7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Ieva Tumanovičiūtė

Eižėjantys luobai

„Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Jeigu reikėtų, nebūtų sunku atspėti, kas sukūrė Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklį „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“, kurio premjera įvyko spalio 24 dieną. Su atjauta vaizduojami mūsų dienų veikėjai ir žemiškos temos padėtų atpažinti dramaturgės ir kino scenaristės Birutės Kapustinskaitės kūrybą, prisiminti jos „Terapijas“ apie vėžiu sergančias moteris ir „Detoksikaciją“ apie priklausomybę nuo alkoholio turinčio tėvo ir dukters santykius. Kapustinskaitės kūriniuose vyrauja sunki kasdienybė, į ją žvelgiama su humoru, kad būtų lengviau pakelti skausmą, bet niekad su kandumu ar pašaipa.

Vitalija Mockevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“. R. Morkūno nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“. R. Morkūno nuotr.
Karolis Kasperavičius spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“. R. Morkūno nuotr.
Karolis Kasperavičius spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“. R. Morkūno nuotr.
Karolis Kasperavičius spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“. R. Morkūno nuotr.
Karolis Kasperavičius spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“. R. Morkūno nuotr.
Karolis Kasperavičius spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“. R. Morkūno nuotr.
Karolis Kasperavičius spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“. R. Morkūno nuotr.
Karolis Kasperavičius ir Vitalija Mockevičiūtė spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“. R. Morkūno nuotr.
Karolis Kasperavičius ir Vitalija Mockevičiūtė spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“. R. Morkūno nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“. R. Morkūno nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“. R. Morkūno nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“. R. Morkūno nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“. R. Morkūno nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“. R. Morkūno nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“. R. Morkūno nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Abipusis kūrybinis ryšys

Pokalbis su aktore Paulina Taujanskaite

Aktorė Paulina Taujanskaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Užburtas kalnas“ (rež. Krystianas Lupa, Jaunimo teatras (JT), 2024,), „Sūnus“ (rež. Ignas Jonynas, JT, 2024,), „Šokis Delhi“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras, 2017) ir kt. Už pagrindinį vaidmenį spektaklyje „Vienos miško pasakos“ (rež. Yana Ross, JT, 2019) pelnė „Auksinį scenos kryžių“.

Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė, Paulina Taujanskaitė ir Vidas Petkevičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė, Paulina Taujanskaitė ir Vidas Petkevičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Simonas Storpirštis ir Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Simonas Storpirštis ir Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksas Kazanavičius, Martynas Berulis ir Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksas Kazanavičius, Martynas Berulis ir Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė, Neringa Varnelytė, Aleksas Kazanavičius ir Martynas Berulis spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė, Neringa Varnelytė, Aleksas Kazanavičius ir Martynas Berulis spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Užburtas kalnas“. Jaunimo teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Užburtas kalnas“. Jaunimo teatro nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Būsenų „Kartoteka“

Tadeuszas Różewiczius Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Tadeuszo Różewicziaus „Kartoteka“, kurią Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatė režisierius Gintaras Varnas, papildo profesionalų Lietuvos teatrą XX a. klasikiniu kūriniu, ne tik praplečiančiu egzistencializmo, absurdo dramaturgijos lauką, bet ir atliepiančiu dabartį, kuri dar labiau persmelkta visokių „izmų“. Gyvename laikais, kai niekas nežino, kas yra geriausia, įdomiausia, reikalingiausia. Kiekvienam atrodo skirtingai, o tiksliau – apskritai neaišku, už kokios smilgelės kabintis, kad greičiau pasiektum saulę. Šiandien kultūra nestokoja įvairių būsenų, kalbama apie grimzdimą, dirginimą, patyrimą: išleidžiama knyga „Semiotiniai skaitymo modeliai. Grimzdimas“, XVIII tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės paroda Kauno paveikslų galerijoje pavadinta „Dirginti“ („Aš čia ne tam, kad mane toleruotumėte, aš čia tam, kad jus dirginčiau“), MO muziejuje atidaryta paroda „Iš vidaus“ („Pamatyk, ką jauti“) ir pan. Ignas Jonynas jautriame ir intelektualiame Jaunimo teatro spektaklyje „Sūnus“ kulminacinį tašką išreiškia sprogimu.

