Teatras
Alma Braškytė
Apie norą bausti
„Svetimas“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Jernejus Lorenci, slovėnų režisierius, kurio „Eichmanną Jeruzalėje“ matėme prieš keletą metų „Sirenų“ festivalyje, Lietuvos nacionalinio dramos teatro Naujojoje salėje su lietuvių aktoriais ir ilgalaikiais kūrybiniais partneriais slovėnais (dramaturgu Dino Pešutu, scenografu Branko Hojniku, kostiumų dailininke Belinda Radulović) sukūrė sceninę Albert’o Camus romano „Svetimas“ (1942) interpretaciją (premjera – spalio 3–5 d.).
Ugnė Kačkauskaitė
Lietuvos teatro scena turi potencialo tapti tarptautine lydere
Pokalbis su „Sirenų“ Lietuvos teatro vitrinos žiuri nariu Glynu Robertsu
Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ trečius metus organizuoja Lietuvos teatro vitrinos apdovanojimus. Tam sudaroma penkių užsienio ekspertų komisija, kuri stebi lietuviškos programos spektaklius, dalijasi įžvalgomis ir vertina kūrėjus. Vienas šiemečių žiuri narių – australų prodiuseris, „Supercell Dance Festival“ bendraįkūrėjas, kūrybinių bendruomenių skyriaus vadovas Taunsvilio miesto taryboje Glynas Robertsas. Australijos scenos menai mums nėra gerai pažįstami, dažniau atsigręžiame į tai, kas vyksta Europoje ir Amerikoje. Norėjosi daugiau sužinoti apie Australijos scenos menus ir kaip mūsų scena atrodo Australijos kontekste.
Ingrida Jankauskaitė
Atrakinti vaidmenį
Pokalbis su aktoriumi Robertu Petraičiu
Aktorius Robertas Petraitis sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Atidaryk duris“ (rež. Justinas Vinciūnas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2024), „Orfėjas“ (rež. Žilvinas Vingelis, Vilniaus mažasis teatras, 2024), „Vienas keliaujančio dailininko gyvenimo nutikimas“ (rež. Povilas Makauskas, „Transmutation Theatre“, 2023), „Nepalaidoti mirusieji“ (rež. Vinciūnas, Kauno miesto kamerinis teatras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2023), „Belaukiant Godo“ (rež. Gintaras Varnas, Jaunimo teatras, 2022) ir kt.
Greta Vilnelė
Tarp materijos ir koncepcijos
Apie spektaklius „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“ ir „Lustopia“
Šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrinoje – dešimt per pastaruosius metus sukurtų kūrinių. Programos sudarytojoms teatro kritikėms Almai Braškytei ir Kristinai Steiblytei pavyko išryškinti šiuolaikinio Lietuvos teatro kryptis, akcentuojant ne tik dramos pastatymus, bet ir kitus scenos menus įtraukiančius darbus. Lietuviška vitrina parodo ir dėl tarpdisciplininio meno įtakos paplitusias hibridinio teatro formas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į programoje padidėjusį nepriklausomų teatrų spektaklių kiekį, įtvirtinant jų meninės kokybės lygiateisiškumą su po nuolatinio valstybinio finansavimo stogu sukurtais darbais.
Miglė Munderzbakaitė
Pasinerti į Čiurlionių dialogą
„Čiurlionio peizažai: jūra“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
„Ar esi?“ – šnabždamu klausimu prasideda jutiminis, interaktyvus spektaklis „Čiurlionio peizažai: jūra“ (2024), režisuotas Mildos Mičiulytės, Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT). Prieš panardindami žiūrovą į įvairialypę jūros atmosferą aktoriai Deividas Breivė ir Miglė Navasaitytė kreipiasi į publiką – kviečia užsimerkti arba raiščiu užsirišti akis, pristato būsimo garsinio pasakojimo šaltinius. Spektaklyje skamba kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ fragmentai bei, pasitelkiant įvairius objektus, įtaigiai išgaunami gamtos garsai.
Ingrida Jankauskaitė
Nematomas teatro darbas
Pokalbis su teatro kostiumininke Milda Jurkute
Milda Jurkutė – Jaunimo teatro kostiumininkė, jau keturiolika metų dirbanti su visais repertuaro spektakliais. Tarp jų – „Užburtas kalnas“ (rež. Krystianas Lupa, 2024), „Sūnus“ (rež. Ignas Jonynas, 2024), „Edžio pabaiga“ (rež. Naubertas Jasinskas, 2022), „Guašas“ (rež. Adomas Juška, 2022), „Erinijos“ (rež. Sergejus Loznica, 2022), „Puikus naujas pasaulis“ (rež. Gintaras Varnas, 2021), „Raudona“ (rež. Valentinas Masalskis, 2018) ir kt.
