7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ugnė Kačkauskaitė

Ugnė Kačkauskaitė

Režisierius Adomas Juška: „Šveikas“ prasidėjo nuo žodžio „absurdas“

Sakoma, kad, jei yra gerų dalykų, kuriuos lėmė Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, – tai daugybė talentingų „prarastosios kartos“ rašytojų, kurių skaudžios patirtys atsidūrė XX amžiaus labiausiai vertinamos literatūros centre. Tik vargu, ar surastume kitą tokį romaną, kuriame apie karą būtų kalbama taip satyriškai, kaip tai daroma čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiuose“. Šis romanas pasaulinės literatūros kontekste laikomas vienu pirmųjų antikarinės literatūros kūrinių. Hašeko Šveikas – naivus kareivis, geraširdis idiotas, kurio ištartose frazėse atsiskleidžia beprasmis, tragiškas, o kartu komiškas ir absurdiškas kariuomenės ir paties karo pasaulis.

Spektaklio „Šveikas“ režisierius Adomas Juška. Asmeninio archyvo nuotr.
Spektaklio „Šveikas“ režisierius Adomas Juška. Asmeninio archyvo nuotr.
Ugnė Kačkauskaitė

Juno Gabrieliaus Borkmano vaidmenį atliks aktorius Liubomiras Laucevičius

Balandžio 25 dieną Juno Gabrieliaus Borkmano vaidmenį atliks aktorius Liubomiras Laucevičius. Aktorius įvedamas kaip antrasis pagrindinio vaidmens atlikėjas režisieriaus Gintaro Varno 2017 metais Jaunimo teatre pagal norvegų dramaturgo Henriko Ibseno pjesę pastatytame spektaklyje „Junas Gabrielis Borkmanas“. Iki šiol šį vaidmenį kūrė aktorius Kostas Smoriginas. Režisierius Gintaras Varnas ne vieną spektaklį yra pastatęs tiek Nacionalinio Kauno dramos teatro, tiek Jaunimo teatro scenose. Tokiu būdu režisierius tarsi sujungia šių dviejų teatrų aktorių pajėgas: svarbiausius vaidmenis šiame spektaklyje atlieka Liubomiras Laucevičius, Jūratė Onaitytė (Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai), Dalia Overaitė ir Vidas Petkevičius (Jaunimo teatro senbuviai). Liubomiro Laucevičiaus atsiradimas spektaklyje – tai nauja Borkmano vaidmens interpretacija. Apie naują žvilgsnį į Borkmano vaidmenį kalbamės su pačiu aktoriumi.

Aktorius Liubomiras Laucevičius. Lietuvos teatro sąjungos nuotr.
Aktorius Liubomiras Laucevičius. Lietuvos teatro sąjungos nuotr.
Ugnė Kačkauskaitė

Spektaklio „Autonomija“ aktoriai apie režisierių ir vaidmenis

Kovo 9 ir 10 dienomis Jaunimo teatre įvyks pirmoji pavasario premjera – vengrų režisieriaus Árpádo Schillingo spektaklis „Autonomija“. Tarptautinį pripažinimą pelnęs šiuolaikinis vengrų teatro režisierius Árpádas Schillingas sugrįžta į lietuvių teatrą po įsimintino pastatymo „Didis blogis“ (LNDT, 2015). Schillingo naujo spektaklio centre – autonomijos tema. Ar būdami laisvi esame autonomiški?

 

Spektaklis „Autonomija“ kuriamas pagal scenarijų, gimusį repeticijų procese bendradarbiaujant visiems spektaklio kūrėjams. Spektaklio dramaturgiją Árpádui Schillingui padeda kurti režisieriaus meninė bendraautorė Ildikó Gáspár. Ši savo gimtojoje šalyje žinoma kūrėja pastaraisiais metais buvo įvertinta už dramaturgo darbą spektakliuose „Peras Giuntas“ ir „Amfitrionas“. Gáspár eksperimentuoja su įvairiomis dramaturginio pasakojimo formomis. Tai jaučiama ir spektaklyje „Autonomija“, kuriame pasitelkiami aktorių pasakojimai bei naudojami skirtingi pasakojimo laikai. Režisieriui taip pat talkina kompozitorius Gintaras Sodeika, daugiausia šiame spektaklyje kuriantis muziką iš aktorių balsų. „Autonomijoje“ susitinka labai skirtingi skirtingų kartų aktoriai: Kristina Andrejauskaitė, Andrius Bialobžeskis, Dainius Gavenonis, Ina Kartašova, Aleksas Kazanavičius, Viktorija Kuodytė, Rugilė Latvėnaitė, Simas Lunevičius, Valentinas Masalskis, Janina Matekonytė, Vidas Petkevičius, Lukas Petrauskas, Dovilė Šilkaitytė, Neringa Varnelytė.  

