7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Perrašyta antika

Teatro „Menas“ spektaklio „ANTI“ gastrolės Vilniuje

Greta Vilnelė
Nr. 11 (1418), 2022-03-18
Teatras
Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.

Spektakliai, skirti paaugliams ir statomi pagal kūrinius iš privalomosios mokyklinės literatūros sąrašo, dažnai neatranda ryšio su jaunaisiais žiūrovais. Galbūt dėl sutrikusio šiuolaikinių jaunuolių gebėjimo išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką nei akademinė valanda arba dėl retai Švietimo ministerijos peržvelgiamos privalomų kūrinių programos aktualumo stokos. Išskirti vieną konkrečią priežastį būtų ne tik sudėtinga, bet ir neteisinga: tai kėsintųsi suniveliuoti paauglių asmenybes. Tad retas kūrėjas ryžtasi kurti spektaklį paaugliams, nes, norint tai įgyvendinti sėkmingai, reikia stiprios šiuolaikinės jaunimo kultūros pajautos. Tokių rizikuoti nebijančiųjų gretose – režisierius, Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus. 2016 m. jis sukūrė populiarumo iki šiandien nepraradusį spektaklį-koncertą „Neišmoktos pamokos“, kuriame iš aktorių lūpų veržiasi jų aštuntos klasės prisiminimai, kaitindami ir stingdydami kraują salėje sėdintiems jaunuoliams. Kitas bandymas susikalbėti su paaugliais – 2021 m. Panevėžio teatre „Menas“ sukurtas spektaklis „ANTI“, kovo pradžioje rodytas Vilniuje.

 

Abu spektakliai – „Neišmoktos pamokos“ ir „ANTI“ – yra vadinamieji pasakojimai-storytelling’ai. Toks formos pasirinkimas lemia artimesnį santykį su jaunu žiūrovu: aktoriai dalijasi asmeninėmis istorijomis, kai buvo tokio amžiaus kaip žiūrovai, kuriems lengva sekti siužetą, tad abi pusės jaučia empatiją viena kitai.

 

„ANTI“ sukurtas remiantis Sofoklio tragedija „Antigonė“, įtraukta į dešimtos klasės privalomosios literatūros sąrašą. „Antigonės“ siužeto įvykiai supinami su aktorių vaikystės išgyvenimais, siekiant senovės graikų aktualijas įdėti į šių laikų kontekstą. Spektaklis iš esmės edukacinis. Pradžioje publikai paaiškinama net pati tragedijos sąvoka. Tai priminė smagiuosius Johno Greeno jutubo filmukus „Crash Course“, kuriuose pasitelkdamas humorą ir išradingumą amerikiečių rašytojas paprasčiau papasakoja literatūros klasikos brangakmenių istorinį kontekstą, siužetinę liniją ir pagrindines temas.

 

Scenoje prieš žiūrovų akis atgijusi tragedija perpasakota ne ką mažiau išradingai. Pagalbos ranką aktoriams tiesė trys kertiniai spektaklio elementai: žaidimų konsolė, juoda lenta ir „Snickers“ batonėliai. Nors didžiąją dalį epizodų aktoriai suvaidino arba papasakojo scenoje, Polineiko ir Eteoklio kovai panaudota žaidimų konsolė. Puikus režisūrinis sprendimas siekiant įtraukti publiką – aktorius žaidė prieš žiūrovą. Barboros Šulniūtės kurtos scenografijos elementas lenta, regis, tuoj pat sugrąžina į mokyklos suolą, nuo kurio spektaklyje bandoma bėgti, tačiau netrukus paaiškėja, kad ši išgaubta, netaisyklingos formos lenta turi netradicinę paskirtį – istorijos čia ne mokoma, bet ji perrašoma. Aktorė, ketindama publikai priminti „Antigonės“ veikėjų sąrašą, šalia nupiešia veikėjų karikatūras, o vėliau išbraukia visus, kurie nepasiekę pjesės finalo nukeliauja prie dangaus vartų. Vis dėlto labiausiai paauglius viliojančiu spektaklio akcentu tapo už reakcijas ar sceninę pagalbą aktorių dalinami „Snickers“ batonėliai.

 

Spektaklis „ANTI“ – tai pasakojimas apie maištą, raginimas sukilti prieš konvencinį požiūrį, tačiau priemonės retkarčiais buvo nuviliančios. Teatras paaugliams vis dar įkalintas tarp įsitikinimų, kaip tinkamai reikėtų kurti turinio ir ryšio su žiūrovais atžvilgiu, bandant tilpti į neegzistuojančius standartus. Elementas, be kurio neįvyksta teatrinis stebuklas bet kuriame spektaklyje, ypač skirtame jaunimui, – nuoširdumas. Paauglių neįmanoma apgauti, jei aktoriai vaidina jų metų žmones, nes daugeliu atvejų, nepriklausomai nuo aktorinio meistriškumo lygio, išeina parodija. „ANTI“ aktoriai – Aliona Kuriakina, Dovilė Klementjeva, Martynas Klementjevas ir Aidas Jurgaitis – veikiau tapo svajonių mokytojais nei draugais, tad spektaklis išvengė dažnai pasitaikančios klaidos. Kitas sėkmę lėmęs akcentas – minimalus atstumas tarp vaidinančiųjų ir publikos: aktoriai sėdėjo ir tarp žiūrovų, ir scenoje, o spektaklio adresatas buvo pasiekiamas lengviau nei įprastai. Sprendžiant iš jaunuolių reakcijų ir įsitraukimo, spektaklis atitiko auditorijos lūkesčius.

Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Dovilė Klementjeva spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Dovilė Klementjeva spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Dovilė Klementjeva spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Dovilė Klementjeva spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis ir Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis ir Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aliona Kuriakina spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aliona Kuriakina spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis, Aliona Kuriakina ir Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis, Aliona Kuriakina ir Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis, Dovilė Klementjeva ir Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis, Dovilė Klementjeva ir Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aliona Kuriakina spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aliona Kuriakina spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Dovilė Klementjeva ir Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Dovilė Klementjeva ir Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.