7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Greta Vilnelė

Sugauk mane, jei krisiu

„Trust“ virtualioje teatro „Schaubühne“ programoje

Per pandemiją daugybei žiūrovų Berlyno teatras „Schaubühne“ suteikė galimybę pamatyti pastarojo dešimtmečio repertuaro spektaklių transliacijas. „Trust“ (2009) pagal savo pjesę režisavo dramaturgas Falkas Richteris ir olandų choreografė, šokėja Anouk van Dijk.

Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Scena iš spektaklio „Trust“. H. Schäfer nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Zuminti ar nezuminti – štai klausimas

Skaitmeninis teatras

„Devyni judesiai, kurie pavers jūsų namus teatru. Pirmas – atsisėskite ir prispauskite kelius prie krūtinės. Apkabinkite juos sukryžiuodami rankas. Jūs – mažas, apvalus kamuolys. Atloškite galvą. Pažvelkite į lubas. Įsivaizduokite, kad pakylate į viršų ir skrendate kiaurai per lubas. Iš pradžių į aukštą virš jūsų.

„Zoom“ spektaklio „I donʼt want to see this“ kūrėja Maya Magnat. D. Talmon nuotr.
„Zoom“ spektaklio „I donʼt want to see this“ kūrėja Maya Magnat. D. Talmon nuotr.
„Zoom“ spektaklio „I donʼt want to see this“ kūrėjai Maya Magnat ir Lior Zalmanson. D. Talmon nuotr.
„Zoom“ spektaklio „I donʼt want to see this“ kūrėjai Maya Magnat ir Lior Zalmanson. D. Talmon nuotr.
„Kantas“. OKT nuotr.
„Kantas“. OKT nuotr.
Rimgailė Renevytė

Nuo savęs pasprunkantis aktorius

Tradicinės personažo sampratos kaita šiuolaikiniame teatre

Pasak Edwardo Gordono Craigo, tik nuo savęs nusigręžęs aktorius gali sukurti teatro scenos vertą personažą. Nes kiekviena pro personažo kaukę praslystanti emocija, kiekvienas iš personažo psichofizikos iškrintantis judesys nurodo į aktorių, visais įmanomais būdais savimi gadinantį teatro vaidinimą.

Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius spektaklyje „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius spektaklyje „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Miražas“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Miražas“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Miražas“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Miražas“. D. Putino nuotr.
Julija Šatkauskaitė, Pijus Ganusauskas, Simonas Dovidauskas ir Vygandas Vadeiša spektaklyje „Miražas“. D. Putino nuotr.
Julija Šatkauskaitė, Pijus Ganusauskas, Simonas Dovidauskas ir Vygandas Vadeiša spektaklyje „Miražas“. D. Putino nuotr.
Vygandas Vadeiša spektaklyje „Miražas“. D. Putino nuotr.
Vygandas Vadeiša spektaklyje „Miražas“. D. Putino nuotr.
Viktorija Sinicyna

Dramaturginiu maršrutu Lietuva–Estija

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“

Lapkričio 16–20 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuoti šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ skaitymai suteikė progą susipažinti su estų drama ir lietuvių autorių bandymu rašyti savas distopijas teatrui. Šįkart pjesių pristatymas vyko virtualioje erdvėje, tačiau kūrybinės komandos puikiai prisitaikė prie formato, kurį padiktavo gyvo ryšio vengti verčianti nūdienos situacija.

