7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Ignas Zalieckas

Atrasti savitus vaizdinius

Pokalbis su teatro dailininke Paulina Turauskaite

Paulina Turauskaitė sukūrė scenografiją ir kostiumus tokiems spektakliams kaip „Dulkės“ (rež. Justinas Vinciūnas, Jaunimo teatras, 2023), „Sirenų tyla“ (rež. Laura Kutkaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2022), „Fedros meilė“ (kartu su Auguste Marcinkute, rež. Kutkaitė, Oskaro Koršunovo teatras, 2021). Taip pat buvo scenografijos ir kostiumų dailininkės Ugnės Tamuliūnaitės asistentė statant spektaklį „Sala, kurios nėra“ (rež. Aleksandras Špilevojus, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, 2022). Šiuo metu kuria spektaklį „Teiresijo krūtis“ (rež. Kutkaitė, LNDT).

Paulina Turauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Paulina Turauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Ladygaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Gabrielė Ladygaitė ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Giedrė Nalivaikaitė

Garso spektaklis tamsoje „Eiti į pat vidurį“

Pokalbis su kūrėjais

Atsimerki. O aplinkui vis tiek tamsu. Taip tamsu, kad sunku orientuotis erdvėje, net jausti savo kūną. Šioje juodumoje pasigirsta skardos, medžio, popieriaus triukšmai, vėliau – žodžiai. Tai – kvietimas į garsinį pasaulį. Tokį, kokį jį „mato“ neregiai.

 

Liepos viduryje garso meno ir muzikos edukacijos projektas „Regėjimo fonas“ pakvietė reginčiuosius patirti visišką tamsą ir joje atrasti garsovaizdžius, kuriuos mato aklieji ir silpnaregiai, didžiąją dalį informacijos apie šį pasaulį gaudami garsiniu pavidalu.

Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Regėjimo fono“ kūrybinių dirbtuvių. Organizatorių nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Pamiršti mirtį juodą

Carlo Orffo „Carmina Burana“ Klaipėdos elinge

Stygos, verkit ir pritarkit, aimanuojant man skausme, nes narsieji, nes drąsieji žūsta laimės žaidime. (Išvertė Birutė Pūkelevičiūtė)

 

Meno kūrinių suvokimui mastelis kartais turi lemiamą reikšmę. Nebylios gigantiškos formos skulptūros, dideli darbai ant drobės, neišplėtojantys tapybinės kalbos, masėms skirti didžiuliai renginiai palieka tuštumą žmonių širdyse.

Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Carmina Burana“. M. Aleksos nuotr.
Ignas Zalieckas

Tekstas aktoriui – kaip deimantas

Pokalbis su aktore Anastasija Marčenkaite

Aktorė Anastasija Marčenkaitė sukūrė vaidmenis tokiuose filmuose kaip „Ekskursantė“ (rež. Audrius Juzėnas, 2013), „Pelėdų kalnas“ (rež. Juzėnas, 2018) ir kt. Vaidina režisieriaus Iwano Wyrypajewo spektaklyje „Girti“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023).

Aistė Zabotkaitė ir Anastasija Marčenkaitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Anastasija Marčenkaitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Anastasija Marčenkaitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Anastasija Marčenkaitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Anastasija Marčenkaitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Anastasija Marčenkaitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika ir Anastasija Marčenkaitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika ir Anastasija Marčenkaitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Anastasija Marčenkaitė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Anastasija Marčenkaitė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Anastasija Marčenkaitė filme „Ekskursantė“
Anastasija Marčenkaitė filme „Ekskursantė“
Ieva Tumanovičiūtė

Būties vienatvė ir teatro ilgesys

„Įsimylėjėlių kolekcija“ ir „Bangų šnabždesys“ festivalyje „TheATRIUM“

Tarptautiniai scenos meno festivaliai žiūrovui leidžia ne tik praplėsti akiratį, bet ir geriau suprasti, kokie kūriniai jį jaudina, skatina pokytį, pagaliau – kokio teatro jis ilgisi. Scenoje tos pačios temos gvildenamos daugybe būdu ir vienus paliečia tie, kuriems kiti lieka abejingi. Todėl svarbu kiekvienam žiūrovui pačiam ieškoti bendraminčių menininkų. Festivaliai tam puiki proga, nes programų sudarytojai, pristatydami kūrinių įvairovę, stengiasi užtikrinti ir jų meninę kokybę.

