7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Julijus Lozoraitis

Ko kauniečiams pavydėtų Mickas Jaggeris ir Klausas Kinski

Dar kartą apie Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklį „Peras Giuntas“

Baisus dalykas yra senatvinė nostalgija. Stebint Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) spektaklio „Peras Giuntas“ premjerą, atmintyje nejučiomis iškilo kita šios Henriko Ibseno pjesės versija, prieš daugiau nei keturis dešimtmečius matyta toje pačioje scenoje.

Eglė Mikulionytė spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kamilė Lebedytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kamilė Lebedytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Juhan Viiding (Peras Giuntas) ir Anne Paluver (Sagų Liejikė) Estijos dramos teatro spektaklyje „Peras Giuntas“ (1978). „Eesti Teatriliit“ nuotr.
Juhan Viiding (Peras Giuntas) ir Anne Paluver (Sagų Liejikė) Estijos dramos teatro spektaklyje „Peras Giuntas“ (1978). „Eesti Teatriliit“ nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Viskas mano ir tavo galvoje?

„Peras Giuntas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

„It is all in your head“ („Viskas yra tavo galvoje“) – pagrindinio herojaus Pero Giunto, režisieriaus ar žiūrovo galvoje? Šis scenoje vizualiai išreikštas teiginys, keliantis retorinį klausimą, palydi naujausią Nacionalinio Kauno dramos teatro premjerą – vengrų režisieriaus Csaba Polgáro spektaklį „Peras Giuntas“. Prie šio teiginio dar sugrįšime, dabar vertėtų retrospektyviai pažvelgti į spektaklio literatūrinį pamatą – žymiojo norvegų dramaturgo Henriko Ibseno (1828–1906) dramaturgiją ir jos santykį su Lietuvos teatro scena.

Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Artūras Sužiedėlis, Dainius Svobonas, Gintautas Bejeris ir  Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Artūras Sužiedėlis, Dainius Svobonas, Gintautas Bejeris ir Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Prisijaukinti visuomenę

Spektaklis „Šventė“ Oskaro Koršunovo teatre

Eidama į Kamilės Gudmonaitės spektaklį „Šventė“ (Oskaro Koršunovo teatras, premjera rugsėjo 16, 17 d.), kuriame vaidmenis kuria neįgalieji, kartojausi kadaise Manto Stabačinsko išsakytą mintį apie darbą su „Korio“ bendruomene: „Kuo ilgiau būni su skirtingomis negaliomis, tuo labiau kyla klausimas – ar labai jau čia mes kažkuo skiriamės?“ Šiuos neskirtumus norėjosi įsidėti galvon, kad būtų paprasta priimti „Šventę“ kaip estetinį, o ne socialinį kūrinį.

Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

„Homo saltum“ – Šokinėjantis žmogus

Šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“

Rugsėjo 7–15 d. Vilniuje vykęs tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“ ką tik estafetės lazdelę sklandžiai perdavė „Naujojo cirko stotelių“ rengėjams. Rodos, šioje visa, kas ypač inovatyvu, karštai garbinančioje šalyje, vardu Lietuva, cirko niekada nebus per daug, ypač jei po kokybiško, meistriškai profesionalaus cirko pasirodymo gali išsinešti unikalių, išskirtinių potyrių bei patirčių.

Scena iš spektaklio „Trys seserys“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Trys seserys“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlbergas spektaklyje „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlbergas spektaklyje „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlbergas spektaklyje „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlbergas spektaklyje „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlbergas spektaklyje „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlbergas spektaklyje „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlbergas spektaklyje „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlbergas spektaklyje „O’DD“. D. Putino nuotr.
Emil Dahl spektaklyje „Holy“. D. Putino nuotr.
Emil Dahl spektaklyje „Holy“. D. Putino nuotr.
Emil Dahl spektaklyje „Holy“. D. Putino nuotr.
Emil Dahl spektaklyje „Holy“. D. Putino nuotr.
Emil Dahl spektaklyje „Holy“. D. Putino nuotr.
Emil Dahl spektaklyje „Holy“. D. Putino nuotr.
Viktorija Sinicyna

Apmokestinta meilė

Spektaklis „SoDra, Mon Amour“

Vis dėlto visuomeninis būvis – keistas mechanizmas. Grupelei žmonių priskiriama dirigento lazdelė ir jie visi, vos ne vos susitardami, katron pusėn, mosuoja orkestrui. O tas bendras darinys bando groti: vieni muzikantai purkštaudami iki apsispjaudymo, kiti ramesni, bet murmėdami panosėje, treti nuolankiai, su pagarba. Nėra viskas taip juoda ir balta, daug veiksmo tarpduryje, tačiau bendrais įvaizdžiais kalbant – maždaug taip atrodo funkcionuojanti visuomenė.

