7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (IV)

Ar pastebėjai, kad vasarį beveik nebuvo premjerų? Tuščias teatro mėnuo. Scenos meno įvykių, regis, tik daugėja, bet vis dar atsiranda premjerų spiečių ir tuščių mėnesių. Įdomu, ar tokį neproporcingą pasiskirstymą lemia finansavimo ir spektaklių gamybos struktūros, ar vadybininkų neapsižiūrėjimas? Juk pasitaiko, kad tą pačią dieną „susikerta“ dvi premjeros arba premjera su festivalio spektakliu, o po to eina ištisos štilio savaitės.

Gytis Ivanauskas, Indrė Patkauskaitė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Ivanauskas, Indrė Patkauskaitė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Aldona Bendoriūtė spektaklyje „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Bendoriūtė spektaklyje „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Aurelijus Pocius ir Augustė Šimulynaitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Aurelijus Pocius ir Augustė Šimulynaitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Rotkho“. Rygos dailės teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Rotkho“. Rygos dailės teatro nuotr.
Greta Vilnelė

Bevaisės pretenzijos į šiuolaikiškumą

Apie spektaklį „Rytoj buvo vakar“ Jaunimo teatre

Kovo 15 d. Keistuolių teatro ir „Atviro rato“ teatro laboratorijos steigėjas, aktorius, režisierius ir kompozitorius Aidas Giniotis pristatė mokslinės fantastikos spektaklio „Rytoj buvo vakar“ premjerą Jaunimo teatre. Toks žanrinis apibūdinimas žiūrovus apgavo, nes spektaklyje mokslinės fantastikos elementų buvo tiek nedaug, kad net menkiausi lūkesčiai liko nepatenkinti. Vienintelė mokslinės fantastikos detalė – į praeitį pagrindinę heroję nukelianti laiko mašina-liftas. Teatro magijai išsisklaidžius paaiškėja, kad spektaklio forma tradicinė, o turinys plūduriuoja temos paviršiuje.

Ieva Kaniušaitė ir Aldona Bendoriūtė spektaklyje „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Ieva Kaniušaitė ir Aldona Bendoriūtė spektaklyje „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Ieva Kaniušaitė ir Neringa Varnelytė spektaklyje „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Ieva Kaniušaitė ir Neringa Varnelytė spektaklyje „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Janina Matekonytė spektaklyje „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Janina Matekonytė spektaklyje „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Gediminas Storpirštis spektaklyje „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Gediminas Storpirštis spektaklyje „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Nerijus Gadliauskas spektaklyje „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Nerijus Gadliauskas spektaklyje „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Aldona Bendoriūtė spektaklyje „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Aldona Bendoriūtė spektaklyje „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Nerijus Gadliauskas ir Gediminas Storpirštis spektaklyje „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Nerijus Gadliauskas ir Gediminas Storpirštis spektaklyje „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Ignas Zalieckas

Mūsų amžius pakeitė žmogaus baimes

Pokalbis su Greta Gudelyte

Greta Gudelytė – režisierė ir aktorė, 2012 m. kartu su Egle Kazickaite įkūrusi „Apeirono“ teatrą. Yra sukūrusi tokius spektaklius kaip „Nekaltas prasidėjimas“ (kartu su Kazickaite, 2021), „Ad infinitum“ (2020), „Pabėgimas“ (kartu su Kazickaite, 2020), „Ašmenys“ (2019), „Delyras“ (2018), „Kultas“ (2017), „Nekrozė“ (2016), „Žinduolių perėja“ (2016) ir kt.

Greta Gudelytė kūrinyje „Pabėgimas“. „Apeirono“ nuotr.
Greta Gudelytė kūrinyje „Pabėgimas“. „Apeirono“ nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Ad infinitum“. D. Rimeikos nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Ad infinitum“. D. Rimeikos nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Nekaltas prasidėjimas“. R. Bolgovo nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Nekaltas prasidėjimas“. R. Bolgovo nuotr.
Ričardas Bartašius ir Greta Gudelytė spektaklyje „Nekaltas prasidėjimas“. R. Bolgovo nuotr.
Ričardas Bartašius ir Greta Gudelytė spektaklyje „Nekaltas prasidėjimas“. R. Bolgovo nuotr.
Greta Gudelytė kūrinyje „Pabėgimas“. „Apeirono“ nuotr.
Greta Gudelytė kūrinyje „Pabėgimas“. „Apeirono“ nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Ašmenys“. D. Rimeikos nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Ašmenys“. D. Rimeikos nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Stabat Mater“. „Apeirono“ nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Stabat Mater“. „Apeirono“ nuotr.
Greta Gudelytė ir Ričardas Bartašius spektaklyje „Palikuonis“. „Apeirono“ nuotr.
Greta Gudelytė ir Ričardas Bartašius spektaklyje „Palikuonis“. „Apeirono“ nuotr.
Greta Vilnelė

