7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Justina Paltanavičiūtė

Visi savo gyvenime žaidžiame kontrastais

Pokalbis su spektaklio QOROQ kūrėju Tomášu Vaclaveku

Rugsėjo 10-ąją prasidėsiančiame šiuolaikinio cirko festivalyje HELIUM, vyksiančiame „Menų spaustuvėje“, lankysis ispanų šiuolaikinio cirko trupė „Kolektiv Lapso Cirk“, kurios spektaklio QOROQ dėmesio centre – iki kraštutinumų išbandoma pusiausvyra, pasitikėjimas ir rizika. Žiūrovai pasirodymą stebi iš arti, sėdėdami intymioje 360° erdvėje: sulaikę kvėpavimą stebi, kaip atlikėjai balansuoja ant aukštų konstrukcijų. Spektaklio dramaturgiją kuria ir gyvai atliekama violončelės muzika.

Tomášas Vaclavekas. D. Kalajžić nuotr.
Tomášas Vaclavekas. D. Kalajžić nuotr.
Davidas Diez Méndezas ir Tomášas Vaclavekas šiuolaikinio cirko spektaklyje QOROQ. D. Hernandez Marin nuotr.
Davidas Diez Méndezas ir Tomášas Vaclavekas šiuolaikinio cirko spektaklyje QOROQ. D. Hernandez Marin nuotr.
Davidas Diez Méndezas šiuolaikinio cirko spektaklyje QOROQ. D. Hernandez Marin nuotr.
Davidas Diez Méndezas šiuolaikinio cirko spektaklyje QOROQ. D. Hernandez Marin nuotr.
Davidas Diez Méndezas ir Tomášas Vaclavekas šiuolaikinio cirko spektaklyje QOROQ. D. Hernandez Marin nuotr.
Davidas Diez Méndezas ir Tomášas Vaclavekas šiuolaikinio cirko spektaklyje QOROQ. D. Hernandez Marin nuotr.
Davidas Diez Méndezas ir Tomášas Vaclavekas šiuolaikinio cirko spektaklyje QOROQ. F. Costa nuotr.
Davidas Diez Méndezas ir Tomášas Vaclavekas šiuolaikinio cirko spektaklyje QOROQ. F. Costa nuotr.
Davidas Diez Méndezas ir Tomášas Vaclavekas šiuolaikinio cirko spektaklyje QOROQ. F. Costa nuotr.
Davidas Diez Méndezas ir Tomášas Vaclavekas šiuolaikinio cirko spektaklyje QOROQ. F. Costa nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Grimmų pasakos ir šiuolaikinis cirkas spektaklyje „Grimmasos“

Pokalbis su režisieriumi Gildu Aleksa ir atlikėju Kęstu Matusevičiumi

Režisieriaus Gildo Aleksos spektaklio „Grimmasos“ premjera įvyks rugsėjo 11 d. Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio HELIUM metu. Spektaklyje Grimmų pasakos susitiks su šiuolaikiniu cirku ir šokiu. Apie spektaklio idėją, kūrybinį procesą, pasakų ir cirko jungtį bei žiūrovo vaidmenį spektaklyje kalbamės su Gildu Aleksa ir „Kanta Company“ kūrėju Kęstu Matusevičiumi.

Gildas Aleksa. M. Vizbaro nuotr.
Gildas Aleksa. M. Vizbaro nuotr.
Kęstas Matusevičius. I. Martusevičiūtės nuotr.
Kęstas Matusevičius. I. Martusevičiūtės nuotr.
Kęstas Matusevičius šiuolaikinio cirko spektaklyje „Grimmasos“. D. Ališausko nuotr.
Kęstas Matusevičius šiuolaikinio cirko spektaklyje „Grimmasos“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šiuolaikinio cirko spektaklio „Grimmasos“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šiuolaikinio cirko spektaklio „Grimmasos“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šiuolaikinio cirko spektaklio „Grimmasos“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šiuolaikinio cirko spektaklio „Grimmasos“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šiuolaikinio cirko spektaklio „Grimmasos“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šiuolaikinio cirko spektaklio „Grimmasos“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šiuolaikinio cirko spektaklio „Grimmasos“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šiuolaikinio cirko spektaklio „Grimmasos“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šiuolaikinio cirko spektaklio „Grimmasos“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš šiuolaikinio cirko spektaklio „Grimmasos“. D. Ališausko nuotr.
Kristupas Antanaitis

