7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Alma Braškytė

Alma Braškytė

Jis suteikė švedų teatrui sielą

Apie dramaturgą Larsą Noréną

Sausio 26 d. mirė švedų dramaturgas Larsas Norénas (1944–2021), produktyvumu ir įtaka švedų teatro ir kultūros gyvenimui lyginamas su Augustu Strindbergu ir Ingmaru Bergmanu. Publikuojame švedų teatro kritiko Larso Ringo atsisveikinimo straipsnį iš dienraščio „Svenska Dagbladet“ (2021 01 26). Iš švedų kalbos vertė Alma Braškytė.

Lars Norén. „Imago stock&people“ nuotr.
Lars Norén. „Imago stock&people“ nuotr.
Alma Braškytė

„Respublika“ žiūri mus

Łukaszo Twarkowskio režisuotas spektaklis

Nebepamenu, kas sakė, kad ne mes perskaitome knygas, o knygos perskaito mus. Panašiai mus peržiūri ir spektakliai. Ypač tokiam paties žiūrėtojo peržiūrėjimui tinka spektakliai, stokojantys vientiso, lengvai apčiuopiamo naratyvo. Jų temas, pavienius mikropasakojimus ir žinutes išgriebiame iš daugialypio srauto kiekvienas savaip.

Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Komi Togbonou spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Komi Togbonou spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Algirdas Dainavičius spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Algirdas Dainavičius spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rytis Saladžius ir Augustė Pociūtė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rytis Saladžius ir Augustė Pociūtė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Alma Braškytė

Apie ryšio galimybes

Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos ’19“

Praėjusią savaitę pasibaigusios „Sirenos“, Vilniaus tarptautinis teatro festivalis, daugeliui pagrindinė metinė teatro šventė, užsienio programoje parodė penkis spektaklius: „Sukūrimą / Paveikslus Dorianui“ („Gob Squad“, D. Britanija ir Vokietija, 2018), Lolos Arias „Minų lauką“ (Argentina, D. Britanija, 2016), „Naktis seka dieną“ („Forced Entertainment“, D. Britanija, 2007), „Būk atsargi“ (Mallika Taneja, Indija, 2013) ir „Taha. Poeto gyvenimas“ (Palestina, 2017).

Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sukūrimas / Paveikslai Dorianui“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sukūrimas / Paveikslai Dorianui“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sukūrimas / Paveikslai Dorianui“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sukūrimas / Paveikslai Dorianui“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sukūrimas / Paveikslai Dorianui“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sukūrimas / Paveikslai Dorianui“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis seka dieną“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis seka dieną“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis seka dieną“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis seka dieną“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis seka dieną“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Naktis seka dieną“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Alma Braškytė

Rudens paaštrėjimai

Tarptautinė „Sirenų“ programa (II)

„Gal visi drakonai...“, tarpdisciplininis spektaklis, kurį atvežė belgų grupė „Berlin“, keletu aspektų priminė vieną aukščiausių praėjusių metų „Sirenų“ taškų, šveicarų ir vokiečių „NACHLASS, kambarius be žmonių“. „Drakonai“, kaip ir „Nachlass“, vyksta didžiulėje erdvinėje konstrukcijoje, kuri gali būti pastatoma bet kur, nebūtinai scenoje, – jokios bambagyslės, siejančios su teatro pastatu, nėra. Medinis karkasinės „Drakonų“ konstrukcijos ovalas raudonomis lubomis (labai gražus iš išorės) puikiai įsikomponavo Rotušės Didžiojoje salėje. Pailga jo forma priminė didžiulį laivą, tokią šiandieninę Nojaus arką. Plėtojant palyginimą toliau – su trisdešimčia skirtingų žmonių ekranuose, kurių kiekvienas gauna sau į porą po vieną žiūrovą. Tiesa, kas dvylika minučių poros keičiasi, ir kiekvienas žiūrovas gauna pabūti poroje su penkiais kalbėtojais vienas prieš vieną. Kadangi klausomasi ne per ausines, o tiesiog iš ekrano, nesi visai izoliuotas nuo kaimynų ir akies krašteliu gali žvilgčioti, kas žiūrima ir ko klausomasi šalimais. Jeigu tik tavęs visiškai neabsorbuoja tavasis kalbėtojas.  

Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš „She She Pop“ spektaklio „Stalčiai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš „She She Pop“ spektaklio „Stalčiai“. D. Matvejevo nuotr.
Annamária Láng ir Juhánas Ulfsakas spektaklyje „Tik filmuojama“. Suomijos nacionalinio teatro archyvo nuotr.
Annamária Láng ir Juhánas Ulfsakas spektaklyje „Tik filmuojama“. Suomijos nacionalinio teatro archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Lisa Lucassen „She She Pop“ spektaklyje „Stalčiai“. D. Matvejevo nuotr.
Lisa Lucassen „She She Pop“ spektaklyje „Stalčiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ilia Papatheodorou „She She Pop“ spektaklyje „Stalčiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ilia Papatheodorou „She She Pop“ spektaklyje „Stalčiai“. D. Matvejevo nuotr.
Alma Braškytė

Rudens paaštrėjimai

Tarptautinė „Sirenų“ programa (I)

„Sirenos“ visada ateina kartu su rudens paaštrėjimu ir geriausiomis savo akimirkomis yra su paaštrėjimais susijusios. Šaltis nutvilko spalio pradžios vakarus, uoslė iš šalčio iškristalizuoja aitroką dūmų kvapą (iš kur jis mieste?).

Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Alma Braškytė

Ištrinti save, ištrinti pasaulį

Nacionalinis dramos teatras pristato jaunuosius – „Laimės respublikoje“

Paskutines dienas prieš rekonstrukciją skaičiuojančioje Nacionalinio teatro Mažojoje salėje, nepaisant karščio ir iš Didžiosios salės sklindančio triukšmo, birželį pasirodė dvi jaunųjų režisierių premjeros (dar vienos jaunųjų kūrėjų programos dalyvės Giedrės Kriaučionytės spektaklio vaikams premjera įvyko Studijoje gegužės pabaigoje). Georgo Büchnerio pjesę „Voicekas“, pradėtą rašyti prieš beveik du šimtus metų (tada taip ir nebaigtą), šiandienos scenai pritaikė neseną vokiečių piloto tragediją į ją įtraukęs Laurynas Adomaitis, o režisavo Antanas Obcarskas, prie kurio besiformuojančio režisūrinio stiliaus bruožų drąsiai galima minėti gebėjimą užčiuopti tragiškas žmogiškųjų dialogų briaunas.

Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas (Bobas) ir Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas (Bobas) ir Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Žygimantė Jakštaitė (Heizelė) ir Adelė Šuminskaitė (Debė) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Žygimantė Jakštaitė (Heizelė) ir Adelė Šuminskaitė (Debė) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė (Madlena) spektaklyje „Laimės respublikoje“. D. Matvejevo nuotr.
Alma Braškytė

Gero teatro beieškant

Ruduo su „Sirenomis“(II)

Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Artimas miestas“ (2005, 2017) režisieriaus Kirilo Serebrennikovo areštas ir jam palaikyti skirta „Sirenų“ atidarymo spaudos konferencija priviliojo į Latvijos nacionalinio teatro spektaklį ir tuos žiūrovus, kuriuos motyvavo lojalumas režisieriui ir noras pamatyti vieną iš daugiausiai vertimų į užsienio kalbas sulaukusių lietuviškų pjesių, pastatytą režisieriaus, šiemet įvertinto prestižiniu Naujosios teatro realybės prizu.

„Gyvenimo imitacija“. D. Matvejevo nuotr.,
„Gyvenimo imitacija“. D. Matvejevo nuotr.,
„Gyvenimo imitacija“. D. Matvejevo nuotr.,
„Gyvenimo imitacija“. D. Matvejevo nuotr.,
„Gyvenimo imitacija“. D. Matvejevo nuotr.,
„Gyvenimo imitacija“. D. Matvejevo nuotr.,
„Artimas miestas“. D. Matvejevo nuotr.
„Artimas miestas“. D. Matvejevo nuotr.
„Artimas miestas“. D. Matvejevo nuotr.
„Artimas miestas“. D. Matvejevo nuotr.
„Artimas miestas“. D. Matvejevo nuotr.
„Artimas miestas“. D. Matvejevo nuotr.
„Troškimas“. M. Vorobjovaitės nuotr.
„Troškimas“. M. Vorobjovaitės nuotr.
„Troškimas“. M. Vorobjovaitės nuotr.
„Troškimas“. M. Vorobjovaitės nuotr.
Alma Braškytė

Gero teatro beieškant

Ruduo su „Sirenom“ (I)

Ką tik baigėsi vienas svarbiausių kasmetinių lietuviško teatro sezono įvykių – Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“, jau keturioliktasis.

