Teatras
Julijus Lozoraitis
Ko kauniečiams pavydėtų Mickas Jaggeris ir Klausas Kinski
Dar kartą apie Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklį „Peras Giuntas“
Baisus dalykas yra senatvinė nostalgija. Stebint Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) spektaklio „Peras Giuntas“ premjerą, atmintyje nejučiomis iškilo kita šios Henriko Ibseno pjesės versija, prieš daugiau nei keturis dešimtmečius matyta toje pačioje scenoje.
Miglė Munderzbakaitė
Viskas mano ir tavo galvoje?
„Peras Giuntas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
„It is all in your head“ („Viskas yra tavo galvoje“) – pagrindinio herojaus Pero Giunto, režisieriaus ar žiūrovo galvoje? Šis scenoje vizualiai išreikštas teiginys, keliantis retorinį klausimą, palydi naujausią Nacionalinio Kauno dramos teatro premjerą – vengrų režisieriaus Csaba Polgáro spektaklį „Peras Giuntas“. Prie šio teiginio dar sugrįšime, dabar vertėtų retrospektyviai pažvelgti į spektaklio literatūrinį pamatą – žymiojo norvegų dramaturgo Henriko Ibseno (1828–1906) dramaturgiją ir jos santykį su Lietuvos teatro scena.
Dovilė Zavedskaitė
Prisijaukinti visuomenę
Spektaklis „Šventė“ Oskaro Koršunovo teatre
Eidama į Kamilės Gudmonaitės spektaklį „Šventė“ (Oskaro Koršunovo teatras, premjera rugsėjo 16, 17 d.), kuriame vaidmenis kuria neįgalieji, kartojausi kadaise Manto Stabačinsko išsakytą mintį apie darbą su „Korio“ bendruomene: „Kuo ilgiau būni su skirtingomis negaliomis, tuo labiau kyla klausimas – ar labai jau čia mes kažkuo skiriamės?“ Šiuos neskirtumus norėjosi įsidėti galvon, kad būtų paprasta priimti „Šventę“ kaip estetinį, o ne socialinį kūrinį.
Ingrida Ragelskienė
„Homo saltum“ – Šokinėjantis žmogus
Šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“
Rugsėjo 7–15 d. Vilniuje vykęs tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“ ką tik estafetės lazdelę sklandžiai perdavė „Naujojo cirko stotelių“ rengėjams. Rodos, šioje visa, kas ypač inovatyvu, karštai garbinančioje šalyje, vardu Lietuva, cirko niekada nebus per daug, ypač jei po kokybiško, meistriškai profesionalaus cirko pasirodymo gali išsinešti unikalių, išskirtinių potyrių bei patirčių.
Viktorija Sinicyna
Apmokestinta meilė
Spektaklis „SoDra, Mon Amour“
Vis dėlto visuomeninis būvis – keistas mechanizmas. Grupelei žmonių priskiriama dirigento lazdelė ir jie visi, vos ne vos susitardami, katron pusėn, mosuoja orkestrui. O tas bendras darinys bando groti: vieni muzikantai purkštaudami iki apsispjaudymo, kiti ramesni, bet murmėdami panosėje, treti nuolankiai, su pagarba. Nėra viskas taip juoda ir balta, daug veiksmo tarpduryje, tačiau bendrais įvaizdžiais kalbant – maždaug taip atrodo funkcionuojanti visuomenė.
Alma Braškytė
Hiperpsichologizmo kapsulėje
Grzegorzo Jarzynos „Soliaris 4“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Emocijų tomis rugsėjo dienomis, kai įvyko „Soliario 4“, premjera, buvo daugiau nei pakankamai. Ilgai laukto rekonstruojamo Lietuvos nacionalinio dramos teatro Naujosios salės atidarymo džiaugsmas, gaivus netikėtai aukštų, lengvai kvėpuoti leidžiančių naujų teatro erdvių laisvės pojūtis. Seniai matyti veidai be privalomųjų medicininių kaukių ir gerokai primirštas žmonių artumas salėje, nežiojinčioje tuščių kėdžių kiaurymėmis. Spektaklį pagal legendinį Stanisławo Lemo romaną „Soliaris“ (1961) režisavo vienas iš šiandienos lenkų teatro vidurinės kartos svarbiausių kūrėjų Grzegorzas Jarzyna.
Aistė Šivytė
Ar veikti individualiai maloniau?
„O’DD“ ir „Monstro“ šiuolaikinio cirko festivalyje „Helium“
Rugsėjo 7–15 d. „Menų spaustuvėje“ vyko tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Helium“ (anksčiau „Naujojo cirko savaitgalis“). Festivalyje žiūrovai galėjo išvysti naujų, iš įvairių Europos vietų atvykusių šiuolaikinio cirko artistų pasirodymų, eskizų, dalyvauti edukacinėse dirbtuvėse. Šiame tekste – apie du šių metų festivalio pasirodymus: „O’DD“ ir „Monstro“.
Ieva Tumanovičiūtė
Kai yra ką pasakyti
„Puikus naujas pasaulis“ Jaunimo teatre
„Išties idiotizmas. Rašai, kai neturi ką pasakyti...“ – sako Aldouso Huxley romano „Puikus naujas pasaulis“ veikėjas Helmholcas Votsonas, o Vakarų Europos Valdytojas Mustafa Mondas jam atsako: „Tikrai neturi. Tačiau tam reikia nepaprasto išradingumo. <...> kuriate meno kūrinius, galima sakyti, vien iš grynų pojūčių.“
Julijus Lozoraitis
Lenkų teatro duobkasys palaidojo ir Rusiją
Jano Klatos „Borisas Godunovas“ Klaipėdos dramos teatre
Prieš spektaklį „Borisas Godunovas“ įžengiant į Klaipėdos dramos teatro žiūrovų salę, netikėtai teko įveikti keletą stačių laiptelių, o tai išsyk pakylėjo žiūrovus į aukštesnį lygį. Mat režisierius Janas Klata, pasinaudodamas unikaliomis šios salės techninėmis galimybėmis, žiūrovinę dalį padarė gerokai statesnę.
Ieva Tumanovičiūtė
Kur keliauja neberodomų spektaklių veikėjos?
Pokalbis su aktore Elze Gudavičiūte
Elzė Gudavičiūtė – aktorė, pedagogė, menų daktarė. Sukūrė vaidmenis Gintaro Varno, Oskaro Koršunovo, Jono Jurašo, Jono Vaitkaus, Vido Bareikio ir kitų režisierių spektakliuose pagrindinėse Lietuvos teatrų scenose. Apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už vaidmenis spektakliuose „Apsivalymas“ (rež. Jurašas, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2011) ir „Išvarymas“ (rež. Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2011) bei „Sidabrine gerve“ už vaidmenį filme „Miegančių drugelių tvirtovė“ (rež. Algimantas Puipa, 2011).
