Teatras
Greta Vilnelė
Sugauk mane, jei krisiu
„Trust“ virtualioje teatro „Schaubühne“ programoje
Per pandemiją daugybei žiūrovų Berlyno teatras „Schaubühne“ suteikė galimybę pamatyti pastarojo dešimtmečio repertuaro spektaklių transliacijas. „Trust“ (2009) pagal savo pjesę režisavo dramaturgas Falkas Richteris ir olandų choreografė, šokėja Anouk van Dijk.
Ingrida Ragelskienė
Zuminti ar nezuminti – štai klausimas
Skaitmeninis teatras
„Devyni judesiai, kurie pavers jūsų namus teatru. Pirmas – atsisėskite ir prispauskite kelius prie krūtinės. Apkabinkite juos sukryžiuodami rankas. Jūs – mažas, apvalus kamuolys. Atloškite galvą. Pažvelkite į lubas. Įsivaizduokite, kad pakylate į viršų ir skrendate kiaurai per lubas. Iš pradžių į aukštą virš jūsų.
Rimgailė Renevytė
Nuo savęs pasprunkantis aktorius
Tradicinės personažo sampratos kaita šiuolaikiniame teatre
Pasak Edwardo Gordono Craigo, tik nuo savęs nusigręžęs aktorius gali sukurti teatro scenos vertą personažą. Nes kiekviena pro personažo kaukę praslystanti emocija, kiekvienas iš personažo psichofizikos iškrintantis judesys nurodo į aktorių, visais įmanomais būdais savimi gadinantį teatro vaidinimą.
Viktorija Sinicyna
Dramaturginiu maršrutu Lietuva–Estija
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“
Lapkričio 16–20 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuoti šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ skaitymai suteikė progą susipažinti su estų drama ir lietuvių autorių bandymu rašyti savas distopijas teatrui. Šįkart pjesių pristatymas vyko virtualioje erdvėje, tačiau kūrybinės komandos puikiai prisitaikė prie formato, kurį padiktavo gyvo ryšio vengti verčianti nūdienos situacija.
Kamilė Žičkytė
Dramaturgo profesija – amatas, kurį reikia įvaldyti
Interviu su Goda Simonaityte
Pirmą kartą su Goda Simonaityte susitikome per teatro debiutų festivalį „Tylos! ’16“. Tuomet ji dar studijavo Veltos ir Vytauto Anužių vadovaujamame vaidybos kurse ir festivalyje įvyko ironiško spektaklio pagal kanadiečių dramaturgo Davido Freemano pjesę „Luošiai“ premjera. Ką tik baigėsi šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“, kuriame buvo pristatytas Simonaitytės pjesės „Karalius latras“ skaitymas. Gyvai susitikti nepavyko, bet apie rašymą, dramaturgijos festivalį ir pandemijos pliusus bei minusus pasikalbėjome.
Greta Vilnelė
Kelionė namo
Apie Thomo Ostermeierio spektaklį „Sugrįžimas į Reimsą“
Per pandemiją Berlyno teatras „Schaubühne“ persikėlė į kompiuterių ekranus, siūlydamas virtualias spektaklių ir diskusijų peržiūras. Vienas tokių spektaklių – vokiečių režisieriaus Thomo Ostermeierio „Sugrįžimas į Reimsą“ (2017), paremtas prancūzų rašytojo ir sociologo Didier Eribono politine autobiografija. Spektaklyje aplink dokumentinę Eribono gyvenimo istoriją ima suktis personažų mintys, pamažu peraugančios į amžiną diskusiją apie žmogaus padėtį visuomenės šešėlyje.
Greta Vilnelė
Apie įkvėpimą ir svajones
Pokalbis su Kamile Gudmonaite
Režisierė Kamilė Gudmonaitė sukūrė spektaklius „Sapnas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 2014), „Kelionė į Tandadriką“ (LMTA, 2015), „Dievas yra DJ“ (Oskaro Koršunovo teatras (OKT), 2015), „Timonas“ (LNDT, 2016), „Trans Trans Trance“ (OKT, 2017), „Keturi“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2018), „Dvi Korėjos“ (Klaipėdos jaunimo teatras, 2018), „Sapnavau sapnavau“ (Jaunimo teatras, 2019), „Panika“ (NKDT, 2019) bei šiuolaikinę operą „Ledynai“ (Estijos „Vaba Lava“ teatras, 2020). Taip pat ji vaidina kine, yra muzikinio dueto „Kamanių šilelis“ vokalistė, dainų autorė. Su režisiere kalbėjomės apie kūrybą, įkvėpimą ir svajones.
Kamilė Žičkytė
Ačiū už informaciją
„Irano konferencija“ Oskaro Koršunovo teatre
Danijos – šalies, kurioje gyvena lamingiausi pasaulio gyventojai, – sostinėje Kopenhagoje rengiamas simpoziumas. Devyni akademikai ir žymūs visuomenės veikėjai susirenka aptarti esamos Artimųjų Rytų ir Irano situacijos. Visai šalia vykstantys kariniai konfliktai, kasdieniniai žmogaus teisių pažeidimai lyg ir neturėtų palikti mūsų abejingų. Ypač kai šių dienų visuomenėje turėti nuomonę svarbiau nei argumentų, tad pasisakyti apie stereotipais apipintą Persų civilizacijos tėvynę Iraną ir išsikalbėti apie rūpimus dalykus gali kiekvienas.
Greta Vilnelė
Gilyn į triušio olą
Interviu su Aiste Zabotkaite
Nuo 2016 m. Aistė Zabotkaitė vaidina teatre, kuria vaidmenis kine. Nuo 2019 m. yra Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) aktorė. Vaidino spektakliuose „Žalgirės“ (rež. Vidas Bareikis, NKDT, 2017), „Voicekas“ (rež. Antanas Obcarskas, LNDT, 2018) „Elektra“ (rež. Jaša Koceli, NKDT, 2020), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020) ir kt. Šiais metais sukūrė pagrindinį vaidmenį Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklyje „Alisa“ (rež. Obcarskas). Su aktore kalbamės apie šio spektaklio kūrybinį procesą.
Ieva Tumanovičiūtė
Kliūtys tapti rašytoja
Katie Mitchell spektaklis „Orlando“
Lapkričio 27–30 d. Berlyno teatras „Schaubühne“ transliuos britų režisierės Katie Mitchell (g. 1964) spektaklį „Orlando“ pagal Virginios Woolf romaną (premjera 2019 m. rugsėjo 5 d.). Šį kūrinį jau buvo galima pamatyti per pirmąjį karantiną. 2015 m. festivalyje „Sirenos“ dalyvavo Mitchell spektaklis „Plaučiai“ („Schaubühne“, 2013), kuriame mindami dviračius aktoriai patys gamino scenai reikalingą elektrą ir diskutavo apie asmenines bei globalias problemas. Nors šis spektaklis ne geriausiai reprezentuoja režisierės kūrybą, racionali jo koncepcija rodo, kad ji kuria teatrą protui, pirmiausia skatindama ir aktorius, ir žiūrovus mąstyti, o ne jausti.
