7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Miglė Munderzbakaitė

Viruso neįveiktas

Festivalis „ConTempo“

Dar visai jaunas tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“, šiais metais rugpjūčio 18–23 d. vykęs antrą kartą, nepabūgdamas nepalankių aplinkybių Kauno (ir ne tik) žiūrovams leido patirti gyvus, profesionalius pasirodymus. Festivalio programa pagal galimybes buvo plati, o organizatorių pažadai dėl kitais metais atvyksiančių gausesnių užsienio kūrėjų pajėgų žadina viltis. Tačiau pirmiausia – apie kelis šiemet pristatytus scenos meno kūrinius.

Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Šančiuose). M. Plepio nuotr.
Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Šančiuose). M. Plepio nuotr.
Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Šančiuose). M. Plepio nuotr.
Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Šančiuose). M. Plepio nuotr.
Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Zapyškyje). M. Plepio nuotr.
Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Zapyškyje). M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Adrian Carlo Bibiano ir Džiugas Kunsmanas pasirodyme „Where do I connect“. M. Plepio nuotr.
Adrian Carlo Bibiano ir Džiugas Kunsmanas pasirodyme „Where do I connect“. M. Plepio nuotr.
Adrian Carlo Bibiano ir Džiugas Kunsmanas pasirodyme „Where do I connect“. M. Plepio nuotr.
Adrian Carlo Bibiano ir Džiugas Kunsmanas pasirodyme „Where do I connect“. M. Plepio nuotr.
Julijus Lozoraitis

Dera rašyti laiškus

Vilniaus mažojo teatro „Čia nebus mirties“ ir „Marti“ Lukiškių kalėjime

„Kuo tauta yra labiau senovinė ir pirmapradė, tuo platesniems gyvenamiems plotams ji priskiria namų sąvoką. Antai primityviausios genties tikri namai yra jos apgyventa plati teritorija, o ne toji paskubomis suręsta laikinoji buveinė, kurioje šeimyna pasislepia nuo negandos ir pernakvoja. Visa plati genties žemė, o ne vien vieta, kur ji apsistojo, yra jos namai. Tai yra jų visų žemė, ir jie visi ligi vieno priklauso tai žemei. Užklydęs ateivis čia išsyk baudžiamas mirtimi“ (iš vokiečių etnografo ir sociologo Juliaus Ernsto Lipso (1895–1950) knygos „Daiktų kilmė“).

Gabrielė Tuminaitė ir Rimas Tuminas po spektaklio „Čia nebus mirties“, skirto VMT 30-mečiui ir suvaidinto buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Gabrielė Tuminaitė ir Rimas Tuminas po spektaklio „Čia nebus mirties“, skirto VMT 30-mečiui ir suvaidinto buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Agnė Šataitė spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Agnė Šataitė spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Burneikaitė spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Burneikaitė spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Jokūbas Bareikis spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Jokūbas Bareikis spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Marti“, suvaidinto buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Marti“, suvaidinto buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė (Katrė) spektaklyje „Marti“, suvaidintame buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė (Katrė) spektaklyje „Marti“, suvaidintame buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Eglė Gabrėnaitė (Vingienė) ir Arvydas Dapšys (Vingis) spektaklyje „Marti“, suvaidintame buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Eglė Gabrėnaitė (Vingienė) ir Arvydas Dapšys (Vingis) spektaklyje „Marti“, suvaidintame buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Odė Analibūrui

Teatrinė vasara

„Šiaip jau mus į teatrą įleidžia po vieną, lydint milicininkui, bet mes su Roma, kaip buvę vienos grimerinės bendrakamerininkai, užėjome kartu. Pirmos nuotraukos iš atsisveikinimo serijos autorius – jis. Antrosios – aš pats, be abejo. Mes atleisti. Aktoriai – šiandien trisdešimt šeši iš penkiasdešimt septynių, dar keli pareiškimai vėluoja, ir bus mūsų apie keturiasdešimt. Dvidešimt žmonių iš tarnybų.