Mantas Zemleckas, Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis pjesės „Ar aš dabar gyvas“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.
Mantas Zemleckas, Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis pjesės „Ar aš dabar gyvas“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.
Mantas Zemleckas, Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis pjesės „Ar aš dabar gyvas“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.
Mantas Zemleckas, Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis pjesės „Ar aš dabar gyvas“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.
Pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticija. I. Juodytės nuotr.
Pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticija. I. Juodytės nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Jūratė Vilūnaitė pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Jūratė Vilūnaitė pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.
Pjesės „Lygumų gaudesiai“ skaitymo repeticija. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Lygumų gaudesiai“ skaitymo repeticija. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Lygumų gaudesiai“ skaitymo repeticija. D. Matvejevo nuotr.
Pjesės „Lygumų gaudesiai“ skaitymo repeticija. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis pjesės „Sieros magnolijos“ skaitymo repeticijoje. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis pjesės „Sieros magnolijos“ skaitymo repeticijoje. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė, Ramutis Rimeikis ir Dainius Gavenonis pjesės „Sieros magnolijos“ skaitymo repeticijoje. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė, Ramutis Rimeikis ir Dainius Gavenonis pjesės „Sieros magnolijos“ skaitymo repeticijoje. D. Matvejevo nuotr.
Kamilė Žičkytė

Dramaturgo profesija – amatas, kurį reikia įvaldyti

Interviu su Goda Simonaityte

Pirmą kartą su Goda Simonaityte susitikome per teatro debiutų festivalį „Tylos! ’16“. Tuomet ji dar studijavo Veltos ir Vytauto Anužių vadovaujamame vaidybos kurse ir festivalyje įvyko ironiško spektaklio pagal kanadiečių dramaturgo Davido Freemano pjesę „Luošiai“ premjera. Ką tik baigėsi šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“, kuriame buvo pristatytas Simonaitytės pjesės „Karalius latras“ skaitymas. Gyvai susitikti nepavyko, bet apie rašymą, dramaturgijos festivalį ir pandemijos pliusus bei minusus pasikalbėjome.

Goda Simonaitytė. U. Žilinskės nuotr.
Goda Simonaitytė. U. Žilinskės nuotr.
Pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticija. I. Juodytės nuotr.
Pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticija. I. Juodytės nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Jūratė Vilūnaitė pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė ir Jūratė Vilūnaitė pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.
Gabrielė Ladygaitė pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.
Gabrielė Ladygaitė pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.
Vitalija Mockevičiūtė pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.
Gabrielė Ladygaitė pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.
Gabrielė Ladygaitė pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.
Valerijus Jevsejevas pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.
Valerijus Jevsejevas pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.
Pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticija. I. Juodytės nuotr.
Pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticija. I. Juodytės nuotr.
Greta Vilnelė

Kelionė namo

Apie Thomo Ostermeierio spektaklį „Sugrįžimas į Reimsą“

Per pandemiją Berlyno teatras „Schaubühne“ persikėlė į kompiuterių ekranus, siūlydamas virtualias spektaklių ir diskusijų peržiūras. Vienas tokių spektaklių – vokiečių režisieriaus Thomo Ostermeierio „Sugrįžimas į Reimsą“ (2017), paremtas prancūzų rašytojo ir sociologo Didier Eribono politine autobiografija. Spektaklyje aplink dokumentinę Eribono gyvenimo istoriją ima suktis personažų mintys, pamažu peraugančios į amžiną diskusiją apie žmogaus padėtį visuomenės šešėlyje.

Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Sebastian Schwarz ir Nina Hoss spektaklyje „Sugrįžimas į Reimsą“. A. Declair nuotr.
Greta Vilnelė

Apie įkvėpimą ir svajones

Pokalbis su Kamile Gudmonaite

Režisierė Kamilė Gudmonaitė sukūrė spektaklius „Sapnas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 2014), „Kelionė į Tandadriką“ (LMTA, 2015), „Dievas yra DJ“ (Oskaro Koršunovo teatras (OKT), 2015), „Timonas“ (LNDT, 2016), „Trans Trans Trance“ (OKT, 2017), „Keturi“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2018), „Dvi Korėjos“ (Klaipėdos jaunimo teatras, 2018), „Sapnavau sapnavau“ (Jaunimo teatras, 2019), „Panika“ (NKDT, 2019) bei šiuolaikinę operą „Ledynai“ (Estijos „Vaba Lava“ teatras, 2020). Taip pat ji vaidina kine, yra muzikinio dueto „Kamanių šilelis“ vokalistė, dainų autorė. Su režisiere kalbėjomės apie kūrybą, įkvėpimą ir svajones.

