Teatras
Agnė Zėringytė
Noriu leisti sau nežinoti
Pokalbis su režisiere Laura Kutkaite
Kaune režisierė Laura Kutkaitė įgijo choreografinį išsilavinimą, vėliau studijavo filosofiją Vilniaus universitete, o pernai baigė režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Oskaro Koršunovo vadovaujamame kurse. Stažavosi Prancūzijoje, Lenkijoje, Italijoje, Danijoje ir Slovėnijoje. Studijavo pas Grzegorzą Jarzyną, Michałą Borczuchą, Grzegorzą Niziołeką ir Krystianą Lupą. Dar būdama studentė dirbo su tokiais režisieriais kaip Anna Smolar, Tomi Janežičius ir Koršunovas.
Greta Vilnelė
Glamūrinis moterų rojus
Spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“ premjera
Pavasarį „Menų spaustuvėje“ įvyko Klaipėdos jaunimo teatro spektaklio-koncerto „Graži ir ta galinga“ tęsinio „Mimozos ir sirenos“ premjera. Be garsiojo Oskaro Koršunovo „Senių“ diptiko, nedaug spektaklių Lietuvos teatre turi dvi dalis. Pasirodžius „Graži ir ta galinga“ tęsiniui kilo daug klausimų dėl jo būtinybės ir reikšmės.
Ingrida Ragelskienė
Estiška kultūrinio šoko dozė
Teatro „Vaba Lava“ gastrolės Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Rodos, dar tik prieš mėnesį akimirką sustingome iš drovios nuoskaudos, skaitydami mūsiškiams „Auksiniams scenos kryžiams“ nominuotų lenkų, latvio, slovėno režisierių pavardes. O štai jau vėl ant tautinio pasididžiavimo nuospaudos mina Talino ir trečio pagal dydį Estijos miesto Narvos scenos menų centro „Vaba Lava“ gastrolės Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Greta Vilnelė
Ne tik aktorė
Pokalbis su aktore Auguste Ona Šimulynaite
Aktorė Augustė Ona Šimulynaitė sukūrė vaidmenis spektakliuose „Alisa“ (rež. Antanas Obcarskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2020) „Batsiuviai“ (rež. Obcarskas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2020), „Žuvėdra“ (rež. Jokūbas Brazys, Oskaro Koršunovo teatras, 2022) ir kt. bei trumpametražiuose filmuose „Kai perplauksi upę“ (rež. Klaudija Matvejevaitė, 2018) ir „Apklausa“ (rež. Urtė Sabutytė, 2021).
Ieva Tumanovičiūtė
Kai nėra ką pasakyti
„Belaukiant Godo“ Jaunimo teatre
Per Bosnijos karą serbų apsuptame Sarajeve 1993 m. Susan Sontag pastatė Samuelio Becketto pjesę „Belaukiant Godo“: repeticijos vyko karo sąlygomis apšaudomame mieste be elektros ir vandens, sceną, kurioje veikė net trys Didi ir Gogo poros, apšviečiant žvakėmis. Straipsnyje apie šio spektaklio statymą Sontag rašė, kad tai buvo trečiasis genocidas Europoje, bet pirmasis nušviečiamas žiniasklaidos (jos spektaklis taip pat tapo vienu iš būdų atkreipti dėmesį į Bosnijos karą), tačiau tai nepadėjo įtempti Vakarų politinės valios ir išvengti bosnių žudynių. Apie šiandienos įvykius Ukrainoje sužinome dar greičiau ir iš dar daugiau žiniasklaidos kanalų.
