7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Agnė Zėringytė

Noriu leisti sau nežinoti

Pokalbis su režisiere Laura Kutkaite

Kaune režisierė Laura Kutkaitė įgijo choreografinį išsilavinimą, vėliau studijavo filosofiją Vilniaus universitete, o pernai baigė režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Oskaro Koršunovo vadovaujamame kurse. Stažavosi Prancūzijoje, Lenkijoje, Italijoje, Danijoje ir Slovėnijoje. Studijavo pas Grzegorzą Jarzyną, Michałą Borczuchą, Grzegorzą Niziołeką ir Krystianą Lupą. Dar būdama studentė dirbo su tokiais režisieriais kaip Anna Smolar, Tomi Janežičius ir Koršunovas.

Laura Kutkaitė. P. Žižliausko nuotr.
Laura Kutkaitė. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė  spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Domantas Starkauskas ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Greta Vilnelė

Glamūrinis moterų rojus

Spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“ premjera

Pavasarį „Menų spaustuvėje“ įvyko Klaipėdos jaunimo teatro spektaklio-koncerto „Graži ir ta galinga“ tęsinio „Mimozos ir sirenos“ premjera. Be garsiojo Oskaro Koršunovo „Senių“ diptiko, nedaug spektaklių Lietuvos teatre turi dvi dalis. Pasirodžius „Graži ir ta galinga“ tęsiniui kilo daug klausimų dėl jo būtinybės ir reikšmės.

Scena iš spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Scena iš spektaklio-koncerto „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Estiška kultūrinio šoko dozė

Teatro „Vaba Lava“ gastrolės Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Rodos, dar tik prieš mėnesį akimirką sustingome iš drovios nuoskaudos, skaitydami mūsiškiams „Auksiniams scenos kryžiams“ nominuotų lenkų, latvio, slovėno režisierių pavardes. O štai jau vėl ant tautinio pasididžiavimo nuospaudos mina Talino ir trečio pagal dydį Estijos miesto Narvos scenos menų centro „Vaba Lava“ gastrolės Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Du garažai“. I. Smirnovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš turėjau pusbrolį“. S. Vahur nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš turėjau pusbrolį“. S. Vahur nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš turėjau pusbrolį“. S. Vahur nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš turėjau pusbrolį“. S. Vahur nuotr.
Greta Vilnelė

Ne tik aktorė

Pokalbis su aktore Auguste Ona Šimulynaite

Aktorė Augustė Ona Šimulynaitė sukūrė vaidmenis spektakliuose „Alisa“ (rež. Antanas Obcarskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2020) „Batsiuviai“ (rež. Obcarskas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2020), „Žuvėdra“ (rež. Jokūbas Brazys, Oskaro Koršunovo teatras, 2022) ir kt. bei trumpametražiuose filmuose „Kai perplauksi upę“ (rež. Klaudija Matvejevaitė, 2018) ir „Apklausa“ (rež. Urtė Sabutytė, 2021).

Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Ona Šimulynaitė ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Ona Šimulynaitė ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas ir Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas ir Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Mantas Bendžius, Deividas Breivė ir Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Mantas Bendžius, Deividas Breivė ir Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Ona Šimulynaitė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Ona Šimulynaitė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Augustė Ona Šimulynaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Augustė Ona Šimulynaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kai nėra ką pasakyti

„Belaukiant Godo“ Jaunimo teatre

Per Bosnijos karą serbų apsuptame Sarajeve 1993 m. Susan Sontag pastatė Samuelio Becketto pjesę „Belaukiant Godo“: repeticijos vyko karo sąlygomis apšaudomame mieste be elektros ir vandens, sceną, kurioje veikė net trys Didi ir Gogo poros, apšviečiant žvakėmis. Straipsnyje apie šio spektaklio statymą Sontag rašė, kad tai buvo trečiasis genocidas Europoje, bet pirmasis nušviečiamas žiniasklaidos (jos spektaklis taip pat tapo vienu iš būdų atkreipti dėmesį į Bosnijos karą), tačiau tai nepadėjo įtempti Vakarų politinės valios ir išvengti bosnių žudynių. Apie šiandienos įvykius Ukrainoje sužinome dar greičiau ir iš dar daugiau žiniasklaidos kanalų.

Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas ir Robertas Petraitis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas ir Robertas Petraitis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas ir Robertas Petraitis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas ir Robertas Petraitis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis ir Matas Sigliukas spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Robertas Petraitis spektaklyje „Belaukiant Godo“. E. Paulausko nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Dievas motina, duktė ir Saša – šventoji dvasia

Spektaklis „Saša, išnešk šiukšles“ Vilniaus mažajame teatre

Balandžio 8 d. Vilniaus mažajame teatre įvykusio premjerinio spektaklio „Saša, išnešk šiukšles“ dramaturgė Natalija Vorožbit yra davusi keletą puikių, subtiliu humoru ir didele atjauta žmonėms persmelktų interviu. Viename ji prisipažįsta: „Savo pirmajame interviu pasakiau, kad žiūrovams turi skaudėti. Pastaraisiais metais duodu vis daugiau interviu ir kiekviename jų manęs būtinai paklausia: viename iš interviu esate sakiusi, kad žiūrovui turi skaudėti, – ką tai reiškia ir kodėl jūs taip manote? Kiekvieną kartą aš atsakau į šitą klausimą ir manęs neapleidžia jausmas, kad duodu vieną ir tą patį interviu.“

Tomas Stirna, Miglė Polikevičiūtė ir Neringa Būtytė spektaklyje „Saša, išnešk šiukšles“. M. Savičiūtės nuotr.
Tomas Stirna, Miglė Polikevičiūtė ir Neringa Būtytė spektaklyje „Saša, išnešk šiukšles“. M. Savičiūtės nuotr.
Tomas Stirna spektaklyje „Saša, išnešk šiukšles“. M. Savičiūtės nuotr.
Tomas Stirna spektaklyje „Saša, išnešk šiukšles“. M. Savičiūtės nuotr.
Tomas Stirna spektaklyje „Saša, išnešk šiukšles“. M. Savičiūtės nuotr.
Tomas Stirna spektaklyje „Saša, išnešk šiukšles“. M. Savičiūtės nuotr.
Tomas Stirna, Neringa Būtytė ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Saša, išnešk šiukšles“. M. Savičiūtės nuotr.
Tomas Stirna, Neringa Būtytė ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Saša, išnešk šiukšles“. M. Savičiūtės nuotr.
Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Saša, išnešk šiukšles“. M. Savičiūtės nuotr.
Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Saša, išnešk šiukšles“. M. Savičiūtės nuotr.
Tomas Stirna ir Neringa Būtytė spektaklyje „Saša, išnešk šiukšles“. M. Savičiūtės nuotr.
Tomas Stirna ir Neringa Būtytė spektaklyje „Saša, išnešk šiukšles“. M. Savičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saša, išnešk šiukšles“. M. Savičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Saša, išnešk šiukšles“. M. Savičiūtės nuotr.
Neringa Būtytė, Miglė Polikevičiūtė ir Tomas Stirna spektaklyje „Saša, išnešk šiukšles“. M. Savičiūtės nuotr.
Neringa Būtytė, Miglė Polikevičiūtė ir Tomas Stirna spektaklyje „Saša, išnešk šiukšles“. M. Savičiūtės nuotr.
Ignas Zalieckas

Šiuolaikinis cirkas – ne tik fizinis veiksmas

Pokalbis su oro akrobate Elena Kosovec

Oro akrobatė Elena Kosovec cirko disciplinų įgūdžius tobulino Rogelio Rivelio cirko mokykloje Barselonoje, 2019 m. baigė jungtinį CNAC (Prancūzija) ir ESAC (Belgija) aukštųjų cirko mokyklų cirko dramaturgijos kursą, taip pat „Gravity Circus“ OMIC intensyvų kursą, skirtą oro akrobatams, ir Emiliano Rono profesionalų virvės kursą Barselonoje. 2015 m. kartu su bendraminčiais įkūrė oro akrobatikos grupę „Insomnis“, 2016 m. – šiuolaikinio cirko trupę „Taigi cirkas“. Sukūrė tokius darbus kaip „Try Again“ (kartu su Konstantinu Kosovecu, 2017), „Eižėjimas“ (kartu su Kosovecu ir Lina Puodžiukaite-Lanauskiene, 2019) „Nionia“ (2020) ir kt. Yra Šiuolaikinio cirko asociacijos vadovė.

