7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Aistė Šivytė

10 būdų nuskęsti rūgštyje

Zagrebe kurto Antano Obcarsko spektaklio gastrolės Vilniuje

Nors ir yra bandančių kurti kitaip, teatras vis dar sunkiai atsiejamas nuo galios struktūrų. Režisierius ar choreografas dažniausiai būna grupės vadas, duodantis nurodymus, kreipiantis kūrinį savo norima linkme. Tai procesas, kuriame lengvai gali nublankti ribos: kas yra sudrausminimas, o kas smurtas, kas yra pastaba, o kas įžeidinėjimas, kas prisilietimas, o kas – priekabiavimas? 2017 m. išsprogusio „#MeToo“ judėjimo, demaskuojančio seksualinius priekabiautojus, akyje akimirksniu atsirado teatro, šokio ir kino industrijos žmonės, taip tarsi patvirtinant, kad ši aplinka – ypač palanki naudoti savo turimą galią prieš kitus.

Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. Zagrebo jaunimo teatro archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. Zagrebo jaunimo teatro archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Scena iš spektaklio „Rūgštis“. M. Ercegović nuotr.
Spektaklio „Rūgštis“ repeticija. Zagrebo jaunimo teatro archyvo nuotr.
Spektaklio „Rūgštis“ repeticija. Zagrebo jaunimo teatro archyvo nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Vadovautis pojūčiais

Pokalbis su režisieriumi Justinu Vinciūnu

Režisierius Justinas Vinciūnas sukūrė tokius spektaklius kaip „Trukdis“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, 2026), „Atidaryk duris“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2024), „Pranašystė“ (Valstybinis jaunimo teatras (VJT), 2024) ,„Dulkės“ (VJT ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 2023), „Nepalaidoti mirusieji“ (Kauno miesto kamerinis teatras bei LMTA, 2023) ir kt.

Justinas Vinciūnas. D. Matvejevo nuotr.
Justinas Vinciūnas. D. Matvejevo nuotr.
Justinas Vinciūnas. L. Vansevičienės nuotr.
Justinas Vinciūnas. L. Vansevičienės nuotr.
Justinas Vinciūnas. L. Vansevičienės nuotr.
Justinas Vinciūnas. L. Vansevičienės nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dulkės“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Atidaryk duris". D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Atidaryk duris". D. Stankevičiaus nuotr.
Kęstutis Povilaitis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris". D. Stankevičiaus nuotr.
Kęstutis Povilaitis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris". D. Stankevičiaus nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Vaidyba – ilgas ir vingiuotas kelias

Pokalbis su aktoriumi Dainiumi Jankausku

Aktorius Dainius Jankauskas Juozo Miltinio dramos teatre sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Pereigos ritualai“ (rež. Paulius Pinigis, 2026), „Šešėlių miestas“ (rež. Kotryna Siaurusaitytė, 2025), „Priešinimosi melancholija“ (rež. Adomas Juška, 2025), „Tiesiog pasaulio pabaiga“ (rež. Valentinas Masalskis, 2024), „Vaiduoklių laivas“ (rež. Agnė Sunklodaitė, 2023), „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ (rež. Agnius Jankevičius, 2023), „Jona“ (rež. Aleksandras Špilevojus, 2023) ir kt.

Dainius Jankauskas. K. Jautakio nuotr.
Dainius Jankauskas. K. Jautakio nuotr.
Dainius Jankauskas. B. Frątczak nuotr.
Dainius Jankauskas. B. Frątczak nuotr.
Dainius Jankauskas spektaklyje „Pereigos ritualai“. A. Gudo nuotr.
Dainius Jankauskas spektaklyje „Pereigos ritualai“. A. Gudo nuotr.
Dainius Jankauskas spektaklio „Tiesiog pasaulio pabaiga“ repeticijoje. A. Gudo nuotr.
Dainius Jankauskas spektaklio „Tiesiog pasaulio pabaiga“ repeticijoje. A. Gudo nuotr.
Toma Razmislavičiūtė ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Pereigos ritualai“. A. Gudo nuotr.
Toma Razmislavičiūtė ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Pereigos ritualai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tiesiog pasaulio pabaiga“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vaiduoklių laivas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Vaiduoklių laivas“. A. Gudo nuotr.
Monika Višnevska

