7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Ingrida Ragelskienė

Gyvuosius šaukianti audra

Alessandro Serra spektaklis festivalyje „TheATRIUM“

Kas kartą būnant Klaipėdoje malonu suvokti, kad šiame Lietuvos mieste niekada nepavyks pasprukti nuo visa persmelkiančio marinistinio motyvo. Simboliška, kad Klaipėdos dramos teatro inicijuoto festivalio „TheATRIUM“ tarptautinė programa gegužės 31 d. prasidėjo spektakliu „Audra“ pagal Williamą Shakespeare’ą.

Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. A. Serra nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (VI)

Tavo taikliai aprašytą tarpinę būseną, lydimą abejingumo ir vienatvės, kai sunku įsijausti į kūrinį, teatre pagaliau man nutraukė gegužės 15 d. Jaunimo teatre žiūrėtas Eglės Švedkauskaitės režisuotas premjerinis spektaklis „Jauno žmogaus memuarai“ pagal Ričardo Gavelio laiškų romaną. Seniai taip mėgavausi kūriniu: traukė ir temos, ir forma.

Viktorija Kuodytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Nuostabūs dalykai“. Manto HeadShooter nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Nuostabūs dalykai“. Manto HeadShooter nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Nuostabūs dalykai“. Manto HeadShooter nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Nuostabūs dalykai“. Manto HeadShooter nuotr.
Jelena Orlova spektaklyje „Medėja svetimšalė“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova spektaklyje „Medėja svetimšalė“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Medėja svetimšalė“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Medėja svetimšalė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Leidžiu sau pasitikėti nežinojimu

Pokalbis su aktoriumi Aurelijumi Pociumi

Aktorius Aurelijus Pocius sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Miego brolis“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras, 2020), „Otelas“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT) ir Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“, 2021), „Odisėja“ (rež. Žilvinas Beniušis, OKT ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 2021), „Adomas 2.0“ (rež. Beniušis, Šiuolaikinės intelektualios klounados teatras, 2022), „Pelikanas“ (rež. Naubertas Jasinskas, OKT, 2022) ir „Žuvėdra“ (rež. Jokūbas Brazys, OKT, 2022).

Aurelijus Pocius spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Aurelijus Pocius spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Aurelijus Pocius ir Kipras Mašidlauskas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Kipras Mašidlauskas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Kipras Mašidlauskas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Kipras Mašidlauskas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius ir Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Aurelijus Pocius ir Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Aurelijus Pocius ir Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Aurelijus Pocius ir Augustė Ona Šimulynaitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Aurelijus Pocius ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Aurelijus Pocius ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Lėlė, objektas, aktorius

Lėlių teatrų festivalio „Kaunas Puppet ’22“ atradimai

Gegužės 20–24 d. Kaune vykęs 22-asis Tarptautinis lėlių teatrų festivalis iš esmės tapo didelio, šiais metais Lietuvai ypač svarbaus kultūrinio žemėlapio integralia dalimi. Nuostabu, kad Kauno valstybinio lėlių teatro pastangos po septynerių metų atgaivinti vieną reikšmingiausių Lietuvos regione organizuotų tarptautinių festivalių sutapo su ambicingais „Kauno – Europos kultūros sostinės“ strateginiais planais.

Spektaklis „Peregrinus“. V. Kajokaitės nuotr.
Spektaklis „Peregrinus“. V. Kajokaitės nuotr.
Spektaklis „Asteroidas“. V. Kajokaitės nuotr.
Spektaklis „Asteroidas“. V. Kajokaitės nuotr.
Spektaklis „Asteroidas“. V. Kajokaitės nuotr.
Spektaklis „Asteroidas“. V. Kajokaitės nuotr.
Spektaklis „Asteroidas“. V. Kajokaitės nuotr.
Spektaklis „Asteroidas“. V. Kajokaitės nuotr.
Spektaklis „Asteroidas“. V. Kajokaitės nuotr.
Spektaklis „Asteroidas“. V. Kajokaitės nuotr.
Spektaklis „Peregrinus“. V. Kajokaitės nuotr.
Spektaklis „Peregrinus“. V. Kajokaitės nuotr.
Spektaklis „Peregrinus“. V. Kajokaitės nuotr.
Spektaklis „Peregrinus“. V. Kajokaitės nuotr.
Spektaklis „Peregrinus“. V. Kajokaitės nuotr.
Spektaklis „Peregrinus“. V. Kajokaitės nuotr.
Greta Vilnelė

Per mažai kraujo

„Teatrono“ spektaklis „Titas“

Gegužės 25 d. „Menų spaustuvėje“ įvyko „Teatrono“ spektaklio „Titas“ (rež. Gildas Aleksa) premjera. Manoma, kad „Titas Andronikas“ yra anksčiausiai Williamo Shakespeare’o parašyta tragedija. Nepaisant siužeto žiaurumo, kūrinys lengvai pasiduoda adaptacijoms ir interpretacijoms. Unikalus Aleksos režisuoto spektaklio aspektas – brangesnius bilietus įsigiję žiūrovai, pasodinti scenoje, teatrinę patirtį išgyveno ne tik akimis, bet ir vilgydami gomurį rafinuotu vynu ir tyliai mėgaudamiesi keturių patiekalų degustacine vakariene. Jos meniu pagal smurtinę „Tito“ estetiką parengė virtuvės šefas Tadas Eidukevičius.