Elena Kosovec pasirodyme „Nionia“. D. Putino nuotr.
Elena Kosovec pasirodyme „Nionia“. D. Putino nuotr.
Elena Kosovec pasirodyme „Nionia“. D. Putino nuotr.
Elena Kosovec pasirodyme „Nionia“. D. Putino nuotr.
Elena Kosovec pasirodyme „Nionia“. D. Putino nuotr.
Elena Kosovec pasirodyme „Nionia“. D. Putino nuotr.
Elena Kosovec pasirodyme „Nionia“. D. Putino nuotr.
Elena Kosovec pasirodyme „Nionia“. D. Putino nuotr.
Elena Kosovec ir Konstantinas Kosovecas pasirodyme „Try Again“. D. Matvejevo nuotr.
Elena Kosovec ir Konstantinas Kosovecas pasirodyme „Try Again“. D. Matvejevo nuotr.
Elena Kosovec pasirodyme „Try Again“. D. Matvejevo nuotr.
Elena Kosovec pasirodyme „Try Again“. D. Matvejevo nuotr.
Elena Kosovec performanse „Eižėjimas“. J. Dargytės (Sutemose photography) nuotr.
Elena Kosovec performanse „Eižėjimas“. J. Dargytės (Sutemose photography) nuotr.
Elena Kosovec performanse „Eižėjimas“. J. Dargytės (Sutemose photography) nuotr.
Elena Kosovec performanse „Eižėjimas“. J. Dargytės (Sutemose photography) nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Suguldyti, ramūs, vegetuojantys

Nauberto Jasinsko darbas „Vegetacinė būklė“

Gražu, kai meno kūrinys be tikslingos intencijos įsilieja į pasaulio geopolitinę būklę. Šiuo metu stebime Vakarų lyderių santūrų susirūpinimą dėl Rusijos vykdomo ukrainiečių genocido. Šiame fone režisierius Naubertas Jasinskas išleidžia premjerą „Vegetacinė būklė“ (pagal Manuelos Infante’s pjesę), ir jos reikšmė patrigubėja – darbas atsitiktinai tampa Vakarų vegetavimo komentaru. Paklausykite: vegetacinė būklė klinikine prasme – „lėtinė neurologinė būklė, kai nereaguojama į išorinius dirgiklius, bet išlikusios gyvybinės funkcijos“. Nieko neprimena?

„Vegetacinė būklė“. A. Gudo nuotr.
„Vegetacinė būklė“. A. Gudo nuotr.
„Vegetacinė būklė“. A. Gudo nuotr.
„Vegetacinė būklė“. A. Gudo nuotr.
„Vegetacinė būklė“. A. Gudo nuotr.
„Vegetacinė būklė“. A. Gudo nuotr.
„Vegetacinė būklė“. A. Gudo nuotr.
„Vegetacinė būklė“. A. Gudo nuotr.
„Vegetacinė būklė“. A. Gudo nuotr.
„Vegetacinė būklė“. A. Gudo nuotr.
„Vegetacinė būklė“. A. Gudo nuotr.
„Vegetacinė būklė“. A. Gudo nuotr.
„Vegetacinė būklė“. A. Gudo nuotr.
„Vegetacinė būklė“. A. Gudo nuotr.
„Vegetacinė būklė“. A. Gudo nuotr.
„Vegetacinė būklė“. A. Gudo nuotr.
Agnė Zėringytė

Aktorius – žmogaus sielos gydytojas

Pokalbis su aktore Digna Kulionyte

Aktorė Digna Kulionytė sukūrė vaidmenis spektakliuose „Miego brolis“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras, 2020), „Otelas“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT) ir Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“, 2021), „Odisėja“ (rež. Žilvinas Beniušis, OKT ir LMTA, 2021), „Fedros meilė“ (rež. Laura Kutkaitė, OKT, 2021), „Borisas Godunovas“ (rež. Janas Klata, Klaipėdos dramos teatras, 2021) ir „Žuvėdra“ (rež. Jokūbas Brazys, OKT, 2022).

Saulius Ambrozaitis, Digna Kulionytė ir Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Ambrozaitis, Digna Kulionytė ir Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė ir Digna Kulionytė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė ir Digna Kulionytė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Digna Kulionytė ir Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Digna Kulionytė ir Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Grinys ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Digna Kulionytė ir Aušra Pukelytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Digna Kulionytė ir Aušra Pukelytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Nepatogi menininko ir suvokėjo akistata su realybe

Spektaklis „Jaudulys“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Pjesės „Jaudulys“, kurios pagrindinė veikėja yra rašytoja Ulja Richtė, autorius Ivanas Vyrypajevas teigia: „Autorius atsakingas už tai, ką jis rašo, ir už tai, ką jis kalba. Tarkime, teatre autorius paima dvi valandas iš žmogaus gyvenimo ir kažką už tai jam siūlo.“ Artėjant Tarptautinei teatro dienai Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) šią pjesę režisavo jaunosios kartos režisierius Aleksandras Špilevojus.

Nelė Savičenko spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Ivanauskas, Indrė Patkauskaitė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Ivanauskas, Indrė Patkauskaitė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Nelė Savičenko ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Nelė Savičenko ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Matas Dirginčius spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Matas Dirginčius spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Nelė Savičenko ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Nelė Savičenko ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 143  >>> Archyvas