7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Julijus Lozoraitis

Erezija nr. 2. Teatrinis Verbų sekmadienis

Mantra apie palaidus galus. Tikriausiai esti žmonių, kurie gyvena nepalikdami palaidų galų. Bet tokių neprisimenu. Visų gyvenimai – ištisos palaidų galų šūsnys, palaidų galų kupetos, palaidų galų virtinės... jie driekiasi laike pavėjui, tarsi kedenamos Žeimenos vandens žolės, tarsi nesušukuotos plaukų sruogos, kurių padrikumas kartais savaime dėl vėjo gūsio susimezga į gaivališką šukuoseną, į kažkokį savaiminį grožį, bet tai tik apgaulė, kaip ir bet koks kitas menas... neįvykdyti pažadai, negrąžintos „skolos“ ir skolos, neatsakyti laiškai, neperskaitytos ir neparašytos knygos, neatsakytas tau tartas meilės žodis... ateina laikas, kai susivoki tą klaidą nuolat daręs, ir bandai sugriebti kai kuriuos galus, kad bent keletui jų sukurtum deramą išrišimą, bet jie tik skaudžiai pliekia rimbu per veidą, ir tik susopa dar vienas randas... bet vis tiek tenka juos, tuos galus pasileidėlius, rankomis ore graibyti, ir bandyti rišti į mazgelius... nes tik tie mazgeliai bus tai, kas po mūsų liks – toks įtarimas vis įkyriai kirba insomnijos nukamuotoje sąmonėje...

Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklio „Barbora Radvilaitė“ blokadinės afišos, 1992 m., dail. V. Mazūras
Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklio „Barbora Radvilaitė“ blokadinės afišos, 1992 m., dail. V. Mazūras
Barboros Radvilaitės kaukė iš spektaklio „Barbora Radvilaitė“, dail. V. Mazūras
Barboros Radvilaitės kaukė iš spektaklio „Barbora Radvilaitė“, dail. V. Mazūras
Lietuvos nacionalinio dramos teatro 2011 m. sezono atidarymo plakatas
Lietuvos nacionalinio dramos teatro 2011 m. sezono atidarymo plakatas
Rimgailė Renevytė

Kai buvau pasaka Vilniaus gete

Garso patirtis „Glaistas“

Iš Mėsinių gatvės žengiu akmenuotu Ašmenos grindiniu. Akimis kliudau Šiaulių gatvės kampą, lentelė su pavadinimu vos laikosi ant namo sienos. Ritmingas garsas ausinėse pagauna mano žingsnius. Pasiekiu statybiniu tinklu paslėptą Žemaitijos gatvę. Lėtai slinkdama gatvelėmis į visą aplinką žvelgiu lyg į dekoraciją. Ausinės, izoliuojančios pašalinį šiandienos miesto garsą ir stipriai klausą veikiančios erdviniais garsais, išmeta iš įprastinio pasaulio ritmo: imi girdėti tai, ko nematai, o matyti ir visai negirdėti to, kas įprastai pažįstama. Pravažiuojantys automobiliai ir praeiviai čia gąsdina savo begarsiu nerealumo įspūdžiu, o garsai ausinėse verčia ieškoti bent menko įrodymo, kad nesi įstrigęs kažkieno kito galvoje ar niekaip negali pabusti iš svetimo sapno.

„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Negaluojantis teatro sezonas

2019-ieji

Malonumas. Visiškas pasitenkinimas. Mažų mažiausiai euforija. Jums teko tai pastarąjį kartą išgyventi teatre? Dešimtys premjerinių spektaklių, pamatytų per 2019 metus, to net nežadėjo. Geriausiu atveju kelių valandų nuobodulio seansą mūsų, žiūrovų, atžvilgiu visiškai indiferentiški spektaklio kūrėjai paįvairindavo konceptualiu finalu, efektinga scena, dar vienu jautresniu už prieš tai buvusius atsivėrimu. Taip ir norėdavosi po dažno spektaklio pasiūlyti galiausiai susėsti mums visiems – teatrą kuriantiems ir teatrą žiūrintiems – prie didelio apskrito derybų stalo ir pagaliau susitarti ar bent jau išsiaiškinti, ko kiekvienas tikimės iš teatro.

Scena iš spektaklio „Antis, Mirtis ir tulpė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Antis, Mirtis ir tulpė“. D. Matvejevo nuotr.
Gintarė Latvėnaitė, Indrė Patkauskaitė, Paulius Markevičius ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Gintarė Latvėnaitė, Indrė Patkauskaitė, Paulius Markevičius ir Tomas Rinkūnas spektaklyje „12 gramų į šiaurę“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Perdegimas“. D. Matvejevo nuotr.
Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Aidas Matutis, Josifas Baliukevičius, Gintarė Ramoškaitė ir Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Aidas Matutis, Josifas Baliukevičius, Gintarė Ramoškaitė ir Monika Geštautaitė-Čižauskienė spektaklyje „Memofutura“. A. Kazlausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Kelionė į Edeną“. PJMDT nuotr.
Scena iš spektaklio „Kelionė į Edeną“. PJMDT nuotr.
Lukas Malinauskas ir Taura Kvietinskaitė spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Malinauskas ir Taura Kvietinskaitė spektaklyje „Liučė čiuožia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Namai“. KLT nuotr.
Scena iš spektaklio „Namai“. KLT nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Šaltakraujai apsimetėliai