Scena iš spektaklio „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Milda Jonaitytė, Roberta Sirgedaitė, Raimondas Klezys ir Karolis Norvilas spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Milda Jonaitytė, Roberta Sirgedaitė, Raimondas Klezys ir Karolis Norvilas spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Roberta Sirgedaitė, Arnas Ašmonas ir Raimondas Klezys spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Roberta Sirgedaitė, Arnas Ašmonas ir Raimondas Klezys spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Raimondas Klezys, Roberta Sirgedaitė ir Arnas Ašmonas spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Raimondas Klezys, Roberta Sirgedaitė ir Arnas Ašmonas spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Roberta Sirgedaitė spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Roberta Sirgedaitė spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Alma Braškytė

Hiperpsichologizmo kapsulėje

Grzegorzo Jarzynos „Soliaris 4“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Emocijų tomis rugsėjo dienomis, kai įvyko „Soliario 4“, premjera, buvo daugiau nei pakankamai. Ilgai laukto rekonstruojamo Lietuvos nacionalinio dramos teatro Naujosios salės atidarymo džiaugsmas, gaivus netikėtai aukštų, lengvai kvėpuoti leidžiančių naujų teatro erdvių laisvės pojūtis. Seniai matyti veidai be privalomųjų medicininių kaukių ir gerokai primirštas žmonių artumas salėje, nežiojinčioje tuščių kėdžių kiaurymėmis. Spektaklį pagal legendinį Stanisławo Lemo romaną „Soliaris“ (1961) režisavo vienas iš šiandienos lenkų teatro vidurinės kartos svarbiausių kūrėjų Grzegorzas Jarzyna.

Gytis Ivanauskas ir Nelė Savičenko spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas ir Nelė Savičenko spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas ir Nelė Savičenko spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas ir Nelė Savičenko spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas ir Nelė Savičenko spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas ir Nelė Savičenko spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Oneida Kunsunga spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Oneida Kunsunga spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Martynas Nedzinskas spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Martynas Nedzinskas spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Martynas Nedzinskas spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Martynas Nedzinskas spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Šivytė

Ar veikti individualiai maloniau?

„O’DD“ ir „Monstro“ šiuolaikinio cirko festivalyje „Helium“

Rugsėjo 7–15 d. „Menų spaustuvėje“ vyko tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“ (anksčiau „Naujojo cirko savaitgalis“). Festivalyje žiūrovai galėjo išvysti naujų, iš įvairių Europos vietų atvykusių šiuolaikinio cirko artistų pasirodymų, eskizų, dalyvauti edukacinėse dirbtuvėse. Šiame tekste – apie du šių metų festivalio pasirodymus: „O’DD“ ir „Monstro“.

Scena iš spektaklio „Monstro“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Monstro“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Rauli Dahlberg pasirodyme „O’DD“. D. Putino nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kai yra ką pasakyti

„Puikus naujas pasaulis“ Jaunimo teatre

„Išties idiotizmas. Rašai, kai neturi ką pasakyti...“ – sako Aldouso Huxley romano „Puikus naujas pasaulis“ veikėjas Helmholcas Votsonas, o Vakarų Europos Valdytojas Mustafa Mondas jam atsako: „Tikrai neturi. Tačiau tam reikia nepaprasto išradingumo. <...> kuriate meno kūrinius, galima sakyti, vien iš grynų pojūčių.“

Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Šilkaitytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Šilkaitytė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Vytautas Anužis spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Vytautas Anužis spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Julijus Lozoraitis

Lenkų teatro duobkasys palaidojo ir Rusiją

Jano Klatos „Borisas Godunovas“ Klaipėdos dramos teatre

Prieš spektaklį „Borisas Godunovas“ įžengiant į Klaipėdos dramos teatro žiūrovų salę, netikėtai teko įveikti keletą stačių laiptelių, o tai išsyk pakylėjo žiūrovus į aukštesnį lygį. Mat režisierius Janas Klata, pasinaudodamas unikaliomis šios salės techninėmis galimybėmis, žiūrovinę dalį padarė gerokai statesnę.

 Justina Vanžodytė (Marina) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Justina Vanžodytė (Marina) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Donatas Švirėnas (Dmitrijus) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Donatas Švirėnas (Dmitrijus) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Igoris Reklaitis (Pimenas) ir Donatas Švirėnas (Dmitrijus) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Igoris Reklaitis (Pimenas) ir Donatas Švirėnas (Dmitrijus) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas (Borisas Godunovas) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas (Borisas Godunovas) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Vaidas Jočys (Šuiskis) ir Rimantas Pelakauskas (Vorotynskis) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Vaidas Jočys (Šuiskis) ir Rimantas Pelakauskas (Vorotynskis) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė (Ksenija) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė (Ksenija) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kur keliauja neberodomų spektaklių veikėjos?

Pokalbis su aktore Elze Gudavičiūte

Elzė Gudavičiūtė – aktorė, pedagogė, menų daktarė. Sukūrė vaidmenis Gintaro Varno, Oskaro Koršunovo, Jono Jurašo, Jono Vaitkaus, Vido Bareikio ir kitų režisierių spektakliuose pagrindinėse Lietuvos teatrų scenose. Apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už vaidmenis spektakliuose „Apsivalymas“ (rež. Jurašas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2011) ir „Išvarymas“ (rež. Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2011) bei „Sidabrine gerve“ už vaidmenį filme „Miegančių drugelių tvirtovė“ (rež. Algimantas Puipa, 2011).

Elzė Gudavičiūtė. M. Penkutės nuotr.
Elzė Gudavičiūtė. M. Penkutės nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Pabaigos ugnis“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Pabaigos ugnis“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė spektaklyje „Apsivalymas“. NKDT archyvo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė spektaklyje „Apsivalymas“. NKDT archyvo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Apreiškimas Marijai“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Apreiškimas Marijai“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Išvarymas“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Išvarymas“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Kovos klubas“. Jaunimo teatro archyvo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Kovos klubas“. Jaunimo teatro archyvo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė spektaklyje „Dialogai“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė spektaklyje „Dialogai“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 84  >>> Archyvas