7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Ingrida Jankauskaitė

Atoveiksmių grandinė

Pokalbis su menininke Justina Mykolaityte

Justina Mykolaitytė kaip aktorė ir dainininkė dalyvavo spektakliuose „Kiti“ (rež. Darius Gumauskas, VšĮ „Darbininkai“, 2023) ir „Jauno žmogaus memuarai“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Jaunimo teatras (JT), 2022), muzikiniame performanse „Sporto grupė“ (Gabrielės Labanauskaitės idėja, Gailės Griciūtės ir Viktorijos Damerell režisūrinė koncepcija, „Operomanija“, 2022), performanse „Žiūrėdama viena į kitą“ (rež. Švedkauskaitė, „Bilietų nėra“, 2021), eksperimentiniame garso spektaklyje „Urbančičiaus metodas“ (rež. Arturas Bumšteinas, JT, 2020), šiuolaikinėje operoje „Saulė ir jūra“ (Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė ir Rugilė Barzdžiukaitė, 2017) ir kt.

Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Vilma Raubaitė, Justina Mykolaitytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vilma Raubaitė, Justina Mykolaitytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Justina Mykolaitytė, Vilma Raubaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Justina Mykolaitytė, Vilma Raubaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Justina Mykolaitytė spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Justina Mykolaitytė spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Justina Mykolaitytė muzikiniame performanse „Sporto grupė“. M. Aleksos nuotr.
Justina Mykolaitytė muzikiniame performanse „Sporto grupė“. M. Aleksos nuotr.
Justina Mykolaitytė (pirma iš kairės) muzikiniame performanse „Sporto grupė“. M. Aleksos nuotr.
Justina Mykolaitytė (pirma iš kairės) muzikiniame performanse „Sporto grupė“. M. Aleksos nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Elžbieta Latėnaitė ir Justina Mykolaitytė performanse „Žiūrėdama viena į kitą“. D. Matvejevo nuotr.
Laura Šimkutė

Suvokimai apie „suaugėlystę“

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklio „Gyvenimas dar prieš akis“ gastrolės Vilniuje

Daugelis, kurie esame gimę bent kiek anksčiau nei 2000-aisiais, turbūt pamename legendinį realybės šou „Kelias į žvaigždes“, kai žiūrėjome į jaunus, vos pilnametystės sulaukusius ir jau suaugusius vaidinančius, atlikėjais tapti svajojančius dalyvius. Televizorių ekranuose buvo galima labai intymiai ir itin išdidintai stebėti kiekvieną jų prieš kameras atskleistą detalę, ir nebūtinai jų mintys būdavo gilios. Bet jiems patiems jų suvokimai, aplankę einant tikslo link, atrodė dideli ir svarbūs. Na, ir tame realybės šou atsirado tokia hitu tapusi daina, kurios tekstas skamba maždaug taip: „o, mama, man jau aštuoniolika...“.

Rugilė Latvėnaitė, Evelina Šimelionė, Asta Zacharovaitė ir Ieva Pakštytė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė, Evelina Šimelionė, Asta Zacharovaitė ir Ieva Pakštytė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė, Donatas Stakėnas, Evelina Šimelionė, Asta Zacharovaitė ir Ieva Pakštytė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė, Donatas Stakėnas, Evelina Šimelionė, Asta Zacharovaitė ir Ieva Pakštytė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Donatas Stakėnas ir Asta Zacharovaitė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Donatas Stakėnas ir Asta Zacharovaitė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Donatas Stakėnas spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Donatas Stakėnas spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Asta Zacharovaitė ir Evelina Šimelionė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Asta Zacharovaitė ir Evelina Šimelionė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Kai į teatrą užsuka mirtis

„Sūnus“ Jaunimo teatre

J. Basanavičiaus gatvė 13, Ašmenos gatvė 8, Arklių gatvė 5 – tai nauji svarbiausi Vilniaus teatralų topografiniai taškai, arba šventasis trikampis, tarp kurio smailių nuo šiolei galės migruoti gyvo ir klestinčio prancūzų dramaturgijos korifėjaus Floriano Zellerio kūrybos gerbėjai. Pagaliau Lietuvoje atėjo metas jo „Sūnui“. Spektaklio režisierius – Ignas Jonynas. Viltingo priešpremjerinio šurmulio kupina vasario trečiosios popietė Valstybiniame jaunimo teatre. Tamsa žiūrovų salėje ir – „Tai gyvenimas mane slegia“. Regis, tik naivi, akivaizdžiai depresyvaus paauglio savo tėvui išpažinta tiesa, bet ji nutvilko ugnimi. Taip, kaip kadaise su nelaimingo vaiko atvirumu toje pačioje scenoje išsakyta Kaligulos frazė „Žmonės miršta ir jie yra nelaimingi“.