Nuo kasdienybės iki visiško siaubo ir atgal

Árpádo Schillingo spektaklio „Mažasis Ejolfas“ gastrolės Vilniuje

Árpádas Schillingas – patyręs teatro kūrėjas ir socialiai angažuotas menininkas, pagarsėjęs Viktoro Orbáno kritikas, 2018 m. dėl politinių priežasčių palikęs Vengriją. Lietuvoje Schillingas yra sukūręs keletą garsiai nuskambėjusių spektaklių politinėmis temomis – „Didis blogis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2015), „Autonomija“ (Valstybinis jaunimo teatras, VJT, 2018), „Barbarai“ (VJT, 2023).

Spektaklio „Mažasis Ejolfas“ afiša. Klaipėdos jaunimo teatro archyvo nuotr.
Spektaklio „Mažasis Ejolfas“ afiša. Klaipėdos jaunimo teatro archyvo nuotr.
Spektaklio „Mažasis Ejolfas“ afiša. Klaipėdos jaunimo teatro archyvo nuotr.
Spektaklio „Mažasis Ejolfas“ afiša. Klaipėdos jaunimo teatro archyvo nuotr.
Osvaldas Tokarevas ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Mažasis Ejolfas“. M. Mačiulskio nuotr.
Osvaldas Tokarevas ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Mažasis Ejolfas“. M. Mačiulskio nuotr.
Donatas Stakėnas ir Laima Akstinaitė spektaklyje „Mažasis Ejolfas“. M. Mačiulskio nuotr.
Donatas Stakėnas ir Laima Akstinaitė spektaklyje „Mažasis Ejolfas“. M. Mačiulskio nuotr.
Laima Akstinaitė  ir Donatas Stakėnas spektaklyje „Mažasis Ejolfas“. M. Mačiulskio nuotr.
Laima Akstinaitė ir Donatas Stakėnas spektaklyje „Mažasis Ejolfas“. M. Mačiulskio nuotr.
Osvaldas Tokarevas ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Mažasis Ejolfas“. M. Mačiulskio nuotr.
Osvaldas Tokarevas ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Mažasis Ejolfas“. M. Mačiulskio nuotr.
Scena iš spektaklio „Mažasis Ejolfas“. M. Mačiulskio nuotr.
Scena iš spektaklio „Mažasis Ejolfas“. M. Mačiulskio nuotr.
Jūratė Petruškevičiūtė

Spektaklyje apie tvaną – vandens trūkumas

Jokūbo Brazio „Nojaus arka“ Klaipėdos dramos teatre

Jaunosios kartos režisierius Jokūbas Brazys nuo pirmųjų spektaklių atkreipė į save teatro kritikų ir žiūrovų dėmesį kaip įdomus, talentingas kūrėjas. Savo kūrybinę biografiją pradėjo eidamas ne saugiu, laiko patikrintu tradicinio teatro, o novatorišku ieškojimų, atradimų, kai kada – ir paklydimų ar praradimų keliu. Režisierius kiekvienu nauju pastatymu kelia sau vis didesnius iššūkius, siekdamas įveikti tik tai, kas sunku.

Scena iš spektaklio „Nojaus arka“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Nojaus arka“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Nojaus arka“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Nojaus arka“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Nojaus arka“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Nojaus arka“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Nojaus arka“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nojaus arka“. M. Norvaišo nuotr.
Vaidas Jočys spektaklyje „Nojaus arka“. M. Norvaišo nuotr.
Vaidas Jočys spektaklyje „Nojaus arka“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nojaus arka“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nojaus arka“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nojaus arka“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nojaus arka“. M. Norvaišo nuotr.
Justina Vanžodytė spektaklyje „Nojaus arka“. M. Norvaišo nuotr.
Justina Vanžodytė spektaklyje „Nojaus arka“. M. Norvaišo nuotr.
Evelina Kondrotaitė

Juodraščiai scenoje ir tai, kas lieka nepasakyta

Šiuolaikinės dramaturgijos skaitymų festivalis „Dramokratija“

Parsiduodu – tai ne tik šių metų šiuolaikinės dramaturgijos skaitymų festivalio „Dramokratija“ tema, bet ir nejaukiai taiklus šiuolaikinės visuomenės būsenos apibūdinimas, slypintis tarp kasdienių kompromisų ir beveik nepastebimų „tylių susitarimų“. Demokratiška dramaturgijos laboratorija pristato procesą kaip estetinę bei vertybinę nuostatą ir atsisako tradicinės teatro hierarchijos, kviesdama susitelkti aplink tekstą, o ne vardus.