 

Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Spektaklio „Autonomija“ repeticijos. L. Vansevičienės nuotr.
Ugnė Kačkauskaitė

Autonomija pagal Árpádą Schillingą

Sausio pabaigoje Jaunimo teatre repeticijas pradėjęs vengrų režisierius Árpádas Schillingas stato spektaklį darbiniu pavadinimu „Autonomija“. Kovo 9 ir 10 dienomis įvyksiančios premjeros repeticijos jau įgavo pagreitį ir persikėlė į antrąją pusę. Kaip tik šiomis dienomis spektaklyje vaidmenis kuriantys aktoriai turėjo galimybę susipažinti su ką tik užbaigta režisieriaus ir meninės bendraautorės bei meninės bendradarbės Ildikó Gáspár specialiai šiam spektakliui parašyta pjese. Jos centre – vienos šeimos pasakojimas, per kurį skleidžiasi visuomenės ir tautos istorija. Ji - tarsi nesibaigianti sovietizmo epocha žvelgia į kiekvieną iš mūsų ir primena apie laisvę pasirinkti bei ryžtą pasakyti „ne“. Apie kiekvieno iš mūsų autonomiją, visuomenę, atsakomybę ir praeitą amžių kalbamės su režisieriumi Árpádu Schillingu.

Statote spektaklį, kurio pasirinkta tema – autonomija. Tai labai plati tema, turinti nemažai krypčių. Kas yra autonomija Jums? Kaip Jūs suprantate šį žodį?

 

Režisierius Árpádas Schillingas stato spektaklį „Autonomija“. L. Vansevičienės nuotr.
Režisierius Árpádas Schillingas stato spektaklį „Autonomija“. L. Vansevičienės nuotr.
Ugnė Kačkauskaitė

Garsų drama pagal Kirsten Dehlholm - „Brolių Liūtaširdžių“ istorija tamsoje

Pirmą gruodžio savaitę Jaunimo teatre repeticijas pradėjo danų režisierė, vaizdo menininkė, grupės „Hotel Pro Forma“ lyderė ir įkūrėja Kirsten Dehlholm. Mūsų šalies publikai menininkė jau žinoma spektakliu „Kosmosas +“, kuris Lietuvos nacionaliniame dramos teatre buvo pastatytas 2014 metais. Tais pačiais metais režisierė buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už geriausią spektaklį vaikams ir jaunimui.

Spektaklius, operas, tarpdisciplininius projektus ir performansus įvairiose pasaulio šalyse kurianti menininkė šį kartą ėmėsi statyti spektaklio šeimai „Broliai Liūtaširdžiai“ (pagal to paties pavadinimo švedų rašytojos Astridos Lindgren knygą). Režisierė darbą pavadino vizualine garsų drama, nes „Brolių Liūtaširdžių“ istorija bus pasakojama garsais, vaizdais ir balsais, pasitelkiant įvairias technologijas.

Pokalbis su Kirsten Dehlholm.

Kirsten Dehlholm
Kirsten Dehlholm
Ugnė Kačkauskaitė

Aktorė Aldona Bendoriūtė. Ieškoti vaidmens atviromis akimis

Praeitą savaitę į Jaunimo teatro didžiąją salę persikėlė režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Cinkas“ repeticijos. Beveik tris mėnesius „Meno forto“ salėje spektaklį kūrusio režisieriaus darbai jau eina į pabaigą.  „Cinko“ premjera – lapkričio 29 ir 30 dienomis. Šį kartą Nekrošiaus pasirinkta medžiaga yra dvi dokumentinės baltarusių rašytojos Svetlanos Aleksijevič knygos „Cinko berniukai“ ir „Černobylio malda“. Jose pasakojamos skaudžios žmonių patirtys Afganistano kare ir po Černobylio atominės elektrinės sprogimo. Tragiškas istorijas režisierius nusprendė papasakoti į sceną įvesdamas pačios rašytojos personažą. Kalbame su šį vaidmenį spektaklyje kuriančia aktore Aldona Bendoriūte. 

 

Dirbti su Eimuntu Nekrošiumi sugrįžtate po trylikos metų pertraukos. Esate vaidinusi dviejuose jo spektakliuose: „Trys seserys“ ir „Giesmių giesmė“. Kaip atrodo darbas su režisieriumi po tiek metų? Kas pakito?

 

Nežinau, ar kas nors pakito. Skirtumas tikriausiai tik tas, kad man nebe dvidešimt penkeri, o keturiasdešimt penkeri. O tai režisieriui reikėjo priminti ne kartą, nes reikalauja iš manęs tiek, tarsi aš būčiau dvidešimt penkerių. Kai ką atlikti man tikrai yra per sunku. Bet jis manimi labai pasitiki, o jo nuvilti nenoriu.

L. Vansevičienės nuotr.
L. Vansevičienės nuotr.