„NACHLASS, kambariai be žmonių“. D. Matvejevo nuotr.
„NACHLASS, kambariai be žmonių“. D. Matvejevo nuotr.
„NACHLASS, kambariai be žmonių“. D. Matvejevo nuotr.
„NACHLASS, kambariai be žmonių“. D. Matvejevo nuotr.
„MDLSX“. D. Matvejevo nuotr.
„MDLSX“. D. Matvejevo nuotr.
„MDLSX“. D. Matvejevo nuotr.
„MDLSX“. D. Matvejevo nuotr.
„Teatro atminimo akmenys“. M. Vorobjovaitės nuotr.
„Teatro atminimo akmenys“. M. Vorobjovaitės nuotr.
„Teatro atminimo akmenys“. M. Vorobjovaitės nuotr.
„Teatro atminimo akmenys“. M. Vorobjovaitės nuotr.
Alma Braškytė

Nesam tokie, kokie norime būti

Łukaszo Twarkowskio „Lokis“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Nacionalinis dramos teatras sezoną atidarė spektakliu, jungiančiu svarbiausias teatrui dimensijas: dabarties refleksiją (siekiančią giliau ir plačiau nei vienadienių aktualijų fiksavimas) ir dabarčiai adekvačios teatro kalbos kūrimą. Išeities tašku pasirinkta romantiko Prospero Mérimée novelė „Lokys“ (1869) ir prancūzo „NoirDésir“ vokalisto Bertrandʼo Cantat bei lietuvių fotografo Vito Luckaus (1943–1987) gyvenimo istorijos.

Airida Gintautaitė (Marie Trintignant) ir Arnas Danusas (Romanas Kolinka). D. Matvejevo nuotr.
Airida Gintautaitė (Marie Trintignant) ir Arnas Danusas (Romanas Kolinka). D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Alma Braškytė

„Sirenų 2016“ dienoraščiai II

Apie spektaklius „Pirmadienis, atsargiai iš dešinės“, „Ginkluotos merginos. Vilniaus atgavimas“ ir „Karališko dydžio“

„Pirmadienis, atsargiai iš dešinės“, trečiasis „Europolio“ programos spektaklis, buvo parodytas Nacionalinio dramos teatro studijoje, kurios kamerinės erdvės centre įrengta į bokso ringą panaši aikštelė, o žiūrovai susodinti keliomis eilėmis ringo perimetru. Spektaklio idėjos autorė ir režisierė portugalė Cláudia Dias, choreografė ir aktorė, boksininkės apranga stovėjo viename ringo kampe, o kitame starto laukė Tailando bokso meistras, garsus Portugalijoje treneris Jaime Neves. Beveik valandą trukusi dvylikos raundų kova vyko dviem frontais: įprastai, priešininkams susikoncentravus į fizinio smūgio tikslumą bei jėgą, ir klausimais, kuriuos tuo metu skaitė teisėjo vietoje sėdintis skaitovas (žiūrovai sekė lietuviškus titrus). Klausimų buvo daug, jie skambėjo beveik be paliovos visą kovos laiką, neagresyvūs nei turiniu, nei perskaitymo intonacijomis, tačiau daugiau ar mažiau intensyviai provokuojantys. Daugelis prasidėjo formulėmis „ar žinai, kad...“, „ar nemanai, kad...“, suteikdami šiam politiškai publicistiniam (ir tarpais poetiniam) srautui savotišką pedagoginę priegaidę. Tekstą kartu su režisiere kūrė Portugalijoje gyvenantis ispanas rašytojas Pablo Fidalgo Lareo. Klausimai, formuluojami naudojant sportinės kovos metaforas (ir dažnai minint legendinį boksininką bei aktyvistą Muhammadą Ali, beje, mirusį praėjus keliems mėnesiams po spektaklio premjeros 2016-ųjų vasarį) buvo nukreipti į kovos partnerio politines pažiūras ir į gilumines psichologines priežastis, tas pažiūras lemiančias, taip pat į asmeniškesnes sritis – vidinę klausinėjamojo sanklodą, konformizmo ir maišto laipsnį, požiūrį į meilę bei kovos ir švelnumo dinamiką joje.

„Pirmadienis, atsargiai iš dešinės“. D. Matvejevo nuotr.
„Pirmadienis, atsargiai iš dešinės“. D. Matvejevo nuotr.
„Ginkluotos merginos. Vilniaus atgavimas“. D. Matvejevo nuotr.
„Ginkluotos merginos. Vilniaus atgavimas“. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas