Teatras
Daiva Šabasevičienė
Neprisijaukinti tamsos
„Kai mes būsim jauni“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Naujojo Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklio „Kai mes būsim jauni“ gali pavydėti visi teatrai. Pirmiausia dėl to, kad dramaturgė Daiva Čepauskaitė sukūrė pjesę septyniems vyriausios kartos aktoriams – penkioms moterims ir dviem vyrams. Autorė atsižvelgė į realią teatro situaciją, į dabartines trupės aplinkybes. Komiškos dramos „Kai mes būsim jauni“ herojai buvo kuriami ne vien pagal „statistiką“, o galvojant apie konkrečių aktorių vaidybos manierą ir pajėgumus. Spektaklyje vaidina Vilija Grigaitytė, Liubomiras Laucevičius, Jūratė Onaitytė, Inesa Paliulytė, Algirdas Pintukas, Liucija Rukšnaitytė ir Lili Stepankaitė. Ypatinga aktorių puokštė, į teatrą viliojanti ištikimus žiūrovus. (Bilietai į visus paskelbtus vienuolika spektaklių jau parduoti.)
Kristina Steiblytė
Spektakliai tiek negyvena
Spektaklis „Arklio Dominyko meilė“ projekte „Teatras keliauja pas vaikus“
Spektakliai Lietuvoje kuriami tikintis juos rodyti ilgai – bent keletą metų. Vadinasi, sukurtas darbas teatro repertuare ar galimų rodyti spektaklių sąraše įsitvirtina ilgesniam laikui greta kitų, dažniau ar rečiau rodomų scenos meno kūrinių. Atlikėjai turi jį atsiminti ir laikyti atmintyje greta kitų, naujesnių ir senesnių darbų tol, kol jis bus nebus nurašytas, o premjeros nepamatę žiūrovai arba tie, kuriuos pirmieji rodymai itin sužavėjo, galės spektaklį pažiūrėti vėliau, gal net po kelerių metų.
Greta Vilnelė
Stebėti ir apmąstyti, kas girdima ir regima
Pokalbis su kompozitoriumi Dominyku Digimu
Kompozitorius Dominykas Digimas sukūrė muziką tokiems spektakliams kaip „Match 3“ (choreografė Vilma Pitrinaitė, „Be kompanijos“, 2023), „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“ (choreografės Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė, „Be kompanijos“, 2022), „Puikus naujas pasaulis“ (rež. Gintaras Varnas, Jaunimo teatras, 2021), „Laisvė“ (rež. Dainius Gavenonis, VšĮ „Darbininkai“ ir Oskaro Koršunovo teatras, 2021) ir kt. Jo kūryboje svarbi partnerystė su režisiere Kamile Gudmonaite ir scenografe Barbora Šulniūte, kartu jie sukūrė šiuolaikinę operą „Ledynai“ (Estijos „Vaba Lava“ teatras, 2020) ir spektaklį „Medėja“ (Freiburgo teatras, Vokietija, 2022).
Ieva Tumanovičiūtė
Skausmas dėl neteisybės
„Teiresijo krūtis“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Režisierės Lauros Kutkaitės spektaklis „Teiresijo krūtis“ – tarsi į sceną perkelta sąmonė, kurioje susiduria skirtingų balsų ir vaizdinių nuotrupos. Tai, kas tikrovėje atrodo siurrealu, yra sąmonės realybė. Kaip ir visuomenėje, šioje individualioje ir kartu kolektyvinėje sąmonėje aidi įvairių balsų, kurie nori būti išgirsti, šauksmai – spektaklyje praktiškai ir simboliškai naudojamas garsą stiprinantis megafonas. Kokia šios sąmonės, pirmą kartą Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Mažojoje salėje parodytos lapkričio 17 d., būsena? Ji kenčianti, liūdna, pikta, kovojanti su svetimomis fantazijomis, dėl prieštaravimų patirianti nuolatinę įtampą. Tokia sąmonė girdi ne tik save, bet ir kitus, dažniausiai nuvertinančius ir kritikuojančius balsus.
Ingrida Ragelskienė
Dedikuojama šiuolaikinio žmogaus menkystei
„Patina“ Šiaulių dramos teatre
Vidurio Europa, XX amžius, pokaris, vienas iš absurdo dramaturgijos apologetų griežia dantimis: „Aš jaučiu, kad gyvenimas košmariškas, kad jis sunkus ir nepakeliamas, kaip blogas sapnas. Apsidairykite aplink: karai, katastrofos ir nelaimės, neapykanta ir sutrikimas, priespauda ir mirtis, perspėjantys mus. Žmonės kalba ir nesupranta vienas kito“ (Eugène Ionesco). Pritariamai kinkuoju galva, neapsikęsdama šalia sėdinčios žmogystos buko naršymo telefone nusisuku į traukinio langą, už jo sparčiai į sutemas grimztanti lapkričio 17-oji, penktadienis, XXI amžius, pelkės, kirtimai, pirmas sniegas pakeliui į Šiaulius.
