7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Daiva Šabasevičienė

„Žuvėdra“ turi smirdėti arklių mėšlu

Pokalbis su Oskaru Koršunovu II

Žiūrint Tavo spektaklį pirmiausia ir apima jausmas, kad ypatingai atidžiai perskaitytas Čechovas.

O žiūrėdamas be galo daug rusiškų pastatymų, kurie yra labai paveikti pirmojo stanislavskiško pastatymo ir čechoviškos statymo tradicijos, Čechovo tiesiog nejauti, tik siaubingą nuobodulį, šimtus kartų kartojamas tas pačias, visiškai netikras intonacijas. Kad pajustum Čechovą, visų pirmą jį reikia perkelti į šią dieną, suteikti jam gyvų intonacijų. O kad tai įvyktų, pirmiausia reikia totalaus šoko, totalaus sugriuvimo. Ir, aišku, žiūrovas tą šoką patiria, kai pamato aktorius, kurie visiškai nevaidina, visiškai neslepia, kas jie tokie, kurie iš pradžių vieni kitus vadina vardais, iš scenos išeina į žiūrovų salę... Maskvoje net buvo prigijęs posakis „čaikakoršun“ („žuvėdravanagas“).

Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas ir Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas ir Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Darja Moroz (Irina Arkadina) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Darja Moroz (Irina Arkadina) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Igoris Vernikas (Trigorinas), Darja Moroz (Irina Arkadina) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Igoris Vernikas (Trigorinas), Darja Moroz (Irina Arkadina) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Stanislavas Liubšinas (Sorinas) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Stanislavas Liubšinas (Sorinas) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Kuzma Kotreliovas (Kostia Treplevas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Kuzma Kotreliovas (Kostia Treplevas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Spektaklio „Žuvėdra“ repeticija. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Spektaklio „Žuvėdra“ repeticija. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Goda Dapšytė

Kasdienio pasaulio formos

Spektaklis kūdikiams „Čia tu? Čia aš!“

Nors spektakliai jauniausiai publikai – kūdikiams – vis populiarėja, Lietuvoje juos kuria gana glaudus kūrėjų ratas. Praėjusiais metais jį papildė Klaipėdos jaunimo teatras. Spektaklį „Čia tu? Čia aš!“ drauge su kolegomis čia sukūrė šio teatro aktorė Evelina Šimelionė.

Scena iš spektaklio „Čia tu? Čia aš!“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Čia tu? Čia aš!“. D. Rimeikos nuotr.
Evelina Šimelionė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Gytis Šimelionis ir Donatas Želvys spektaklyje „Čia tu? Čia aš!“. D. Rimeikos nuotr.
Evelina Šimelionė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Gytis Šimelionis ir Donatas Želvys spektaklyje „Čia tu? Čia aš!“. D. Rimeikos nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Laikų portretai

„The Wooster Group“ spektaklis „Brace up!“

Laikotarpiu be gyvo teatro susidaro vis palankesnės sąlygos pažinti užsienio teatrų spektaklius virtualiose platformose. Vienas jų – JAV teatras „The Wooster Group“, transliuojantis savo kūrybą. Prieš daugiau nei keturis dešimtmečius susikūręs teatras, suvienijęs septynis eksperimentuoti nusiteikusius teatro menininkus (Elizabeth LeCompte, Willemą Dafoe, Jimą Clayburghą, Spaldingą Gray’ų, Peytoną Smitą, Kate Valk ir Roną Vawterį), 1989 m. ėmėsi Antono Čechovo pjesės „Trys seserys“. 1991 m. režisierės Elizabeth LeCompte spektaklį „Brace up!“ žiūrovai išvydo teatro erdvėje „The Performing Garage“, tapusioje neatsiejama šio teatro dalimi. 2003 m. atgaivinto spektaklio įrašą teatras transliavo balandžio 13 dieną.

