7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Aktorius – žmogaus sielos gydytojas

Pokalbis su aktore Digna Kulionyte

Agnė Zėringytė
Nr. 14 (1421), 2022-04-08
Teatras
Saulius Ambrozaitis, Digna Kulionytė ir Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Ambrozaitis, Digna Kulionytė ir Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.

Aktorė Digna Kulionytė sukūrė vaidmenis spektakliuose „Miego brolis“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras, 2020), „Otelas“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT) ir Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“, 2021), „Odisėja“ (rež. Žilvinas Beniušis, OKT ir LMTA, 2021), „Fedros meilė“ (rež. Laura Kutkaitė, OKT, 2021), „Borisas Godunovas“ (rež. Janas Klata, Klaipėdos dramos teatras, 2021) ir „Žuvėdra“ (rež. Jokūbas Brazys, OKT, 2022).

 

Dėl kokių priežasčių pasirinkote aktorės kelią?

Meilė teatro magijai nugalėjo kitus pomėgius. Būdama mažytė mėgdavau įsijungti kasetinį magnetofoną ir šokti, dainuoti įsivaizduojamai publikai. O kartais šeimos nariams išdalindavau bilietus, sustatydavau namie kėdes ir rengdavau pasirodymus. Laikui bėgant keitėsi tik muzikos žanrai ir įranga.

 

Mokykloje man įdomiausi būdavo karnavalai, renginių organizavimas ir jų įgyvendinimas su komanda. Tiesą sakant, pirmą kibirkštį teatrui pajutau antroje klasėje vaidindama lapę iš „Buratino nuotykių“. Tai buvo mano pirmoji akistata su publika.

 

Ir štai ta kibirkštis neužgeso, ruseno vis stipriau ir vedė mane tolyn. Bėgant laikui sutikau nuostabių žmonių, kurie mane lydėjo šiuo keliu, palaikė ir mokė puoselėti meilę teatrui ir aktorystei.

 

Jūsų sukurtas veikėjas – Strofę „Fedros meilėje“ ir Dezdemoną „Otele“ – galima priskirti prie tragiško likimo herojų. Kaip atrandate ryšį su tokiais personažais?

Nors abiejų veikėjų likimas tragiškas, jos labai skirtingos. Shakespeare’o Dezdemoną reikėjo nuleisti ant žemės, kitaip tariant, sužmoginti bei įžeminti situacijas ir aplinkybes, kuriomis ji veikia, kad galėčiau suprasti jos empatiją, tyrumą, gerumą, stiprybę, moters brandą ir kartu mergaitišką gaivališkumą.

 

Strofę man labai norėjosi išgelbėti. Vis ieškojau jos veiksmams pateisinimo, buvo labai sunku pripažinti jos ydas ir su jomis susitaikyti. Advokatauti savo personažui nėra blogai, bet reikia nepamiršti, kad gindamas klientą advokatas apie jį turi žinoti tiesą, o ją ne visada būna lengva priimti. O Sarah Kane sukurta Strofė vis dėlto su savimi velka nemenką bagažą. Tad tik jį priėmusi ir leisdama Strofei klysti, būti savanaudiškai, amoraliai, pagaliau galėjau suprasti ir pateisinti jos veiksmus. 

 

Vaidinote ir klasikinių, ir šiuolaikinių autorių pjesėse. Kokia dramaturgija jums artimesnė?

Šiame gyvenimo etape norisi leistis į įvairias, gal net keistas kūrybines avantiūras bei iššūkius. Jei pjesėje slypi mane jaudinančios temos, veikėjai, kuriuos norisi suprasti, tuomet nesvarbu, klasikinė ji ar šiuolaikinė. Nors turiu pripažinti, kad be galo mėgstu Antono Čechovo kūrybą, kurioje veikia jautrūs, mylintys, gyvi žmonės su nepaprastais vidiniais išgyvenimais paprastoje kasdienybėje ir jos nuobodybėje.

 

Kas vaidyboje jums kelia didžiausią pasimėgavimą ir labiausiai žavi?

Man patinka visi sudedamieji šios profesijos elementai: narplioti medžiagą, dirbti ir bendradarbiauti su trupe, konstruktyviai ginčytis, analizuoti ir suprasti veikėjus bei jų tarpusavio santykius, išgyventi ir patirti dalykus, kurių galbūt negaliu patirti gyvenime. Būti nuolatiniame judėjime, įvairioje, nenuspėjamoje kasdienybėje. Taip pat turėti galimybę kalbėtis ir būti suprastai per kūrybą. Man netgi malonu, kai po premjeros, pasibaigus spektaklio procesui, apima lengva melancholija, nuovargis, kuris savotiškai skatina atgauti jėgas ir judėti tolyn. Bet labiausiai kvapą gniaužia akistata su žiūrovu, leidžianti pasijusti kaip niekad gyvai.

