Teatras
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė
Iš mūsų vaidybų
Laiškai apie teatrą (IV)
Ar pastebėjai, kad vasarį beveik nebuvo premjerų? Tuščias teatro mėnuo. Scenos meno įvykių, regis, tik daugėja, bet vis dar atsiranda premjerų spiečių ir tuščių mėnesių. Įdomu, ar tokį neproporcingą pasiskirstymą lemia finansavimo ir spektaklių gamybos struktūros, ar vadybininkų neapsižiūrėjimas? Juk pasitaiko, kad tą pačią dieną „susikerta“ dvi premjeros arba premjera su festivalio spektakliu, o po to eina ištisos štilio savaitės.
Greta Vilnelė
Bevaisės pretenzijos į šiuolaikiškumą
Apie spektaklį „Rytoj buvo vakar“ Jaunimo teatre
Kovo 15 d. Keistuolių teatro ir „Atviro rato“ teatro laboratorijos steigėjas, aktorius, režisierius ir kompozitorius Aidas Giniotis pristatė mokslinės fantastikos spektaklio „Rytoj buvo vakar“ premjerą Jaunimo teatre. Toks žanrinis apibūdinimas žiūrovus apgavo, nes spektaklyje mokslinės fantastikos elementų buvo tiek nedaug, kad net menkiausi lūkesčiai liko nepatenkinti. Vienintelė mokslinės fantastikos detalė – į praeitį pagrindinę heroję nukelianti laiko mašina-liftas. Teatro magijai išsisklaidžius paaiškėja, kad spektaklio forma tradicinė, o turinys plūduriuoja temos paviršiuje.
Ignas Zalieckas
Mūsų amžius pakeitė žmogaus baimes
Pokalbis su Greta Gudelyte
Greta Gudelytė – režisierė ir aktorė, 2012 m. kartu su Egle Kazickaite įkūrusi „Apeirono“ teatrą. Yra sukūrusi tokius spektaklius kaip „Nekaltas prasidėjimas“ (kartu su Kazickaite, 2021), „Ad infinitum“ (2020), „Pabėgimas“ (kartu su Kazickaite, 2020), „Ašmenys“ (2019), „Delyras“ (2018), „Kultas“ (2017), „Nekrozė“ (2016), „Žinduolių perėja“ (2016) ir kt.
Greta Vilnelė
Kafkos vertas absurdas
Spektaklis „Šuo, naktis ir peilis“
Pauliaus Ignatavičiaus režisuotame spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“ pagal Mariuso von Mayenburgo pjesę – nemalonu ir nepatogu. Salėje tvanku, sėdime su respiratoriais, nėra kuo kvėpuoti. O pjesėje parašyta: „Buvo karšta rugpjūčio naktis.“ Tad gal režisierius sąmoningai verčia žiūrovus prakaituoti? Aktorius Arnoldas Augustaitis, vaidinantis šuns šeimininką, švilpia bandydamas surasti šunį. Labai nemalonus garsas. Spektakliui įpusėjus ima tirpti blauzdos nuo pernelyg ilgo sėdėjimo nepatogia poza, bet „Menų spaustuvės“ Kišeninėje salėje kitaip būti negali.
Ieva Tumanovičiūtė
Istorija ir dabartis teatre
Alytaus miesto teatro spektaklio „Marytė“ gastrolės Vilniuje
Kovo 8-ąją Vilniaus mažajame teatre parodytas Alytaus miesto teatre ukrainiečių režisieriaus Staso Žirkovo pastatytas spektaklis „Marytė“ (premjera 2020 m. spalio 30 d.) pagal Alvydo Šlepiko pjesę, parašytą jo romano „Mano vardas – Marytė“ motyvais. Bestseleriu tapusiame romane, pirmą kartą išleistame 2011 m., jau sulaukusiame dvylikto leidimo, pasakojama apie vadinamuosius vilko vaikus – po Antrojo pasaulinio karo iš rusų okupuotų vokiečių (Rytų Prūsijos) žemių į Lietuvą ieškoti maisto bėgančius mažamečius.
