7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Ieva Tumanovičiūtė

Būties akligatvis ir nuo to atsietas grožis

„Vakarų krantinė“ Klaipėdos dramos teatre

„Visgi labai neramu – nežinau, kaip pažvelgsiu į dienos šviesą po tokio keisto nuotykio, šita stotelė jau niekada nebus tokia kaip anksčiau, nuo šiol visada pastebėsiu tuos mažyčius blausius žibintus, kurių seniau man nebuvo, be to, bemiegė naktis – net neįsivaizduoju, kaip po jos pasikeičia gyvenimas, to man dar nebuvo – ko gero, viskas susipainioja, ir diena neišaušta po nakties taip, kaip anksčiau“ (Seno Pono žodžiai iš Bernard’o-Marie Koltèso pjesės „Roberto Zucco“, iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė).

Donatas Želvys spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Donatas Želvys spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Renata Idzelytė ir Darius Meškauskas spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Renata Idzelytė ir Darius Meškauskas spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Renata Idzelytė ir Darius Meškauskas spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Renata Idzelytė ir Darius Meškauskas spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas ir Donatas Želvys spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas ir Donatas Želvys spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Laurynas Luotė ir Digna Kulionytė spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Laurynas Luotė ir Digna Kulionytė spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Laurynas Luotė ir Donatas Želvys spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Laurynas Luotė ir Donatas Želvys spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Donatas Želvys ir Eglė Barauskaitė spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Donatas Želvys ir Eglė Barauskaitė spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Eglė Barauskaitė ir Michaëlis Nkenda spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Eglė Barauskaitė ir Michaëlis Nkenda spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Ugnė Kačkauskaitė

Gausti, vilioti ar perspėti? Dvidešimt „Sirenų“ metų

Pokalbis su Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ meno vadovėmis

Nuo tada, kai Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ ėmė gausti nematytais teatro virsmais, praėjo dvidešimt metų. Šį laikotarpį nužymi trijų moterų – meno vadovių – svarstymai, pasirinkimai, meniniai matymai ir nesustojančios sielas virpinančio ir etinius klausimus keliančio teatro paieškos. Apie visą šį „Sirenų“ laiką pasakoja trys festivalio meno vadovės, savaip ženklinusios ir tebeženklinančios festivalio dvidešimtmetį: Elona Bajorinienė, Audra Žukaitytė ir Kristina Savickienė.

Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ nuotr.
Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ nuotr.
Elona Bajorinienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elona Bajorinienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Audra Žukaitytė. D. Matvejevo nuotr.
Audra Žukaitytė. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Savickienė. D. Matvejevo nuotr.
Kristina Savickienė. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Budraitis. M. Vorobjovaitės nuotr.
Martynas Budraitis. M. Vorobjovaitės nuotr.
Viktorija Ivanova. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Ivanova. D. Matvejevo nuotr.
Oskaras Koršunovas, Audra Žukaitytė, Viktorija Ivanova ir Martynas Budraitis. D. Matvejevo nuotr.
Oskaras Koršunovas, Audra Žukaitytė, Viktorija Ivanova ir Martynas Budraitis. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sabenation, arba Eikite namo ir sekite žinias“. Ch. Enger nuotr.
Scena iš spektaklio „Sabenation, arba Eikite namo ir sekite žinias“. Ch. Enger nuotr.
Ignas Zalieckas

Laiko tėkmė ir užmarštis

Pokalbis su režisieriumi Justinu Vinciūnu

Režisierius Justinas Vinciūnas sukūrė spektaklius „Nepalaidoti mirusieji“ (Kauno miesto kamerinis teatras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 2023), „Psichozė“ (LMTA, 2023) ir „Dulkės“ (Jaunimo teatras ir LMTA, 2023).

Justinas Vinciūnas. V. Kuklytės nuotr.
Justinas Vinciūnas. V. Kuklytės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Martynas Berulis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Teatro šmėklos ir patriarchato dekonstrukcija

Pokalbis su režisieriumi Naubertu Jasinsku

„Man visad kyla klausimas, kodėl žmonės ima interviu: ar jiems smalsu ką nors konkrečiai sužinoti? Įamžinti tam tikrų procesų fragmentus? Skaitydamas daugelį interviu nesuprantu, kokia klausiančiojo ir kalbančiojo motyvacija, ir man greit pasidaro nuobodu. Praėjus savaitei po pokalbio su Ingrida gavau pirmą interviu juodraštį, jis man itin nepatiko – ne dėl to, kad klausiančioji nebuvo pasiruošusi ar susidomėjusi ir atsakantysis negebėtų atsakyti (o gal ir negeba?). Atrodo, kad ši forma niekaip neatliepia to, ko iš tikrųjų norima paklausti, ir to, kuo iš tikrųjų norima pasidalinti. Viliuosi, kad redakcija publikuos šį komentarą lyg įžangą į pokalbį. Pirmieji du klausimai skambėjo taip: „Kodėl pasirinkote teatro režisūrą?“ ir „Ar dabar keistumėte šį pasirinkimą?“ Mano atsakymai pasirodė beviltiški, dėl to paprašiau, kad publikacija prasidėtų maždaug ties mūsų pokalbio viduriu“, – Naubertas Jasinskas.

