Teatras

Justina Paltanavičiūtė

Pokalbis su spektaklio QOROQ kūrėju Tomášu Vaclaveku

Rugsėjo 10-ąją prasidėsiančiame šiuolaikinio cirko festivalyje HELIUM, vyksiančiame „Menų spaustuvėje“, lankysis ispanų šiuolaikinio cirko trupė „Kolektiv Lapso Cirk“, kurios spektaklio QOROQ dėmesio centre – iki kraštutinumų išbandoma pusiausvyra, pasitikėjimas ir rizika. Žiūrovai pasirodymą stebi iš arti, sėdėdami intymioje 360° erdvėje: sulaikę kvėpavimą stebi, kaip atlikėjai balansuoja ant aukštų konstrukcijų. Spektaklio dramaturgiją kuria ir gyvai atliekama violončelės muzika.

Ingrida Jankauskaitė

Pokalbis su režisieriumi Gildu Aleksa ir atlikėju Kęstu Matusevičiumi

Režisieriaus Gildo Aleksos spektaklio „Grimmasos“ premjera įvyks rugsėjo 11 d. Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio HELIUM metu. Spektaklyje Grimmų pasakos susitiks su šiuolaikiniu cirku ir šokiu. Apie spektaklio idėją, kūrybinį procesą, pasakų ir cirko jungtį bei žiūrovo vaidmenį spektaklyje kalbamės su Gildu Aleksa ir „Kanta Company“ kūrėju Kęstu Matusevičiumi.

Kristupas Antanaitis

Klaipėdos dramos teatro istorija

Seniausias teatro pastatas Lietuvoje – Klaipėdos dramos teatras – neišvengiamai laukė pokyčių, kurių per šimtmetį buvo ne vienas, tačiau reikšmingiausias lūžis įvyko 1982 m., kai teatrą apleido trupė ir įsikraustė statybinė technika. Galima teigti, kad teatras buvo rekonstruotas, tačiau iš tikrųjų jis buvo visiškai nugriautas, išsaugant fasadinę sieną, ir pastatytas iš naujo. Deja, labai prastai ir nekokybiškai.

Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Laiškai apie teatrą (XXXV)

Ieva. 2026 m. birželio 29 d., 15:20

Džiaugiuosi pastebėdama, kad mano vėlyvo pavasario ir vasaros teatro įspūdžiai susiję išskirtinai su pagrindinėmis veikėjomis moterimis. Pratęsdama mūsų pastarųjų laiškų šiuolaikinio šokio temą pradėsiu nuo tarptautinį teatro festivalį „TheATRIUM“ Klaipėdoje užbaigusio feministinio graikų choreografės Patricios Apergi šokio spektaklio „Hystory“. Scenoje – žalia pieva su gėlėmis ir kalvelėmis; pradžioje tarsi upė per ją vilnija ilgi, šviesūs moters plaukai. Netrukus šią erdvę pripildo penkių skirtingų šokėjų, tiriančių moteriškumo – individualaus ir kolektyvinio – temą, šokimas, nestokojantis humoro. 

Greta Vilnelė

Vasaros spektaklių užrašai

Šią vasarą viešojoje erdvėje vėl pasirodė pluoštas tekstų apie vasarą lietuviškame kine – filmus, alsuojančius sezonišku vėju ir ramybe. Tačiau lietuviškas teatras tradiciškai išlieka glaudžiai susijęs su šaltuoju metų laiku: į teatrą einame šildytis. Panašiai kaip vaikai birželį palieka mokyklos suolus, taip ir teatras apleidžia tvankius pastatus, dingdamas iš akiračio iki pat rudens.

Ugnė Sasnauskaitė

Įspūdžiai iš Tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“

Rugpjūčio pradžioje, saulei deginant Kauno miesto trinkeles, praeiviams gaudant liepų šešėlius ir fontanų lašus, Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ kvietė gaivintis scenos menais vėsiose patalpose ir atsitiktiniame pavėsyje. Teko laimė stebėti keturis jaunųjų kūrėjų programos pasirodymus, taip pat keletą kviestinių svečių darbų. Įdomu mintyse piešti paraleles tarp skirtingo lygio atlikėjų: pirmus profesinius žingsnius skaičiuojančių, jaudulio neslepiančių jaunuolių ir improvizacijos išsisukti iš bet kokios situacijos meną pažabojusių scenos senbuvių.

Greta Vilnelė

Marijos Simonos Smolskienės spektaklis Baltijos baleto teatre

Premjeros retai leidžia suprasti, kam iš tiesų kuriamas spektaklis. Salėje dominuoja kritikai, kolegos, kūrėjų draugai ir artimieji, o atsitiktinių, tiesiog iš smalsumo atėjusių žiūrovų būna nedaug. Todėl tikrasis spektaklio gyvenimas prasideda gerokai po premjeros. Būtent tokią progą suteikė Baltijos baleto teatro „Mindaugas“. Per Mindaugines pamatytas spektaklis scenoje gyvuoja jau devynerius metus ir iki šiol beveik nebuvo sulaukęs kritikų dėmesio. Vis dėlto salė buvo pilna žiūrovų. O tai paskatino grįžti prie klausimo, kodėl, nors „Mindaugo“ pastatymų šiandien nėra daug, režisieriai vis sugrįžta prie šio kūrinio ir ką naujo jis gali pasakyti dabarties žiūrovui.

Dalia Karatajienė

Pasaulinis universitetų teatrų kongresas Vilniuje

Ingrida Jankauskaitė

Pokalbis su taikomojo teatro profesionale Raimonda Agne Medeišiene

Teatras gali būti ne tik meno forma ar pramoga, bet ir kūrybiškumo ugdymo, dialogo skatinimo bei socialinių iššūkių sprendimo priemonė. Būtent tokį teatro vaidmenį savo profesinėje veikloje jau daugiau nei du dešimtmečius puoselėja Raimonda Agnė Medeišienė, teatro pedagogė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, taikomojo teatro „4 Rooms“ įkūrėja bei kūrybos vadovė.

Aistė Šivytė

Estų „Kiekviena diena kaip sekmadienis“ festivalyje „TheATRIUM“

Tikrai ne kartą gedėjome, kad savaitgalis toks trumpas. Štai po ilgos darbo savaitės džiaugiamės pasitikę subtiliai būsimu poilsiu kvepiantį penktadienį, pradedame atsipalaiduoti šeštadienį, beveik palaimingai pamirštame rūpesčius sekmadienį, ir jau, žiūrėk, išgirstame pirmadieninį žadintuvą, skubinantį atgal prie darbų. Estijos „Von Krahl“ teatro aktoriai ir spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“ autoriai (Kristina Preimann, Kristel Zimmer, Edgar Vunš, Markus Auling, Herman Pihlak, Karl Birnbaum) kviečia į pasaulį, kuriame, kaip ir nurodo pavadinimas, sekmadienis yra amžinas.