Scena iš spektaklio „Bangų šnabždesys“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Bangų šnabždesys“. D. Rimeikos nuotr.
Raquel André spektaklyje „Įsimylėjėlių kolekcija“. D. Rimeikos nuotr.
Raquel André spektaklyje „Įsimylėjėlių kolekcija“. D. Rimeikos nuotr.
Raquel André spektaklyje „Įsimylėjėlių kolekcija“. D. Rimeikos nuotr.
Raquel André spektaklyje „Įsimylėjėlių kolekcija“. D. Rimeikos nuotr.
Raquel André spektaklyje „Įsimylėjėlių kolekcija“. D. Rimeikos nuotr.
Raquel André spektaklyje „Įsimylėjėlių kolekcija“. D. Rimeikos nuotr.
Raquel André spektaklyje „Įsimylėjėlių kolekcija“. D. Rimeikos nuotr.
Raquel André spektaklyje „Įsimylėjėlių kolekcija“. D. Rimeikos nuotr.
Raquel André spektaklyje „Įsimylėjėlių kolekcija“. D. Rimeikos nuotr.
Raquel André spektaklyje „Įsimylėjėlių kolekcija“. D. Rimeikos nuotr.
Raquel André spektaklyje „Įsimylėjėlių kolekcija“. D. Rimeikos nuotr.
Raquel André spektaklyje „Įsimylėjėlių kolekcija“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Bangų šnabždesys“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Bangų šnabždesys“. D. Rimeikos nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (XIII)

Rašydama tekstą mėgstu „šlifavimo“ etapą, einantį po to, kai susiformuoja turinio pagrindas, bet dar lieka daugybė darbo jį dailinant. Tada įsivaizduoju kitus menininkus, tobulinančius savo piešinius, skulptūras, spektaklius. Po pokalbio su kolege susimąsčiau, kiek tarp visų teatro elementų režisieriai skiria dėmesio kalbai. Ar visi dramaturgų, režisierių ir aktorių sukurti tekstai yra redaguojami, peržiūrimi lietuvių kalbos specialistų? Juk kalba – tai viena iš teatro raiškos priemonių ir norėtųsi, kad ji būtų profesionaliai ištobulinta, kaip ir kiti spektaklio elementai. O tam vis dėlto reikėtų pasitelkti kalbos profesionalus, nes, deja, retam kuriam iš mūsų nebūtų ko sužinoti apie lietuvių kalbą.

Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Rokas Pijus Misiūnas, Mantas Pauliukonis ir Joris Zaliauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Rokas Pijus Misiūnas, Mantas Pauliukonis ir Joris Zaliauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Donatas Kalkauskas, Marius Cemnickas ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Donatas Kalkauskas, Marius Cemnickas ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Žygimantė Elena Jakštaitė, Aistė Zabotkaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Žygimantė Elena Jakštaitė, Aistė Zabotkaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Metamorfozė“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Neeuropietiškas šiuolaikinis cirkas yra politinis

Festivalis „Cirkuliacija ’23“

Septintą kartą Kaune ir pirmą kartą Vilniuje vykęs tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ šįmet siūlė praplėsti kultūrinį akiratį, šūkiu „Nuo migracijos prie cirkuliacijos“ birželio 3–11 d. kviesdamas didžiųjų ir mažesnių Lietuvos miestų žiūrovus į spektaklius, atvežtus iš Senegalo, Palestinos, Maroko, Brazilijos ir Čilės. Užuot pasirinkęs scenos menų sričiai įprastą kelią – pristatyti geriausius srities kūrėjus, festivalio meno vadovas Gildas Aleksa ryžosi atsisakyti atlikėjų iš Europos, programą užpildydamas dar nepažintomis šiuolaikinio cirko geografinėmis platumomis – iš kitų žemynų kilusiomis cirko trupėmis.

Ibrahima Camara ir Modou Fata Touré spektaklyje „Ancrage“. D. Ališausko nuotr.
Ibrahima Camara ir Modou Fata Touré spektaklyje „Ancrage“. D. Ališausko nuotr.
Ibrahima Camara ir Modou Fata Touré spektaklyje „Ancrage“. D. Ališausko nuotr.
Ibrahima Camara ir Modou Fata Touré spektaklyje „Ancrage“. D. Ališausko nuotr.
Modou Fata Touré spektaklyje „Ancrage“. D. Ališausko nuotr.
Modou Fata Touré spektaklyje „Ancrage“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio spektaklį „Sarab“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio spektaklį „Sarab“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio spektaklį „Sarab“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio spektaklį „Sarab“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio spektaklį „Sarab“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio spektaklį „Sarab“. D. Ališausko nuotr.
Thiago Souza ir Roberto Willcock spektaklyje „Cá entre nós“. D. Ališausko nuotr.
Thiago Souza ir Roberto Willcock spektaklyje „Cá entre nós“. D. Ališausko nuotr.
Roberto Willcock ir Thiago Souza spektaklyje „Cá entre nós“. D. Ališausko nuotr.
Roberto Willcock ir Thiago Souza spektaklyje „Cá entre nós“. D. Ališausko nuotr.
Ignas Zalieckas