Agnė Zėringytė
Ryšį su publika kiekvieną kartą reikia atrasti iš naujo
Pokalbis su aktore Kamile Petruškevičiūte
Aktorė Kamilė Petruškevičiūtė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Miegantys“ (rež. Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2021), „Sprendžiant Hedą“ (rež. Uršulė Bartoševičiūtė, Vilniaus mažasis teatras, 2020), „Balkonas“ (rež. Éric Lacascade, Jaunimo teatras, 2019), „Vestuvės“ (rež. Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT), 2016), „Raudonkepurė“ (rež. Paulius Tamolė, LNDT, 2016) ir kt. Už Leros vaidmenį spektaklyje „Šokis Delhi“ (rež. Koršunovas, OKT, 2017) ir už vaidmenį spektaklyje „#beskambučio“ (Tamolė, LNDT, 2017) 2018 m. pelnė „Auksinį scenos kryžių“.
Audronis Liuga
(Ne)tuščias lapas
Kaip dabar kalbėti menui?
Thomo Manno literatūrinis šedevras „Daktaras Faustas“, kurį jis pradėjo rašyti tremtyje Amerikoje įpusėjus Antrajam pasauliniam karui, baigiasi žodžiais apie Vokietiją: „Šiandien jinai, pastverta demonų, vieną akį prisidengus ranka, o kitą įsmeigus į šiurpą, desperatiškai krinta žemyn, vis žemyn. Kada ji pasieks pragarmės dugną? Kada įvyks stebuklas, kuriuo neįmanoma patikėti, kada iš didžiosios nevilties patekės vilties žiburėlis?“
Agnė Zėringytė
Tegu juokas mus gydo
Pokalbis su aktoriumi Karoliu Norvilu
Vilniaus gatvėse Karolį Norvilą galima sutikti atliekantį „Auksinio žmogaus“ vaidmenį, tačiau jis atpažįstamas ir teatro scenoje. Neseniai Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) baigęs aktorius vaidina spektakliuose „Otelas“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT) ir Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“, 2021), „Odisėja“ (rež. Žilvinas Beniušis, OKT ir LMTA, 2021) ir „SoDra, Mon Amour“ (rež. Gildas Aleksa, „Teatronas“, 2021). Šiuo metu ruošia vaidmenį Jokūbo Brazio režisuojamame spektaklyje „Žuvėdra“ pagal Antono Čechovo pjesę.
Greta Vilnelė
Perrašyta antika
Teatro „Menas“ spektaklio „ANTI“ gastrolės Vilniuje
Spektakliai, skirti paaugliams ir statomi pagal kūrinius iš privalomosios mokyklinės literatūros sąrašo, dažnai neatranda ryšio su jaunaisiais žiūrovais. Galbūt dėl sutrikusio šiuolaikinių jaunuolių gebėjimo išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką nei akademinė valanda arba dėl retai Švietimo ministerijos peržvelgiamos privalomų kūrinių programos aktualumo stokos. Išskirti vieną konkrečią priežastį būtų ne tik sudėtinga, bet ir neteisinga: tai kėsintųsi suniveliuoti paauglių asmenybes. Tad retas kūrėjas ryžtasi kurti spektaklį paaugliams, nes, norint tai įgyvendinti sėkmingai, reikia stiprios šiuolaikinės jaunimo kultūros pajautos.
Viktorija Sinicyna
Ringe laimėjo neviltis
„Boksas“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ pristatytas Lauryno Adomaičio ir Antano Obcarsko pjesės „Boksas“ eskizas kovo 3–6 d. virto spektakliu. Naujas dramos kūrinys, treniruotės, gilinimasis į sportininkų psichologiją, net kelionė į Meksiką – kūrybinė komanda padirbėjo iš peties.
