7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Brigita Kulbytė

Mąstyti, kaip padėti kitam

Pokalbis su menininku Denisu Kolomyckiu

Prioritetas visada buvo ir yra teatras – norėjau būti režisieriumi. Būdamas maždaug keturiolikos pradėjau lankyti Mažąją teatro akademiją (MTA). Tai parengiamieji aktorių kursai moksleiviams, ketinantiems studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). Dėstytojai MTA dirbo kaip su vaidybos studentais pirmame kurse – gyvūnėlių etiudai, scenos kalba, judesio, šokio pamokos etc.

Denisas Kolomyckis. Asmeninio archyvo nuotr.
Denisas Kolomyckis. Asmeninio archyvo nuotr.
„1001 šokio istorija“
„1001 šokio istorija“
Denisas Kolomyckis. Asmeninio archyvo nuotr.
Denisas Kolomyckis. Asmeninio archyvo nuotr.
Denisas Kolomyckis spektaklyje „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Denisas Kolomyckis spektaklyje „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Denisas Kolomyckis spektaklyje „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Denisas Kolomyckis spektaklyje „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borderline queen. Kerštas“. D. Matvejevo nuotr.
Laura Šimkutė

Technoutopijos, arba Dalinuosi, vadinasi, egzistuoju

Spektaklis „Sapiens“ Vilniuje

Neverta nė sakyti, kad technologijos užkariauja mūsų gyvenimą. Visi ir taip žinome, praktiškai nė dienos nepraleisdami be išmaniojo telefono ar kompiuterio ir tikrindami, ką veikia mūsų pažįstami ir kas šiuo metu aktualu interneto bendruomenėse. Turbūt neverta priminti, kad išmanieji įrenginiai yra puikūs prietaisai, galintys rinkti informaciją apie tai, ką mes veikiame, kur esame, kokie mūsų įpročiai, ir ta informacija pasidalinti su trečiosiomis šalimis, suinteresuotomis parduoti mums kokį nors produktą ar kitaip paveikti mūsų kasdienybę.

Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilonio nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Gyvas žmogus netikrame teatre

„Pelenai“ ir „Margaretė“ festivalyje „TheATRIUM“

Kai tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ paskelbė šių metų temą ir dalį programos, režisierius Juozas Javaitis netruko į tai sureaguoti socialiniame tinkle „Facebook“: „Nejaugi tikrasis TEATRAS mirė??? Ką man, seniui, daryti, jeigu aš pakęsti negaliu to PROJEKTINIO SNARGLIŲ – atseit aktualaus – teatro, o esu pasiilgęs – LABAI LABAI – ŠIUOLAIKINIO ir TIKRO TEATRO su profesionaliais aktoriais ir režisieriais???

Janekas Turkowskis spektaklyje „Margaretė“. A. Kubaičio nuotr.
Janekas Turkowskis spektaklyje „Margaretė“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Janekas Turkowskis spektaklyje „Margaretė“. A. Kubaičio nuotr.
Janekas Turkowskis spektaklyje „Margaretė“. A. Kubaičio nuotr.
Brigita Kulbytė

Pagarba teatre

Pokalbis su aktore Jovita Jankelaityte

Aktorė Jovita Jankelaitytė sukūrė vaidmenis spektakliuose „Dievas yra DJ“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, 2015, OKT), „Timonas“ (rež. Gudmonaitė, 2016, LNDT), „Oidipo mitas“ (rež. Gintaras Varnas, 2016, LNDT), „Bestuburiada“ (rež. Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, 2016, LNDT), „Junas Gabrielis Borkmanas“ (rež. Varnas, 2017, Jaunimo teatras) „Trans Trans Trance“ (rež. Gudmonaitė, 2017, OKT), „Natanas išmintingasis“ (rež. Varnas, 2017, NKDT), „Trijulis aukštyn kojom“ (rež. Kriaučionytė-Vosylienė, 2018, LNDT), „Riešutų duona“ (rež. Aidas Giniotis, 2018, Keistuolių teatras) ir kt. Už Chajos vaidmenį Varno spektaklyje „Getas“ (2018, NKDT) apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.