Aleksas Kazanavičius, Martynas Berulis ir Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksas Kazanavičius, Martynas Berulis ir Paulina Taujanskaitė spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė, Neringa Varnelytė, Aleksas Kazanavičius ir Martynas Berulis spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Paulina Taujanskaitė, Neringa Varnelytė, Aleksas Kazanavičius ir Martynas Berulis spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Martynas Berulis ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Martynas Berulis ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Martynas Berulis ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Martynas Berulis ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Neringa Varnelytė ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Neringa Varnelytė ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Martynas Berulis ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Martynas Berulis ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Sūnus“. L. Vansevičienės nuotr.
Ignas Zalieckas

Spalvomis atskleisti veikėjo asmenybę

Pokalbis su kostiumų dailininku Juozu Valenta

Juozas Valenta sukūrė kostiumus tokiems spektakliams kaip „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ir „Operomanija“, 2023), „Lunenbergas“ (rež. Olegas Šapošnikovas, „Lumo“ studija, 2023), „Raganosiai“ (rež. Antanas Obcarskas, LNDT, 2023), „Tinder Dates“ (rež. Gabrielė Tuminaitė, Stasas Žirkovas ir Kirilas Glušajevas, Vilniaus mažasis teatras, 2022), „Puikus naujas kūnas“ (Žygimantas Kudirka ir Arturas Bumšteinas, „Operomanija“, 2022), „Boksas“ (rež. Obcarskas, LNDT, 2022), „Batsiuviai“ (rež. Obcarskas, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2020), „Sombras“ (rež. Gintaras Varnas, NKDT, 2019), „Vienos miško pasakos“ (rež. Yana Ross, Jaunimo teatras, 2019), „Pamišėlis“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT), 2018), „Eglė žalčių karalienė“ (rež. Koršunovas, OKT ir LNDT, 2016) ir kt.

Juozas Valenta. T. Kaunecko nuotr.
Juozas Valenta. T. Kaunecko nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys ir Giedrius Savickas spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys ir Giedrius Savickas spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Jadzevičiūtė

Masinis išnykimas nr. 6

„Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“ LNDT

Naujos Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklio „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“ premjeros tema trikdo, nes žiūrovui primena jo veiksmų ir kasdienių sprendimų poveikį Žemei ir jos gyventojams. Sausio 27 d. važiuodama teatro link ir biliete pasitikrinusi, kurioje salės vietoje sėdėsiu, supratau, kad režisieriaus Antano Obcarsko spektaklį turėjau žiūrėti dieną anksčiau. Tada dar nežinojau, kad šis nesusipratimas įkūnys svarbią spektaklio mintį, mat jis užsimena ne tik apie ekologinę katastrofą, bet ir apie išnykimo grėsmę plačiąja prasme. Tokiu atveju kyla klausimas, kurios problemos yra tikros, o kurios – tik mūsų pačių susikurtos. Kaip atrasti pusiausvyrą tarp to, kas nereikšminga, ir to, kas reikalauja atsakomybės?

Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. D. Matvejevo nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. D. Matvejevo nuotr.
Milda Brukštutė

Sudaužyta širdis ir trys muškietininkai

Pokalbis su režisiere Ewa Piotrowska

Vasario 10, 11 d. Vilniaus teatre „Lėlė“ premjera – spektaklis vaikams nuo septynerių metų „Oskaras ir trys muškietininkai“. Apie būsimą spektaklį kalbamės su jo režisiere, lėlių teatro „Baj“ (Lenkija) direktore Ewa Piotrowska.