Ingrida Ragelskienė
Dievas motina, duktė ir Saša – šventoji dvasia
Spektaklis „Saša, išnešk šiukšles“ Vilniaus mažajame teatre
Balandžio 8 d. Vilniaus mažajame teatre įvykusio premjerinio spektaklio „Saša, išnešk šiukšles“ dramaturgė Natalija Vorožbit yra davusi keletą puikių, subtiliu humoru ir didele atjauta žmonėms persmelktų interviu. Viename ji prisipažįsta: „Savo pirmajame interviu pasakiau, kad žiūrovams turi skaudėti. Pastaraisiais metais duodu vis daugiau interviu ir kiekviename jų manęs būtinai paklausia: viename iš interviu esate sakiusi, kad žiūrovui turi skaudėti, – ką tai reiškia ir kodėl jūs taip manote? Kiekvieną kartą aš atsakau į šitą klausimą ir manęs neapleidžia jausmas, kad duodu vieną ir tą patį interviu.“
Ignas Zalieckas
Šiuolaikinis cirkas – ne tik fizinis veiksmas
Pokalbis su oro akrobate Elena Kosovec
Oro akrobatė Elena Kosovec cirko disciplinų įgūdžius tobulino Rogelio Rivelio cirko mokykloje Barselonoje, 2019 m. baigė jungtinį CNAC (Prancūzija) ir ESAC (Belgija) aukštųjų cirko mokyklų cirko dramaturgijos kursą, taip pat „Gravity Circus“ OMIC intensyvų kursą, skirtą oro akrobatams, ir Emiliano Rono profesionalų virvės kursą Barselonoje. 2015 m. kartu su bendraminčiais įkūrė oro akrobatikos grupę „Insomnis“, 2016 m. – šiuolaikinio cirko trupę „Taigi cirkas“. Sukūrė tokius darbus kaip „Try Again“ (kartu su Konstantinu Kosovecu, 2017), „Eižėjimas“ (kartu su Kosovecu ir Lina Puodžiukaite-Lanauskiene, 2019) „Nionia“ (2020) ir kt. Yra Šiuolaikinio cirko asociacijos vadovė.
Dovilė Zavedskaitė
Suguldyti, ramūs, vegetuojantys
Nauberto Jasinsko darbas „Vegetacinė būklė“
Gražu, kai meno kūrinys be tikslingos intencijos įsilieja į pasaulio geopolitinę būklę. Šiuo metu stebime Vakarų lyderių santūrų susirūpinimą dėl Rusijos vykdomo ukrainiečių genocido. Šiame fone režisierius Naubertas Jasinskas išleidžia premjerą „Vegetacinė būklė“ (pagal Manuelos Infante’s pjesę), ir jos reikšmė patrigubėja – darbas atsitiktinai tampa Vakarų vegetavimo komentaru. Paklausykite: vegetacinė būklė klinikine prasme – „lėtinė neurologinė būklė, kai nereaguojama į išorinius dirgiklius, bet išlikusios gyvybinės funkcijos“. Nieko neprimena?
Agnė Zėringytė
Aktorius – žmogaus sielos gydytojas
Pokalbis su aktore Digna Kulionyte
Aktorė Digna Kulionytė sukūrė vaidmenis spektakliuose „Miego brolis“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras, 2020), „Otelas“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT) ir Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“, 2021), „Odisėja“ (rež. Žilvinas Beniušis, OKT ir LMTA, 2021), „Fedros meilė“ (rež. Laura Kutkaitė, OKT, 2021), „Borisas Godunovas“ (rež. Janas Klata, Klaipėdos dramos teatras, 2021) ir „Žuvėdra“ (rež. Jokūbas Brazys, OKT, 2022).
Miglė Munderzbakaitė
Nepatogi menininko ir suvokėjo akistata su realybe
Spektaklis „Jaudulys“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Pjesės „Jaudulys“, kurios pagrindinė veikėja yra rašytoja Ulja Richtė, autorius Ivanas Vyrypajevas teigia: „Autorius atsakingas už tai, ką jis rašo, ir už tai, ką jis kalba. Tarkime, teatre autorius paima dvi valandas iš žmogaus gyvenimo ir kažką už tai jam siūlo.“ Artėjant Tarptautinei teatro dienai Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) šią pjesę režisavo jaunosios kartos režisierius Aleksandras Špilevojus.