Lietuvos lėlininkų stovykla „Lėlininkas kūrėjas“. D. Bielkausko nuotr.
Lietuvos lėlininkų stovykla „Lėlininkas kūrėjas“. D. Bielkausko nuotr.
Lietuvos lėlininkų stovykla „Lėlininkas kūrėjas“. D. Bielkausko nuotr.
Lietuvos lėlininkų stovykla „Lėlininkas kūrėjas“. D. Bielkausko nuotr.
Lietuvos lėlininkų stovykla „Lėlininkas kūrėjas“. D. Bielkausko nuotr.
Lietuvos lėlininkų stovykla „Lėlininkas kūrėjas“. D. Bielkausko nuotr.
Benas Šarka performanse „Kauksmai ir Kaukai. Šarka / Mockūnas / Milašius / Razmus“. „Tomografija“ nuotr.
Benas Šarka performanse „Kauksmai ir Kaukai. Šarka / Mockūnas / Milašius / Razmus“. „Tomografija“ nuotr.
Performansas „Kauksmai ir Kaukai. Šarka  / Mockūnas / Milašius / Razmus“. „Tomografija“ nuotr.
Performansas „Kauksmai ir Kaukai. Šarka / Mockūnas / Milašius / Razmus“. „Tomografija“ nuotr.
Benas Šarka performanse „Kauksmai ir Kaukai. Šarka / Mockūnas / Milašius / Razmus“. „Tomografija“ nuotr.
Benas Šarka performanse „Kauksmai ir Kaukai. Šarka / Mockūnas / Milašius / Razmus“. „Tomografija“ nuotr.
Spektaklis-instaliacija „In Contact“. Šeiko šokio teatro nuotr.
Spektaklis-instaliacija „In Contact“. Šeiko šokio teatro nuotr.
Spektaklis-instaliacija „In Contact“. Šeiko šokio teatro nuotr.
Spektaklis-instaliacija „In Contact“. Šeiko šokio teatro nuotr.
Julijus Lozoraitis

Dūris virusui į širdį

Spektaklis „Tinklas“ Klaipėdos dramos teatre

Karantinui pasiekus apogėjų, vakarop užlipdamas ant vienos iš Sapieginės kalvų, žvelgdavau į apačioje besidriekiantį nuščiuvusį Vilniaus miestą ir klausydavausi tos neįprastos kurtinančios tylos. Galvojau: „Štai mes visi buvome gentis. Tokie skirtingi, nepanašūs, nuolat tarpu savęs besiriejantys, priekabiaujantys, aistringai mylintys ir taip pat aistringai neapkenčiantys, vargus vargstantys ir savo bei svetimą laiką švaistantys... genties nebėra...“

Rimantas Pelakauskas ir Jonas Baranauskas  spektaklyje „Tinklas“. „Kemel photography“
Rimantas Pelakauskas ir Jonas Baranauskas spektaklyje „Tinklas“. „Kemel photography“
Adelė Šuminskaitė ir Valentinas Novopolskis  spektaklyje „Y: Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Valentinas Novopolskis spektaklyje „Y: Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Irina Komissarova, Agnija Leonova, Oskaras Koršunovas, Marius Ivaškevičius ir Antanas Jasenka per spektaklio „Rusiškas romanas“ repeticijas. J. Lozoraičio nuotr.
Irina Komissarova, Agnija Leonova, Oskaras Koršunovas, Marius Ivaškevičius ir Antanas Jasenka per spektaklio „Rusiškas romanas“ repeticijas. J. Lozoraičio nuotr.
Režisierė Agnija Leonova. E. Galkutės-Karačiovienės nuotr.
Režisierė Agnija Leonova. E. Galkutės-Karačiovienės nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilionio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilionio nuotr.
Olando kepurė. J. Lozoraičio nuotr.
Olando kepurė. J. Lozoraičio nuotr.
Spektaklio „Tinklas“ aktorių vaidybinio kambario vaizdas. „Kemel photography“
Spektaklio „Tinklas“ aktorių vaidybinio kambario vaizdas. „Kemel photography“
Jonas Baranauskas ir Liudas Vyšniauskas spektaklyje „Tinklas“. „Kemel photography“
Jonas Baranauskas ir Liudas Vyšniauskas spektaklyje „Tinklas“. „Kemel photography“
Aistė Šivytė

