7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Aistė Šivytė

Kiekvieno mūsų Pilėnai

Meno ir mokslo laboratorijos sceninio vyksmo premjera

„<...> pabandžiau pasižiūrėti į jį taip, lyg nieko blogo nenutiks“ (ištrauka iš „Pilėnų*“ programėlės).

Matas Dirginčius sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Matas Dirginčius sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Matas Dirginčius ir Naubertas Jasinskas sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Matas Dirginčius ir Naubertas Jasinskas sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Matas Dirginčius ir Naubertas Jasinskas sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Matas Dirginčius ir Naubertas Jasinskas sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Naubertas Jasinskas ir Matas Dirginčius sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Naubertas Jasinskas ir Matas Dirginčius sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Naubertas Jasinskas sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Naubertas Jasinskas sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Matas Dirginčius sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Matas Dirginčius sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Naubertas Jasinskas sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Naubertas Jasinskas sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Naubertas Jasinskas ir Matas Dirginčius sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Naubertas Jasinskas ir Matas Dirginčius sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Diagnozė: poetas

Rolando Kazlo spektaklis pagal Valdemaro Kukulo eiles

Diagnozė: poetas. Tokie ieško kančios, bet kentėdami

Netenka žado ir dėl to tik dar labiau kenčia.

Užuot patys išsisprogdinę, jie sprogdina pasaulį,

Ir taip net per mirtį neprisišaukia gyvenimo.

Valdemaras Kukulas

Rolandas Kazlas spektaklyje „Viskas, ko neturi“. L. Vansevičienės nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Viskas, ko neturi“. L. Vansevičienės nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Viskas, ko neturi“. L. Vansevičienės nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Viskas, ko neturi“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė, Rolandas Kazlas ir Asta Stankūnaitė spektaklyje „Viskas, ko neturi“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė, Rolandas Kazlas ir Asta Stankūnaitė spektaklyje „Viskas, ko neturi“. L. Vansevičienės nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Viskas, ko neturi“. L. Vansevičienės nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Viskas, ko neturi“. L. Vansevičienės nuotr.
Almira Grybauskaitė ir Vilius Kirkilionis spektaklyje „Viskas, ko neturi“. L. Vansevičienės nuotr.
Almira Grybauskaitė ir Vilius Kirkilionis spektaklyje „Viskas, ko neturi“. L. Vansevičienės nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Viskas, ko neturi“. L. Vansevičienės nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Viskas, ko neturi“. L. Vansevičienės nuotr.
Rolandas Kazlas ir Deivis Sarapinas spektaklyje „Viskas, ko neturi“. L. Vansevičienės nuotr.
Rolandas Kazlas ir Deivis Sarapinas spektaklyje „Viskas, ko neturi“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas, ko neturi“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Viskas, ko neturi“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Paguodai svarbu grožis

„Requiem“ Klaipėdos dramos teatre

Berniukas vardu Varna – pagrindinio Haruki Murakami romano „Kafka pakrantėje“ veikėjo, penkiolikmečio Kafkos Tamuros, vidinis balsas – sako: „Turi įveikti savo baimę ir pyktį <...>. Tegu ryški šviesa ištirpdo tavo širdies šaltį. Štai ką reiškia būti ištvermingam“ (p. 403). Apie tai kalba ir šiuo metu Niujorke bei Europoje dirbančio rusų režisieriaus Dmitrijaus Krymovo spektaklis „Requiem“, jo premjera gegužės 11, 12 ir 15 dienomis įvyko Klaipėdos dramos teatre. Čia prieš metus režisierius pastatė spektaklį „Fragmentas“, pasižymintį išraiškinga vizualine kalba, jautrumu grožiui, dailininko žvilgsniu bei Vakarų meno ir kultūros istorijos išmanymu.

Darius Meškauskas ir Samanta Pinaitytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas ir Samanta Pinaitytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas ir Samanta Pinaitytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas ir Samanta Pinaitytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas ir Samanta Pinaitytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas ir Samanta Pinaitytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė ir Jonas Baranauskas spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė ir Jonas Baranauskas spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė ir Jonas Baranauskas spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė ir Jonas Baranauskas spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Jonas Baranauskas ir Darius Meškauskas spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Jonas Baranauskas ir Darius Meškauskas spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Paragauti žmogiškumo esmės

Łukaszo Twarkowskio spektaklis „The Employees“ Varšuvos teatre-galerijoje „Studio“

Viena svarbiausių eksperimentinių Lenkijos teatro scenų – teatras-galerija „Studio“ – dar 2023-iųjų sausį pakvietė į režisieriaus Łukaszo Twarkowskio spektaklio „The Employees“ premjerą. Man pačiai spektaklį pavyko pamatyti tik dabar ne tik todėl, kad kaip velnias kryžiaus iki tol vengiau daugiaprasmio Varšuvos simbolio – Kultūros ir mokslo rūmų, kuriuose nuo 1972 m. reziduoja teatras „Studio“, bet ir dėl visiškai dėsningai „The Employees“ tuoj pat ištikusios tarptautinių gastrolių karštinės. Olandija, Sakartvelas, Vokietija, Belgija, Čekija – šalys, kuriose jau parodytas stulbinančią teatrinę karjerą užsienyje darančio Twarkowskio naujausias darbas.

Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Dominika Biernat spektaklyje „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Dominika Biernat spektaklyje „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Dominika Biernat ir Pawełas Smagała spektaklyje „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Dominika Biernat ir Pawełas Smagała spektaklyje „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Maja Pankiewicz spektaklyje „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Maja Pankiewicz spektaklyje „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Scena iš spektaklio „The Employees“. N. Kabanowos nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Ieškojimo aistra

Pokalbis su aktore Urte Povilauskaite

Aktorė Urtė Povilauskaitė sukūrė vaidmenis tokiuose Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektakliuose kaip „Makbetas“ (rež. Aleksandras Špilevojus, 2024), „Feromonai“ (rež. Jo Strømgrenas, 2023), „Jona“, (rež. Špilevojus, 2023), „Sala, kurios nėra“ (rež.  Špilevojus, 2022), „Laukys“ (rež. Olga Lapina, 2022) ir kt.

Urtė Povilauskaitė spektaklyje „Makbetas“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė spektaklyje „Makbetas“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė, Irena Sikorskytė ir Tadas Gryn spektaklyje „Makbetas“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė, Irena Sikorskytė ir Tadas Gryn spektaklyje „Makbetas“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė ir Tadas Gryn spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė ir Tadas Gryn spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė ir Emilis Pavilionis spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė ir Emilis Pavilionis spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė (antra iš kairės) spektaklyje „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė (antra iš kairės) spektaklyje „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sala, kurios nėra“. A. Gudo nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Įsijausti į kitų jausmus

Pokalbis su aktoriumi Jonu Baranausku

Aktorius Jonas Baranauskas sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Fragmentas“ (rež. Dmitrijus Krymovas, Klaipėdos dramos teatras (KLDT), 2023), „Storas sąsiuvinis“ (rež. Jokūbas Brazys, KLDT, 2023), „Lost Lost Lost“ (rež. Michałas Borczuchas, KLDT, 2022), „Meilė“ (rež. Agata Duda-Gracz, KLDT, 2022), „Varovai“ (rež. Elmārs Seņkovs, KLDT, 2021), „Borisas Godunovas“ (rež. Janas Klata, KLDT, 2021), „Mūsų klasė“ (rež. Oskaras Koršunovas, KLDT, 2019), „Kalės vaikai“ (rež. Eimuntas Nekrošius, KLDT, 2018), „Akmenys jo kišenėse“ (rež. Gytis Padegimas, Kauno miesto kamerinis teatras, 2016) ir kt.

Jonas Baranauskas spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Jonas Baranauskas spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Jonas Baranauskas spektaklyje „Storas sąsiuvinis“. Klaipėdos dramos teatro nuotr.
Jonas Baranauskas spektaklyje „Storas sąsiuvinis“. Klaipėdos dramos teatro nuotr.
Jonas Baranauskas, Saulius Ambrozaitis ir Džiugas Grinys spektaklyje „Storas sąsiuvinis“. Klaipėdos dramos teatro nuotr.
Jonas Baranauskas, Saulius Ambrozaitis ir Džiugas Grinys spektaklyje „Storas sąsiuvinis“. Klaipėdos dramos teatro nuotr.
Jonas Baranauskas, Digna Kulionytė ir Karolis Maiskis spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Jonas Baranauskas, Digna Kulionytė ir Karolis Maiskis spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Jonas Baranauskas spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Jonas Baranauskas spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Jonas Baranauskas spektaklyje „Meilė“. K. Łuszczyk nuotr.
Jonas Baranauskas spektaklyje „Meilė“. K. Łuszczyk nuotr.
Jonas Baranauskas spektaklyje „Varovai“. Klaipėdos dramos teatro nuotr.
Jonas Baranauskas spektaklyje „Varovai“. Klaipėdos dramos teatro nuotr.
Jonas Baranauskas spektaklyje „Varovai“. Klaipėdos dramos teatro nuotr.
Jonas Baranauskas spektaklyje „Varovai“. Klaipėdos dramos teatro nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Kas liks iš siurrealizmo šiuolaikiniame Lietuvos teatre?

„Orfėjas“ Vilniaus mažajame teatre

Balandžio 26 diena, penktadienis, dvi žalsvu pliušu aptrauktos klasikinių formų sofos vaidina Orfėjo svetainės baldus naujausioje Vilniaus mažojo teatro (VMT) premjeroje. Sofos atrodo solidžiai, turi ratukus, yra saikingai manevringos, jas lengvai pakelia du aktoriai, netgi galima atlenkti atlošus ir tada jos virsta sofomis-lovomis, ant kurių efektingomis pozomis gali išsipleikti Euridikė, Arklys ir net pats Orfėjas, svajingai bylojantis siurrealistiniais dramaturgo Jeano Cocteau tekstais. Todėl, jei reikėtų įvardinti, kas labiausiai sieja režisieriaus Žilvino Vingelio spektaklio „Orfėjas“ sceninę būtį su dabartimi, su šiuolaikybe, nedvejodama nurodyčiau tas dvi žalias sofas, į VMT atgabentas iš tikrai neprasto baldų salono.