Ignas Zalieckas
Lietuvos scena Paryžiuje
Apie Lietuvos sezoną Prancūzijoje
Ilgai laukus, Lietuvos kultūros sezonas pasiekė Paryžiaus vartus ir mūsų menas pasklido po Prancūzijos sostinę. Vieni šio renginių ciklo laukė labiau už olimpines žaidynes, kiti abejojo, ar Lietuvos kultūra nepasiklys tarp gausybės olimpiados reklamos kampanijų ir po žaidynių vyksiančių diskusijų. Vis dėlto Sorbonos universiteto didžiajame amfiteatre suskambo „Kur giria žaliuoja“, Pompidou centre aidėjo sveikinimo kalbos, Paryžiaus rudens festivalyje kūrinį parodė Lina Lapelytė, o rugsėjo 29 d. Théâtre de la Ville prasidėjo „Focus Lituanie“ programa. Būtent apie pastaruosius įvykius ir noriu papasakoti. Bienvenue en France! Bienvenue à Paris! (Sveiki atvykę į Prancūziją! Sveiki atvykę į Paryžių!)
Ieva Tumanovičiūtė
Teatras ir literatūra
„Užburtas kalnas“ Jaunimo teatre
Jaunimo teatras įtraukia žiūrovus į literatūros ir teatro dialogą. Tokie repertuaro spektakliai kaip „Austerlicas“ (2020), „Don Kichotas“ (2021), „Puikus naujas pasaulis“ (2021), „Jauno žmogaus memuarai“ (2022), „Edžio pabaiga“ (2022), „Erinijos“ (2022), „Barbarai“ (2023), „Bėgūnė“ (2024), sukurti pagal rašytojų W.G. Sebaldo, Miguelio de Cervanteso, Aldous’o Huxley, Ričardo Gavelio, Édouardo Louis, Jonathano Littello, J.M. Coetzee ir Olgos Tokarczuk prozos kūrinius, skirti intelektualiam žiūrovui, atėjusiam pamatyti, kaip jam žinoma literatūra virsta teatru. Per spektaklį susijungia rašytojo, režisieriaus ir skaitytojo / žiūrovo vaizduotė ir mintys. Kūrėjai ne pristato, bet interpretuoja knygų turinį, nes pasiruošęs žiūrovas reikalauja, kad romano metamorfozė į spektaklį būtų prasminga.
Ingrida Ragelskienė
Apdilusi šukė šiuolaikinio cirko gerbėjos kišenėje
Apie festivalį „Helium“
Rugsėjo 9–18 d. „Menų spaustuvėje“ vykęs tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“ nustebino savo ambicingomis apimtimis ir pristatytų meninių projektų kiekiu. Peržiūrėjus visą 18-ojo festivalio programą, ore pakimba keletas klausimų. Visų pirma domintų programos segmentų iškomunikavimo žiūrovams principas – kodėl daugių daugiausia į off programos rėmus telpantys eskizų ir, tarkime, cirko etiudų pristatymai buvo pateikti kaip visaverčiai, verti lygiomis teisėmis atsidurti šalia tų kelių išskirtinių tarptautinių pasirodymų? Žvelgiant iš liberaliosios rinkos pozicijų, kuklus prierašas „pasirodymo eskizo pristatymas“ mažų mažiausiai reikalautų ir atitinkamos kainų politikos bei pagarbesnio požiūrio į tikrai sunkiai užaugintas šiuolaikinio cirko gerbėjų gretas.
Daiva Šabasevičienė
Nuo kankinio iki reformos
Agniaus Jankevičiaus spektakliai Vilniaus senajame teatre
Agniaus Jankevičiaus „Reformos“ žiūrovai Vilniaus senojo teatro Mažojoje salėje per daugiau nei dvi valandas turi pasikartoti tai, ką stebi jau ne vienus metus. Spektaklyje verda gyvenimas iš realybės ir iš įvairių portalų žinių. Tai satyrinis socialinis teatras, trokštantis kalbėti iškart apie viską – pakritikuoti, pašaržuoti ir padainuoti. Idėja pilietiška: Jankevičius teatru bando pasakoti apie tai, kas kiekvienam žmogui aktualu, matoma plika akimi. Daug kas mėgsta ir kuria tokį socialinį teatrą.