Ewa Piotrowska. A. Roca Macia nuotr.
Ewa Piotrowska. A. Roca Macia nuotr.
Spektaklio „Oskaras ir trys muškietininkai“ scenografijos eskizas (dailininkas Michałas Draczas). Vilniaus teatro „Lėlė“ nuotr.
Spektaklio „Oskaras ir trys muškietininkai“ scenografijos eskizas (dailininkas Michałas Draczas). Vilniaus teatro „Lėlė“ nuotr.
Spektaklio „Oskaras ir trys muškietininkai“ scenografijos eskizas (dailininkas Michałas Draczas). Vilniaus teatro „Lėlė“ nuotr.
Spektaklio „Oskaras ir trys muškietininkai“ scenografijos eskizas (dailininkas Michałas Draczas). Vilniaus teatro „Lėlė“ nuotr.
Spektaklio „Oskaras ir trys muškietininkai“ scenografijos eskizas (dailininkas Michałas Draczas). Vilniaus teatro „Lėlė“ nuotr.
Spektaklio „Oskaras ir trys muškietininkai“ scenografijos eskizas (dailininkas Michałas Draczas). Vilniaus teatro „Lėlė“ nuotr.
Spektaklio „Oskaras ir trys muškietininkai“ scenografijos eskizas (dailininkas Michałas Draczas). Vilniaus teatro „Lėlė“ nuotr.
Spektaklio „Oskaras ir trys muškietininkai“ scenografijos eskizas (dailininkas Michałas Draczas). Vilniaus teatro „Lėlė“ nuotr.
Spektaklio „Oskaras ir trys muškietininkai“ kostiumo eskizas (dailininkas Michałas Draczas). Vilniaus teatro „Lėlė“ nuotr.
Spektaklio „Oskaras ir trys muškietininkai“ kostiumo eskizas (dailininkas Michałas Draczas). Vilniaus teatro „Lėlė“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Kavos malūnėlis“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Kavos malūnėlis“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Kavos malūnėlis“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Kavos malūnėlis“. D. Putino nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Kiekviename spektaklyje – savi sunkumai

Pokalbis su aktoriumi ir režisieriumi Motiejumi Ivanausku

Kaip aktorius Motiejus Ivanauskas sukūrė vaidmenis spektakliuose „Snieguolė“ (rež. Dr. GoraParasit, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2023), „Audra“ (rež. Peeteris Jalakasas, NKDT, 2023), „Veidas / Visage“ (rež. Vincent’as Adelus ir Isabelle Adelus & Suran, NKDT, 2022), „Kauno pavasaris ’72“ (rež. Jonas Tertelis, NKDT, 2022), „Ne sau žmonės“ (rež. Jonas Vaitkus, NKDT, 2021), „Fikcijos“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras (JT), 2019), „Balkonas“ (rež. Éricas Lacascade’as, JT, 2019) ir kt. Taip pat režisavo spektaklius „Dialogai“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2020), „Lizdas“ (Vilniaus teatras „Lėlė“, 2021), „Užusienis“ (kartu su Vaiva Paukšte, Klaipėdos lėlių teatras, 2023) ir kt.

Motiejus Ivanauskas. D. Matvejevo nuotr.
Motiejus Ivanauskas. D. Matvejevo nuotr.
Mantas Bendžius, Agnieška Ravdo ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Mantas Bendžius, Agnieška Ravdo ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Goda Petkutė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Greta Šepliakovaitė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Greta Šepliakovaitė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Arūnas Sakalauskas, Motiejus Ivanauskas, Aleksas Kazanavičius ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Fikcijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Arūnas Sakalauskas, Motiejus Ivanauskas, Aleksas Kazanavičius ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Fikcijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Motiejus Ivanauskas ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Pirmeiviai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Motiejus Ivanauskas ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Pirmeiviai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Dideli atradimai mažiesiems skirtame teatre

Tarptautinis festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks ’24“

Iš ko galima atpažinti konceptualiai ir idėjiškai subrendusį, reikšmingą vietą meninių pramogų rinkoje išsikovojusį tarptautinį teatro festivalį? Esmine dedamąja tampa stipri, meistriškai įvairių amžiaus grupių skirtingiems meniniams poreikiams subalansuota spektaklių programa. Be to, dar atsiradusi drąsa pagaliau išsivaduoti iš formalių meninę festivalio ideologiją reprezentuojančių šūkių ir galiausiai – ambicingas siekis į sales prisikviesti elitinę festivalio publiką. O tokios – išskirtinai lojalios, smalsios naujovių, žinančios, kodėl renkasi tarptautinio festivalio „Kitoks“ renginius, – šiemet buvo ypač gausu.