Akimirka iš pjesės „Rojus yra sveikas skaičius“ skaitymų. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš pjesės „Rojus yra sveikas skaičius“ skaitymų. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš pjesės „Rojus yra sveikas skaičius“ skaitymų. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš pjesės „Rojus yra sveikas skaičius“ skaitymų. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš pjesės „Rojus yra sveikas skaičius“ skaitymų. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš pjesės „Rojus yra sveikas skaičius“ skaitymų. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš pjesės „Rojus yra sveikas skaičius“ skaitymų. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš pjesės „Rojus yra sveikas skaičius“ skaitymų. M. Repečkos nuotr.
Akimirka iš pjesės „Konservai“ skaitymų. L. Maksimavičiūtės nuotr.
Akimirka iš pjesės „Konservai“ skaitymų. L. Maksimavičiūtės nuotr.
Akimirka iš pjesės „Konservai“ skaitymų. L. Maksimavičiūtės nuotr.
Akimirka iš pjesės „Konservai“ skaitymų. L. Maksimavičiūtės nuotr.
Akimirka iš pjesės „Konservai“ skaitymų. L. Maksimavičiūtės nuotr.
Akimirka iš pjesės „Konservai“ skaitymų. L. Maksimavičiūtės nuotr.
Akimirka iš pjesės „Konservai“ skaitymų. L. Maksimavičiūtės nuotr.
Akimirka iš pjesės „Konservai“ skaitymų. L. Maksimavičiūtės nuotr.
Aistė Šivytė

Pirmyn į laukinius 90-inius!

Eglės Vertelytės spektaklio „Šok, Edita, šok“ gastrolės Vilniuje

Paauglystė yra keistas laikas. Pasaulis kaip niekad jautrus, norisi visko, visaip ir visada, o pinigų neturi. Norisi to naujo stiliovo švarko, norisi, kad vaikinas iš paralelinės klasės pagaliau atkreiptų į tave dėmesį, norisi, kad tėvai juodai neužknistų, norisi savos chebros, gero vakarėlio ir bent stipraus septyneto iš matkės kontrolinio. Galiausiai norisi suvokti, kas pats iš tiesų esi ir kur tavo vieta šiame pasaulyje.

Vaidilė Juozaitytė ir Tautvydas Galkauskas spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė ir Tautvydas Galkauskas spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė ir Tautvydas Galkauskas spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė ir Tautvydas Galkauskas spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Tautvydas Galkauskas spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Tautvydas Galkauskas spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Tautvydas Galkauskas ir Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Tautvydas Galkauskas ir Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė ir Tautvydas Galkauskas spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė ir Tautvydas Galkauskas spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė spektaklyje „Šok, Edita, šok“. A. Gudo nuotr.
Viktorija Sinicyna

Stebuklas, kurio niekas nematė

Karolio Kaupinio „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“

Teatras jau niekad nebebus toks, koks buvo. Jei per vėlai gimęs nespėjai į legendomis ir mąsliojo genijaus pamėkle užantspauduotą lietuviškojo teatro aukso amžių, teks susitaikyti. Ieškantys Lietuvos teatro supergeno smarkiai nusivils – jis paprasčiausiai neegzistuoja. Nebuvo jo ir anuomet. Bet buvo dirva, derlinga kurti ir priimti: laikmečio tuštuma, žiūrovų alkis, kūrėjų ryžtas duoti tai, kas užginta, ir bendras suokalbis gliaudant, kas slypi tarp eilučių.

