Autorius: Ugnė Sasnauskaitė
Ugnė Sasnauskaitė
Ginamės ar puolame?
Lizos Baliasnajos spektaklis „Shield is a Weapon“ festivalyje „Sirenos“
„Ar turi ginklą?“ – kybodama žemyn galva dialogą tarp įsivaizduojamų veikėjų mezga Liza Baliasnaja, kūrinio „Shield is a Weapon“ autorė ir atlikėja. „Ne. Ne. Ne. Taip, turiu, bet tik savigynai“, – šiuo sakiniu kūrėja it strėle duria į visuomenės Achilo kulną – išankstinę baimę, kuri priverčia ginkluotis. Tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ pristatytas šokio spektaklis „Shield is a Weapon“ nepretenduoja į politikos tribūną ar revoliucijos manifestą – priešingai, šis darbas labiau primena atidų tyrimą, kuriame pasakoma tik tiek, kiek reikia, tačiau pakankamai, kad pajustum, jog baimė vienaip ar kitaip veikia mus ne tik asmeniniu, bet ir politiniu lygmeniu, nepaisant to, kurioje skydo pusėje stovime.
Ugnė Sasnauskaitė
Juvelyriškas keramikos chaosas
Festivalyje „Helium“ – Juliano Vogelio „Ceramic circus“
Vartotojų visuomenėje džiugina minimalistiniai kūriniai, kuriuose užtenka „daugkartinio“ atlikėjo, šiek tiek šviesų, garsų ir talento. Vis dėlto neretai katarsio link veda darbai, kurie be skrupulų „išsižergia“ ir surengia niekuo neypatingoje „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje destrukcijos ir chaoso puotą. Prieš pusmetį šioje salėje teko liudyti tokio pobūdžio Netti Nüganen kūrinį „Ash, Horizon, Riding a House“, po savęs palikusį dažų ir tirpstančio ledo skiedinį.
Ugnė Sasnauskaitė
Pasaka tarp undinių, pelenų ir šikšnosparnių (darbinis pavadinimas)
Įspūdžiai iš Tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“
Rugpjūčio pradžioje, saulei deginant Kauno miesto trinkeles, praeiviams gaudant liepų šešėlius ir fontanų lašus, Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ kvietė gaivintis scenos menais vėsiose patalpose ir atsitiktiniame pavėsyje. Teko laimė stebėti keturis jaunųjų kūrėjų programos pasirodymus, taip pat keletą kviestinių svečių darbų. Įdomu mintyse piešti paraleles tarp skirtingo lygio atlikėjų: pirmus profesinius žingsnius skaičiuojančių, jaudulio neslepiančių jaunuolių ir improvizacijos išsisukti iš bet kokios situacijos meną pažabojusių scenos senbuvių.
Ugnė Sasnauskaitė
Man priklausanti teisė gyti
Adriano Carlo Bibiano šokio performansas „man niekada nepriklausiusi kaltė“
Kamerinėje Lietuvos dailininkų sąjungos galerijos „Arka“ salėje susėdame aplink klūpomis gulinčią Adriano Carlo Bibiano figūrą. Trūkčiojantys rankų pirštai inicijuoja šokėjo bei choreografo judesį. Šviesos užpildo patalpą, imame matyti ne tik atlikėją, bet ir jo aplinka laikinai tapusius kitų žiūrovų kūnus. Nors mūsų akys gali aprėpti visą erdvę, Bibiano sėkmingai prikausto mūsų dėmesį prie savo transformuojančios autobiografinės kelionės po kaltės žemėlapius, pamažu brėždamas trajektoriją nuo „ten ir tada“ iki „čia ir dabar“.
Ugnė Sasnauskaitė
Baltijos šokio bendruomenė – kokia ji šiandien?
Festivalio „New Baltic Dance“ Baltijos šokio platforma
Nuo 2019 m. organizuojama 4-oji Baltijos šokio platforma šiemet įsiliejo į festivalio „New Baltic Dance“ programą ir užkūrė tikrą pasiutpolkę. Be atrinktų šokio spektaklių, svečiai ir dalyviai sausakimšose auditorijose stebėjo idėjų ir projektų pristatymo sesijas, pokalbius su spektaklių kūrėjais, ruošiamų ir jau baigtų kūrinių pristatymus atvirose studijose, aktualias kongreso diskusijas bei kitas veiklas, numatytas „šalia“ programos.
Ugnė Sasnauskaitė
Kas tie superdalykai?
Šokio spektaklis „Superthing“ festivalyje „New Baltic Dance“
„Superthing“ – tikriausiai neatsitiktinis pavadinimas Annamari Keskinen ir Ryano Masono šokio spektakliui, rodytam šių metų festivalyje „New Baltic Dance“. Jeigu Lietuvos šiuolaikinio šokio srityje ieškotume, kas galėtų būti tie „super“ šokėjai, choreografai, mentoriai, tikėtina, kad susidurtume būtent su šiame spektaklyje pasirodžiusiais veidais ir vardais. Būtų naivu kūrinį stebėti ignoruojant atlikėjų atpažįstamumo veiksnį ar „be lūkesčių“, kaip siūlė festivalio vadovė prieš mums įžengiant į pasirodymo erdvę.
Ugnė Sasnauskaitė
Skirtingos šaknys, panašūs vaisiai?
Baleto fantazija „Du į priekį, viens atgal“
Gruodį Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ su Josephu Simonu priešakyje pakvietė pilnutėlę „Menų spaustuvės“ salę į baleto fantaziją „Du į priekį, viens atgal“. Keturios šokėjos (Vaiva Paukštė, Ugnė Irena Laurinavičiūtė, Gabrielle Emily Aidulis, Urtė Groblytė), studijas baigusios skirtinguose Vakarų Europos universitetuose, pasiūlė savo šokio patirčių įvairovę ambicingai, bet tikrai ne novatoriškai vizijai – sujungti du skirtingus stilius į vieną kūrinį.
Ugnė Sasnauskaitė
Kitokia Kasablankos versija: kurti ryšį uostant batus
Tarptautiniame hiphopo šokio festivalyje „Urban Essentials“ – spektaklis „HIT 7AYT“
Šių metų tarptautinis hiphopo šokio festivalis „Urban Essentials“ prasidėjo į Kasablankos gatves nukėlusiu „Cie Chara“ (Marokas, Vokietija) trupės spektakliu „HIT 7AYT“. Choreografiją kūrę Yassine Alaoui Ismaili ir Friederike Frost bei keturi Maroko didmiestyje augę šokėjai pabandė prasklaidyti lapkričio debesis ekspresyviais personažais, arabiška ritmika, breiko ir lokingo stilistika.