Kamilė Gudmonaitė. M. Penkutės nuotr.
Kamilė Gudmonaitė. M. Penkutės nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trans Trans Trance“. T. Ivanausko nuotr.
Vaidas Maršalka, Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka, Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas, Mantas Zemleckas ir Danas Kamarauskas spektaklyje „Keturi“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas, Mantas Zemleckas ir Danas Kamarauskas spektaklyje „Keturi“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Keturi“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Keturi“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Sapnas“. L.Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Sapnas“. L.Vansevičienės nuotr.
Kamilė Žičkytė

Ačiū už informaciją

„Irano konferencija“ Oskaro Koršunovo teatre

Danijos – šalies, kurioje gyvena lamingiausi pasaulio gyventojai, – sostinėje Kopenhagoje rengiamas simpoziumas. Devyni akademikai ir žymūs visuomenės veikėjai susirenka aptarti esamos Artimųjų Rytų ir Irano situacijos. Visai šalia vykstantys kariniai konfliktai, kasdieniniai žmogaus teisių pažeidimai lyg ir neturėtų palikti mūsų abejingų. Ypač kai šių dienų visuomenėje turėti nuomonę svarbiau nei argumentų, tad pasisakyti apie stereotipais apipintą Persų civilizacijos tėvynę Iraną ir išsikalbėti apie rūpimus dalykus gali kiekvienas.

Algirdas Dainavičius spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Algirdas Dainavičius spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš spektaklio „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Scena iš spektaklio „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Arūnas Sakalauskas ir Rytis Saladžius spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Arūnas Sakalauskas ir Rytis Saladžius spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Darius Meškauskas spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Darius Meškauskas spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Severina Špakovska spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Darius Gumauskas spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Darius Gumauskas spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Darius Gumauskas, Toma Vaškevičiūtė ir Algirdas Dainavičius spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Darius Gumauskas, Toma Vaškevičiūtė ir Algirdas Dainavičius spektaklyje „Irano konferencija“. G. Jauniškio nuotr.
Greta Vilnelė

Gilyn į triušio olą

Interviu su Aiste Zabotkaite

Nuo 2016 m. Aistė Zabotkaitė vaidina teatre, kuria vaidmenis kine. Nuo 2019 m. yra Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) aktorė. Vaidino spektakliuose „Žalgirės“ (rež. Vidas Bareikis, NKDT, 2017), „Voicekas“ (rež. Antanas Obcarskas, LNDT, 2018) „Elektra“ (rež. Jaša Koceli, NKDT, 2020), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020) ir kt. Šiais metais sukūrė pagrindinį vaidmenį Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklyje „Alisa“ (rež. Obcarskas). Su aktore kalbamės apie šio spektaklio kūrybinį procesą.

Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Diana Anevičiūtė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Diana Anevičiūtė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Voicekas“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kliūtys tapti rašytoja

Katie Mitchell spektaklis „Orlando“

Lapkričio 27–30 d. Berlyno teatras „Schaubühne“ transliuos britų režisierės Katie Mitchell (g. 1964) spektaklį „Orlando“ pagal Virginios Woolf romaną (premjera 2019 m. rugsėjo 5 d.). Šį kūrinį jau buvo galima pamatyti per pirmąjį karantiną. 2015 m. festivalyje „Sirenos“ dalyvavo Mitchell spektaklis „Plaučiai“ („Schaubühne“, 2013), kuriame mindami dviračius aktoriai patys gamino scenai reikalingą elektrą ir diskutavo apie asmenines bei globalias problemas. Nors šis spektaklis ne geriausiai reprezentuoja režisierės kūrybą, racionali jo koncepcija rodo, kad ji kuria teatrą protui, pirmiausia skatindama ir aktorius, ir žiūrovus mąstyti, o ne jausti.

Jenny König spektaklyje „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Jenny König spektaklyje „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Jenny König spektaklyje „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Jenny König spektaklyje „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
Scena iš spektaklio „Orlando“. S. Cummiskey nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 76  >>> Archyvas