištinka haliucinacijos, susiduriama su pasąmonėje glūdinčiais demonais, kaip atsitiko ir spektaklio herojui Kafkai. Įsigilinęs į sapnų pasaulį režisierius tiksliai perteikė pereinamąją stadiją tarp miego ir tikrovės. Regis, vienu metu veiksmas vyksta realiame pasaulyje, tačiau staiga veikėjas užsnūsta ir viskas persikelia į sapno logiką.

 

„Kafka Insomnia“ skirtas šiuolaikiniam žiūrovui, ieškančiam ne tradicinių teatrinių sprendimų, o naujo scenos meno matymo kampo. Režisierius kviečia jauną, vyresnio mokyklinio amžiaus žmogų, skaičiusį Kafkos kūrybą, panirti į kafkišką pasaulį ne per tekstinius, bet per vizualinius elementus. Spektaklyje dominuoja postdraminis fragmentiškumas, kūno raiška, teksto kaip pagrindinio komponento atsisakymas, šiuolaikinių technologijų gausa. Kūrinyje nėra baigtinumo, vieno naratyvo, išryškėja atskiri fragmentai, tarp jų ne visada būtina ieškoti sąlyčio taškų. Kafkos kūryba čia egzistuoja tik kaip atspirties taškas siurrealistinei atmosferai kurti. Juk ir pats Kafka nesukūrė aiškios pabaigos nė vienam savo romanui – naratyvas nutrūksta netikėtai, lyg pabudus iš sapno. 

 

Svarbiausios spektaklio dedamosios – vizualumas ir muzika, kuri neužima foninio, periferinio vaidmens, kad vien sustiprintų spektaklio įtaigą, o egzistuoja kaip vienas kertinių elementų (kompozitorius Andrius Šiurys). Spektakliui gyvai akomponuoja profesionalūs muzikantai – saksofonininkas Danielius Pancerovas ir gitaristas Justinas Žilys. Toks audiovizualinis kūrinys tenkina šiuolaikinio žmogaus poreikius. Vaizdų kultūros laikotarpiu ilgais dialogais ar monologais neįpareigojantis spektaklis atitinka kasdienius įpročius: kintantys vaizdiniai, įtraukiantys ir užburiantys, palieka vietos savitoms interpretacijoms ir fantazijoms. Tačiau spektaklis nepataikauja šiuolaikinio gyvenimo tempui, vyrauja ištęstos (net kartais per daug) ir pasikartojančios scenos, o ne greita vaizdinių kaita. Pavyzdžiui, scena iš Kafkos „Pilies“ savo pasikartojimais įveda į meditacinę būseną, nors kartu primena ir absurdo teatro įstrigimą viename taške, negalint iš jo pajudėti.

 

Kafkos kūrybinė erdvė – mažas jo kambarys, pilnas knygų, kaip ir dera rašytojui, čia stovi rašomoji mašinėlė, keli stalčiai pilni dokumentų (nuoroda į Kafkos teisininko profesiją), o spinta atlieka daugiafunkcį vaidmenį (scenografė Paulina Simutytė). Iš pradžių apima nuojauta, kad visas veiksmas ir liks vienoje plotmėje, rašytojas įstrigs savo ankštoje erdvėje ir negalės iš jos pajudėti, tačiau pasitelkiant Kornelijaus Jaroševičiaus projekcijas žiūrovo vaizduotė nukelia jį į Kauno Laisvės alėją, į mišką, į baseiną.

 

Kafka per savo kambaryje stovinčią spintą patenka į vis kitas erdves ir iš jų sugrįžta su realybės simboliais, kurie dar labiau sumaišo kortas ir riba tarp sapnų bei realybės ima nykti. Plaukiojęs vandenyje, Kafka tarsi C.S. Lewiso „Narnijos kronikose“ staiga per drabužių spintą sugrįžta į savo kambarį, tačiau visas kiaurai permirkęs. Kyla sąmyšis: kur sapno ir fantazijų pasaulis, o kur realybės atspindžiai?

 

Aktoriai Gytis Laskovas, Balys Ivanauskas ir Paulina Simutytė kuria Kafkos vidaus portretą. Laskovas su Ivanausku perteikia Kafkos susidvejinimą, skilimą į du asmenis (savo dienoraštyje jis rašė, kad turi kentėti siaubingą dvigubą gyvenimą, kurį norint nutraukti yra vienintelė išeitis – tikriausiai beprotybė). O Simutytės raudonai vilkinti moteris su plunksna atskleidžia Kafkos kūrybinius troškimus ir mirties nuojautą, stebindama savo vokaliniais sugebėjimais ji sustiprina mistifikuotą spektaklio atmosferą, suteikia grakštumo bei įkvepia kafkišką kūrybinę aistrą. Spektaklyje beveik nėra kalbama, tad aktoriai emocijas išreiškia kūno plastika ir mimika.

 

Ne tik šviesų dailininko Aisčio Lansbergo kuriamas itin meistriškas žaidimas su apšvietimu, bet ir nuorodos į siurrealizmo menininkus, pavyzdžiui, į René Magritte’o paveikslus, pasitelkiant jo vizitinę kortelę – skrybėles, spektakliui suteikia gilumos pojūtį, košmarišką nuojautą bei nukelia į tapybišką pasaulį. Siurrealizmui būdingas realių daiktų tapatinimas su nerealiais, todėl ir spektaklyje daiktai staiga virsta gyvais organizmais: stalas ima vaikščioti keturiomis kojomis, puodelio dugne – prabyla žmogus, o radijas ima veikti savaime...

 

„Kafka Insomnia“ – paslaptingas, tamsus, logikai ir taisyklėms nepasiduodantis spektaklis. Įtaigi kafkiška atmosfera – kiek neurotiška ir nyki – kartu kelia daug iššūkių vaizduotei. Kaip ir Kafkos kūryba, spektaklis palieka daug vietos interpretacijai, skatina individualią žiūrovo vaizduotę, kai detalės gali būti suprastos savaip, per savo patirties ir fantazijų prizmę. Postdraminis vaizdinių ir garsų pasaulis atliepia XXI a. žiūrovo poreikius, atitinka kūrybinės komandos tikslą – kviesti jauną žmogų pamatyti kitokį, užburiantį ir įkvepiantį mąstyti savaip teatrą, o kartu skatina iš naujo paimti į rankas Kafkos knygas ir pasinerti į jo magiško realizmo pasaulį.

 

 

Gytis Laskovas ir Balys Ivanauskas spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Balys Ivanauskas spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Paulina Simutytė spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Paulina Simutytė spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Balys Ivanauskas spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Balys Ivanauskas spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Paulina Simutytė spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.
Paulina Simutytė spektaklyje „Kafka Insomnia“. D. Stankevičiaus nuotr.