„Iš kūno ir kraujo“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“ stingsta ne tik Kaino nužudyto brolio Abelio kūnas, bet ir kiekvienas veikėjų ištartas žodis. Jie kalba taip, tarsi žodžiai būtų atsieti nuo jų kūnų, todėl kiekviena frazė pakimba ore, pabrėždama tylą ir susvetimėjimą tarp šeimos narių. Šis Uršulės Bartoševičiūtės režisuoto spektaklio efektas kuria atitinkamą nuotaiką ir leidžia išgirsti kiekvieną veikėjų tariamą eilutę, skambančią taip sukeistintai, kad galima iš naujo pagauti žodžių prasmę.

Andrius Gaučas ir  Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Jurgita Maskoliūnaitė spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Jurgita Maskoliūnaitė spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Henrikas Savickis spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Henrikas Savickis spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Andrius Gaučas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jurgita Maskoliūnaitė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jurgita Maskoliūnaitė ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Iš kūno ir kraujo“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Peizažas, kuris laukia

Garso patirtis „Glaistas“

Recenzijoje apžvelgiama garso patirtis Vilniaus gete „Glaistas“. Kūrinio dramaturgas Rimantas Ribačiauskas, režisierius Mantas Jančiauskas, kompozitoriai Jūra Elena Šedytė ir Andrius Šiurys. Kūrinyje panaudoti garso įrašai iš interviu su keturiais gete gyvenusiais žydais: Frida Sohat, Joshua Zaku, Sore Voloshinu, Baruchu Shubu. Garso patirties maršrutai ir dramaturginės trajektorijos apžvelgtos teatro kritikės Rimos Jūraitės recenzijoje „Remote Vilna“. Šiame tekste susitelkiama į postdraminę kritinę prieigą.

„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
„Glaistas“. M. Endriuškos nuotr.
Rimantė Blažinskaitė

Žaisti balose

Festivalio „Nerk į teatrą“ tarptautinė programa

Šį pavasarį edukacinis teatro festivalis vaikams ir jaunimui „Nerk į teatrą“ šventė dešimties metų jubiliejų. Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) kovo 3–7 d. vyko edukaciniai spektakliai, susitikimai su kūrėjais bei kūrybinės dirbtuvės. Festivalio organizatoriai taip pat pakvietė teatro kūrėjų iš Lenkijos, Vengrijos ir Islandijos.

Scena iš spektaklio „Nojus“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Nojus“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Afrikos ragana“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Afrikos ragana“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Afrikos ragana“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Afrikos ragana“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Afrikos ragana“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Afrikos ragana“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žiedlapiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žiedlapiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žiedlapiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žiedlapiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žiedlapiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žiedlapiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žiedlapiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žiedlapiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Julijus Lozoraitis

„Wish You Were Here“. Viliuosi, kad ir tau viso to teko

Keturių dalių teatrinių erezijų sonata

Buvo tų ypatingų koronavirusinių metų žvarbusis žiempavasaris. Tąsyk mane vežęs pavėžėjimo firmos vairuotojas – solidus žilagalvis džentelmenas su liuksusiniu, irgi jau pagyvenusiu, audi limuzinu geltonomis odinėmis sėdynėmis. Iš pradžių rokonė tarp mūsų klostėsi tokia, tarsi keleivis aptarnautų vairuotoją, o ne atvirkščiai. Ma jį bala, pagalvojau, nesu iš tų liguistai ambicingų. Dešimties minučių įprastos kelionės visuomet pakanka trumpam, bet išsamiam standartiniam interviu: ar seniai tamsta uždarbiaujate pavėžėjimu?.. Aš irgi, kaip ir ponas vairuotojas, jau dvejus metus esu pensininkas, bet nevairuoju. O kurių metų ponas vairuotojas gimimo?.. Aš irgi... O kurį mėnesį gimęs?.. Ir aš taip pat... O kurią dieną?.. A-a-a, na, tai vis tik esu savaite už jus senesnis: esu dvynys ant vėžio ribos, o tamsta esate jau tikras vėžys... Kiek, sakote, kartų buvote vedęs?.. Ir aš tiek pat... Ir tik paskutinioji pagimdė jums vaiką? Kiek, sakote, jūsų sūnui metų? Dvidešimt dveji? Ir maniškiam tiek pat...