Kafkos vertas absurdas

Spektaklis „Šuo, naktis ir peilis“

Pauliaus Ignatavičiaus režisuotame spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“ pagal Mariuso von Mayenburgo pjesę – nemalonu ir nepatogu. Salėje tvanku, sėdime su respiratoriais, nėra kuo kvėpuoti. O pjesėje parašyta: „Buvo karšta rugpjūčio naktis.“ Tad gal režisierius sąmoningai verčia žiūrovus prakaituoti? Aktorius Arnoldas Augustaitis, vaidinantis šuns šeimininką, švilpia bandydamas surasti šunį. Labai nemalonus garsas. Spektakliui įpusėjus ima tirpti blauzdos nuo pernelyg ilgo sėdėjimo nepatogia poza, bet „Menų spaustuvės“ Kišeninėje salėje kitaip būti negali.

Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Pijus Ganusauskas ir Rūta Raciūtė spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Pijus Ganusauskas ir Rūta Raciūtė spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Arnoldas Augustaitis ir Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Arnoldas Augustaitis ir Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Rūta Raciūtė ir Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Rūta Raciūtė ir Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Rūta Raciūtė spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Rūta Raciūtė spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Rūta Raciūtė ir Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Rūta Raciūtė ir Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Pijus Ganusauskas spektaklyje „Šuo, naktis ir peilis“. D. Putino nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Istorija ir dabartis teatre

Alytaus miesto teatro spektaklio „Marytė“ gastrolės Vilniuje

Kovo 8-ąją Vilniaus mažajame teatre parodytas Alytaus miesto teatre ukrainiečių režisieriaus Staso Žirkovo pastatytas spektaklis „Marytė“ (premjera 2020 m. spalio 30 d.) pagal Alvydo Šlepiko pjesę, parašytą jo romano „Mano vardas – Marytė“ motyvais. Bestseleriu tapusiame romane, pirmą kartą išleistame 2011 m., jau sulaukusiame dvylikto leidimo, pasakojama apie vadinamuosius vilko vaikus – po Antrojo pasaulinio karo iš rusų okupuotų vokiečių (Rytų Prūsijos) žemių į Lietuvą ieškoti maisto bėgančius mažamečius.

Eglė Juškaitė ir Vaidas Praspaliauskas spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Juškaitė ir Vaidas Praspaliauskas spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Juškaitė, Povilas Adomaitis, Tomas Pukys ir Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Juškaitė, Povilas Adomaitis, Tomas Pukys ir Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Juškaitė ir Vaidas Praspaliauskas spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Juškaitė ir Vaidas Praspaliauskas spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Ona Gudaitytė spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Ona Gudaitytė spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidas Praspaliauskas, Andra Kavaliauskaitė ir Povilas Adomaitis spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidas Praspaliauskas, Andra Kavaliauskaitė ir Povilas Adomaitis spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Ona Gudaitytė spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Ona Gudaitytė spektaklyje „Marytė“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Zėringytė

Ryšį su publika kiekvieną kartą reikia atrasti iš naujo

Pokalbis su aktore Kamile Petruškevičiūte

Aktorė Kamilė Petruškevičiūtė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Miegantys“ (rež. Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2021), „Sprendžiant Hedą“ (rež. Uršulė Bartoševičiūtė, Vilniaus mažasis teatras, 2020), „Balkonas“ (rež. Éric Lacascade, Jaunimo teatras, 2019), „Vestuvės“ (rež. Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT), 2016), „Raudonkepurė“ (rež. Paulius Tamolė, LNDT, 2016) ir kt. Už Leros vaidmenį spektaklyje „Šokis Delhi“ (rež. Koršunovas, OKT, 2017) ir už vaidmenį spektaklyje „#beskambučio“ (Tamolė, LNDT, 2017) 2018 m. pelnė „Auksinį scenos kryžių“.

Kamilė Petruškevičiūtė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Miegantys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Šokis Delhi“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Šokis Delhi“. D. Matvejevo nuotr.
Kęstutis Cicėnas ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Šokis Delhi“. D. Matvejevo nuotr.
Kęstutis Cicėnas ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Šokis Delhi“. D. Matvejevo nuotr.
Audronis Liuga

(Ne)tuščias lapas

Kaip dabar kalbėti menui?