Kate Valk spektaklyje „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Kate Valk spektaklyje „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Beatrice Roth spektaklyje „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Beatrice Roth spektaklyje „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Scena iš spektaklio „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Scena iš spektaklio „Brace up!“. M. Gearhart nuotr.
Daiva Šabasevičienė

„Žuvėdra“ turi smirdėti arklių mėšlu

Pokalbis su Oskaru Koršunovu

Lietuvoje labai retai analizuojami dramos kūriniai. Šiandien – unikali proga apie Antono Čechovo „Žuvėdrą“ pakalbėti su režisieriumi Oskaru Koršunovu. Čechovas kartu su Henriku Ibsenu yra pagrindiniai XX a. pradžios „naujosios dramos“ kūrėjai. Jie – tam tikras atskaitos taškas visoje dramaturgijoje. Tad kalbant apie paskiausią Koršunovo darbą – spektaklį „Žuvėdra“, kurio premjera įvyko 2020 m. vasario 28 d. Dailės teatre Maskvoje (MCHAT’e), įdomu išgirsti režisieriaus požiūrį ne tik į šią pjesę, bet ir visą šiuolaikinį teatrą.    

Oskaras Koršunovas ir Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas ir Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) ir Igoris Vernikas (Trigorinas) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Paulina Andrejeva (Nina Zarečnaja) ir Igoris Vernikas (Trigorinas) spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Igoris Vernikas (Trigorinas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Igoris Vernikas (Trigorinas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Darja Moroz (Irina Arkadina) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Darja Moroz (Irina Arkadina) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Kuzma Kotreliovas (Kostia Trepliovas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Kuzma Kotreliovas (Kostia Trepliovas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Stanislavas Dužnikovas (Dornas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje.
Stanislavas Dužnikovas (Dornas) ir Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje.
Spektaklio „Žuvėdra“ repeticija. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Spektaklio „Žuvėdra“ repeticija. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Oskaras Koršunovas spektaklio „Žuvėdra“ repeticijoje. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Neduoti atsakymų, užduoti klausimus

Pokalbis su Andra Kavaliauskaite

Su režisiere, dramaturge, aktore ir Alytaus miesto teatro meno vadove Andra Kavaliauskaite kalbamės apie jos kuriamą socialiai jautrų teatrą, spektaklių įkvėpimo šaltinius – tikras istorijas – ir ypatingą dėmesį kiekvienam žiūrovui bei santykiui su juo.

Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo ir M. Markevičiūtės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo ir M. Markevičiūtės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Ki(t)okia“. D.Matvejevo nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. Miško Motės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. Miško Motės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. Miško Motės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. Miško Motės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. P. Jarmalos nuotr.
Andra Kavaliauskaitė spektaklyje „Seen“. P. Jarmalos nuotr.
Andra Kavaliauskaitė. K. Sabaliauskaitės nuotr.
Andra Kavaliauskaitė. K. Sabaliauskaitės nuotr.
Julijus Lozoraitis

Priedas prie erezijos nr. 3: vartojimo instrukcija

Apie teatro civilizaciją

Instrukcijos yra labai naudingas, kartais stačiai privalus dalykas, ypač teatre. Štai toks pavyzdys: 2014 m. vasara, Lietuvos rusų dramos teatre (LRDT) Jonas Vaitkus pradeda repetuoti „Karalių Lyrą“. Pagrindinis klasikinės tragedijos įvykis čia lyg ir aiškus: despotas senis karalius išdalina savo žemes dukroms, ir nuo to prasideda tragiškas įvykių virsmas. Bet režisierius sugeba suaktualinti klasiką: svarbiausios tampa ne karalystės dalybos, o įvykiai, kurie, kaip įsivaizduojama, galėtų vykti anksčiau, iki pjesės pasakojimo pradžios. Kada karaliui apskritai toptelėjo galvon ši beprotiška idėja – savanoriškai atsisakyti sosto ir išdalinti žemes, kai jis dar kupinas ryžto, jėgų ir pašėlimo. Taip Lyro istorija, kaip ją sumąstė Vaitkus, tapo ne tradicine pasaka apie išniekintą sukriošusią karaliaus senatvę, o šiuolaikiniu siužetu apie neeilinių gabumų žmogų, kuris, turėdamas neribotą valdžią, padarė mirtiną eksperimentą, metė iššūkį savo likimui. Dėl šio eksperimento Lyras, išsiveržęs iš likimo spąstų, iš banalios gyvenimo rutinos, išvydo realų ir siaubingą visatos vaizdą ir per tai pražuvo.