Ingrida Jankauskaitė
Drąsa interpretuoti
Pokalbis su dramaturge Sandra Bernotaite
Sandra Bernotaitė sukūrė tokių spektaklių kaip „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“ (rež. Saulė Degutytė-Šiekštelienė, Jaunimo teatras, 2023), „Aš – žvėris!“ (rež. Rokas Lažaunykas, Kauno valstybinis lėlių teatras, 2022), „Aš – Romeo, tu – Džuljeta“ (rež. Lažaunykas, Kauno valstybinis lėlių teatras, 2020) ir kt. dramaturgiją. Parašė pjesę monospektakliui apie Virginią Woolf „Paskutinė valanda“ (2020), parašė ir režisavo spektaklį „Dabar aš esu“ (2019), debiutavo su monospektakliu „Dvasiniai reikalai“ (2003) ir šokio spektakliu „Va bank“ (2000).
Kristupas Antanaitis
„Aš labai negreit visko išmokau“
Aktorių Rytį Gustaitį (1950–2013) prisimenant
Lapkričio 28-ąją sukanka lygiai dešimt metų, kai mirė Klaipėdos dramos teatro aktorius Rytis Gustaitis. 1950 m. jis gimė Kaune, šeimai anksti persikėlus į Vilnių, mokėsi Vilniaus 23-iojoje vidurinėje mokykloje, baigė tuometės Lietuvos valstybinės konservatorijos Teatro fakultetą ir įgijo aktorinio meistriškumo specialybę (kurso vadovė Irena Vaišytė).
Greta Vilnelė
Dirbtiniu žinojimu neapsimetančios pjesės
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“
Šiemet Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamo šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė“, vykusio lapkričio 7–12 d., dėmesys buvo nukreiptas į vokiečių autorius – Norą Abdel-Maksoud, Falką Richterį, Tobiasą Schusterį ir Ewę Benbenek. Tačiau pjesių skaitymų savaitę savo kūriniu atidarė Žygimantas Kudirka, o jį keitė ukrainiečių autorė Natalija Vorožbit. Šis festivalio programos laisvumas praturtino ją skirtingais kultūriniais kontekstais.
Dovilė Zavedskaitė
Susitikti su paaugliu ir su Sofokliu
Spektaklis paaugliams „ANTI“ projekte „Teatras keliauja pas vaikus“
Važiuodama į ASSITEJ Lithuania / Lietuvos ASITEŽAS projekto „Teatras keliauja pas vaikus“ spektaklį paaugliams „ANTI“, tądien rodytą Troškūnuose, Kazio Inčiūros gimnazijoje, netoli Anykščių, mąsčiau, kad pastaruoju metu Lietuvos teatre stipriai didėja dėmesys paauglių auditorijai. „Low Air“ šokio teatras, režisierius ir dramaturgas Aleksandras Špilevojus, režisierė ir aktorė Andra Kavaliauskaitė, aktorius ir dramaturgas Raimondas Klezys su jaunimu kalbasi kaip su sau lygiais. Visiems šiems kūrėjams būdingas atvirumas – jie kviečia paauglius ne tam, kad kažką jiems parodytų ar pasirodytų: jie kviečia kalbėtis, dalintis, žiūrėti vieni kitiems į akis.
Ignas Zalieckas
Kostiumas – svarbus spektaklio elementas
Pokalbis su dailininke Dovile Gudačiauskaite
Dailininkė Dovilė Gudačiauskaitė sukūrė kostiumus tokiems spektakliams kaip „Feromonai“ (rež. Jo Strømgrenas, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, 2023), „Ruletė“ (rež. Strømgrenas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Fossilia“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, LNDT, 2023), „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“ (rež. Ieva Kaniušaitė, 2022), „bowel“ (rež. Naubertas Jasinskas, Kauno miesto kamerinis teatras, 2021), „Julija“ (rež. Kirilas Glušajevas, LNDT, 2020), „Lokis“ (rež. Łukaszas Twarkowskis, LNDT, 2017), „Dreamland“ (rež. Mantas Jančiauskas, LNDT, 2017), „Žuvėdra“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras, 2014), „Atžalynas“ (rež. Jonas Vaitkus, LNDT, 2013) ir kt.