Fabrizio Rosselli spektaklyje „BAKÉKÉ“. D. Putino nuotr.
Fabrizio Rosselli spektaklyje „BAKÉKÉ“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Beatles for Babies“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Beatles for Babies“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Beatles for Babies“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Beatles for Babies“. D. Putino nuotr.
Xavi Sánchez spektaklyje „The Paper Theatre“. D. Putino nuotr.
Xavi Sánchez spektaklyje „The Paper Theatre“. D. Putino nuotr.
Xavi Sánchez spektaklyje „The Paper Theatre“. D. Putino nuotr.
Xavi Sánchez spektaklyje „The Paper Theatre“. D. Putino nuotr.
Fabrizio Rosselli spektaklyje „BAKÉKÉ“. D. Putino nuotr.
Fabrizio Rosselli spektaklyje „BAKÉKÉ“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Double You“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Double You“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Double You“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Double You“. D. Putino nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Subtilus pragaras

Spektaklis „Kiti“

Naujausias aktoriaus Dariaus Gumausko režisuotas spektaklis „Kiti“ (VšĮ „Darbininkai“, 2023) nepanašus į prieš tai buvusius – asmeninėmis, dokumentinėmis patirtimis ir mokslu paremtą kūrinį „Mongolija“ (VšĮ „Darbininkai“ ir Oskaro Košunovo teatras (OKT), 2019) apie Dauno sindromą turinčius žmones, visuomenėje matomus rečiau, nei taip turėtų būti, tikroviškomis patirtimis persmelktus „Emigrantus“ (VšĮ „Darbininkai“ ir „Sirenos“, 2020) pagal Sławomiro Mrożeko pjesę bei psichologinę tėvo ir dukters dramą „Detoksikacija“ (OKT, 2021). „Kiti“ išsiskiria išraiškos priemonių subtilumu – ypač Erikos Vizbaraitės sukurtu choreografiniu elementu. Kulminaciniai Jeano‑Paulio Sartre’o pjesės „Užsklęstos durys“ (1944, į lietuvių kalbą išvertė Laima Rapšytė, 1993) momentai perteikiami remiantis ne psichologine vaidyba, bet judesiu ir choreografija, kuri išplečia prasmių ribas ir suteikia kūriniui elegantišką stilių.

Vilma Raubaitė, Justina Mykolaitytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vilma Raubaitė, Justina Mykolaitytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vainius Sodeika ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vainius Sodeika ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Vilma Raubaitė spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Vilma Raubaitė spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vainius Sodeika ir Vilma Raubaitė spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vainius Sodeika ir Vilma Raubaitė spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Justina Mykolaitytė, Vilma Raubaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Justina Mykolaitytė, Vilma Raubaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vilma Raubaitė, Justina Mykolaitytė, Vainius Sodeika ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vilma Raubaitė, Justina Mykolaitytė, Vainius Sodeika ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vilma Raubaitė, Justina Mykolaitytė, Vainius Sodeika ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vilma Raubaitė, Justina Mykolaitytė, Vainius Sodeika ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Ignas Zalieckas

Kūryba kaip bendruomenės meninis aktas

Pokalbis su aktore Ieva Pakštyte

Aktorė Ieva Pakštytė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Gyvenimas dar prieš akis“ (rež. Kirilas Glušajevas, Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2023), „Žemaitėjė“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2023), „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“ (KJT, 2022), „Miškelis“ (rež. Valentinas Masalskis, KJT, 2022), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Antigonė“ (rež. Māra Ķimele, Klaipėdos dramos teatras, 2019), „Motina“ (rež. Rabašauskas, KJT, 2019), „Audra“ (rež. Povilas Makauskas, KJT, 2019), „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“ (KJT, 2018) ir kt.

Ieva Pakštytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Žemaitėjė“. M. Penkutės nuotr.
Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Žemaitėjė“. M. Penkutės nuotr.
Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Žemaitėjė“. M. Penkutės nuotr.
Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Žemaitėjė“. M. Penkutės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Miškelis“. A. Bukartaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Miškelis“. A. Bukartaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Miškelis“. A. Bukartaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Miškelis“. A. Bukartaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje  „Delčia“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Delčia“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 116  >>> Archyvas