Jovita Jankelaitytė ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jovita Jankelaitytė ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jovita Jankelaitytė ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jovita Jankelaitytė ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Getas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Eglė Špokaitė, Vainius Sodeika, Dainius Svobonas, Jovita Jankelaitytė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Natanas išmintingasis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Špokaitė, Vainius Sodeika, Dainius Svobonas, Jovita Jankelaitytė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Natanas išmintingasis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Čižauskas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Čižauskas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Kostas Smoriginas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Junas Gabrielis Borkmanas“. D. Matvejevo nuotr.
Kostas Smoriginas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Junas Gabrielis Borkmanas“. D. Matvejevo nuotr.
Jovita Jankelaitytė ir Lukas Auksoraitis spektaklyje „Riešutų duona“. L. Vansevičienės nuotr.
Jovita Jankelaitytė ir Lukas Auksoraitis spektaklyje „Riešutų duona“. L. Vansevičienės nuotr.
Milda Brukštutė

Kalbantys ir tylintys vaizdai

Tarptautinis vizualaus teatro festivalis „NuQ Treff“

Vos pasibaigus tarptautiniam lėlių teatro festivaliui „Materia magica“ Klaipėdoje, kartu su Vilniaus teatru „Lėlė“ išvykome į vizualaus teatro festivalį „NuQ Treff“ Taline. Dar pačią pirmą dieną, gegužės 23-iąją, festivalio žiūrovai turėjo galimybę pamatyti Gintarės Radvilavičiūtės režisuotą spektaklį „Smėlio žmogus“ pagal E.T.A. Hoffmanno to paties pavadinimo pasaką. Beje, teatro mėgėjams Lietuvoje gali būti pažįstamas ne vien tik šis didžiulės festivalio programos spektaklis: slovėnų „Akvariumas“ bei bulgarų „Aš, Sizifas“ dar gegužę buvo parodyti „Materia magica“ festivalyje, prieš porą metų čia iš Izraelio buvo atsivežtas „Siuvėjo ateljė“, o 2017 m. festivalyje „Kitoks“ buvo galima pamatyti ir kūrėjų iš Belgijos pasirodymą „Dirbtuvėse“.

Yngvild Aspeli spektaklyje „Tamsus kambarys“. „Plexus Polaire“ nuotr.
Yngvild Aspeli spektaklyje „Tamsus kambarys“. „Plexus Polaire“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Tamsus kambarys“. „Plexus Polaire“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Tamsus kambarys“. „Plexus Polaire“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Tamsus kambarys“. „Plexus Polaire“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Tamsus kambarys“. „Plexus Polaire“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Kolios rašinys“. A. Ivanovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kolios rašinys“. A. Ivanovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kolios rašinys“. A. Ivanovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kolios rašinys“. A. Ivanovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kolios rašinys“. A. Ivanovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kolios rašinys“. A. Ivanovo nuotr.
Jeanas-Louis Ouvrard’as spektaklyje „Feno popietė“. J.-L. Beaujault nuotr.
Jeanas-Louis Ouvrard’as spektaklyje „Feno popietė“. J.-L. Beaujault nuotr.
Jeanas-Louis Ouvrard’as spektaklyje „Feno popietė“. J.-L. Beaujault nuotr.
Jeanas-Louis Ouvrard’as spektaklyje „Feno popietė“. J.-L. Beaujault nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Lizdas išskridusiam paukščiui

„12 gramų į šiaurę“ Vilniaus mažajame teatre

Vilniaus mažasis teatras pabandė išsivaduoti iš savo tradicijų, į repertuarą priimdamas eksperimentinį, o gal greičiau klubinį spektaklį „12 gramų į šiaurę“. Pamažu Lietuvos teatrai praranda savo tapatybę. Dramaturgas ir režisierius Aleksandras Špilevojus ir šio spektaklio aktorius Paulius Markevičius Mažajame teatre – „kaip čia buvę“, nors abu atkeliavę iš visai kitų teritorijų. Tokie laikai. Plastikinių palmių vazonai – populiariausia pastarųjų metų dekoracija. Muzika – taip pat: nesvarbu, kaip ją pavadinsi, ji „sukasi“ per teatrus ratu. Mažojo teatro spektaklyje ji ir nauja, ir tūkstantį kartų girdėta.

Gintarė Latvėnaitė, Indrė Patkauskaitė, Paulius Markevičius ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Gintarė Latvėnaitė, Indrė Patkauskaitė, Paulius Markevičius ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Markevičius ir Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Markevičius ir Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Paulius Markevičius spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Paulius Markevičius spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Markevičius spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Markevičius spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Brigita Kulbytė

Lapas popieriaus – stabiliausia vieta

Pokalbis su aktore, šokėja, rašytoja ir dramaturge Aušra Giedraityte

Jaučiu didelį aktorystės alkį, troškulį. Noriu vaidinti, keisti vaidmenis, nenustoti mainytis personažais. Mane labiau vargina nieko neveikimas nei dienoje netelpantys darbai. Tik darbas daro tave profesionalu. Aktorius vienas prieš veidrodį nevaidins. Rašytojas nepriklauso nuo fizinės vietos ar laiko, jis gali išgyventi vienas, bet aktorius ne. Ir jeigu to darbo nėra, jautiesi be vietos.