Rekonstrukcijos iššūkiai

Klaipėdos dramos teatro istorija

Seniausias teatro pastatas Lietuvoje – Klaipėdos dramos teatras – neišvengiamai laukė pokyčių, kurių per šimtmetį buvo ne vienas, tačiau reikšmingiausias lūžis įvyko 1982 m., kai teatrą apleido trupė ir įsikraustė statybinė technika. Galima teigti, kad teatras buvo rekonstruotas, tačiau iš tikrųjų jis buvo visiškai nugriautas, išsaugant fasadinę sieną, ir pastatytas iš naujo. Deja, labai prastai ir nekokybiškai.

Simbolinė rakto perdavimo ceremonija, Klaipėdos dramos teatras. R. Pletkausko archyvo nuotr.
Simbolinė rakto perdavimo ceremonija, Klaipėdos dramos teatras. R. Pletkausko archyvo nuotr.
Klaipėda 1985 m. B. Aleknavičiaus nuotr.
Klaipėda 1985 m. B. Aleknavičiaus nuotr.
Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. KDT archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. KDT archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. A. Nagio archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. A. Nagio archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. KDT archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. KDT archyvo nuotr.
Rekonstruojamas Klaipėdos dramos teatro fasadas. KDT archyvo nuotr.
Rekonstruojamas Klaipėdos dramos teatro fasadas. KDT archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. KDT archyvo nuotr.
Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. KDT archyvo nuotr.
Vytautas Kancleris Klaipėdos dramos teatro atidarymo po rekonstrukcijos eisenoje. R. Pletkausko archyvo nuotr.
Vytautas Kancleris Klaipėdos dramos teatro atidarymo po rekonstrukcijos eisenoje. R. Pletkausko archyvo nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (XXXV)

Ieva. 2026 m. birželio 29 d., 15:20

Džiaugiuosi pastebėdama, kad mano vėlyvo pavasario ir vasaros teatro įspūdžiai susiję išskirtinai su pagrindinėmis veikėjomis moterimis. Pratęsdama mūsų pastarųjų laiškų šiuolaikinio šokio temą pradėsiu nuo tarptautinį teatro festivalį „TheATRIUM“ Klaipėdoje užbaigusio feministinio graikų choreografės Patricios Apergi šokio spektaklio „Hystory“. Scenoje – žalia pieva su gėlėmis ir kalvelėmis; pradžioje tarsi upė per ją vilnija ilgi, šviesūs moters plaukai. Netrukus šią erdvę pripildo penkių skirtingų šokėjų, tiriančių moteriškumo – individualaus ir kolektyvinio – temą, šokimas, nestokojantis humoro. 

Scena iš spektaklio „Hystory“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hystory“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hystory“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hystory“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hystory“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Hystory“. D. Rimeikos nuotr.
Daumantas Ciunis ir Dovilė Šilkaitytė spektaklyje „Trukdis“. L. Vansevičienės nuotr.
Daumantas Ciunis ir Dovilė Šilkaitytė spektaklyje „Trukdis“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė spektaklyje „Trukdis“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė spektaklyje „Trukdis“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Trukdis“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Trukdis“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Milena“. M. Norvaišo nuotr.
Greta Vilnelė

Teatras be kondicionieriaus

Vasaros spektaklių užrašai

Šią vasarą viešojoje erdvėje vėl pasirodė pluoštas tekstų apie vasarą lietuviškame kine – filmus, alsuojančius sezonišku vėju ir ramybe. Tačiau lietuviškas teatras tradiciškai išlieka glaudžiai susijęs su šaltuoju metų laiku: į teatrą einame šildytis. Panašiai kaip vaikai birželį palieka mokyklos suolus, taip ir teatras apleidžia tvankius pastatus, dingdamas iš akiračio iki pat rudens.