Dainius Svobonas spektaklyje „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Dainius Svobonas ir Vilija Grigaitytė spektaklyje „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Dainius Svobonas ir Vilija Grigaitytė spektaklyje „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Dainius Svobonas ir Liubomiras Laucevičius spektaklyje „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Dainius Svobonas ir Liubomiras Laucevičius spektaklyje „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Saulė Gotbergė, Dainius Svobonas ir Martyna Gedvilaitė spektaklyje „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Saulė Gotbergė, Dainius Svobonas ir Martyna Gedvilaitė spektaklyje „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Dainius Svobonas, Gytis Laskovas ir Tomas Erbrėderis spektaklyje „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Dainius Svobonas, Gytis Laskovas ir Tomas Erbrėderis spektaklyje „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Dainius Svobonas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Dainius Svobonas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Dainius Svobonas ir Liucija Rukšnaitytė spektaklyje „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Dainius Svobonas ir Liucija Rukšnaitytė spektaklyje „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kartoteka“. S. Baturos nuotr.
Viktorija Sinicyna

Nekapituliuojantys menininkai

Ukrainiečių spektakliai festivalyje „Sirenos“

Sunkiausias teatrinis uždavinys pastaruoju metu – žiūrėti spektaklius, liečiančius karą, ir apie juos mąstyti. Kokią reakciją jie sukels, priklauso nuo asmeninio jautrumo lygio bei to, kiek pagavus esi siaubą išgyvenusių ir iki šiol išgyvenančių žmonių pasakojimams. Jei spektaklis pernelyg nepaliečia, tai nereiškia, kad stokoji empatijos. Čia, kaip įprasta, sužaidžia režisūriniai, dramaturginiai niuansai ir tai, kiek žiūrovas atviras tokiems dirgikliams.

Anastasia Hrechkina spektaklyje „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Anastasia Hrechkina spektaklyje „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Yevheniia Vidishcheva spektaklyje „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Yevheniia Vidishcheva spektaklyje „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Hanna Hrechkina spektaklyje „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Hanna Hrechkina spektaklyje „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Oleksandr Yavdyk spektaklyje „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Oleksandr Yavdyk spektaklyje „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Andrii Barmalii spektaklyje „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Andrii Barmalii spektaklyje „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Anastasia Hrechkina ir Hanna Hrechkina spektaklyje „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Anastasia Hrechkina ir Hanna Hrechkina spektaklyje „Marijos miestas. Apgulties dienoraščiai“. D. Putino nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Teatro erozija prasideda sapne

„Vidinis paveikslas“ festivalyje „Sirenos“

Esu iš tų kritikų, kurie bent kartą per mėnesį atsidaro „ChatGPT“ darbalaukį, su baimingu virpuliu tikėdamasi, kad jau šį kartą dirbtinis intelektas (DI) mane pagaliau sunaikins. Atsitiks tai dar ne šiemet, bet per keletą metų – tikrai, guodžiu save, nors vis dažniau susiduriu su pjesėmis, scenarijais ir net įrašais socialiniuose tinkluose, sugeneruotais šios konkuruojančios „firmos“. Graudi saviapgaulė baigėsi ką tik, suformulavus užduotį mielajam DI: parašyk penkias kritiškas, bekompromisiškai drąsias antraštes, tiksliausiai apibendrinančias rugsėjo 25 – spalio 11 d. Vilniuje vykusį tarptautinį teatro festivalį „Sirenos“.

Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. W. Strouven (RHoK) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. W. Strouven (RHoK) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. W. Strouven (RHoK) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. W. Strouven (RHoK) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. W. Strouven (RHoK) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. W. Strouven (RHoK) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Scena iš spektaklio „Vidinis paveikslas“. N. Wagner-Strauss (Wiener Festwochen) nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Taisyklių rėmai

„Atidaryk duris“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Vienoje pirmųjų Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) spektaklio „Atidaryk duris“ scenų broliai Sulė ir Vendeijamas aktyviai diskutuoja apie scenografijai panaudotų sienų (ne)tikrumą. Lygiai tokios pat abejonės dėl tikrumo lydi per šią teatrinę patirtį ir ją apmąstant už teatro ribų. Rugsėjo viduryje NKDT pakvietė į ilgai lauktą kūrybinių išbandymų (ir pavasarį nuaidėjusių skandalų) pažymėtą premjerą. Galiausiai statyti Afrikos dramaturgo Aristide’s Tarnagda pjesę patikėta jaunosios kartos režisieriui Justinui Vinciūnui. Šis spektaklis – tai „Kūrybiškos Europos“ bendradarbiavimo projekto „Deconfining“ (išsilaisvinimas iš apribojimo), siekiančio kurti kultūrinius ryšius tarp Europos ir Afrikos bei įtraukiančio įvairias organizacijas ir menininkus, dalis.

Povilas Barzdžius, Robertas Petraitis ir Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius, Robertas Petraitis ir Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Robertas Petraitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Robertas Petraitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius ir Robertas Petraitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius ir Robertas Petraitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kęstutis Povilaitis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kęstutis Povilaitis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius, Robertas Petraitis ir Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius, Robertas Petraitis ir Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Teatras, siekiantis pakeisti pasaulį

Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“

Perspėjimo signalas – viena iš Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ pavadinimo reikšmių, ypač tinkama šiųmetei užsienio spektaklių programai apibūdinti. Penki jos kūriniai įspėja pasaulį atsidūrus ant susinaikinimo slenksčio. Tai lemia ekologinės katastrofos grėsmė, karai ir individo egzistencinė krizė. Pastaruosius keletą metų „Sirenos“ pristato į tikrovę aktyviai reaguojantį teatrą, kurio kūrėjai siekia keisti pasaulį. Šiemet festivalyje dar stipriau susitelkiama ne į estetines spektaklių ypatybes, bet į teatro potencialą suteikti žinių ir skatinti pokytį.

Scena iš spektaklio „Šiandien niekas nežuvo“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šiandien niekas nežuvo“. D. Matvejevo nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Pleasant Island“. S. Sato („Theater Commons Tokyo“) nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Pleasant Island“. S. Sato („Theater Commons Tokyo“) nuotr.
Silke Huysmans spektaklyje „Pleasant Island“. S. Sato („Theater Commons Tokyo“) nuotr.
Silke Huysmans spektaklyje „Pleasant Island“. S. Sato („Theater Commons Tokyo“) nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Pleasant Island“. S. Sato („Theater Commons Tokyo“) nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Pleasant Island“. S. Sato („Theater Commons Tokyo“) nuotr.
Hannesas Dereere spektaklyje „Pleasant Island“. S. Sato („Theater Commons Tokyo“) nuotr.
Hannesas Dereere spektaklyje „Pleasant Island“. S. Sato („Theater Commons Tokyo“) nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Out of the Blue“. D. Putino nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Out of the Blue“. D. Putino nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Out of the Blue“. D. Putino nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Out of the Blue“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Out of the Blue“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Out of the Blue“. D. Putino nuotr.
Ignas Zalieckas

Per meną galime bendrauti

Pokalbis su režisiere Egle Švedkauskaite

Paryžiuje rugsėjo 29 d. prasidėjo Lietuvos scenos menų vitrina „Focus Lituanie“ – Lietuvos sezono Prancūzijoje dalis. Prieš Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Fossilia“ rodymą Théâtre de la Ville padalinyje Théâtre des Abbesses Monmartro rajone spalio 2–4 d. kalbamės su jo režisiere Egle Švedkauskaite.