Scena iš spektaklio „Karalius Lyras“. J. V. Tūro nuotr.
Scena iš spektaklio „Karalius Lyras“. J. V. Tūro nuotr.
Scena iš spektaklio „Rusiškas romanas“. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Scena iš spektaklio „Rusiškas romanas“. A. Kremer-Khomassouridze nuotr.
Vladimiras Dorondovas (Juokdarys) ir Vytautas Anužis (Lyras) spektaklyje „Karalius Lyras“. J. V. Tūro nuotr.
Vladimiras Dorondovas (Juokdarys) ir Vytautas Anužis (Lyras) spektaklyje „Karalius Lyras“. J. V. Tūro nuotr.
Oskaras Koršunovas repetuoja spektaklį „Rusiškas romanas“. Filmuotos medžiagos kadras
Oskaras Koršunovas repetuoja spektaklį „Rusiškas romanas“. Filmuotos medžiagos kadras
Valentinas Krulikovskis spektaklyje „Tryliktas Apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Krulikovskis spektaklyje „Tryliktas Apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Darela spektaklyje „Tryliktas Apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Andrius Darela spektaklyje „Tryliktas Apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Edita Gončarova spektaklyje „Tryliktas Apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Edita Gončarova spektaklyje „Tryliktas Apaštalas, arba Debesis kelnėse“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Matvejevo nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Pabūkime lobių savy ieškotojais

Pokalbis su Deividu Breive

Jaunosios kartos teatro ir kino aktorius Deividas Breivė, vaidinantis Nacionalinio Kauno dramos teatro spektakliuose „Iš kūno ir kraujo“ ir „Bestuburiada“, Jaunimo teatro spektaklyje „Pasirinkimas“, taip pat seriale „Černobylis“ bei „Širdys“, dalijasi mintimis apie vaidmenis teatre bei kine ir šiandieninę profesijos situaciją mūsų šalyje.

 

Deividas Breivė. D. Ščiukos nuotr.
Deividas Breivė. D. Ščiukos nuotr.
Deividas Breivė, Kamilė Lebedytė, Saulė Sakalauskaitė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Bestuburiada“. V. Ruzgaitės nuotr.
Deividas Breivė, Kamilė Lebedytė, Saulė Sakalauskaitė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Bestuburiada“. V. Ruzgaitės nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Deividas Breivė spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Deividas Breivė spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Greta Šepliakovaitė, Andrius Alešiūnas ir Deividas Breivė spektaklyje „Bestuburiada“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Šepliakovaitė, Andrius Alešiūnas ir Deividas Breivė spektaklyje „Bestuburiada“. V. Ruzgaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasirinkimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasirinkimas“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė filme „Širdys“.
Deividas Breivė filme „Širdys“.
Ingrida Ragelskienė

Pandemijos išlaisvintas žiūrovas

Rusijos teatrai per karantiną

„Tegu bus palaimintas karantinas“, – kartoju sau kas kartą, įsijungdama tiesioginę aukščiausios prabos pasaulinio teatro šedevro transliaciją. Žinau, nemadingas Lietuvoje požiūris – lyg ir turėtų supykinti nuo „emocijas naikinančio, įspūdį žlugdančio“ teatrinio subprodukto, bet kol kas kasdienės peržiūros dovanoja tik kokybiško intelektinio pasisotinimo jausmą ir pilnatvės džiaugsmą, kai lieki su teatriniu šedevru visiškoje vienatvėje, gali intymiai bendrauti ir preparuoti tête à tête... Taip pat, kas ypač brangu, karantinas – gera proga neskubriai pasvarstyti apie tai, kodėl, kas ir kuria kryptimi teatre keisis po pandemijos.

Scena iš spektaklio „Mūsų Ala“. I. Poliarnajos nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų Ala“. I. Poliarnajos nuotr.
Scena iš spektaklio „Trys seserys“. Teatro „Krasnyj fakel“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Trys seserys“. Teatro „Krasnyj fakel“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Brangioji Jelena Sergejevna“. A. Ivanišino nuotr.
Scena iš spektaklio „Brangioji Jelena Sergejevna“. A. Ivanišino nuotr.
Scena iš spektaklio „Trys seserys“. Teatro „Krasnyj fakel“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Trys seserys“. Teatro „Krasnyj fakel“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Trys seserys“. Teatro „Krasnyj fakel“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Trys seserys“. Teatro „Krasnyj fakel“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų Ala“. I. Poliarnajos nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų Ala“. I. Poliarnajos nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų Ala“. I. Poliarnajos nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų Ala“. I. Poliarnajos nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų Ala“. I. Poliarnajos nuotr.
Scena iš spektaklio „Mūsų Ala“. I. Poliarnajos nuotr.
Julijus Lozoraitis

Erezija nr. 3. Ar karnavalas vakar baigės?

Teatro menas ir tautodailė

Mantra apie du teatrus. Antono Čechovo pjesėje „Trys seserys“ yra personažas pavarde Solionas („Sūrusis“). Linksmoje seserų Prozorovų ir jų gerbėjų, artilerijos garnizono karininkų, kompanijoje jis jaučiasi kaip balta varna. Nors jo štabskapitono laipsnis yra kiek viršesnis nei kitų poručikų, niekas čia jo rimtai nevertina. Išprususių snobų, kurių tarp šių karininkų dauguma, kompanijoje visi į jį žvelgia šiek tiek atsainiai, ir tai jį skaudžiai žeidžia. „Maskvoje yra du universitetai!“ – bando jis pajuokauti, bet niekas jo neklauso. Kažkada sykį jis buvo inteligentiškoje kompanijoje, kur šis juokelis sukėlė darnų visų kvatojimą. Bet ten, matyt, buvo kitoks kontekstas. To nesuvokdamas, štabskapitonas Solionas pakartoja savo bandymą inteligentiškai pajuokauti: „Maskvoje yra du universitetai – senas ir naujas!“

Adomo Jacovskio eskizas spektakliui „Katė už durų“ (VJT, 1980). Vytauto Širvinsko reprodukcija. LTMKM nuotr.
Adomo Jacovskio eskizas spektakliui „Katė už durų“ (VJT, 1980). Vytauto Širvinsko reprodukcija. LTMKM nuotr.
Gerardas Žalėnas ir Dalia Brenciūtė spektaklyje „Pajūrio kurortas“ (VJT, 1985). S. Kairio nuotr. (publikuojama pirmąsyk)
Gerardas Žalėnas ir Dalia Brenciūtė spektaklyje „Pajūrio kurortas“ (VJT, 1985). S. Kairio nuotr. (publikuojama pirmąsyk)
Scena iš spektaklio „Gulbės giesmė“ (VJT, 1975). Sekunde.lt nuotr.
Scena iš spektaklio „Gulbės giesmė“ (VJT, 1975). Sekunde.lt nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokių mokytojas“ (VJT, 1978). Kamane.lt nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokių mokytojas“ (VJT, 1978). Kamane.lt nuotr.
Scena iš spektaklio „Trys mylimos“ (VJT, 1979). A. Zavadskio nuotr.
Scena iš spektaklio „Trys mylimos“ (VJT, 1979). A. Zavadskio nuotr.
Scena iš spektaklio „Šmėklos“ (VJT, 1980). S. Kairio nuotr.
Scena iš spektaklio „Šmėklos“ (VJT, 1980). S. Kairio nuotr.
Violeta Podolskaitė ir Ina Kartašova spektaklyje „ Pajūrio kurortas“ (VJT, 1985). S. Kairio nuotr. (publikuojama pirmąsyk)
Violeta Podolskaitė ir Ina Kartašova spektaklyje „ Pajūrio kurortas“ (VJT, 1985). S. Kairio nuotr. (publikuojama pirmąsyk)
Eugenija Pleškytė spektaklyje „Pajūrio kurortas“ (VJT, 1985). S. Kairio nuotr. (publikuojama pirmąsyk)
Eugenija Pleškytė spektaklyje „Pajūrio kurortas“ (VJT, 1985). S. Kairio nuotr. (publikuojama pirmąsyk)
  < PUSLAPIS IŠ 69  >>> Archyvas