Viskas gerai, kas baigiasi

LMTA režisūros magistrantų baigiamieji darbai

Rugpjūčio 18–22 d. vyko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) teatro režisūros magistrantų (kurso vadovė Yana Ross) baigiamųjų darbų savaitė „Baaaaaigiamieji“. Buvo rodomi Antano Obcarsko, Uršulės Bartoševičiūtės, Augusto Gornatkevičiaus, Linos Židonytės ir Nauberto Jasinsko spektakliai, kuriuose vaidino ne tik Lietuvos, bet ir Suomijos bei Islandijos teatro akademijų aktoriai.

Scena iš spektaklio „Calamari union 2. Megastar“. J. Kulevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Calamari union 2. Megastar“. J. Kulevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Calamari union 2. Megastar“. J. Kulevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Calamari union 2. Megastar“. J. Kulevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Calamari union 2. Megastar“. J. Kulevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Calamari union 2. Megastar“. J. Kulevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Jackie“. J. Kulevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Jackie“. J. Kulevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Jackie“. J. Kulevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Jackie“. J. Kulevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Jackie“. J. Kulevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Jackie“. J. Kulevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Normalumo fantomas“. J. Kulevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Normalumo fantomas“. J. Kulevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Normalumo fantomas“. J. Kulevičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Normalumo fantomas“. J. Kulevičiūtės nuotr.
Greta Vilnelė

Atrasti pusiausvyrą

Gatvės teatro festivalis „Spot“

Viso pasaulio kultūros entuziastų pečius prislėgusi pandeminė situacija pakoregavo jau trečius metus vis platesnę auditoriją surenkančio gatvės teatro festivalio „Spot“ programą. Šiais metais liepos 9–12 d. Vilniuje vykęs festivalis nestokojo netradicinių sprendimų: dėl susiklosčiusios ekstremalios situacijos kasmet į programą naujų vėjų įpučiančių užsienio kūrėjų gretas papildė Lietuvos menininkų pasirodymai, o į viešose erdvėse vykstančius renginius norėjusiems patekti žiūrovams reikėjo iš anksto užsiregistruoti.

Scena iš pasirodymo „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Scena iš pasirodymo „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Užpustyti“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Labrys“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Labrys“. D. Putino nuotr.
Ieva Gaurilčikaitės-Sants ir Krišjānis Sants spektaklyje „Labrys“. D. Putino nuotr.
Ieva Gaurilčikaitės-Sants ir Krišjānis Sants spektaklyje „Labrys“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas su dviračiais „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Interaktyvus garsinis pasivaikščiojimas su dviračiais „Sound(e)scape“. D. Putino nuotr.
Laura Šimkutė

Paribių dramaturgija

Spektaklis „Dulkėti veidrodžiai“

Paribio žmonės – gana retai Lietuvos teatro scenoje pasirodantys veikėjai. Vienas pirmųjų atvejų, kai naktinio gyvenimo išpažinėjams (prostitutėms, diskotekų lankytojams, suteneriams, narkotikų prekeiviams ir pan.) buvo suteiktas žodis scenoje, – tai 1998 m. Oskaro Koršunovo spektaklis „Roberto Zucco“ pagal Bernardo-Marie Koltèso pjesę. Po to kartkartėmis į Oskaro Koršunovo teatro sceną tie žmonės sugrįždavo ir būdavo pastebėti dažniausiai naujosios realybės dramaturgijos krypties (Sarah Kane, Marko Ravenhillo, Mariaus von Mayenburgo) kūriniuose. Tačiau daugiau beveik niekas iš teatro kūrėjų susidomėjimo šia kryptimi nebeparodė.

Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“. L. Vansevičienės nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Neįsivaizduoju neasmeniško kūrinio

Pokalbis su aktore Indre Patkauskaite

Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorė Indrė Patkauskaitė apdovanota išskirtine scenine individualybe. Varia Antono Čechovo „Vyšnių sode“, Jaunoji Federico García Lorcos „Kruvinose vestuvėse“, Dovydienė Vaižganto „Dėdėse ir dėdienėse“, Podsekalnikova Nikolajaus Erdmano „Savižudyje“, Liudmila Maksimo Gorkio „Motinoje“, Marija Stiuart Friedricho von Schillerio „Marijoje Stiuart“, Gitela Moska Williamo Gibsono „Dviese sūpuoklėse“, Katrė Žemaitės „Marčioje“, Ema Aleksandro Špilevojaus „12 gramų į šiaurę“ – tai tik keletas ryškiausių jaunos aktorės darbų teatre.

Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė. VMT archyvo nuotr.
Indrė Patkauskaitė. VMT archyvo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Dviese sūpuoklėse“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Dviese sūpuoklėse“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdės ir dėdienės“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdės ir dėdienės“. L. Vansevičienės nuotr.
Daumantas Ciunis ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Savižudis“. D. Matvejevo nuotr.
Daumantas Ciunis ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Savižudis“. D. Matvejevo nuotr.
Laura Šimkutė

Teatro menininkas turi domėtis ne tik savo amatu

Pokalbis su režisiere Egle Švedkauskaite

Jaunosios kartos režisierė Eglė Švedkauskaitė – dažnas Lietuvos veidas įvairiuose užsienio šalių teatro projektuose bei kūrybinėse dirbtuvėse. Šių metų pradžioje Valstybiniame Jaunimo teatre Švedkauskaitė pristatė spektaklį „Žmogus iš žuvies“ pagal rusų dramaturgės Asios Vološinos pjesę ir atstovavo teatrui Berlyno „Volksbühne“ teatro organizuotame festivalyje „Postwest“. Po festivalio su režisiere aptariame spektaklio kūrybinį procesą, patį festivalį ir įtakas, formuojančias jos braižą.

Eglė Švedkauskaitė. L. Vansevičienės nuotr.
Eglė Švedkauskaitė. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis, Ieva Kaniušaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis, Ieva Kaniušaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Asta Zacharovaitė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Asta Zacharovaitė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Ieva Kaniušaitė, Simonas Storpirštis, Viktorija Kuodytė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Ieva Kaniušaitė, Simonas Storpirštis, Viktorija Kuodytė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Copy-paste rodo tapatumo krizę

Pokalbis su režisieriumi Povilu Makausku

Kalbamės su jaunosios kartos teatro režisieriumi Povilu Makausku, stačiusiu spektaklius Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Valstybinio jaunimo teatro, Nacionalinio Kauno dramos teatro bei LMTA Balkono teatro scenose. Režisierius debiutavo 2014 m. daugiasluoksnės, intertekstualios, jo paties sukurtos dramaturgijos spektakliu „Yolo“ (LNDT). Naujausias kūrėjo spektaklis „Mano fėjų herbariumas“ (NKDT), pasižymintis sudėtingais vizualiais sprendimais, atgręžtas ir į jaunąją publikos dalį.

Povilas Makauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Povilas Makauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Saulius Čiučelis ir Gytis Laskovas spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Gytis Laskovas spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vilija Grigaitytė, Vaidas Maršalka ir Martyna Gedvilaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vilija Grigaitytė, Vaidas Maršalka ir Martyna Gedvilaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Vainius Sodeika spektaklyje „Apsėdimas“. S. Sirutavičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Vainius Sodeika spektaklyje „Apsėdimas“. S. Sirutavičiaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 72  >>> Archyvas