Eglė Švedkauskaitė. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Švedkauskaitė. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Vasinauskaitė

Williamso negyvėliai VMT scenoje

Christiano Weise’s „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“

Žymusis, garsusis, toks pažįstamas amerikietis Tennessee Williamsas, kurio atsiradimas galėjo atrodyti kaip anachronizmas šiuolaikinėje scenoje (ir ką gi „iš jo“ galima padaryti, o gal kaip tik „nieko nepadaryti“?), premjeriniais savo „Katės ant įkaitusio skardinio stogo“ vakarais Vilniaus mažajame teatre (VMT) turbūt vartėsi karste. Iš siaubo ir... malonumo, nes niekas iki šiol nedrįso taip pamatyti ir taip pavaizduoti ne griūvančių, o jau sugriuvusių, supuvusių, pasmerktumo ir mirties išdarkytų Didžiojo Tėtušio – Politų šeimos – namų.

Teklė Baroti ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Teklė Baroti ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Teklė Baroti ir Šarūnas Januškevičius spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Teklė Baroti ir Šarūnas Januškevičius spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Teklė Baroti, Gintarė Latvėnaitė ir Šarūnas Januškevičius spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Teklė Baroti, Gintarė Latvėnaitė ir Šarūnas Januškevičius spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Teklė Baroti ir Ilona Kvietkutė spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Teklė Baroti ir Ilona Kvietkutė spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Tomas Rinkūnas, Gintarė Latvėnaitė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Tomas Rinkūnas, Gintarė Latvėnaitė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Balys Latėnas ir Ilona Kvietkutė spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Balys Latėnas ir Ilona Kvietkutė spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Ką galvoja vandenynai ir kalnai?

„Pleasant Island“ ir „Out of the Blue“ festivalyje „Sirenos“

Silke Huysmans ir Hannesas Dereere – belgai, dokumentinio teatro kūrėjai, užsiimantys lauko tyrimais ir vėliau spektaklio forma pristatantys jų rezultatus. Lauko tyrimai – mėgstama pastarojo meto teatro forma, dažnai matoma Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ programoje. Galime prisiminti Magdos Szpecht spektaklį-paskaitą „Cyber Elf“, Simono Senno spektaklius-paskaitas „Būti Ariele F“ ir „dSimon“ ar didesnės teatrinės vaizduotės kūrinius, taip pat sukurtus tam, kad būtų pristatyta gausi surinkta dokumentinė medžiaga. Tai, pavyzdžiui, Lolos Arias darbas „Minų laukas“, „She She Pop“ spektaklis „Stalčiai“ ar Stefano Kaegi, Dominico Huberio instaliacija „NACHLASS, kambariai be žmonių“.

Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Out of the Blue“. D. Putino nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Out of the Blue“. D. Putino nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Pleasant Island“. S. Sato („Theater Commons Tokyo“) nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Pleasant Island“. S. Sato („Theater Commons Tokyo“) nuotr.
Silke Huysmans spektaklyje „Pleasant Island“. S. Sato („Theater Commons Tokyo“) nuotr.
Silke Huysmans spektaklyje „Pleasant Island“. S. Sato („Theater Commons Tokyo“) nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Pleasant Island“. S. Sato („Theater Commons Tokyo“) nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Pleasant Island“. S. Sato („Theater Commons Tokyo“) nuotr.
Hannesas Dereere spektaklyje „Pleasant Island“. S. Sato („Theater Commons Tokyo“) nuotr.
Hannesas Dereere spektaklyje „Pleasant Island“. S. Sato („Theater Commons Tokyo“) nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Pleasant Island“. N. Direitinho nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Pleasant Island“. N. Direitinho nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Out of the Blue“. D. Putino nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Out of the Blue“. D. Putino nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Out of the Blue“. D. Putino nuotr.
Silke Huysmans ir Hannesas Dereere spektaklyje „Out of the Blue“. D. Putino nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 142  >>> Archyvas