Scena iš spektaklio „Badke (remix)“. K. Van der Elst nuotr.
Scena iš spektaklio „Badke (remix)“. K. Van der Elst nuotr.
Scena iš spektaklio „Badke (remix)“. K. Van der Elst nuotr.
Scena iš spektaklio „Badke (remix)“. K. Van der Elst nuotr.
Scena iš spektaklio „Badke (remix)“. K. Van der Elst nuotr.
Scena iš spektaklio „Badke (remix)“. K. Van der Elst nuotr.
Scena iš spektaklio „Čipolinas (ne vaikams!)“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Čipolinas (ne vaikams!)“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Čipolinas (ne vaikams!)“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Čipolinas (ne vaikams!)“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Čipolinas (ne vaikams!)“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Čipolinas (ne vaikams!)“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Droplines“. A. Leminskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Droplines“. A. Leminskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Droplines“. A. Leminskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Droplines“. A. Leminskaitės nuotr.
Ugnė Sasnauskaitė

Pasaka tarp undinių, pelenų ir šikšnosparnių (darbinis pavadinimas)

Įspūdžiai iš Tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“

Rugpjūčio pradžioje, saulei deginant Kauno miesto trinkeles, praeiviams gaudant liepų šešėlius ir fontanų lašus, Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ kvietė gaivintis scenos menais vėsiose patalpose ir atsitiktiniame pavėsyje. Teko laimė stebėti keturis jaunųjų kūrėjų programos pasirodymus, taip pat keletą kviestinių svečių darbų. Įdomu mintyse piešti paraleles tarp skirtingo lygio atlikėjų: pirmus profesinius žingsnius skaičiuojančių, jaudulio neslepiančių jaunuolių ir improvizacijos išsisukti iš bet kokios situacijos meną pažabojusių scenos senbuvių.

Ugnė Irena Laurinavičiūtė spektaklyje „On seen“. M. Plepio nuotr.
Ugnė Irena Laurinavičiūtė spektaklyje „On seen“. M. Plepio nuotr.
Ugnė Irena Laurinavičiūtė spektaklyje „On seen“. M. Plepio nuotr.
Ugnė Irena Laurinavičiūtė spektaklyje „On seen“. M. Plepio nuotr.
Ugnė Irena Laurinavičiūtė spektaklyje „On seen“. M. Plepio nuotr.
Ugnė Irena Laurinavičiūtė spektaklyje „On seen“. M. Plepio nuotr.
Urtė Siniauskaitė spektaklyje „Undinė (darbinis pavadinimas)“. M. Plepio nuotr.
Urtė Siniauskaitė spektaklyje „Undinė (darbinis pavadinimas)“. M. Plepio nuotr.
Urtė Siniauskaitė spektaklyje „Undinė (darbinis pavadinimas)“. M. Plepio nuotr.
Urtė Siniauskaitė spektaklyje „Undinė (darbinis pavadinimas)“. M. Plepio nuotr.
Urtė Siniauskaitė spektaklyje „Undinė (darbinis pavadinimas)“. M. Plepio nuotr.
Urtė Siniauskaitė spektaklyje „Undinė (darbinis pavadinimas)“. M. Plepio nuotr.
Urtė Siniauskaitė spektaklyje „Undinė (darbinis pavadinimas)“. M. Plepio nuotr.
Urtė Siniauskaitė spektaklyje „Undinė (darbinis pavadinimas)“. M. Plepio nuotr.
Akimirka iš spektaklio „One shot #“. M. Plepio nuotr.
Akimirka iš spektaklio „One shot #“. M. Plepio nuotr.
Greta Vilnelė

Kodėl vis dar statome „Mindaugą“?

Marijos Simonos Smolskienės spektaklis Baltijos baleto teatre

Premjeros retai leidžia suprasti, kam iš tiesų kuriamas spektaklis. Salėje dominuoja kritikai, kolegos, kūrėjų draugai ir artimieji, o atsitiktinių, tiesiog iš smalsumo atėjusių žiūrovų būna nedaug. Todėl tikrasis spektaklio gyvenimas prasideda gerokai po premjeros. Būtent tokią progą suteikė Baltijos baleto teatro „Mindaugas“. Per Mindaugines pamatytas spektaklis scenoje gyvuoja jau devynerius metus ir iki šiol beveik nebuvo sulaukęs kritikų dėmesio. Vis dėlto salė buvo pilna žiūrovų. O tai paskatino grįžti prie klausimo, kodėl, nors „Mindaugo“ pastatymų šiandien nėra daug, režisieriai vis sugrįžta prie šio kūrinio ir ką naujo jis gali pasakyti dabarties žiūrovui.

