7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Viktorija Sinicyna

Pabėgti nuo kitų suprojektuoto savęs

„Edžio pabaiga“ Jaunimo teatre

Sakydama, kad skurdą kvaila romantizuoti, netarsiu nieko naujo. Tačiau stebėtina, kaip lengva tarp visų sėkmės istorijų užmiršti tamsiąją pusę, kurioje taip pat gyvena žmonės. Skurdas – purvinas, riebaluotas, įkyraus, visur prasiskverbiančio kvapo, įkalinantis pavienius žmones, šeimas, gimines ir kartas. Šis dusinantis skurdas su jėga prasiveržia jau kelerius metus prancūzų literatūros pirmose eilėse įsitvirtinusio jauno rašytojo Édouardo Louis knygose. Jo raštų kalba paprasta, bet tokia sodri, kad skaitydamas pats jautiesi įstrigęs nešvariais patalais uždengtame lovyje.

Matas Sigliukas spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė, Matas Dirginčius ir Matas Sigliukas spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė, Matas Dirginčius ir Matas Sigliukas spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Matas Dirginčius spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Matas Dirginčius spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas, Jovita Jankelaitytė ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas, Jovita Jankelaitytė ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas, Matas Dirginčius ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Matas Sigliukas, Matas Dirginčius ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Ignas Zalieckas

Kiek prodiuseris yra ir kūrėjas?

Pokalbis su teatro prodiusere Rusne Kregždaite

Rusnė Kregždaitė – teatro prodiuserė, teatro ir kultūros edukacijos projektų vadovė, įkūrusi Meno ir mokslo laboratoriją (MMLAB) ir jai vadovaujanti. Prodiusavo tokius MMLAB spektaklius kaip „Gyvuliai“ (rež. Goda Simonaitytė, 2022), „Pasakų parkas“ (rež. Gediminas Rimeika, 2022), „Šokis objektui ir vaikui“ (choreografė Greta Grinevičiūtė, 2021), „Brilijant advenčers“ (rež. Rimeika, 2021), „Miražas“ (rež. Paulius Markevičius, 2020), „Errorai“ (rež. Markevičius, 2018) ir kt.

Rusnė Kregždaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Rusnė Kregždaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvuliai“. T. Tereko nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvuliai“. T. Tereko nuotr.
„Pasakų parkas“. MMLAB nuotr.
„Pasakų parkas“. MMLAB nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Brilijant advenčers“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Brilijant advenčers“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Brilijant advenčers“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Brilijant advenčers“. D. Putino nuotr.
Vygandas Vadeiša, Pijus Ganusauskas ir Simonas Dovidauskas spektaklyje „Miražas“. D. Putino nuotr.
Vygandas Vadeiša, Pijus Ganusauskas ir Simonas Dovidauskas spektaklyje „Miražas“. D. Putino nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Mums nelemta pasveikti?

Jokūbo Brazio „Equus“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Kiekvienas apsilankymas atnaujintoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Mažojoje salėje nuteikia viltingai. Net galima būtų teigti, kad čia po truputį įsitvirtina sveika meninio, teatrinio eksperimento dvasia. Man patinka ilgas, meditatyvus kopimas laiptais, jauki koridorių pilkuma, mąsliai įrėminanti Mažąją salę, – pats ėjimas į spektaklį tampa panašus į vienišos žmogląstelės klajonę tuneliais ir latakais link pažadėtosios Gralio taurės.

Džiugas Grinys ir Dalia Michelevičiūtė spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Grinys ir Dalia Michelevičiūtė spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys ir Neringa Bulotaitė spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Budrys ir Neringa Bulotaitė spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė ir Džiugas Grinys spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė ir Džiugas Grinys spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Michelevičiūtė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Michelevičiūtė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Grinys ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Grinys ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Vidinė laisvė, nepriklausoma nuo aplinkybių

Pokalbis su Žilvinu Beniušiu

Žilvinas Beniušis – aktorius, režisierius, pedagogas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius. Kartu su aktore Severina Špakovska įkūrė Šiuolaikinės intelektualios klounados teatrą, režisavo klounados vesterną „Odisėja“ (2021), tragikomediją „Adomas 2.0“ (2021), klounados monospektaklį „Lelijos laisvės mokymai“ (2022) ir kt.

Žilvinas Beniušis. S. Baturos nuotr.
Žilvinas Beniušis. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Karolis Norvilas ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Karolis Norvilas ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Scena iš spektaklio „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Aurelijus Pocius ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Aurelijus Pocius ir Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Adomas 2.0“. G. Jauniškio nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Aktorių ir žiūrovų ryšio variantai

„Sirenų“ dienoraščiai (II)

Šiųmečių „Sirenų“ tarptautinė programa paskatino dar kartą susimąstyti apie aktorių ir žiūrovų ryšį, kuris gali būti labai įvairus, pasižymėti intelektualumu, draugiškumu, kūniškumu, geidulingumu, atvirumu, formalumu, žaisme, estetiniu grožiu ir kt. bei derinti ne vieną bruožą. Festivalis pasiūlė skirtingus ryšio variantus, o kaip kraštutinius jo polius pasirinkau pirmoje šio teksto dalyje aptartą spektaklį „Nejaukos slėnis“, kuriame vaidino robotas humanoidas, ir slovėnų aktorių Urošo Kaurino ir Vito Weiso darbą „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. Pastarasis papildo šių metų festivalio temą „Kūnas“, susitelkdamas į roboto priešybę scenoje – aktorių.

Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Sonia Roszczuk, Maciejus Pesta ir Marta Malikowska spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Sonia Roszczuk, Maciejus Pesta ir Marta Malikowska spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Lyties takumas Balkanų kaime

„Sūnelis“ festivalyje „Sirenos“

Šių metų Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ nustebino kitoniškumu – daug metų su festivaliu siejamus didelius užsienio šalių teatrų pastatymus pakeitė kamerinio intymumo kupini spektakliai-paskaitos. Šis žanras nebuvo vienintelis šių metų „Sirenas“ vienijantis vardiklis, tačiau ir tarp kitų tarptautinės programos spektaklių sklandė panaši asmeninių istorijų šmėkla. Artimą ryšį su žiūrovais spektaklyje „Sūnelis“ taip pat kūrė ir režisierė bei pagrindinė aktorė Nataša Živković, kartu su aktoriais Danieliu Petkovićiumi ir Loupu Abramoviciumi supažindinusi festivalio žiūrovus su Balkanų burnešų (moterų, davusių skaistybės įžadą ir tapusių vyrais) kultūriniu reiškiniu.

Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Loupas Abramovicius, Nataša Živković ir Danielius Petkovićius spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Loupas Abramovicius, Nataša Živković ir Danielius Petkovićius spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Danielius Petkovićius spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Danielius Petkovićius spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Loupas Abramovicius, Nataša Živković ir Danielius Petkovićius spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Loupas Abramovicius, Nataša Živković ir Danielius Petkovićius spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Kad mąstytume, turime patys to norėti

„Cerebrum“ festivalyje „Sirenos“

Labai džiaugiuosi, kad į Vilniaus tarptautinį teatro festivalį „Sirenos“ šįmet atvežtas spektaklis „Cerebrum“. Belgų neuromokslininko ir aktoriaus Yvaino Juillardo monospektaklyje-paskaitoje išgirdome pasakojimą apie žmogaus smegenų veiklą. Pirmiausia – apie amžiną mūsų nesusikalbėjimą lemiantį skirtingą tos pačios realybės priėmimą. Džiugu, kad spektaklyje apsilankiusi teatro profesionalų ir mėgėjų bendruomenė galėjo sau priimtina forma susipažinti su svarbia informacija, padedančia aiškinti ir visuomet subjektyvią meno percepciją.

Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Laiškas iš praeities moderniame vokelyje

„Infinity“ Vilniaus mažajame teatre

Spalio 8–12 d. Vilniaus mažajame teatre (VMT) įvyko antroji sezono premjera – teatro performansas „Infinity“. Kūrybines pajėgas suvienijo VMT trupė ir „NoJo Airlines“ orkestras, vadovaujamas Daliaus Naujokaičio. Režisierė Gabrielė Tuminaitė spektaklio dramaturgijai pasirinko Andrejaus Kureičiko pjeses „Baltarusija. Įžeisti“ ir „Baltarusija. Metabolė“ bei Jono Meko kūrinių ištraukas. Prieš 2020 m. prezidento rinkimus ir po jų Baltarusijos gyventojai išėjo į gatves garsiai pareikšti savo nepasitenkinimo diktatoriška prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdžia. Masiniams protestams suvaldyti buvo pasitelktos nežmoniškos represijos. Niūrūs įvykiai Baltarusijoje šokiravo pasaulį. Palaikymą protestais prie Baltarusijos ambasadų reiškė įvairūs žmonės, tarp jų ir menininkai.

Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Agnė Šataitė ir Tomas Stirna teatro performanse „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Agnė Šataitė ir Tomas Stirna teatro performanse „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Lina Klusaitė

Kam statysime paminklą?

„Henrietta Lacks“ festivalyje „Sirenos“

– <...> Išvis kodėl jūs jaučiatės turį teisę nuspręsti už kitą žmogų? Juk tai – baisi teisė, ji retai kada veda prie gero. Bijokitės jos! Ji neduota ir gydytojui.

– Ji kaip tik ir duota gydytojui! Ir pirmiausia – jam! <...> Be šitos teisės nebūtų ir jokios medicinos! (Ištrauka iš Aleksandro Solženicyno knygos „Vėžininkų korpusas“)

Sonia Roszczuk, Maciejus Pesta ir Marta Malikowska spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Sonia Roszczuk, Maciejus Pesta ir Marta Malikowska spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Maciejus Pesta ir Sonia Roszczuk spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Maciejus Pesta ir Sonia Roszczuk spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Sonia Roszczuk ir Marta Malikowska spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Sonia Roszczuk ir Marta Malikowska spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Marta Malikowska spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Marta Malikowska spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Janas Sobolewskis spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Janas Sobolewskis spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Marta Malikowska ir Janas Sobolewskis spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Marta Malikowska ir Janas Sobolewskis spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Festivalinis aktoriaus kūnas

„Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“ festivalyje „Sirenos“

Gyvenimas priminė – prieš dvejus metus bandžiau parašyti nekrologą, skirtą Vilniaus tarptautiniam teatro festivaliui „Sirenos“. Tikriausiai tuo metu norėjosi kažką įrodyti, kažką keisti, gerinti. Jei šiandien kas nors paklaustų, kaip vertinu ką tik pasibaigusias, kūno temai dedikuotas „Sirenas“, atsakyčiau paprasta, neįmantria, lietuviško liūdesio kupina melodija, tokiu pašvilpavimu, kurį atlikčiau išsitraukusi savo vyrišką pasididžiavimą, t.y. lytinį organą. Įsivaizduokit – dviem pirštais suimu penio galvutę ir patimpčiodama už apyvarpės sukuriu dainuojančios, kažkokią melodiją vapančios burnos iliuziją. Patikslinimas: tai detali spalio 5 d. „Sirenose“ matyto spektaklio „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“ vienos iš mikroscenų rekonstrukcija.

Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 98  >>> Archyvas