Grupės „Pink Floyd“ 1975 m. albumo „Wish You Were Here“ viršelis
Grupės „Pink Floyd“ 1975 m. albumo „Wish You Were Here“ viršelis
Afrikos, Meksikos ir Melanezijos teatrinių apeigų kaukės, pagamintos iš žmonių kaukolių
Afrikos, Meksikos ir Melanezijos teatrinių apeigų kaukės, pagamintos iš žmonių kaukolių
Vakarų Afrikos vyrų slaptos apeigų sąjungos „Poro“ kaukės, XX a. 4 deš.
Vakarų Afrikos vyrų slaptos apeigų sąjungos „Poro“ kaukės, XX a. 4 deš.
Spektaklio „Kalniukas“ personažų kaukės (dail. Giedrė Brazytė). D. Matvejevo nuotr.
Spektaklio „Kalniukas“ personažų kaukės (dail. Giedrė Brazytė). D. Matvejevo nuotr.
Grigorijus Gladijus (Oneginas) ir Jevgenija Gladij (Tatjana) spektaklyje „Eugenijus Oneginas“. D. Matvejevo nuotr.
Grigorijus Gladijus (Oneginas) ir Jevgenija Gladij (Tatjana) spektaklyje „Eugenijus Oneginas“. D. Matvejevo nuotr.
Grigorijus Gladijus (Oneginas) ir Jevgenija Gladij (Tatjana) spektaklyje „Eugenijus Oneginas“. D. Matvejevo nuotr.
Grigorijus Gladijus (Oneginas) ir Jevgenija Gladij (Tatjana) spektaklyje „Eugenijus Oneginas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasaulėlis“. Kauno lėlių teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasaulėlis“. Kauno lėlių teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasaulėlis“. Kauno lėlių teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasaulėlis“. Kauno lėlių teatro nuotr.
Kamilė Pirštelytė

Teatro erdvėje instaliuota sąmonė

Pokalbis su Arturu Bumšteinu

Pasikalbėti apie kūrybą su tarpdiscipliniu garso menininku Arturu Bumšteinu susitikome Jaunimo teatre, kuriame pastarąjį pusmetį jis dirba net prie dviejų kūrinių: kaip kompozitorius Krystiano Lupos režisuojamame spektaklyje „Austerlicas“ ir kaip eksperimentinio kūrinio „Kalkwerkas“ pagal Thomo Bernhardo romaną režisierius. Tai atspindi kūrybingą, sunkiai kategorizuojamą Bumšteino asmenybę. Jo darbai veržiasi iš žanrinių rėmų, savitai girdimas ir matomas pasaulis skleidžiasi eksperimentinėmis scenos meno formomis.

Arturas Bumšteinas. N. Kryptsovos nuotr.
Arturas Bumšteinas. N. Kryptsovos nuotr.
Arturas Bumšteinas. K. Pleitos nuotr.
Arturas Bumšteinas. K. Pleitos nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. Rengėjų nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. Rengėjų nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. Rengėjų nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. Rengėjų nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. Rengėjų nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. Rengėjų nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. Rengėjų nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. Rengėjų nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš garso instaliacijos-performanso „Olympian machine“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Spąstai moterims

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Julija“

Trakų kultūros rūmuose vasario 21 d. įvykus Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Julija“ premjerai, atmintyje iškyla pasakėčia apie gulbę, lydeką ir vėžį, tempiančius vežimą į skirtingas puses ir neleidžiančius jam pajudėti. Nors situacija nėra tokia statiška kaip pasakėčioje, spektakliui kol kas trūksta išgrynintam meno kūriniui būdingos darnos, kai skirtingų kūrėjų idėjos ir įvairūs elementai, papildydami vienas kitą, harmoningai susijungia į visumą. Čia, rodos, kažkas vis nori truputį patraukti vežimą į vieną ar kitą pusę, nepatikėdami vadelių kam nors vienam. Tačiau spektaklis – nelyginant vaisius, kuris net nuskintas dar gali prinokti ir po kurio laiko įgauti tikrąjį skonį.

Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Salvijus Trepulis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Salvijus Trepulis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Sustabdyti prievartos ratą

Pokalbis su Nazha Harb

Sausio mėnesį Lietuvoje viešėjo dramos terapeutė, mokytoja ir aktorė iš Libano Nazha Harb. Ji dalyvavo menų agentūros „Artscape“ įgyvendinamame taikomojo teatro projekte BATS (Baltic Applied Theatre School). „Šikšnosparniai“ – tai tęstinė mokymų programa, truksianti visą pirmąjį 2020 m. pusmetį ir apimsianti visas tris Baltijos valstybes. Sausį Vilniuje, Taline ir Rygoje Nazha Harb vedė mokymus scenos menų profesionalų ir edukatorių grupėms, dalijosi savo darbo kalėjimuose patirtimi. Su Nazha susėdome pasikalbėti apie šio darbo specifiką ir prasmę. 

Nazha Harb veda mokymus lietuvių grupei „Menų spaustuvėje“. A. Eikevičiūtės nuotr.
Nazha Harb veda mokymus lietuvių grupei „Menų spaustuvėje“. A. Eikevičiūtės nuotr.
Nazha Harb veda mokymus lietuvių grupei „Menų spaustuvėje“. A. Eikevičiūtės nuotr.
Nazha Harb veda mokymus lietuvių grupei „Menų spaustuvėje“. A. Eikevičiūtės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 69  >>> Archyvas