Tarp disciplinų

Iš autorinio ciklo „Eglės ir menas. Ekosistemos kontūrai“: Agnė Gintalaitė kalbina Eglę Rindzevičiūtę

„Kodėl tu klausinėji Eglių apie meną?“ – klausimu į klausimą man atsakė Eglė Rindzevičiūtė, politikos ir kultūros tyrėja, dėstanti sociologiją Kingstono universitete Londone. Besiaiškindama artikuliuotiems tikslams reikliai akademikei ir suformulavau šių pokalbių koncepciją, įžodinau intuityviai atsiradusį norą suprasti. Improvizuoju fenomenologinį-antropologinį tyrimą apie meno sampratas. Pasirinkau Egles kaip atsitiktinę imtį, nes... kodėl ne Eglės? Ir kartu ta imtis nėra visai atsitiktinė, nes ryškiai matomų Eglių Lietuvos kultūriniame ir meniniame lauke nemažai.

Prisimenant ryškų dailės istoriką ir kritiką Mikalojų Vorobjovą (g. 1903 m. gegužės 19 d.)

Tėvų laiškas Mikalojui Vorobjovui, publikuotas Giedrės Jankevičiūtės sudarytoje knygoje „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954)“, I tomas, (p. 132–133), R. Paknio leidykla, 2017. Transkribavo ir iš rusų kalbos vertė Audra Kairienė.

Karantino skaitiniai. Gegužė

Pasirodė lenkų meno istorikės, parodų kuratorės (tarp jų ir dabar MO muziejuje eksponuojamos parodos „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski“) Andos Rottenberg knygos „Labai prašau“ („Proszę bardzo“) antrasis leidimas. Apie ją „Gazeta Wyborcza“ puslapiuose autorę kalbino literatūros kritikas Michałas Nogaśius. Pokalbis pavadintas „Rottenberg: Dabar žinau, kad mano sūnus buvo nužudytas. Tai nebuvo „auksinis šūvis“, tai buvo sumušimas“.

Skaidra Trilupaitytė

Miestietiškas supratimas

Kovą atsidaręs Vilniaus muziejus ir jo kūrimosi istorija jau sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio. Visiškas atsitiktinumas, kad dabartinės kultūros pasaulyje lauktos institucijos patalpos yra Vokiečių ir Mėsinių gatvių sandūroje. Tačiau pažįstant naująją direktorę menotyrininkę Rasą Antanavičiūtę, manau, jokio atsitiktinumo, jog tyrimams, istoriniams eksperimentams ir netikėtiems atradimams skirto muziejaus kolektyvas šią aplinkybę išnaudojo su kaupu.

Agnė Narušytė

Jurijaus Dobriakovo kuruota paroda „Laikmenos“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Gerai, pradėkime nuo to, kad šis menas man svetimas. Ne todėl, kad būčiau priešiškai nusiteikusi. Tiesiog „susimokė“ mano nepolinkis į technologijas ir likimas. Technologijos – šaunus dalykas. Jos jau taip seniai gyvenimą žmonėms padarė patogesnį, kad tie nė neįsivaizduoja, ką reikėtų veikti vakarais, jei nebūtų televizijos ar interneto.

Įspūdžiai apie MO muziejaus parodą „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“: Gražiną Drėmaitę kalbina Giedrė Jankevičiūtė

„Ach, tas sunkus amžius. Pasirodo, tai beveik visas mano gyvenimas“, – elektroniniame laiške parodos „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“ MO muziejuje kuratorei Giedrei Jankevičiūtei 2021 m. kovo 28 dieną rašė Gražina Drėmaitė.

Menininką Vladą Balsį kalbina Ignas Kazakevičius

Iš menininko Vlado Balsio esu gavęs siūlymą uždaryti Klaipėdos kultūrų komunikacijų centrą (dar prieš susijungimą su Klaipėdos parodų rūmais). Laikotarpį projekto autorius leido pasirinkti. Vlado koncepciją supratau. Jau buvo tekę bendrauti su Redu Diržiu. Taigi meno ar kūrybos „nedarymas“ manęs nenustebino.

Menininkę Patriciją Gilytę kalbina Ignas Kazakevičius

Mėgstu medituoti prie autoriaus instrukcijų, diagramų ir ranka greitomis surašytų pastabų, įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti autoriaus kūrinys parodinėje erdvėje. O kur dar didysis kūrinio išpakavimo ir supakavimo džiaugsmas, sumišęs su egzistenciniu ilgesiu. Tik instrukcija yra pajėgi įveikti šią parodinę metafiziką.

Martyna Jurkevičiūtė

Gilberto ir Georgo paroda „White Cube“ galerijoje Londone

Šiuolaikinio meno galerija „White Cube“ pristatė virtualią menininkų dueto Gilberto ir Georgo parodą, kurią nuo balandžio 13 d. galima aplankyti ir fiziškai. 2020-ieji puikiai parodė, kad ne visas menas veikia internetinėse platformose, tačiau šiai parodai tokia ekspozicija nesutrukdė.

Agnė Narušytė atsako į Monikos Krikštopaitytės klausimus

Kovo 23 d. – balandžio 10 d. Vilniaus fotografijos galerijoje (Didžioji g. 19 / Stiklių g. 4) atidaryta menininko Gintauto Trimako personalinė paroda „#Slinktys #Dariniai #Spalva“. Jos proga, nedrįsdama praleisti specifinių žinių reikalaujančio fotografijos konteksto, apie Gintautą Trimaką kartu pamąstyti kviečiu ne kartą jo darbus analizavusią kolegę Agnę Narušytę.