 

Jūsų vaidmenų amplitudė plati: vaidinate ir klounados vesterne „Odisėja“, ir kuriate Mašos vaidmenį „Žuvėdroje“. Kaip kiekvienas vaidmuo jus paveikia?

Kurdama vaidmenis sužinau apie save ką nors naujo. Visi vaidmenys ko nors išmoko ir per kiekvieną procesą pažįstu pasaulį, jo istoriją, kultūras, atrandu naujas vietas, asmenybes, muziką ir daug kitų dalykų. Kiekvienas spektaklis ir vaidmuo augina mane kaip žmogų.

 

Kas jums yra aktoriaus profesija?

Gydytojai gydo žmogaus kūną, o aktoriai – žmogaus sielą. Šis įsivaizdavimas mane lydėjo prieš tampant aktore ir lydi dabar. 

 

Jeigu aktorius yra sielos gydytojas, ar vaidyba gali padaryti ilgalaikį poveikį ir pakeisti tikrovę?

Aktorius gali priversti žiūrovą susimąstyti, klausti, ginčytis, padėti nusimesti naštą, apsivalyti arba atvirkščiai – pažadinti sąžinę, skatinti geriau pažinti save. Teatre mes žaidžiame su žiūrovo vaizduote ir manipuliuojame jo jausmais, tad ką po spektaklio žiūrovas išsineš, priklauso nuo to, koks jis žmogus, kas jį jaudina, kiek jis pasiruošęs būti atviras sau ir pasiduoti teatriniam žaidimui.

 

Kokie kitų kūrėjų spektakliai padarė jums įspūdį?

Į kai kuriuos spektaklius norisi sugrįžti, kitus per sunku žiūrėti dar kartą, nes jie vis dar nepaleidžia. Negaliu atsistebėti ir atsigrožėti aktoriniu meistriškumu, iš kurio dar ir galiu mokytis žiūrėdama spektaklius. Nuostabus jausmas, kai teatriniai reiškiniai ir magija taip įtraukia, kad laikas ir aš pati išnykstu ir tiesiog gyvenu su veikėjais, o jie dirba mano širdies raumeniu.

 

Lietuvoje yra nemažai spektaklių, kurių dar nemačiau, bet labai noriu pažiūrėti, o iš matytų manęs niekaip nepaleidžia Oskaro Koršunovo „Žuvėdra“, „Ugnies veidas“, „Meistras ir Margarita“, „Jelizaveta Bam“, taip pat daug Eimunto Nekrošiaus spektaklių. Gaila, kad didžioji dalis jų matyta iš įrašų, bet norėčiau išskirti „Kvadratą“, „Pirosmani, Pirosmani...“. Didelį įspūdį paliko Kamilės Gudmonaitės „Trans Trans Trance“, Kirilo Glušajevo „Nuostabūs dalykai“ bei Jo Strømgreno „Durys“.

 

Ką žiūrovas duoda aktoriui?

Žiūrovas suteikia galimybę aktoriams būti, jis – viena iš aktoriaus varomųjų jėgų. Tuo puikiausiai įsitikinau per pandemiją. Teatrinė magija ir mainai įvyksta tik užmezgus gyvą ryšį su publika, kai kvėpuojame ir būname visi kartu. Jausmas nuostabus, bet žodžiais jį sunku nupasakoti.

 

Ačiū už pokalbį.

Saulius Ambrozaitis, Digna Kulionytė ir Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Ambrozaitis, Digna Kulionytė ir Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė ir Digna Kulionytė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė ir Digna Kulionytė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Digna Kulionytė ir Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Digna Kulionytė ir Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Grinys ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Džiugas Grinys ir Digna Kulionytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Digna Kulionytė ir Aušra Pukelytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Digna Kulionytė ir Aušra Pukelytė spektaklyje „Miego brolis“. L. Vansevičienės nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdinskas ir Digna Kulionytė spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Džiugas Gvozdinskas ir Digna Kulionytė spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Karolis Norvilas ir Digna Kulionytė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Karolis Norvilas ir Digna Kulionytė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.