7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Judita Paužuolytė

Siūbuojantis pasaulis

Stalo teatro spektaklis „J + K = M“

Kaip įsivaizduojate Y kartos Jūratę ir Kastytį? O kaip apibūdintumėte jų ryšį? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo Stalo teatro komanda. Ne kartą įvairiomis formomis perpasakota Maironio baladė naujai interpretuojama režisierės Saulės Degutytės spektaklyje „J + K = M“. Daugiau nei prieš šimtmetį sukurtos legendos ir nūdienos interpretacijos, skirtos Y kartai, sąsaja iš anksto žadino smalsumą: ko tikėtis?

Paulina Simutytė ir Balys Ivanauskas spektaklyje „J + K = M“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Simutytė ir Balys Ivanauskas spektaklyje „J + K = M“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Simutytė ir Balys Ivanauskas spektaklyje „J + K = M“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Simutytė ir Balys Ivanauskas spektaklyje „J + K = M“. L. Vansevičienės nuotr.
Jausmė Elena Stonkutė spektaklyje „J + K = M“. L. Vansevičienės nuotr.
Jausmė Elena Stonkutė spektaklyje „J + K = M“. L. Vansevičienės nuotr.
Greta Vilnelė

Kaip neprasilenkti?

Projekto „Vilkta svetainė“ performansas „Socialinės jungtys“

Liepą tarptautiniame muzikos, menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalyje „Yaga Gathering“ pristatyto projekto „Vilkta svetainė“, veikiančio kaip trumpų kūrybinių idėjų eskizų platforma, veikla tęsiasi. Vidutiniškai kartą per mėnesį atviri pristatymai vyksta kultūros erdve vakarais virstančiame bare „Opera Social House“.

Konstantinas Kosovecas ir Elena Kosovec performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas ir Elena Kosovec performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Elena Kosovec performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Elena Kosovec performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Paulius Ramonas ir Karolina Ramonė performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Paulius Ramonas ir Karolina Ramonė performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Performansas „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Performansas „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Aistė Lasytė performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Aistė Lasytė performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Povilas Bastys performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Povilas Bastys performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas ir Povilas Bastys performanse „Socialinės jungtys“. G. Ban nuotr.
Konstantinas Kosovecas ir Povilas Bastys performanse „Socialinės jungtys“. G. Ban nuotr.
Povilas Bastys ir Konstantinas Kosovecas performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Povilas Bastys ir Konstantinas Kosovecas performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Ignas Zalieckas

Scenos vaizdinių paieška prilygsta kelionei

Pokalbis su teatro dailininke Ugne Tamuliūnaite

Teatro dailininkė Ugnė Tamuliūnaitė sukūrė scenografiją ir kostiumus tokiems dramos, operos ir baleto teatro spektakliams kaip „Sala, kurios nėra“ (rež. Aleksandras Špilevojus, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras (JMDT), 2022), „Titas“ (rež. Gildas Aleksa, „Teatronas“, 2022), „Šv. Speigas“ (rež. Špilevojus, JMDT, 2022), „Koriolanas“ (rež. Paulius Markevičius, Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB), 2021), „Miražas“ (rež. Markevičius, MMLAB, 2020), „Tarnaitė ponia“ (rež. Gediminas Šeduikis, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT), 2020), „Piaf“ (choreografas Mauro Bigonzetti, LNOBT, 2017) ir kt.