Scena iš spektaklio „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Samuolytė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidotas Martinaitis ir Marius Čižauskas spektaklyje „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidotas Martinaitis ir Marius Čižauskas spektaklyje „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Budraitis spektaklyje „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Budraitis spektaklyje „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Akistata su mankurtu

Estų „Totalitarinis romanas“ Lietuvoje

Balandžio 10 ir 11 dienomis Jaunimo teatre lietuvių publika turėjo galimybę ne tik susipažinti su dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus kūriniu „Totalitarinis romanas“, 2024 m. pastatytu Estijos dramos teatre, bet ir po ilgos pertraukos pasigėrėti mums artimos šalies teatrine kultūra, kiek kitokia aktorine mokykla ir jos tradicijomis. Prieš spektaklį buvo išdalintos ausinės – tuo pasirūpino gastrolių organizatoriai „Kūrybinės industrijos“ („Creative Industries“), girdėjome paties dramaturgo skaitomą savo kūrinio lietuvišką versiją.

Scena iš spektaklio „Totalitarinis romanas“. H. Leis nuotr.
Scena iš spektaklio „Totalitarinis romanas“. H. Leis nuotr.
Scena iš spektaklio „Totalitarinis romanas“. H. Leis nuotr.
Scena iš spektaklio „Totalitarinis romanas“. H. Leis nuotr.
Scena iš spektaklio „Totalitarinis romanas“. H. Leis nuotr.
Scena iš spektaklio „Totalitarinis romanas“. H. Leis nuotr.
Scena iš spektaklio „Totalitarinis romanas“. H. Leis nuotr.
Scena iš spektaklio „Totalitarinis romanas“. H. Leis nuotr.
Scena iš spektaklio „Totalitarinis romanas“. H. Leis nuotr.
Scena iš spektaklio „Totalitarinis romanas“. H. Leis nuotr.
Scena iš spektaklio „Totalitarinis romanas“. H. Leis nuotr.
Scena iš spektaklio „Totalitarinis romanas“. H. Leis nuotr.
Scena iš spektaklio „Totalitarinis romanas“. H. Leis nuotr.
Scena iš spektaklio „Totalitarinis romanas“. H. Leis nuotr.
Scena iš spektaklio „Totalitarinis romanas“. H. Leis nuotr.
Scena iš spektaklio „Totalitarinis romanas“. H. Leis nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (XXXII)

Tai, kaip tiksliai įvardijai, kad spektaklis „Mokyk mane“ (rež. Laura Kutkaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras) kalba kartu su paauglių auditorija, atvėrė kūrinį iš dar vienos perspektyvos. Pratęsdama kalbą apie balso tam tikrai grupei suteikimą ir politinius gestus, norėčiau aptarti režisieriaus Agniaus Jankevičiaus „Venecijos pirklę“ Vilniaus senajame teatre.

Scena iš spektaklio „Venecijos pirklė“. T. Ragimovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Venecijos pirklė“. T. Ragimovo nuotr.
Jevgenija Karpikova ir Larisa Popova spektaklyje „Venecijos pirklė“. T. Ragimovo nuotr.
Jevgenija Karpikova ir Larisa Popova spektaklyje „Venecijos pirklė“. T. Ragimovo nuotr.
Viačeslav Lukjanov ir Igoris Abramovičius spektaklyje „Venecijos pirklė“. T. Ragimovo nuotr.
Viačeslav Lukjanov ir Igoris Abramovičius spektaklyje „Venecijos pirklė“. T. Ragimovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Venecijos pirklė“. T. Ragimovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Venecijos pirklė“. T. Ragimovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Venecijos pirklė“. T. Ragimovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Venecijos pirklė“. T. Ragimovo nuotr.
Jelena Ragimova spektaklyje „Venecijos pirklė“. T. Ragimovo nuotr.
Jelena Ragimova spektaklyje „Venecijos pirklė“. T. Ragimovo nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „7 vienatvės“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „7 vienatvės“. L. Jansch nuotr.
Scena iš spektaklio „7 vienatvės“. L. Jansch nuotr.
Scena iš spektaklio „7 vienatvės“. L. Jansch nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 140  >>> Archyvas