Agnė Šataitė, Greta Šepliakovaitė ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Šataitė, Greta Šepliakovaitė ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Dirsė ir Robertas Petraitis spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Dirsė ir Robertas Petraitis spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Agnė Šataitė spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Agnė Šataitė spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Kasparas Varanavičius ir Agnė Šataitė spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Kasparas Varanavičius ir Agnė Šataitė spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Šepliakovaitė ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Šepliakovaitė ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Kasparas Varanavičius spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Kasparas Varanavičius spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Šataitė ir  Kasparas Varanavičius spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Šataitė ir Kasparas Varanavičius spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Valda Bičkutė spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Valda Bičkutė spektaklyje „Orfėjas“. D. Matvejevo nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (XIX)

Ankstesniuose laiškuose mūsų išsakytą subtilaus teatro meno ilgesį man atliepė režisieriaus Gintaro Varno spektaklis „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2024). Šis kūrinys leidžia mėgautis teatrališkumu, kai aktoriai virsta neatpažįstamais personažais, kai tarsi suaugęs vaikas įsitraukti į pasakojimą, panyri į kitą laikmetį ir savitą scenos pasaulį. Pasigėrėjimą kelia kiekvienas tiksliai spektaklio meninę visumą atitinkantis Gintaro Makarevičiaus scenografijos, Juozo Statkevičiaus kostiumų ir grimo, Martyno Bialobžeskio muzikos bei aktorių vaidybos elementas.

Vytautas Anužis, Rūta Jonikaitė, Elzė Gudavičiūtė ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis, Rūta Jonikaitė, Elzė Gudavičiūtė ir Miglė Polikevičiūtė spektaklyje „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Jonikaitė ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Jonikaitė ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. D. Matvejevo nuotr.
Kadras iš filmo „Mamutų medžioklė“
Kadras iš filmo „Mamutų medžioklė“
Ieva Navickaitė ir Inga Galinytė „Meninių akcijų savaitės“ renginyje „Išlikę / They will be after“. M. Norvaišos nuotr.
Ieva Navickaitė ir Inga Galinytė „Meninių akcijų savaitės“ renginyje „Išlikę / They will be after“. M. Norvaišos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Sheridan Smith miuzikle „Sezono atidarymas“. J. Versweyveld nuotr.
Sheridan Smith miuzikle „Sezono atidarymas“. J. Versweyveld nuotr.
Martynas Petrikas

Teatro kritika mokslinių interesų lauke

Rasos Vasinauskaitės monografija „(Ne)pilkoji zona. Lietuvių teatro kritika 1920–1980 m.“

Lietuvių teatro kritika – ypatingas reiškinys. Chronologijos požiūriu rašyti teatrui ir apie teatrą lietuviškai imta anksčiau nei vaidinti ar režisuoti. Kritikos tekstų paliko įžymiausi visuomenės ir kultūros veikėjai (pvz., Jonas Basanavičius ar Juozas Miltinis). Jau tarpukario dvidešimtmečio (ir profesionalaus lietuvių teatro raidos) pradžioje nuolatinio recenzento publikacijos to meto dienraščiuose buvo įprastas dalykas. Per kiek daugiau nei šimtmetį lietuvių teatro kritika įgijo savitą kultūrą, istoriją ir tradicijas. Nepaisant to, kaip mokslinio tyrimo objektas ši veiklos sritis atrasta vėlai. Būta pavienių straipsnių, studentiškų darbų, tačiau sistemiška kritikos istorijos apybraiža pasirodo tik dabar – Rasos Vasinauskaitės „(Ne)pilkoji zona. Lietuvių teatro kritika 1920–1980 m.“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, p. 528).

Rasos Vasinauskaitės monografijos „(Ne)pilkoji zona. Lietuvių teatro kritika 1920–1980 m.“ viršelis (dailininkė Skaistė Ašmenavičiūtė)
Rasos Vasinauskaitės monografijos „(Ne)pilkoji zona. Lietuvių teatro kritika 1920–1980 m.“ viršelis (dailininkė Skaistė Ašmenavičiūtė)
Daiva Šabasevičienė

Pasaulio lopinėlis tamsioje dėžėje

Monospektaklis „Bėgūnė“ Jaunimo teatre

Nors aktoriai svajoja apie sudėtingus, įdomius vaidmenis, retas kuris ryžtasi monospektakliui. Ši forma dažnai sudėtingesnė už kamerinius spektaklius, reikalauja ne tik išminties, kūrybingumo, bet ir literatūrinės medžiagos suvaldymo.

Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 119  >>> Archyvas