Ugnė Tamuliūnaitė. M. Markevičiūtės nuotr.
Ugnė Tamuliūnaitė. M. Markevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Albinas Kėleris ir Tadas Gryn spektaklyje „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Albinas Kėleris ir Tadas Gryn spektaklyje „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Karolis Kasperavičius, Milda Naudžiūnaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Karolis Kasperavičius, Milda Naudžiūnaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Kasparas Varanavičius spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Kasparas Varanavičius spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Toma Razmislavičiūtė-Juodė spektaklyje „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Toma Razmislavičiūtė-Juodė spektaklyje „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Milda Noreikaitė ir Simonas Dovidauskas spektaklyje „Koriolanas“. M. Aleksos nuotr.
Milda Noreikaitė ir Simonas Dovidauskas spektaklyje „Koriolanas“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė, Rimgailė Renevytė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (XI)

Tavo klausimai apie kritiką rodo, kaip ji tau rūpi ir kokia yra svarbi. Atmintyje iškyla žodžiai kinotyrininkės, sudariusios sudėtingą knygą-žodyną, kai jos paklausė, kaip tam ryžosi ir ar išties to reikėjo: „Negalvojau – dariau. Jei būčiau pagalvojusi, nebūčiau padariusi.“ Manau, su kritika kartais būna tas pats – yra daugybė priežasčių jos nerašyti, bet atsiriboju nuo abejonių, nes noriu tai daryti, o šios profesijos atstovų ir taip nedaug. Gal kartais, kai apleidžia jėgos, reikia tiesiog valingai eiti, nors kelyje pasitaiko ir jokių spektaklių, ir tokių didžioji dalis, – istorijoje bei atmintyje išlieka tik geriausi, o tikrovėje vyrauja vidutiniai darbai, kaip ir visur kitur?

Dainius Gavenonis ir Gerda Čiuraitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Gerda Čiuraitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Rokas Petrauskas spektaklyje „Amokas“. L. Vansevičienės nuotr.
Rokas Petrauskas spektaklyje „Amokas“. L. Vansevičienės nuotr.
Rytis Saladžius, Nelė Savičenko, Adrija Čepaitė ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius, Nelė Savičenko, Adrija Čepaitė ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Vainius Sodeika, Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Vainius Sodeika, Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Laisvė“. E. Visocko nuotr.
Dainius Gavenonis ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Laisvė“. E. Visocko nuotr.
Scena iš spektaklio „Laisvė“. E. Visocko nuotr.
Scena iš spektaklio „Laisvė“. E. Visocko nuotr.
Audronis Liuga

Coetzee ir jo žmogus

Spektaklio „Barbarai“ premjeros belaukiant

Jaunimo teatre vasario 25, 26 d. vyks spektaklio pagal vieno iškiliausių mūsų laikų rašytojų Nobelio premijos laureato Johno Maxwello Coetzee romaną „Barbarų belaukiant“ premjera. Spektaklio režisierius ir inscenizacijos autorius – lietuvių teatralams gerai pažįstamas vengras Árpádas Schillingas. Spektaklyje „Barbarai“ vaidmenis kuria didžioji dalis Jaunimo teatro aktorių. Pagrindinį Teisėjo vaidmenį atlieka Valentinas Masalskis.

John Maxwell Coetzee. B. Nienhuis nuotr.
John Maxwell Coetzee. B. Nienhuis nuotr.
Greta Vilnelė

Reabilituoti kūno svarbą

Juozo Miltinio dramos teatro spektaklio „Kūnai“ gastrolės Vilniuje

Gyvename pasaulyje, iškeliančiame intelektą kaip didelę vertybę. Norint susikurti svajonių karjerą dažnai tenka aukoti fizinio aktyvumo, visavertės mitybos ir kokybiško miego valandas. Šokio spektaklyje „Kūnai“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro trupė su choreografais Mariumi Pinigiu ir Adrianu Carlo Bibiano priešakyje stengiasi reabilituoti mąstymą apie fizinį kūną kaip apie prigimtinę žmogaus visumos dalį, kurią šiuolaikinė visuomenė neretai sumenkina iki gyvuliškų instinktų ir bazinių išgyvenimo funkcijų.

Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Teatrinės pagirios

„Girti“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Vasario 2 d. iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) išėjau kojomis nesiekdama žemės. Rekomenduoju tai patirti kiekvienam Lietuvos teatro žiūrovui – tereikia apsilankyti režisieriaus Ivano Vyrypajevo premjeriniame spektaklyje „Girti“. Jei teatre vertinate ne tik įkvepiantį pakylėjimo virš buitiškumo pojūtį, aukščiausios prabos aktorinę meistrystę bei išgrynintas žmogaus ir Dievo santykių temas, „Girtuose“ dar galite pasimėgauti akimirka, kai jautiesi tampantis gyvos istorijos dalimi.

Rytis Saladžius, Nelė Savičenko, Adrija Čepaitė ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius, Nelė Savičenko, Adrija Čepaitė ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Miglė Polikevičiūtė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Miglė Polikevičiūtė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Anastasija Marčenkaitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Anastasija Marčenkaitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius, Toma Vaškevičiūtė, Laurynas Jurgelis, Vainius Sodeika ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius, Toma Vaškevičiūtė, Laurynas Jurgelis, Vainius Sodeika ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Vainius Sodeika, Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Vainius Sodeika, Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Rimgailė Renevytė

Pernelyg švelnus abejingumas

Pastarojo meto Lietuvos teatras

„Kai permąstau šią istoriją, pykstu – bent jau tuomet, kai turiu pakankamai jėgų pykti. <...> Šią istoriją parašė lavonas, ne rašytojas. Žinom: kaip jis kentėjo nuo saulės ir besiliejančių spalvų, ir dėl to, kad apie nieką neturėjo nuomonės, gal tik apie saulę, jūrą ir senovės akmenis.“ Taip savo istoriją pradeda Kamelio Daoudo knygos „Merso. Naujas tyrimas“ pasakotojas. Tiksliau, jis pradeda ne savo, o Albert’o Camus „Svetimo“ istoriją, tačiau papasakoja ją iš savo, t.y. nušauto arabo brolio, perspektyvos.

 Sigitos Ivaškaitės asmeninio archyvo nuotrauka
Sigitos Ivaškaitės asmeninio archyvo nuotrauka
Ieva Tumanovičiūtė

Vaidybos meno saugojimas

Povilo Budrio monospektaklis „Kim Juri“

Romano „Parodymai“ autorius – Pietų Korėjos rašytojas Hailji (Haildži) – savo žodyje rašo: „Nenoriu, kad šią knygą perskaitytų daugiau žmonių, nei reikia. <...> Man kaip rašytojui būtų didžiausia laimė rašyti tik tiems keliems skaitytojams.“ Aktorius Povilas Budrys, pagal Hailji romaną sukūręs monospektaklį „Kim Juri“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras), taip pat vaidina tiems, kam reikia – kam įdomu stebėti, kaip scenoje aktorius kuria personažą ir interpretuoja literatūros kūrinį.

Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Gediminas Sederevičius spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Gediminas Sederevičius spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Gediminas Sederevičius spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Gediminas Sederevičius spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Įprasminti nebūtį

„Nepalaidoti mirusieji“ Kauno miesto kameriniame teatre

„Žmogus negali padvėsti kaip žiurkė, be jokio reikalo, be palengvėjimo atodūsio“, – sako Anri iš Jeano‑Paulio Sartre’o pjesės „Nepalaidoti mirusieji“. Ją Kauno miesto kameriniame teatre sausio pabaigoje pastatė jaunosios kartos režisierius Justinas Vinciūnas (koprodiuseris Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Šio spektaklio eskizą teko matyti gerokai anksčiau – 2022 m. rugsėjį jauniesiems teatro kūrėjams skirtame festivalyje „Išeities taškas“. Tąkart apžvalgoje brūkštelėjau kelis gana kritiškus sakinius, bet po antros peržiūros galima tik patvirtinti, kad teatras – gyvas organizmas, o kūrybinė komanda spektaklį (iš)augino.

Martynas Berulis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Irena Sikorskytė spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Irena Sikorskytė spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius ir Irena Sikorskytė spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius ir Irena Sikorskytė spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 103  >>> Archyvas