Karolis Kasperavičius, Milda Naudžiūnaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Karolis Kasperavičius, Milda Naudžiūnaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Pauliukonis spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Pauliukonis spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Kasparas Varanavičius spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Kasparas Varanavičius spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Milda Jonaitytė spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Milda Jonaitytė spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Pauliukonis, Dalius Skamarakas, Julius Žalakevičius ir Milda Jonaitytė spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Pauliukonis, Dalius Skamarakas, Julius Žalakevičius ir Milda Jonaitytė spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Julius Žalakevičius, Milda Jonaitytė ir Dalius Skamarakas spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Julius Žalakevičius, Milda Jonaitytė ir Dalius Skamarakas spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Kasparas Varanavičius spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Kasparas Varanavičius spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Laurynas Jurgelis, Dalius Skamarakas ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Laurynas Jurgelis, Dalius Skamarakas ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Greta Vilnelė

Virtualios realybės sapnas

Nauberto Jasinsko spektaklis „bowel“

Jaunosios kartos režisieriaus Nauberto Jasinsko kūrybą galima suskirstyti į dvi kategorijas: naujų teatrinių formų paieška (įvietinto teatro patirtis „Kaip visur, kaip visi“, Jaunimo teatras, 2021; audiovizualinė instaliacija „Vegetacinė būklė“, Jono Meko vizualiųjų menų centras, 2022) ir dramos teatro spektakliai, siūlantys kitoniškas žmogiškųjų santykių schemas („bowel“, Kauno miesto kamerinis teatras, 2021; „Pelikanas“, Oskaro Koršunovo teatras, 2022).

Povilas Jatkevičius, Jolanta Dapkūnaitė, Alvydė Pikturnaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius, Jolanta Dapkūnaitė, Alvydė Pikturnaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė, Jolanta Dapkūnaitė, Vainius Sodeika ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė, Jolanta Dapkūnaitė, Vainius Sodeika ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Kamera teatro vaidybos nepaverčia „kaip kine“

Pokalbis su aktoriumi Laurynu Jurgeliu

Aktorius Laurynas Jurgelis sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Kankinys“ (rež. Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2015), „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ (rež. Koršunovas, LNDT ir OKT, 2015) „Reikalai“ (rež. Paulius Markevičius, Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB), 2017), „#beskambučio“, (rež. Paulius Tamolė, LNDT, 2017), „Nežinoma žemė. Šalčia“ (rež. Jonas Tertelis, LNDT, 2018), „Brilijant advenčers“ (rež. Gediminas Rimeika, MMLAB, 2021), „Boksas“ (rež. Antanas Obcarskas, LNDT, 2022) ir kt.

Laurynas Jurgelis, Džiugas Grinys ir Marius Repšys spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis, Džiugas Grinys ir Marius Repšys spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Giedrius Savickas spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Giedrius Savickas spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Agnieška Ravdo ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Agnieška Ravdo ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Eimantas Pakalka ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Eimantas Pakalka ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Laikas girdi mus

„Jauno žmogaus memuarai“ Jaunimo teatre

Gegužės 15-oji, sekmadienis. Tik trys klampios teatrinės valandos Jaunimo teatre, ir jau pradedu abejoti savo visad po ranka esančios sentencijos tiesa: „Žmonės žiūri spektaklius apie sovietmetį ne tam, kad nugrimztų į sovietmetį, o kad prasiblaškytų nuo dabartinės santvarkos.“ Režisierės Eglės Švedkauskaitės spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“ Jaunimo teatre anaiptol nepavyks prasiblaškyti, užsimiršti arba atsiriboti.

Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Sergejus Ivanovas spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Sergejus Ivanovas spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Jonė Šadeikė spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Jonė Šadeikė spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika, Vytautas Anužis ir Jonė Šadeikė spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika, Vytautas Anužis ir Jonė Šadeikė spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Dabarties suvokimui būtina permąstyti praeitį

„Kauno pavasaris ’72“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Nuo 1972 m. įvykių Kaune šią gegužę sukanka penkiasdešimt metų. Šis nemažas skaičius apima kelis dešimtmečius rizikingų bandymų veikti ir įvairiomis priemonėmis kovoti už laisvę bei tris dešimtmečius, kai galime džiaugtis, vertinti, o kartais gal net pamiršti ir galiausiai karo Ukrainoje akivaizdoje vėl susimąstyti apie jos, laisvės, trapumą.

Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Ignas Zalieckas

Kintantis požiūris į cirką

Pokalbis su Konstantinu Kosovecu

Šiuolaikinio cirko artistas Konstantinas Kosovecas nuo 2008 m. praktikuoja daugelį disciplinų, bet daugiausia oro akrobatiką. Tobulino žinias Rogelio Rivelio cirko mokykloje Barselonoje, FLIC cirko mokykloje Italijoje bei Nacionalinėje cirko mokykloje Monrealyje. Nuo 2013 m. dalyvauja kuriant cirko ir šokio spektaklius. Yra vienas šiuolaikinio cirko trupės „Taigi cirkas“ ir oro akrobatikos grupės „Insomnis“ įkūrėjų bei vienas Lietuvos šiuolaikinio cirko asociacijos steigėjų. Veda cirko disciplinų pamokas ir dirbtuves Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių.

Konstantinas Kosovecas pasirodyme „R.L.42“. D. Putino nuotr.
Konstantinas Kosovecas pasirodyme „R.L.42“. D. Putino nuotr.
Konstantinas Kosovecas pasirodyme „R.L.42“. D. Putino nuotr.
Konstantinas Kosovecas pasirodyme „R.L.42“. D. Putino nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. J. Dargytės (Sutemose photography) nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. J. Dargytės (Sutemose photography) nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas spektaklyje „Endurance“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas pasirodyme „Try Again“. D. Matvejevo nuotr.
Konstantinas Kosovecas pasirodyme „Try Again“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 93  >>> Archyvas