Autorius: Dalia Karatajienė

Dalia Karatajienė

Gintaro Palemono Janonio paveikslų „istorijos“ visada prašosi papasakojamos, nes autoriaus kūriniai yra kupini semantinio ir plastinio intensyvumo. Drauge su gerai atpažįstama paties menininko vidine jausena juose persipina kelios europietiškos kultūros tradicijos, pradedant antikos paveldu ir pabaigiant kontempliatyvia sezaniškos formos ir matisiškos spalvinės įtaigos interpretacija.

Dalia Karatajienė

Pasaulinis universitetų teatrų kongresas Vilniuje

Dalia Karatajienė

Nors ir retai rengiančio parodas Ryto Jurgelio tapyba žiūrovams yra gerai atpažįstama: jo paveikslai yra nepanašūs į nieką kitą, išskyrus save pačius. Formaliai žvelgiant, tai – abstrakcijos, kurios nevaizduoja materialaus pasaulio daiktų, žmonių ar vietų ir yra atsiribojusios nuo sąsajų su realiu laiku.

Dalia Karatajienė

Parodos pavadinimas – neatsitiktinis. Lietuvos scenografija gimė baroko laikais Lietuvos didikų dvaruose, kuriuose jų savininkai globojo orkestrus, baleto ir teatro trupes.

Dalia Karatajienė

Sutikdama devyniasdešimt ketvirtąjį gimtadienį, tekstilininkė, tapytoja Marija Švažienė savo naujausius gobelenus eksponuoja liepos 12 d. Klaipėdos Baroti galerijoje atsidarysiančioje parodoje.

Dalia Karatajienė

Birželio 5 d. Vilniaus rotušėje atidaroma Klaipėdoje gyvenančio menininko Tomo Kiaukos tapybos paroda ,,Rytprūsių dangus“. Parodos autorius, atskleisdamas kūrinius vienijančią temą, įkūnytą elspozicijos pavadinime, mini, kad Rytų Prūsija yra jo „istorinė gimtinė, kurios nebėra, likęs tik tas pats dangus ir vienas kitas atmintin įsirėžęs artefaktas“.

Dalia Karatajienė

Profesorės Ievos Skauronės paroda „Belaukiant“, kuri nuo spalio 5 dienos bus eksponuojama „GODÒ galerijoje“,  beveik neišvengiamai siūlo bendrą ekspozicijos ir galerijos vardiklį – Samuelio Becketto pjesę „Belaukiant Godo“. Ši iš pirmo žvilgsnio atsitiktinė paralelė, atidžiau pažvelgus į menininkės kūrinius ir garsųjį absurdo dramaturgijos šedevrą, pasirodo turinti anaiptol nepaviršutines sąsajas.

Dalia Karatajienė

Universitetinių teatrų forumas

Šiemet gegužės pradžioje Vilniuje vyko dvidešimt ketvirtas Tarptautinis universitetinių teatrų forumas. Regis, tarp daugybės teatro festivalių – Druskininkų, Varėnos, Alytaus – vilniškis turėtų būti vertinamas kaip lygus tarp lygių. Vis dėlto taip nėra, nes jame rodyti ne profesionalių teatralų pastatyti, o universitetuose veikiančių teatrų spektakliai, kuriuose su nedidelėmis išimtimis vaidina pačias įvairiausias profesijas norintys įgyti studentai. Kaip tik šis aspektas leidžia kalbėti apie savotišką mokyklinių teatrų tradicijos, įsišaknijusios dar XVI–XVIII a. kultūroje, tąsą arba – renesansą, vertinant studentų spektaklius ne tik estetiniu, bet ir etiniu, humanitariniu požiūriu, kaip tai buvo daroma ir prieš keletą šimtmečių, Lietuvoje klestint mokykliniams teatrams.

Dalia Karatajienė

Kovo 4 dieną Vilniuje, Menų spaustuvėje atidaryta paroda „Surfaces/Paviršiai“ – penktoji personalinė kompozitoriaus Antano Jasenkos ekspozicija, kurioje eksponuojami 23 aliejine pastele atlikti darbai.

Dalia Karatajienė

Paroda Baroti galerijoje

Minint 90-ąsias tapytojo Jono Švažo (1925–1976) gimimo metines, Klaipėdos Baroti galerijoje veikė paroda, kurioje eksponuota penkiolika skirtingiems Švažo kūrybos periodams atstovaujančių drobių. Ekspozicijos vaizdą gerokai praturtino jubiliejaus proga išleistas Jono Švažo kūrybos albumas, lydimas kūrybos raidą apibūdinančio Ramutės Rachlevičiūtės teksto, papildyto išsamiu G. Miknienės sudarytu bibliografijos sąrašu, liudijančiu Lietuvos bei užsienio menotyros dėmesį dailininko kūrybai (Juozas Saulius, Marija Švažai, Jonas Švažas: albumas, Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2015).

Jonas Švažas ėmė kurti XX a. 6-ojo dešimtmečio antroje pusėje, kada beveik visame Lietuvos meninės kultūros plote pradėjo ryškėti pirmieji modernizavimosi ženklai, atitrūkstantys nuo natūralistinio bei pažodiško socialiai sureikšmintos tikrovės vaizdavimo ir vedantys metaforos, formos ekspresijos link. Vincas Kisarauskas, prisimindamas anuos laikus, koloristinį sąjūdį, kuriame dalyvavo Silvestras Džiaukštas, Jonas Čeponis, Leonas Surgailis, Jonas Švažas bei kiti menininkai, pavadino juos savotišku batalijų laiku, ir Švažas šioje meno laisvėjimo, o kartu ir ideologinio lygmens kovoje suvaidino ypatingą vaidmenį.