Thomo Manno literatūrinis šedevras „Daktaras Faustas“, kurį jis pradėjo rašyti tremtyje Amerikoje įpusėjus Antrajam pasauliniam karui, baigiasi žodžiais apie Vokietiją: „Šiandien jinai, pastverta demonų, vieną akį prisidengus ranka, o kitą įsmeigus į šiurpą, desperatiškai krinta žemyn, vis žemyn. Kada ji pasieks pragarmės dugną? Kada įvyks stebuklas, kuriuo neįmanoma patikėti, kada iš didžiosios nevilties patekės vilties žiburėlis?“

Francisco Goya, „Proto miegas gimdo pabaisas“. Iš „Kapričų“ ciklo Nr. 43. 1806/07 m. Vilniaus paveikslų galerijos parodos „Fransiskas Goja. Kapričai“ virtuali galerija
Francisco Goya, „Proto miegas gimdo pabaisas“. Iš „Kapričų“ ciklo Nr. 43. 1806/07 m. Vilniaus paveikslų galerijos parodos „Fransiskas Goja. Kapričai“ virtuali galerija
Kyjivas, Maidanas. 2014 m. A. Liugos nuotr.
Kyjivas, Maidanas. 2014 m. A. Liugos nuotr.
Kyjivas, Maidanas. 2014 m. A. Liugos nuotr.
Kyjivas, Maidanas. 2014 m. A. Liugos nuotr.
Kyjivas, Maidanas. 2014 m. A. Liugos nuotr.
Kyjivas, Maidanas. 2014 m. A. Liugos nuotr.
Agnė Zėringytė

Tegu juokas mus gydo

Pokalbis su aktoriumi Karoliu Norvilu

Vilniaus gatvėse Karolį Norvilą galima sutikti atliekantį „Auksinio žmogaus“ vaidmenį, tačiau jis atpažįstamas ir teatro scenoje. Neseniai Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) baigęs aktorius vaidina spektakliuose „Otelas“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT) ir Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“, 2021), „Odisėja“ (rež. Žilvinas Beniušis, OKT ir LMTA, 2021) ir „SoDra, Mon Amour“ (rež. Gildas Aleksa, „Teatronas“, 2021). Šiuo metu ruošia vaidmenį Jokūbo Brazio režisuojamame spektaklyje „Žuvėdra“ pagal Antono Čechovo pjesę.

Karolis Norvilas spektaklyje „Otelas“. D. Linkowski nuotr.
Karolis Norvilas spektaklyje „Otelas“. D. Linkowski nuotr.
Karolis Norvilas ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Otelas“. D. Linkowski nuotr.
Karolis Norvilas ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Otelas“. D. Linkowski nuotr.
Miglė Navasaitytė, Džiugas Grinys ir Karolis Norvilas spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Miglė Navasaitytė, Džiugas Grinys ir Karolis Norvilas spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Ambrozaitis, Aurelijus Pocius, Karolis Norvilas ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Saulius Ambrozaitis, Aurelijus Pocius, Karolis Norvilas ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Karolis Norvilas ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Karolis Norvilas ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Karolis Norvilas spektaklyje „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.
Karolis Norvilas spektaklyje „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.
Karolis Norvilas spektaklyje „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.
Karolis Norvilas spektaklyje „Viskas, kas žemiška, liudija apie mirtį“. M. Endriuškos nuotr.
Roberta Sirgedaitė, Karolis Norvilas, Raimondas Klezys ir Arnas Ašmonas spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Roberta Sirgedaitė, Karolis Norvilas, Raimondas Klezys ir Arnas Ašmonas spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Greta Vilnelė

Perrašyta antika

Teatro „Menas“ spektaklio „ANTI“ gastrolės Vilniuje

Spektakliai, skirti paaugliams ir statomi pagal kūrinius iš privalomosios mokyklinės literatūros sąrašo, dažnai neatranda ryšio su jaunaisiais žiūrovais. Galbūt dėl sutrikusio šiuolaikinių jaunuolių gebėjimo išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką nei akademinė valanda arba dėl retai Švietimo ministerijos peržvelgiamos privalomų kūrinių programos aktualumo stokos. Išskirti vieną konkrečią priežastį būtų ne tik sudėtinga, bet ir neteisinga: tai kėsintųsi suniveliuoti paauglių asmenybes. Tad retas kūrėjas ryžtasi kurti spektaklį paaugliams, nes, norint tai įgyvendinti sėkmingai, reikia stiprios šiuolaikinės jaunimo kultūros pajautos.

Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Dovilė Klementjeva spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Dovilė Klementjeva spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Dovilė Klementjeva spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Dovilė Klementjeva spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis ir Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis ir Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aliona Kuriakina spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aliona Kuriakina spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Viktorija Sinicyna

Ringe laimėjo neviltis

„Boksas“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ pristatytas Lauryno Adomaičio ir Antano Obcarsko pjesės „Boksas“ eskizas kovo 3–6 d. virto spektakliu. Naujas dramos kūrinys, treniruotės, gilinimasis į sportininkų psichologiją, net kelionė į Meksiką – kūrybinė komanda padirbėjo iš peties.

Aleksandras Baranovas, Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandras Baranovas, Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Giedrius Savickas spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Giedrius Savickas spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis, Džiugas Grinys ir Marius Repšys spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis, Džiugas Grinys ir Marius Repšys spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 143  >>> Archyvas