Nauberto Jasinsko autoportretas. Asmeninio archyvo nuotr.
Nauberto Jasinsko autoportretas. Asmeninio archyvo nuotr.
Viktorija Kuodytė, Matas Sigliukas, Matas Dirginčius ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Viktorija Kuodytė, Matas Sigliukas, Matas Dirginčius ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė, Matas Dirginčius ir Matas Sigliukas spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė, Matas Dirginčius ir Matas Sigliukas spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Povilas Jatkevičius, Jolanta Dapkūnaitė, Alvydė Pikturnaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius, Jolanta Dapkūnaitė, Alvydė Pikturnaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Kipras Mašidlauskas ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Kipras Mašidlauskas ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Kaip visur, kaip visi“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Kaip visur, kaip visi“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zaliecka

Išgirsti ir pamatyti

Pokalbis su režisiere Anna Karasińska

Lenkų teatro ir kino režisierė bei dramaturgė Anna Karasińska sukūrė tokius spektaklius,  analizuojančius patį teatrą ir jo elementus (aktorių, publiką ir kt.), kaip „Evelina verkia“ („Ewelina płacze“, „TR Warszawa“, 2015), „Antras spektaklis“ („Drugi spektakl“, Poznanės lenkų teatras, 2016), „Fantazija“ („Fantazja“, „TR Warszawa“, 2017), „Viskas išgalvota“ („Wszystko zmyślone“, Krokuvos Senasis teatras („Stary Teatr“), 2017), „2118. Karasińska“ („Nowy Teatr“, 2018) ir kt. Kūrinys „Lengvi dalykai“ („Łatwe rzeczy“, Olštyno miesto Stefano Jaraczo teatras, 2021) bus parodytas festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje.

Anna Karasińska. L. Zych („Polityka“) nuotr.
Anna Karasińska. L. Zych („Polityka“) nuotr.
Scena iš spektaklio „Lengvi dalykai“. W. Habdas nuotr.
Scena iš spektaklio „Lengvi dalykai“. W. Habdas nuotr.
Scena iš spektaklio „Lengvi dalykai“. W. Habdas nuotr.
Scena iš spektaklio „Lengvi dalykai“. W. Habdas nuotr.
Scena iš spektaklio „2118. Karasińska“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „2118. Karasińska“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „2118. Karasińska“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „2118. Karasińska“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas išgalvota“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas išgalvota“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas išgalvota“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas išgalvota“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Fantazija“. M. Hueckel nuotr.
Scena iš spektaklio „Fantazija“. M. Hueckel nuotr.
Greta Vilnelė

Apie lynus ir blynus

Šiuolaikinio cirko festivalis „Helium’23“

Šių metų tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Helium“ pasirodymai reikalavo iš žiūrovų įdėmios koncentracijos ir nepriekaištingo smegenų darbo. Trys matyti renginio kūriniai paskatino mąstyti apie nuostabą ir atstumą bei saugumo ir vienybės jausmą kuriantį šiuolaikinį cirką. Prancūzų trupės „La Sociale K“ pasirodymas „In Bilico“ ir šveicarų menininko Juliano Vogelio tarpdisciplininis projektas „China Series“, palyginti su Monikos Neverauskaitės ir Elenos Damasio dueto „Accompany ME“ tebeplėtojamo kūrinio „Paces“ eskizu, yra paveikūs, įtikinami ir beprotiški pasirodymai, tačiau sterilizuoti nuo jausmų ir žmogiškumo.

Julianas Vogelis pasirodyme „China Series“. D. Putino nuotr.
Julianas Vogelis pasirodyme „China Series“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „In Bilico“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „In Bilico“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „In Bilico“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „In Bilico“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „In Bilico“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „In Bilico“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „In Bilico“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „In Bilico“. D. Putino nuotr.
Paroda „China Series“. D. Putino nuotr.
Paroda „China Series“. D. Putino nuotr.
Paroda „China Series“. D. Putino nuotr.
Paroda „China Series“. D. Putino nuotr.
Julianas Vogelis pasirodyme „China Series“. D. Putino nuotr.
Julianas Vogelis pasirodyme „China Series“. D. Putino nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Nuolatinis noras nenuvilti

Pokalbis su aktore Rūta Jonikaite

Rūta Jonikaitė sukūrė vaidmenis tokiuose Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų spektakliuose kaip „Dulkės“ (rež. Justinas Vinciūnas, Jaunimo teatras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 2023), „Apvalytieji“ (rež. Karolis Zajauskas, LMTA, 2023), „Roberto Zucco“ (rež. Jaunius Juodelis, LMTA, 2023), „Alisa stebuklų šalyje“ (rež. Juodelis, LMTA, 2022) ir kt.

Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. V. Kuklytės nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. V. Kuklytės nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Samuelis Sauchatas ir Rūta Jonikaitė spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Samuelis Sauchatas ir Rūta Jonikaitė spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Rūta Jonikaitė spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Ištirpusi riba tarp sapno ir beprotybės

Mano teatrinė vasara

Sveiki, mano vardas Ingrida, esu teatro žiūrovė, per tris šios vasaros mėnesius pasižiūrėjau devyniolika spektaklių. Reikėtų iš karto konstatuoti, kad maždaug pusė jų sunkiai telpa į tradicinius spektaklio apibrėžimo rėmus. Taip pat įsidėmėtina, kad dauguma mano matytų spektaklių kūrėjų deklaravo naikinantys ribas tarp šokio, cirko, teatro ir performanso bei tarp žiūrovo ir spektaklio. O ypatingas šios žiūrovinės priklausomybės bonusas – radikaliai išsiplėtusi naujai pažintų performatyvių erdvių geografija tiek Lietuvoje, tiek artimajame užsienyje. Teatro menas, tampantis galingu impulsu iš naujo atrasti Kauną, likti sukrėstai Klaipėdoje, vėl ir vėl nusivilti Vilniumi, pasidygėti Pernu, galutinai prarasti galvą dėl Rygos, o širdį pakasti Taline, vertas kelių puslapių detalios literatūrinės reminiscencijos.

Scena iš spektaklio „Nest“. M. Plepio nuotr.
Scena iš spektaklio „Nest“. M. Plepio nuotr.
Scena iš spektaklio „Nest“. M. Plepio nuotr.
Scena iš spektaklio „Nest“. M. Plepio nuotr.
Scena iš spektaklio „Nest“. M. Plepio nuotr.
Scena iš spektaklio „Nest“. M. Plepio nuotr.
Marius Pinigis ir Benas Šarka kūrinyje „Kas yra, tas yra...“. D. Rimeikos nuotr.
Marius Pinigis ir Benas Šarka kūrinyje „Kas yra, tas yra...“. D. Rimeikos nuotr.
Performansas „Mano kūnas, šis popierius, ta ugnis“. A. Vasilenko nuotr.
Performansas „Mano kūnas, šis popierius, ta ugnis“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. I. Kalninos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. I. Kalninos nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (XIV)

Hovardas Rorkas. Man taip knietėjo parašyti šį vardą. Kad jis išreiškia tai, ko trokštu, supratau ne prieš devynerius metus per „Sirenas“ žiūrėdama režisieriaus Ivo van Hove spektaklį „The Fountainhead“ (tada jo dar nesuvokiau ir jis man pasirodė per daug besiremiantis brangiais, išoriškai efektingais triukais), o dabar perskaičiusi Aynos Rand romaną „Šaltinis“ (iš anglų kalbos vertė Marius Burokas), pagal kurį jis buvo pastatytas. Norėčiau dar kartą pamatyti spektaklį. Galvoju ne apie romano inscenizacijos teatre galimybes, o apie menininką, žiūrovą ir kritiką.

Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Knygos „Nebuvimo estetika“ viršelyje panaudota W. Bergmanno nuotr.
Knygos „Nebuvimo estetika“ viršelyje panaudota W. Bergmanno nuotr.
Knygos „Juozo Budraičio teatrinis likimas“ viršelyje panaudota D. Matvejevo nuotr.
Knygos „Juozo Budraičio teatrinis likimas“ viršelyje panaudota D. Matvejevo nuotr.
Knygos „Tiesos vertikalė. Knyga apie Vytautą Anužį“ viršelyje panaudota D. Matvejevo nuotr.
Knygos „Tiesos vertikalė. Knyga apie Vytautą Anužį“ viršelyje panaudota D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Atrasti savitus vaizdinius

Pokalbis su teatro dailininke Paulina Turauskaite

Paulina Turauskaitė sukūrė scenografiją ir kostiumus tokiems spektakliams kaip „Dulkės“ (rež. Justinas Vinciūnas, Jaunimo teatras, 2023), „Sirenų tyla“ (rež. Laura Kutkaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2022), „Fedros meilė“ (kartu su Auguste Marcinkute, rež. Kutkaitė, Oskaro Koršunovo teatras, 2021). Taip pat buvo scenografijos ir kostiumų dailininkės Ugnės Tamuliūnaitės asistentė statant spektaklį „Sala, kurios nėra“ (rež. Aleksandras Špilevojus, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, 2022). Šiuo metu kuria spektaklį „Teiresijo krūtis“ (rež. Kutkaitė, LNDT).

Paulina Turauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Paulina Turauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Ladygaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 142  >>> Archyvas