Teatras
Greta Vilnelė
Socialinis žmogiškumo išbandymas
„NO FAKE*“ festivalyje „Sirenos“
Šių metų Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ vilioja intriguojančiais, neįprastai ryškiais šiuolaikinio meno kūriniais. Imersinio spektaklio-žaidimo „NO FAKE*“ ironiškas pavadinimas reiškia scenos erdvėje kuriamą netikrą realybę, kurią atspindi simuliuojamos situacijos, taip pat primena, kad visos iliuzijos tėra kasdienio gyvenimo šešėlis. Režisieriaus Tado Montrimo socialinė simuliacija – tai vaizduotę lavinantis žaidimas, kuriame atkartojamos įvairios situacijos, susijusios su jaunos merginos žmogžudyste, aplink ją ir pinasi simuliacijų gijos.
Ingrida Ragelskienė
Žmogus krizės ištiktame pasaulyje
Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos ’20“
Kai numirsiu, norėčiau, kad ant mano antkapio iškaltų maždaug tokį tekstą: „Nukelk kepurę, praeivi, čia guli žmogus, 2020.09.24–10.11 pamatęs visus Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ spektaklius“. Ar dar bereikia kokių paaiškinimų – festivalis baigėsi, ir ateina metas apžvalgoms. Šį kartą nesinori tiesos vynioti į vatą, slapstytis tarp eilučių bei vartojant slidžias, aptakias profesines metaforas kurti seilėtą mitą apie ilgaamžį (Lietuvos masteliais) festivalį. Šešis vakarus žiūrėdama „Sirenų“ spektaklius, svajojau pagaliau parašysianti recenziją, kurios niekas „nepalaikins“, kuria niekas nesidalins ir apie kurios egzistavimą bus gėda žinoti šio projekto organizatoriams, nes apie šią katastrofą reikia rašyti ne recenzijas – laikas parašyti „Sirenų“ nekrologą.
Greta Vilnelė
Paskutinė vakarienė likusių žvakių šviesoje
„Už geresnį pasaulį“ Artūro Areimos teatre
Rugsėjo 25, 26 d. Artūro Areimos teatre po ilgo sąstingio nuo trankios muzikos vėl drebėjo kamerinės erdvės sienos. Režisierius Artūras Areima pristatė naują spektaklį pagal Rolando Schimmelpfennigo pjesę „Už geresnį pasaulį“. Ši pjesė, persmelkta nostalgijos Erichui Maria Remarque’ui ir Ernestui Hemingway’ui, pasakoja apie futuristinį, visa aprėpiantį, beribį, amžiną karą, kuris žmonių pasąmonėje tampa nuolatine, įprasta būsena.
Miglė Munderzbakaitė
Gyventi scenoje pagal personažo taisykles
Interviu su Arnu Ašmonu
Su jaunosios kartos teatro, kino, televizijos aktoriumi Arnu Ašmonu, sukūrusiu vaidmenis didžiosiose mūsų teatrų scenose Gintaro Varno, Gyčio Padegimo, Kamilės Gudmonaitės, Povilo Makausko, Gildo Aleksos ir kitų režisierių spektakliuose, taip pat vaidybiniuose filmuose bei televizijos serialuose, kalbamės apie vaidmenis, teatrui kylančius iššūkius bei ateities planus.
Ieva Tumanovičiūtė
Ne vidurio kelias
Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Vaidina Marius Repšys“
Lietuvos nacionalinio dramos teatro monospektaklyje „Vaidina Marius Repšys“ aktorius pasakoja autobiografinę istoriją, susitelkdamas į save ir savo santykį su teatro profesija. Nuo pradžių jis užmezga tiesioginį ryšį su žiūrovais, vardydamas pavyzdžius ir klausdamas: „Ar tai teatras?“ Tai, kas rugsėjo 27 d. vyko Jonavos kultūros centre, buvo teatras. Nors galima buvo tikėtis, tarkim, dokumentinio pasakojimo apie depresiją ar bipolinį sutrikimą, žodis „liga“ ar konkretūs psichikos sutrikimų pavadinimai spektaklyje nenuskamba.
Kristina Steiblytė
Atvirukai iš teatro
„Austerlicas“ Jaunimo teatre
Jei ne Krystiano Lupos premjera Jaunimo teatre, vargu ar būčiau skaičiusi W.G. Sebaldo „Austerlicą“. Juo labiau kad dar nėra galimybės knygą perskaityti lietuviškai. Tad leistis į kelionę Antrojo pasaulinio karo atminties koridoriais, ir dar svetima kalba, atrodė mažai viliojanti užduotis. Bet, pasirodo, klydau. Sebaldas greitai prikaustė mano dėmesį nesudėtingai, paprastai pirmu asmeniu pasakodamas apie kelionę į Belgiją.
Greta Vilnelė
Skaitmeninis spektaklis
Dr. GoraParasit „TikTok Shakespeare“
Kasmet Vilniuje vykstantis kultūros festivalis „Kultūros naktis“ iš birželio buvo perkeltas į rudens pradžią. Kultūros gerbėjų sambrūzdžio programa šįmet ne tik džiugino renginių pasiūla, bet ir mažumėlę glumino. Festivalio lankytojai tapo Pelenėmis iš pasakos: turėjo gerai apgalvoti ir pasirinkti patraukliausius renginius, nes atėjus kitai dienai karieta pavirs moliūgu, vadeliotojai – pelėmis, o „Kultūros nakties“ siūlomos patirtys išgaruos kaip ryto migla.
Ignas Zalieckas
Iš tylos ateina dialogas
„Dialogai“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Įėjus pro renovuojamo Lietuvos nacionalinio dramos teatro duris pasitinka faneros lakštai, dar vis seni laiptai, žymintys kelionę laiku. „Studijoje“ išvystu į amfiteatrą panašią pilkos spalvos spektaklio „Dialogai“ scenografiją. Seniai girdėta, kad jaunas režisierius imtųsi sudėtingo antikinio veikalo, ypač Platono.
Julijus Lozoraitis
Smagi latviška distopija prieblandoje
„Saulės vaikai“ Klaipėdos dramos teatre
Prasidedant naujam sezonui Klaipėdos dramos teatras didžiojoje scenoje vėl pateikė publikai įspūdingą šviežio latviško teatro dozę. Ypatingas spektaklio „Saulės vaikai“ sceninis žanras galėtų būti įvardytas kaip 3D distopija, kurios esminiai parametrai yra spektaklio scenografija ir kostiumai.
Viktorija Sinicyna
Pasiklydę praeities miražuose
Meno ir mokslo laboratorijos spektaklis
Sunkiai protu aprėpiamas karo baisumas susideda ne tik iš to, kas vyksta kovos lauke, bet ir iš skausmingų padarinių, liekančių po to. Iš vidinių randų, negrįžtamai paveikiančių karinio mechanizmo rūstybę patyrusius žmones.
