Artūro Areimos teatro spektaklis
Birželio 5, 6 d. Artūro Areimos teatras (AAT) po ilgo karantino laikotarpio atvėrė duris nauja premjera – spektakliu „Ūbo teismas“ pagal Simono Stephenso pjesę. Spektaklio centre – į XXI amžių, Tarptautinį Teisingumo Teismą Hagoje, atkeldintas buvęs Baliuškos karalystės karalius Ūbas (Rokas Petrauskas).








Agatos Dudos-Gracz spektaklis festivalyje „TheATRIUM“
Vis dėlto jis įvyko – šių metų (post)karantininis tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“. Pagarba ir dėkingumas jo rengėjams už atkaklumą, entuziazmą, tikėjimą teatro dvasia ir rankų nenuleidimą. Įprastais kasdieniais kriterijais šio įvykio dar negalima vertinti, o tikrieji istoriniai vertinimai – dar ateityje. Bet jų tikrai bus, ir rengėjai dar sulauks deramo dėkingumo ir pagarbos. Tikiu, kad sulauks, nes tikrai yra už ką. Tokiomis nestandartinėmis ir nepalankiomis sąlygomis surengti visavertį festivalį – tikras kultūrinis žygdarbis. Kas to dar nesuprato, kam privalu suprasti, tikiu, supras ateityje.








Pokalbis su kompozitoriumi Andriumi Šiuriu
Kompozitorius Andrius Šiurys sukūrė muziką tokiems spektakliams kaip „Don Kichotas“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras, 2021), „Brilijant advenčers“ (rež. Gediminas Rimeika, Meno ir mokslo laboratorija, 2021), „Kafka Insomnia“ (rež. Žilvinas Vingelis, „Kosmos Theatre“, Kauno miesto kamerinis teatras, 2020), „#Protestas“ (rež. Vingelis, „Kosmos Theatre“, 2020), „Ženklai“ (rež. Paulius Markevičius, MMLAB, 2020), „Glaistas“ (rež. Mantas Jančiauskas, „Operomanija“, 2019), „Y: Alisa“ (rež. Agnija Leonova, OKT, 2018), „Errorai“ (rež. Markevičius, MMLAB, 2018), „Bestuburiada“ (rež. Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2016) ir kt.








„Atviros erdvės“ spektaklis „Kissmas“
Paauglystė – paradoksų, vidinės sumaišties ir per kraštus besiliejančių emocijų metas. Apie šį sudėtingą žmogaus raidos tarpsnį dramaturgės ir režisierės Teklės Kavtaradzės spektaklyje, laimėjusiame „Menų spaustuvės“ programą „Atvira erdvė ’20“, kalbama be užuolankų, matuojantis paauglių gyvenimus ir bandant juos suprasti.








Spektaklis „Mama“ Jaunimo teatre
Praradus artimą žmogų, ypač brangūs tampa jo paskutiniai žodžiai. Ar tai būtų ištartas sakinys, ar paliktas laiškas – jis lieka kaip svarbus paskutinių žmogaus gyvenimo akimirkų atminimas. Tik kas, jei tas atminimas nepaleidžia daugybę metų?





Pokalbis su aktoriumi Luku Malinausku
Aktorius Lukas Malinauskas save išbando keliose srityse – teatre, kine ir muzikoje. Pažintį su teatru pradėjęs dar vaikystėje, sukūrė vaidmenis spektakliuose „Jelizaveta Bam“ (rež. Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir OKT, 2015) „Kaulinis senis ant geležinio kalno“ (rež. Jonas Tertelis, LNDT, 2016), „Apvalytieji“ (rež. Koršunovas, OKT, 2016), „Vestuvės“ (rež. Koršunovas, OKT, 2016), „Eglė žalčių karalienė“ (rež. Koršunovas, OKT, 2016). 2020 m. už Felikso vaidmenį spektaklyje „Liučė čiuožia“ (rež. Koršunovas, OKT, 2019) apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“.







Apie Jono Tertelio spektaklį Klaipėdos jaunimo teatre
Keletą metų prieš karantiną pastatytas kolektyvinės kūrybos spektaklis „Žalia pievelė“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2017) apie Visagino miestelį ir ten gyvenančius žmones sulaukė nemažo žiūrovų ir teatro kritikų dėmesio. 2018 m. LNDT sceną išvydo ir kitas panašiu principu sukurtas spektaklis „Nežinoma žemė. Šalčia“ apie Šalčininkus.






Spektaklis „Ne sau žmonės“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Spektakliu „Ne sau žmonės“ Nacionalinis Kauno dramos teatras galų gale užbaigė kiek užtrukusį Valstybės teatro įkūrimo šimtmečio jubiliejų, ir, dera pripažinti, užbaigė svariai. Spektaklis, kurio antras pavadinimas „Vydūnas“, yra reiškinys, svarbus dėl ištisos puokštės reikšmių, kurias ir bus pamėginta čia išvardinti.








Pokalbiai, repeticijos, užrašai (1989–2000)
Durna tendencija – ėjimas į turtingą teatrą. Turtingas yra kinas. Žiūrovas eina žiūrėti ne kino, o kur išleista 80 milijonų. Ir teatras bando eiti ta pačia kryptimi. Peteris Steinas pastatė „Faustą“ už 20 milijonų. Žmonės eina pažiūrėti ne „Fausto“, o kam išleista 20 milijonų. Gal poniom su briliantais ir gerai taip. Tegu jos eina į operą ar dailųjį čiuožimą.
Adomo Juškos spektaklis Jaunimo teatre
Pastarieji teatro metai nedaug tesiskyrė nuo gyvenimo iš sauso maisto davinio: lyg ir valgoma, atsižvelgiant į aplinkybes – visai neblogai, kartais net įdomu, neįprasta, tačiau niekad nebūna sotu.