Šarūnas Datenis ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Šarūnas Datenis ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Šarūnas Datenis spektaklyje „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Šarūnas Datenis spektaklyje „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Šarūnas Datenis ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Šarūnas Datenis ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Daščioro nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Gebėjimas matyti pasaulį iš skirtingų perspektyvų

Pokalbis su taikomojo teatro profesionale Raimonda Agne Medeišiene

Teatras gali būti ne tik meno forma ar pramoga, bet ir kūrybiškumo ugdymo, dialogo skatinimo bei socialinių iššūkių sprendimo priemonė. Būtent tokį teatro vaidmenį savo profesinėje veikloje jau daugiau nei du dešimtmečius puoselėja Raimonda Agnė Medeišienė, teatro pedagogė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, taikomojo teatro „4 Rooms“ įkūrėja bei kūrybos vadovė.

Raimonda Agnė Medeišienė. Jurgitos Kunigiškytės / „JUJU fotografija“ nuotr.
Raimonda Agnė Medeišienė. Jurgitos Kunigiškytės / „JUJU fotografija“ nuotr.
Raimonda Agnė Medeišienė. Jurgitos Kunigiškytės / „JUJU fotografija“ nuotr.
Raimonda Agnė Medeišienė. Jurgitos Kunigiškytės / „JUJU fotografija“ nuotr.
Taikomojo teatro „4 Rooms“ trupė. Jurgitos Kunigiškytės / „JUJU fotografija“ nuotr.
Taikomojo teatro „4 Rooms“ trupė. Jurgitos Kunigiškytės / „JUJU fotografija“ nuotr.
Taikomojo teatro „4 Rooms“ trupė. Jurgitos Kunigiškytės / „JUJU fotografija“ nuotr.
Taikomojo teatro „4 Rooms“ trupė. Jurgitos Kunigiškytės / „JUJU fotografija“ nuotr.
Akimirka iš taikomojo teatro „4 Rooms“ pasirodymo. „4 Rooms“ archyvo nuotr.
Akimirka iš taikomojo teatro „4 Rooms“ pasirodymo. „4 Rooms“ archyvo nuotr.
Akimirka iš taikomojo teatro „4 Rooms“ pasirodymo. „4 Rooms“ archyvo nuotr.
Akimirka iš taikomojo teatro „4 Rooms“ pasirodymo. „4 Rooms“ archyvo nuotr.
Akimirka iš taikomojo teatro „4 Rooms“ pasirodymo. „4 Rooms“ archyvo nuotr.
Akimirka iš taikomojo teatro „4 Rooms“ pasirodymo. „4 Rooms“ archyvo nuotr.
Akimirka iš taikomojo teatro „4 Rooms“ pasirodymo. „4 Rooms“ archyvo nuotr.
Akimirka iš taikomojo teatro „4 Rooms“ pasirodymo. „4 Rooms“ archyvo nuotr.
Aistė Šivytė

Sekmadienis... sekmadienis... pirmadienis?!

Estų „Kiekviena diena kaip sekmadienis“ festivalyje „TheATRIUM“

Tikrai ne kartą gedėjome, kad savaitgalis toks trumpas. Štai po ilgos darbo savaitės džiaugiamės pasitikę subtiliai būsimu poilsiu kvepiantį penktadienį, pradedame atsipalaiduoti šeštadienį, beveik palaimingai pamirštame rūpesčius sekmadienį, ir jau, žiūrėk, išgirstame pirmadieninį žadintuvą, skubinantį atgal prie darbų. Estijos „Von Krahl“ teatro aktoriai ir spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“ autoriai (Kristina Preimann, Kristel Zimmer, Edgar Vunš, Markus Auling, Herman Pihlak, Karl Birnbaum) kviečia į pasaulį, kuriame, kaip ir nurodo pavadinimas, sekmadienis yra amžinas.

Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. D. Rimeikos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 142  >>> Archyvas