Aušra Giedraitytė. K. Savickytės nuotr.
Aušra Giedraitytė. K. Savickytės nuotr.
Aušra Giedraitytė. E. Ščerbinskaitės nuotr.
Aušra Giedraitytė. E. Ščerbinskaitės nuotr.
Aušra Giedraitytė filmavimo aikštelėje. V. Verbaus nuotr.
Aušra Giedraitytė filmavimo aikštelėje. V. Verbaus nuotr.
Knygos „Siera“ viršelio iliustracija – Mariaus Ščerbinsko.
Knygos „Siera“ viršelio iliustracija – Mariaus Ščerbinsko.
Ingrida Ragelskienė

Jiems nelemta atsibusti

LNDT pristato jaunuosius

Lietuviškas pavasaris dosnus jauniems teatro kūrėjams – 2019 m. atsirado keletas programų bei projektų, skatinančių sukurti savo pirmą teatrinį opusą, pasinaudoti galimybe klysti ir gal net pasimokyti iš savo klaidų. Net keli valstybiniai teatrai, daug metų stebėję vieninteliu tokio projekto analogu buvusią „Menų spaustuvės“ „Atviros erdvės“ strategiją – iš kelių sėkmingiausių jaunų menininkų teatrinių produktų formuoti savo pagrindinį repertuarą, – nusprendė rizikuoti.

Jolanta Dapkūnaitė, Fausta Semionovaitė, Iveta Raulynaitytė ir Karolis Legenis spektaklyje „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė, Fausta Semionovaitė, Iveta Raulynaitytė ir Karolis Legenis spektaklyje „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė, Iveta Raulynaitytė, Karolis Legenis ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė, Iveta Raulynaitytė, Karolis Legenis ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Fausta Semionovaitė spektaklyje „Shell-ter“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Aptemimas

„Sapnavau sapnavau“ Jaunimo teatre

Spektaklyje „Sapnavau sapnavau“ nėra vaizdo, kurį galima būtų nufotografuoti ar aprašyti. Jis vyksta tamsoje, su kuria neapsipranta akys, ir nėra skirtumo, ar būsi užsimerkęs, ar atsimerkęs. Su tokia aklina tamsa kasdienybėje retai susiduriama. Ji išryškina garsus ir skatina klausytis. „Sapnavau...“ atveju, iš skirtingų taškų erdvėje sklindant įrašytiems balsams, susiduriama su dviem baimėmis – baime nusikalsti ir baime prarasti artimą.

„Sapnavau sapnavau“
„Sapnavau sapnavau“
Ingrida Ragelskienė

Viskas, kas mus supa

Tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“

Gegužės 16 d. Klaipėdoje prasidėjęs tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“ tapo tikru kūrybiniu impulsu, pažadinusiu į ramų, tykų žvejų kaimą pradedantį panašėti uostamiestį. „Klaipėdai metas atsibusti“, – konstatavo lėlininkai, o jubiliejinio, dešimtmetį švenčiančio lėlių teatro festivalio estafetę tuoj pat perėmė vis labiau stiprėjantis, Birių krovinių terminalo paramą trejiems metams užsitikrinęs tarptautinis Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“. „Ko tikrai pas mus netrūksta – tai būtent tarptautiškumo“, – ironiškai apibendrino ir patys lėlių teatro festivalio rengėjai, savo socialinių tinklų sekėjus kasdien pradžiugindami fotomontažais, užfiksavusiais pasaulines megažvaigždes, atvykusias pabūti šviesioje festivalio žiūrovų minioje.

Scena iš spektaklio „Rankas aukštyn!“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Rankas aukštyn!“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Rankas aukštyn!“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Rankas aukštyn!“. D. Bielkausko nuotr.
Leo Petersen spektaklyje „Rankas aukštyn!“. D. Bielkausko nuotr.
Leo Petersen spektaklyje „Rankas aukštyn!“. D. Bielkausko nuotr.
Jan Jedenak spektaklyje „Seansas“. D. Bielkausko nuotr.
Jan Jedenak spektaklyje „Seansas“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Lankymo valandos baigtos“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Lankymo valandos baigtos“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Lankymo valandos baigtos“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Lankymo valandos baigtos“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Lankymo valandos baigtos“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Lankymo valandos baigtos“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklasis“. D. Bielkausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Aklasis“. D. Bielkausko nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 60  >>> Archyvas