Kūrybinis procesas – mėgstamiausia dalis

Pokalbis su aktore Ugne Šiaučiūnaite

Aktorė Ugnė Šiaučiūnaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Fossilia“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Durys“ (rež. Jo Strømgrenas, LNDT, 2018), „Šokis Delhi“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras, 2017), „Kaulinis senis ant geležinio kalno“ (rež. Jonas Tertelis, LNDT, 2016), „Jelizaveta Bam“ (rež. Oskaras Koršunovas, LNDT, 2015) ir kt.

Ugnė Šiaučiūnaitė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Povilas Jatkevičius spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Darius Gumauskas spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Darius Gumauskas spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Ugnė Šiaučiūnaitė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Gumauskas ir Ugnė Šiaučiūnaitė spektaklyje „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Šokis Delhi“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Šokis Delhi“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė spektaklyje „Šokis Delhi“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė spektaklyje „Šokis Delhi“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Šokis Delhi“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnė Šiaučiūnaitė ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Šokis Delhi“. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Karatajienė

Ariadnės siūlo tema

Universitetinių teatrų forumas

Šiemet gegužės pradžioje Vilniuje vyko dvidešimt ketvirtas Tarptautinis universitetinių teatrų forumas. Regis, tarp daugybės teatro festivalių – Druskininkų, Varėnos, Alytaus – vilniškis turėtų būti vertinamas kaip lygus tarp lygių. Vis dėlto taip nėra, nes jame rodyti ne profesionalių teatralų pastatyti, o universitetuose veikiančių teatrų spektakliai, kuriuose su nedidelėmis išimtimis vaidina pačias įvairiausias profesijas norintys įgyti studentai. Kaip tik šis aspektas leidžia kalbėti apie savotišką mokyklinių teatrų tradicijos, įsišaknijusios dar XVI–XVIII a. kultūroje, tąsą arba – renesansą, vertinant studentų spektaklius ne tik estetiniu, bet ir etiniu, humanitariniu požiūriu, kaip tai buvo daroma ir prieš keletą šimtmečių, Lietuvoje klestint mokykliniams teatrams.

Scena iš spektaklio „Starting point“. S. Lukoševičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Starting point“. S. Lukoševičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Starting point“. S. Lukoševičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Starting point“. S. Lukoševičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Pradalgės“. K. Mickevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Pradalgės“. K. Mickevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Pradalgės“. K. Mickevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Pradalgės“. K. Mickevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Valanda 00“. S. Lukoševičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Valanda 00“. S. Lukoševičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Valanda 00“. S. Lukoševičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Valanda 00“. S. Lukoševičiaus nuotr.
Spektaklis „Apvalytieji“. Kauno technologijos universiteto studijos „44“ archyvo nuotr.
Spektaklis „Apvalytieji“. Kauno technologijos universiteto studijos „44“ archyvo nuotr.
Spektaklis „Už durų“. Klaipėdos universiteto studentų teatro archyvo nuotr.
Spektaklis „Už durų“. Klaipėdos universiteto studentų teatro archyvo nuotr.
Greta Vilnelė

Originali kopija

LMTA režisūros studentų diplominiai darbai

Šiemet Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) baigia keturi režisieriai – Milda Pakamanytė, Karolis Zajauskas, Jonas Kuprevičius ir Justinas Vinciūnas. Gintaro Varno studentų diplominiai darbai gegužės 20–30 d. buvo pristatyti įvairiose Lietuvos scenos menų institucijose: Pakamanytės darbas „Venera kailiuose“ – Oskaro Koršunovo teatre, Kuprevičiaus režisuoto spektaklio „Camino Real“ premjera įvyko Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre kaip jo repertuaro dalis. Šiame tekste aptariami „Menų spaustuvėje“ pristatytas Zajausko spektaklis „Apvalytieji“ ir Jaunimo teatre parodytas Vinciūno kūrinys „Dulkės“, įtrauktas į šio teatro repertuarą.

Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. M. Kundroto nuotr.
Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Robertas Petraitis ir Nojus Žalys spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Robertas Petraitis ir Nojus Žalys spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Samuelis Sauchatas ir Rūta Jonikaitė spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Samuelis Sauchatas ir Rūta Jonikaitė spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius ir Samuelis Sauchatas spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius ir Samuelis Sauchatas spektaklyje „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Apvalytieji“. M. Endriuškos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 108  >>> Archyvas